Lietuvos istorijos studijos
Not a member yet
829 research outputs found
Sort by
Tarptautinių santykių gijas narpliojant
Get PDFRec.: Zenonas Butkus, Tarp Trečiojo Reicho ir Trečiosios Romos: Vokietijos ir Sovietų politikos poveikis Baltijos šalių tarptautinei ir vidaus padėčiai tarpukaryje, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019
Su kokia kavalerija Lietuva pasitiko kryžiuočius XIII amžiuje?
Get PDFThis article is dedicated to investigating the problems regarding the existence of Lithuanian cavalry in the 13th century as well as the identification of its type and its ability to counter the heavy cavalry of the West. Firstly, we analyze the validity of different opinions about the date when Lithuanians began to fight on horseback that are revealed in our historiography – that this had happened on the junction of the 13th and 14th centuries, on the second half of the 13th century, or long before the beginning of the Baltic crusade. We come to a conclusion that there is enough evidence to support the third opinion, oriented at pre-crusader times. Furthermore, we agree with the idea, soundly based in the description of the source, that these forces were light cavalry. In the second part of our article, we address attention to the peculiarity of the tactics employed by the previously mention cavalry forces: even being able to fight on horseback, these units would get out of their saddles and because of that were often mistaken for infantry. Even more, they would intentionally seek out areas unfavorable for cavalry forces (forests, for example), fighting on foot in these environments, because in those places the enemy was not capable of using anything to their advantage: big war horses, better armor, a close battle order, or lances. The article suggests that this battle method lets us determine, with more precision, the type of Lithuanian light cavalry, equating it to the better-known Irish hobelars who had served in England’s army. In the Teutonic Order’s state in Prussia, the equivalent of hobelars were the native “free” Prussians. Both these types of units rode small horses, fought equally well on horseback as well as on foot, and used javelins. In the last part, we argue on the possibilities of such light cavalry overcoming its heavier counterparts. According to the author of this paper, such possibilities would arise only occasionally – when knights were trapped in swamps in the forests or did some sort of tactical mistake. Eliminating this backwardness, the Lithuanian state had begun using heavy cavalry forces by the early 15th century.Straipsnis skirtas lietuvių kavalerijos egzistavimo XIII a., jos tipo identifikavimo ir gebėjimo pasipriešinti sunkiajai Vakarų kavalerijai klausimams. Pirmiausia analizuojamas lietuviškoje istoriografijoje išryškėjusių skirtingų nuomonių, nuo kada lietuviai pradėjo kautis raiti – tik XIII–XIV a. sandūroje, XIII a. antroje pusėje ar gerokai iki kovų su kryžiuočiais pradžios – patikimumas. Prieinama prie išvados, jog yra pakankamai įrodymų, liudijančių trečiojo, į ankstyviausią datą orientuoto varianto naudai. Taip pat pritariama minčiai, grįstai detaliu lietuvių raitelių veikimo aprašymu šaltinyje, kad tai buvo lengvoji kavalerija. Antroje straipsnio dalyje atkreipiamas dėmesys į minėtosios kavalerijos taktikos savotiškumą, dėl kurio ji dažnai buvo painiojama su pėstininkais – nors ir turėdami galimybę kautis ant žirgų, lietuvių kariai mūšiui dažnai nulipdavo nuo jų. Maža to – kautynių pėsčiomis raiteliams veikti nepalankioje vietovėje, pavyzdžiui, miške, buvo specialiai siekiama norint įveikti kryžiuočių sunkiąją kavaleriją, kuri tokiu atveju negalėdavo pasinaudoti nė vienu iš savo pranašumų – nei dideliais karo žirgais, nei geresne šarvuote, nei glausta rikiuote, nei lancomis. Straipsnyje teigiama, kad šitoks kovos būdas leidžia tiksliau nustatyti lietuviškos lengvosios kavalerijos tipą, prilyginant ją gerai žinomiems Airijos hobelarams, tarnavusiems Anglijos kariuomenėje. Vokiečių ordino valdomoje Prūsijoje hobelarų atitikmuo buvo prūsų „laisvieji“. Ir vieni, ir kiti jodinėjo mažais vietinės kilmės žirgais, kaudavosi raiti arba pėsti ir naudojo svaidomąsias ietis. Baigiamojoje dalyje aptariamos tokio tipo lengvosios kavalerijos galimybės įveikti sunkiąją. Jų, straipsnio autoriaus nuomone, atsirasdavo tik pasitaikius progai – užklupus riterius pelkėje arba miške, sugebėjus pasislėpti už užtvaros arba dėl taktinės priešo klaidos. Likviduodama atsilikimą Lietuvos valstybė iki XV a. pradžios sukūrė sunkiąją kavaleriją
