Lietuvos istorijos studijos
Not a member yet
829 research outputs found
Sort by
Doktorantų mokykla „Pokario masinė gyvenamoji statyba kaip paveldo objektas“ Vilniaus universiteto Istorijos fakultete
Get PDFFilosofija ir marksizmo-leninizmo diegimas Lietuvos aukštosiose mokyklose 1944–1947 metais
Get PDFThe article examines the introduction of Soviet Marxism (Marxism-Leninism) into the Lithuanian higher education system in 1944–1947. Based on archival sources and existing historiography, this paper explores the development of the higher education system in Lithuania during the first years of the Soviet occupation, including the translation, publication, and dissemination of ideological texts. It is argued that the introduction of Soviet Marxism in Lithuanian higher education institutions in 1944–1945 was carried out in a forced and chaotic manner, the organization of teaching and the preparation of ideological literature was slow, and there was a lack of staff to teach ideological courses. First came the creation of formal institutions (departments, divisions, institutes), and only then a consistent introduction of Marxist-Leninist teachings and the implementation of ideological control.Straipsnyje nagrinėjamas sovietinio marksizmo (marksizmo-leninizmo) diegimas į Lietuvos aukštojo mokslo sistemą 1944–1947 m. Remiantis archyviniais šaltiniais ir esama istoriografija apžvelgiama aukštojo mokslo sistemos raida Lietuvoje pirmaisiais sovietinės okupacijos metais, marksizmo-leninizmo bei sovietinės ideologijos diegimas Vilniaus valstybiniame universitete, ideologinių tekstų vertimo, publikavimo ir diseminacijos klausimai. Sovietinio marksizmo diegimas Lietuvos aukštosiose mokyklose 1944–1945 m. buvo vykdomas forsuotai, chaotiškai, dėstymo organizavimas ir ideologinės literatūros parengimas vyko lėtai, trūko personalo ideologinių kursų dėstymui. Pirmiau marksizmo-leninizmo kaip dėstomo dalyko įdiegimo ir atidžios ideologinės kontrolės ėjo formalių institucijų sukūrimas
Neprižiūrimų ir beglobių nepilnamečių problema ir jos sprendimas 1944–1954 metais Lietuvoje
Get PDFThis article presents the analysis of how the issue of vagrant and neglected (“беспризорные и безнадзорные”) minors in Soviet Lithuania was dealt with during the period of 1944–1954. After the Soviet occupation of Lithuania in 1944, stencil measures of dealing with the issue were imposed. However, the problem of vagrant and neglected minors in postwar Lithuania was specific and had changed. Therefore, the research reveals the dynamics of the problem and, by taking into account the Soviet Lithuanian context, the measures taken to solve it. Up until the beginning of the 1950s, vagrant and neglected minors were mostly street children and orphans from WWII. A considerable part of them had migrated from Russian and Belarusian territories in search for food. The government’s aims were to reduce their numbers, move them from the streets and change their official status. But in the 1950s, the problem, as it was seen, had transformed to juvenile delinquency and required respective measures. The research discovers how the system of custody, imprisonment, accommodation and care of these minors worked in early Soviet Lithuania.Straipsnyje analizuojama neprižiūrimų ir beglobių nepilnamečių problema ir jos sprendimas Tarybų Lietuvoje 1944–1954 m. Po reokupacijos Lietuvoje buvo įvesta speciali administracinė institucijų ir kontrolės įstaigų sistema beglobių ir neprižiūrimų nepilnamečių problemai spręsti, suformuota Tarybų Sąjungoje dar karo metais. Dėl pokario Lietuvos realijų čia susiklostė specifiniai šios sistemos veikimo principai. Straipsnyje, gilinantis į institucijų ir įstaigų sanklodą Tarybų Lietuvoje ir realią jų veiklą, atskleidžiamas beglobių ir neprižiūrimų nepilnamečių problemos turinys, šių nepilnamečių ypatybės, problemos dinamika
„Grobis atsidūrė turguje“: grobstytojų tipologija, nelegalaus realizavimo schemos ir baudžiamoji praktika 1945–1947 metais
