Lietuvos istorijos studijos
Not a member yet
829 research outputs found
Sort by
Kas liko paraštėse: pamiršti vaikai
Get PDFRec.: Ieva Balčiūnė, Augintiniai: atsikratymas vaikais sovietmečio Lietuvoje, Vilnius: Aukso žuvys, 2024.Rec.: Ieva Balčiūnė, Augintiniai: atsikratymas vaikais sovietmečio Lietuvoje, Vilnius: Aukso žuvys, 2024
Turinys
Get PDFProjekto „Lietuvos visuomenė s stiprinimas pasitelkiant paveldo bendruomenes: iššūkiai ir galimybė s“ (finansuota Lietuvos mokslo tarybos pagal prioritetinių mokslinių tyrimų programą „Visuomenė s atsparumo stiprinimas ir krizių valdymas šiuolaikinių geopolitinių įvykių kontekste“, projekto finansavimo sutartis Nr. S-VIS-23-13) leidinysProjekto „Lietuvos visuomenė s stiprinimas pasitelkiant paveldo bendruomenes: iššūkiai ir galimybė s“ (finansuota Lietuvos mokslo tarybos pagal prioritetinių mokslinių tyrimų programą „Visuomenė s atsparumo stiprinimas ir krizių valdymas šiuolaikinių geopolitinių įvykių kontekste“, projekto finansavimo sutartis Nr. S-VIS-23-13) leidiny
Lietuvos miestelių kasdienio gyvenimo teisinis reguliavimas: erdvės ir laiko aspektai tarpukariu
Get PDFOn the grounds of the legislation in force in 1918–1940, and decrees passed by municipality and county administrators, this article reveals how the public space and time were being regulated in small Lithuanian towns. In this particular case, the regulation of space is closely related with trade, i.e., with the regulation imposed on the market square and surrounding streets, activities within this space, the general order and sanitary requirements. The laws established the minimal distance from outlets selling/ serving alcohol to houses of prayer, cemeteries, schools and government institutions. This regulation testifies that there was an ambition to modernize the structure of small(er) towns and ‘upgrade’ the habits of their residents. The regulation of time was primarily in line with public and religious holidays. These holidays determined the opening hours of shops, inns and workshops, trade hours in the market along with other aspects of public life. Meanwhile, the local governing bodies were dealing with everyday life issues by setting up the quiet hours, trade, transport movement and street cleaning patterns. Legal regulation allows, at least partly, to reveal the subtleties of the everyday routine and to experience the rhythm of a small town.Straipsnyje, remiantis 1918–1940 m. įstatymais bei savivaldybių ir apskrities viršininkų priimtais nutarimais, atskleidžiama, kaip buvo reguliuojama erdvė ir laikas Lietuvos miesteliuose. Šiuo atveju erdvės reguliavimas glaudžiai susijęs su prekyba, t. y. turgaus aikštės ir aplinkinių gatvių veiklos, tvarkos ir sanitarijos reglamentavimu. Įstatymais reguliuotas atstumas nuo prekybos alkoholiu vietų iki maldos namų, kapinių, mokyklų, valdžios įstaigų. Toks reguliavimas liudija siekį modernizuoti miestelių struktūrą ir gyventojų įpročius. Laiko reguliavimas daugiausia buvo susijęs su religinėmis ir valstybinėmis šventėmis. Nuo jų priklausė parduotuvių, užeigų ar dirbtuvių darbo laikas, prekyba turguje bei kiti viešojo gyvenimo aspektai. Vietos valdžia reglamentavo kasdienį gyvenimą, nustatydama ramybės, prekybos, transporto judėjimo, gatvių valymo valandas. Teisinis reguliavimas leidžia bent iš dalies atskleisti gyvensenos ypatumus, pajusti miestelio gyvenimo ritmą
Tarpukario Lietuvos miestelių gyvenamųjų namų architektūros tipologija: Kražių atvejis
Get PDFThis article is of importance for the research of Kražiai, a small-sized town, and the issues of the architecture of small Lithuanian towns. Primarily, this article challenges the widespread claim that Kražiai was completely destroyed in 1941 by a massive fire caused by military action. Research in situ, while adhering to the perspective of an architect, allows identifying a sizable number of residential houses in Kražiai built before the outbreak of WW2. It is of importance to note that, even, in the afterwar years, such houses were being built by following prewar architecture and spacing traditions. Such circumstances pose difficulties in identifying the period of the construction