Lietuviškasis sugrįžimas į pokario miestą
Get PDFApie Viltės Janušauskaitės disertaciją „Urbanistinio paveldo apsauga sovietinėje Lietuvoje: idėjos ir praktika“ ir jos gynim
Finis et initium
Get PDFApie Mildos Kvizikevičiūtės disertaciją „Vakarų Europa XVI a. antrosios pusės – XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kelionių raštijoje“ ir jos gynim
Slaptojo klausytojo beieškant: Sovietų Lietuvos užsienio radijo auditorijos tyrimai Vakaruose
Get PDFThe research of Western radio audiences in the Soviet Union was carried out by the department of Soviet Area Audience and Opinion Research, which was in charge of the RFE/RL; however, factual surveys were conducted by independent research institutes, which ensured that the results were neutral and no prejudices with regard to a particular broadcaster were present. The key indices to be measured were the size of the audience that listened to Western radio broadcasts as well as the listeners’ behavioral patterns. Making use of these parameters, the authorities of these radios were able to modify the character of radio programming, to design the content of the information provided, and to observe the potential influence of radio broadcasts in the context of ideological opposition. It is important to stress that based on the methodology and the amount of information available at that time, individual persons’ surveys conducted by Radio Liberty audience and the opinion research department were not adequate to what is considered, in the contemporary sense, proper public opinion research.Vakarų radijo transliacijos, prasiskverbiančios pro geležinę uždangą, Šaltojo karo metais vaidino svarbų vaidmenį JAV ir Sovietų Sąjungos ideologinėje kovoje už protus ir širdis. Siekdami efektyvesnio radijo laidų programų pritaikymo sovietiniam klausytojui, transliuotojai susidūrė su sudėtinga sovietinės užsienio radijo auditorijos pažinimo problema. Po Stalino mirties palaipsniui didėjant turistų, keliaujančių iš SSRS į Vakarų bloko valstybes, srautams, buvo sukurta speciali metodika, leidusi sovietinių turistų apklausų būdu daryti pirmąsias išvadas apie Vakarų radijo auditorijos dydį, sudėtį bei sovietinių gyventojų nuostatas tiek valdžios atžvilgiu, tiek vertinant politinius įvykius. Sovietų Lietuvos gyventojų apklausos atskleidė vidutinio užsienio radijo klausytojo paveikslą ir tam tikras lietuvių politines nuostatas, išskiriančias juos iš kitų sąjunginių respublikų gyventojų
Rusėniškų laiškų formuliaras Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ankstyvaisiais naujaisiais laikais
Get PDFA thorough analysis of approximately one hundred unpublished and about seventy published letters written by Lithuanian noblemen and the Grand Duke of Lithuania led to a conclusion that there were three distinct types of letters. They represent correspondence between socially unequal as well as equal individuals. The external structure of a letter does not indicate the social differences between the addresser and the addressee. On the one hand, the external structure of a letter did not represent the addressers themselves; first of all, it was relevant for the intermediaries who confirmed the authenticity of the letters, registered the correspondence, and handed in the letters. On the other hand, the format of the seal is not a reliable indicator as well. The Lithuanian nobility, when communicating amongst themselves, sealed their letters with signets, while in correspondences with foreign countries they normally used larger seals. The Salutation (Latin: salutatio) is the element of a letter’s internal structure that is essential for understanding the power and status relation between an addresser and an addressee. Only “partners” of equal status informed each other on their health conditions or asked about each other’s well-being.Straipsnyje analizuojamas rusėniškų laiškų vidinis ir išorinis (voko) formuliaras Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ankstyvaisiais naujaisiais laikais. Remiantis maždaug 100 nepublikuotų ir apie 70 publikuotų Lietuvos kilmingųjų ir valdovo laiškų analize, buvo išskirtos trys laiškų grupės, kurios reprezentuoja žemesnio, aukštesnio ir lygiaverčio statuso asmenų korespondenciją