of specific buildings – and yet they have contributed to the continuity of the traditional skylines of small-sized towns, which were later significantly modified by the Soviet and kolkhoz construction ideologies. In addition, on the grounds of the case of Kražiai, the article suggests a potential typology of the architecture of residential houses of the interwar years. A question is raised regarding the importance of preservation of such architecture.Straipsnis reikšmingas Kražių miestelio istorijos ir tarpukario Lietuvos miestelių architektūros tyrimams. Visų pirma, straipsniu kvestionuojamas paplitęs teiginys, kad 1941 m. per dėl karo veiksmų kilusį gaisrą Kražiai buvo visiškai sunaikinti. Tyrimas in situ ir architekto prieiga leidžia identifikuoti ne vieną dar iki Antrojo pasaulinio karo statytą gyvenamąjį namą Kražiuose. Svarbus ir pastebėjimas, kad dar ir pokaryje tokie namai statyti laikantis ikikarinių užstatymo ir architektūros tradicijų. Ši aplinkybė kelia sunkumų identifikuojant pastatų pastatymo laikmetį, tačiau prisidėjo prie tradicinio miestelių vaizdo tęstinumo, ką vėliau esmingai pakeitė sovietinės ir kolūkinės statybos principai. Antra, remiantis Kražių atveju, straipsnyje pateikiama galima tarpukario laikotarpiui būdingos miestelių gyvenamųjų namų architektūros tipologija. Keliamas tokios architektūros išsaugojimo svarbos klausimas
Girtuoklystės vieta ar gastronominės kultūros erdvė? Maitinimo įstaigų komunikacija tarpukario Lietuvos žurnale Moteris
Get PDFIn the late 19th and early 20th centuries, in the creation of the Lithuanian nationalidentity, ethnolinguistic ‘Lithuanianness’ performed a key role, and its core constituents wererelated with the agricultural culture of Lithuanian-speaking peasants/farmers. The roots ofthis identity date back to the Enlightenment and Romanticism movements, when the ideaof the ‘noble savage’ was being promoted, which elevated humans who were not spoiled bycivilization, yet living in the vicinity of nature and leading a lifestyle based on the rhythm of nature. These ideas served as the background for an opposition between Lithuanian identityand the tavern/inn (in all of its manifestations, involving such catering institutions as the caféand the restaurant). Impact on the development of opposition between the Lithuanian andthe inn was also made by the historic reality of the proliferation of inns and the temperance(i.e., sobriety) movement initiated by Bishop Motiejus Valančius.The article explores the communication of the inn, tavern, café, restaurant and teahousein the interwar Lithuanian magazine Moteris (The Woman). It has been established thatnegative narratives were predominant, which related catering institutions with alcoholabuse, immoral lifestyle, prostitution, wasting time and money, horrible manners, lackof education and absence of religious feelings. Attending a catering institution was presentedprimarily as a feature that could be observed in men, which was inappropriatefor a woman, and extremely harmful to young women/girls. In this negative context, thedifference between specific types of catering institutions (a tavern, an inn, a beer house,a café, a restaurant) in terms of their interpretation is minor. Intense modernization ofthe gastronomy culture, which took place in interwar Lithuania, had only a minor impacton changes in the negative image of catering institutions
Skaitymo įpročio diegimas Pirmojoje Lietuvos Respublikoje: miestelių viešosios valstybinės bibliotekos
Get PDFThe article investigates the process of setting up a network of public State libraries and their development in the smaller towns in the First Republic of Lithuania. By referring to analysis of the applicable legal regulation and archival sources, the development of the role of public libraries and their objectives is recreated by focusing on the effort to promote reading in provincial Lithuania, along with research of practical aspects of founding these libraries and running them in the smaller towns. By sourcing examples from small-town libraries, historiography knowledge is expanded on the development of cultural practices in minor settlements in interwar Lithuania.Straipsnyje analizuojamas viešųjų valstybinių bibliotekų tinklo kūrimo ir jų plėtros miesteliuose Pirmojoje Lietuvos Respublikoje procesas. Pasitelkiant įstatyminės bazės ir archyvinių šaltinių analizę rekonstruojama viešųjų bibliotekų vaidmens ir tikslų kaita, skatinant skaitymo plėtrą Lietuvos provincijoje, taip pat aptariami praktiniai šių bibliotekų kūrimo ir veikimo miesteliuose aspektai. Tyrime pasitelkiant pavyzdžius iš miestelių bibliotekų praplečiamas istoriografinis žinojimas apie mažesnių vietovių kultūrinio gyvenimo raidą tarpukariu