Lenkijos–Lietuvos Respublikos veiksnys Očakovo krizės (1791) kontekste
Get PDF[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Straipsnį inspiravo Lenkijos, taip pat Anglijos, Rusijos ir tikriausiai kitų šalių – bet, deja, ne Lietuvos – istoriografijoje gerai žinomas klausimas: kodėl 1791 m. pavasarį Anglijos vadovaujamos koalicijos karas su Rusija neįvyko. Prieinama prie išvados, kad Vilhelmo Pito Jaunesniojo Rytų Europoje projektuota kolektyvinė komercinė valstybių sistema neturėjo galimybių būti realizuota. Kartu dėmesys straipsnyje telkiamas į Lenkijos–Lietuvos valstybės vietą bei vaidmenį tarptautiniame konflikte. Laikomasi nuomonės, kad Varšuvos 1788–1790 m. vykdyta orientacija į Prūsiją buvo žalinga Lenkijos–Lietuvos valstybei. Daroma išvada, kad negalima adekvačiai vertinti valstybės vykdytų reformų – kartu ir 1791 m. gegužės 3 d. priimtos konstitucijos – neatsižvelgiant į tarptautinės politikos kontekstą
Algirdas Mošinskis ir Jurgis Getneris tarpukario Lietuvos paveldosaugos kontekste
Get PDFIn interwar Lithuania, issues of heritage protection were analyzed from the perspective of the official institutions of heritage protection; so, in many cases, the contribution of intellectuals engaged in highlighting the issues of heritage protection was not disclosed. Artist Mstislavas Dobuzinskis, general Vladas Nagevicius, bibliographer and archeologist Eduardas Volteris, art critic Paulius Galaune, historian Zenonas Ivinskis etc. had discussed, promoted and expressed concerns about heritage protection. However, approaches to heritage protection, peculiar for their modern and innovative insights by A. Mosinskis and J. Getneris, can be distinguished out of the numerous opinions expressed by the intellectuals. Despite a unique contribution of the architects to interwar heritage protection, their heritage protection activities have not been broadly researched and evaluated.The aim of this article is to analyze the approaches of A. Mosinskis and J. Getneris to heritage protection and their influence on the heritage protection discourse in interwar Lithuania.An analysis and evaluation of the contribution of A. Mosinskis and J. Getneris to heritage protection in interwar Lithuania have shown that papers by the architects, dedicated to heritage protection topics, changed the heritage protection discourse in interwar Lithuania by initiating a shift from elementary heritage protection principles toward heritage protection approaches common to a complex structural heritage protection concept. The architects cultivated the principles of sustainable urban development and integrity, suggested complex ideas of cultural heritage protection and refused to protect only unique single objects.Šiame straipsnyje, atitolstant nuo įprastinės tarpukario paveldosaugos vertinimo perspektyvos, kai paveldosaugos problematika nagrinėjama per oficialiųjų institucijų (Valstybės archeologijos komisijos, Senovės paminklų apsaugos referentūros, Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus) prizmę, atskleidžiamas individualus intelektualų, aktualizuojančių paveldo apsaugos klausimus, indėlis. Iš gausaus tarpukario paveldosaugos entuziastų būrio savo konceptualumu ir novatoriškumu išsiskiria architektai Algirdas Mošinskis ir Jurgis Getneris. Straipsnio tikslas – atskleisti A. Mošinskio ir J. Getnerio paveldosaugines nuostatas tarpukario Lietuvos paveldosaugos kontekste. Straipsnyje analizuojami teoriniai paveldo apsaugos diskurso pokyčiai XX a. ketvirto dešimtmečio Lietuvoje, konceptualizuojami A. Mošinskio ir J. Getnerio paveldo apsaugos suvokimo bruožai
Ecce historicus, arba Klėjos žygis per Lietuvą
Get PDFRec.: Aurelijus Gieda, Manifestuojanti Klėja. Istorikai ir istorika Lietuvoje 1883–1940 metais, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2017