Trečiasis Lietuvos Statutas: nuorašo kilmė, šaltinio ypatybės ir jo reikšmė Livonijoje ir Kurše
Get PDFA German translation of the Third Lithuanian Statute (TLS) is preserved in a manuscript form in the Latvian State Historical Archive (LVVA), within the collections of the Courland Society of Literature and Art and the Courland Province Museum (F. 5759). To date, this source has received almost no scholarly attention. In view of the existing research gap, this article examines the main codicological and textological features of the source, as well as the circumstances of its origin and its adaptation in the Courland Statute and the Livonian Code.The study has revealed that the appearance of the manuscript in the archive of the Society and the Museum in the 19th–20th centuries, and its subsequent transfer to the LVVA, reflects a broader process of collecting historical sources from Courland and Livonia. The acquisition of the manuscript book is associated with antiquarian collecting rather than with practical legal use. A different picture emerges in the context of the 16th–18th centuries, when the German-language version of the TLS was used in Livonian judicial practice and law-making, while the Courland Statute incorporated norms from the TLS.Latvijos valstybės istorijos archyve (LVVA), Kuršo literatūros ir dailės draugijos bei Kuršo provincijos muziejaus fonde 5759, saugomas rankraštinis Trečiojo Lietuvos Statuto (TLS) nuorašas vokiečių kalba. Šaltinis iki šiol beveik visai nereflektuojamas Lietuvos Statutų tyrinėtojų. Atsižvelgiant į tyrimų spragą, šiame straipsnyje nagrinėjamos pagrindinės šaltinio kodikologinės ir tekstologinės ypatybės, aptariamos jo atsiradimo aplinkybės bei adaptacija Kuršo Statute ir Livonijos kodekse.Tyrimas parodė, kad nuorašo atsiradimas draugijos ir muziejaus archyve XIX–XX a. (vėliau šis nuorašas pateko į LVVA saugyklas) atspindi Kuršo ir Livonijos istorinių šaltinių kaupimą. Rankraštinės knygos įsigijimas sietinas su kolekcionavimu, o ne su praktiniu taikymu teisėje. Kitokia situacija atsiskleidžia XVI–XVIII a. kontekste, kai TLS vokiečių kalba buvo naudojamas Livonijos teismų praktikoje ir teisėkūroje, o Kuršo Statute perimtos TLS normos
Tarpukario Lietuvos burmistrai: įvairovė, tendencijos, raida
Get PDFThe article investigates peculiarities of the corpus of town and city burgomasters as an important Lithuanian urban settlement governance institution with regard to personalities, thus highlighting the related trends and their development. Sources allowed identifying 168 individuals who served as city or town burgomasters. Having collected data on them in more detail, the article explored this group regarding their age, nationality, education, professional activity and other features. On these grounds, the article focuses on changes in the trends along with peculiarities of performing the duties of a town burgomaster. This research is relevant for the cognition of the history of Lithuanian cities, towns and small towns, their governance and political life.Straipsnyje nagrinėjamos burmistrų, kaip svarbios tarpukario Lietuvos miestų savivaldos institucijos, asmeninės sudėties ypatybės ir su tuo susijusios tendencijos bei jų raida. Pasitelkus šaltinius identifikavus 168 burmistrus ir surinkus detalesnių žinių apie juos, narpliojamos šios asmenų grupės amžiaus, tautybės, išsilavinimo, profesijų ir kitos charakteristikos, kartu ištiriama burmistrų kaitos ir pareigų ėjimo specifika. Tyrimas aktualus Lietuvos savivaldos, politinio gyvenimo bei miestų ir miestelių istorijos pažinimui