Get PDFThis research focuses on plunder from variuos co-operative or state institutions (mostly those which had belonged to the Ministry of Internal Trading or the Unity of Co-operatives of Lithuanian SSR) in the first post-war years (1945–1947) in the Lithuanian SSR. The primary source for this article is comprised by 54 criminal cases from the archive of the Supreme Court of the Lithuanian SSR. Cases used in this study were chosen based on one important criteria: that there were not only acts of plunder but also the realization of stolen goods. This would most likely be achieved by selling the goods through various marketplaces (looking from the Soviet point of view, the plundered items belonged to the black market anyway – even if the market activities were not forbidden). Also, the practices of punishment applied in the cases of plunderers and speculators are analyzed. The research shows that even in the very first years of the post-war period, illegal economic processes were widespread in Soviet Lithuania. Plunderers were hitting the Soviet economy hard – despite the harsh practice of punishment, the Soviet government would lose tens of millions of rubles in the Lithuanian SSR each year.Straipsnyje, remiantis Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiomis bylomis, analizuojami grobstymo ir grobio realizavimo procesai 1945–1947 m. Lietuvoje. Išnagrinėtos 54 grobstytojų grupių bylos yra suskirstytos tipologiškai, taip pat analizuojami grobio realizavimo būdai ir baudžiamoji praktika. Iš tyrime surinktos medžiagos akivaizdu, kad jau pirmaisiais pokario metais įvairūs grobstymai ir juodoji rinka buvo plačiai išsikeroję Lietuvos SSR, nors sovietai vykdė griežtą baudžiamąją politiką grobstytojų atžvilgiu
„Kapsukizmas“ ir „angarietistai“: konfliktas tarp Lietuvos komunistų partijos lyderių 1926–1927 metais
Get PDFFrom about 1923 onwards, two leaders of the Communist Party of Lithuania (CPL), Zigmas Aleksa-Angarietis and Vincas Mickevičius-Kapsukas, began to disagree on the tactics and direction of the party. In 1925–1926, because of the workload in the Comintern apparatus and the subsequent illness of V. Kapsukas, Z. Angarietis began to dominate in CPL matters and isolated V. Kapsukas from decision-making within the CPL and information pertaining to it. When V. Kapsukas recovered from his illness, he sought to recover his positions and wrote an appeal to the Comintern Executive Committee, asking the committee to resolve the conflict. Because of this, the conflict got more personal: both individuals started to gather supporters, initiating a power struggle for leadership positions, while the conflict itself, beginning with a disagreement about tactics, evolved into a personal matter. The Comintern formed a commission to resolve the conflict, but they took a balancing position: the commission wanted to maintain the status quo, but instead managed only to delay and not resolve the conflict.XX a. trečiajame dešimtmetyje tarp Lietuvos komunistų partijos (LKP) lyderių Zigmo Aleksos-Angariečio ir Vinco Mickevičiaus-Kapsuko, veikiančių Maskvoje, kilo konfliktas. Jis buvo sąlygotas skirtingų taktinių sampratų, veikimo krypčių, abipusių ne simpatijų. 1925–1926 m. Z. Angarietis dėl V. Kapsuko užimtumo ir patirtos ligos ėmė dominuoti LKP reikaluose ir palaipsniui izoliuoti V. Kapsuką. Pasveikęs V. Kapsukas norėjo susigrąžinti pozicijas ir kreipėsi į Kominterno vykdomąjį komitetą, prašydamas konfliktą spręsti. Konflikto raiška įgavo labai asmenišką pobūdį – abu lyderiai telkė savo šalininkus, o iš taktinių nesutarimų peraugo į abipusį bandymą pašalinti varžovą arba jo šalininkus iš svarbių postų, sumenkinti jo įtaką. Kominterno suburta komisija, turėjusi užsiimti arbitražu, laikėsi balansuojančios pozicijos: nors norėjo grąžinti status quo, visgi konfliktą tik konservavo, o ne išsprendė
Dideli lūkesčiai – nuvylęs pasirodymas
Get PDFRec.: Katja Hoyer, The Rise and Fall of German Empire, Stroud: The History Press, 2021
Istorinio miesto modernizacija kaip sovietinės utopijos statybos: Vilniaus miesto atvejis
Get PDFThe article looks at urban planning and construction processes in Vilnius during the Soviet era from a point of view that has not been widely explored in the existing historiography. The approach is based on analysing relations between the existing city and the city-in-construction within the context of Soviet urban modernisation. Interpreting the communist city as a utopia, the analysis looks at its role in shaping negative attitudes towards the historic city as well as what tangible forms this utopia assumes in the process of being realised. The article argues that this process, purportedly a rational way towards the utopia and characterised by a fragmentary implementation of development projects, is one of the main factors behind the disintegration of the urban space in the Soviet era.Straipsnyje žvelgiama į Vilniaus projektavimo ir statybos procesus sovietmečiu iš istoriografijoje dar plačiai nenagrinėtos perspektyvos. Ši perspektyva remiasi esamo ir naujai statomo miesto santykių analize sovietinės miestų modernizacijos kontekste. Tyrime, interpretuojant komunistinį miesto modelį kaip utopiją, siekiama atskleisti ne tik kokią įtaką tai turi neigiamo požiūrio į istorinį miestą formavimuisi, bet ir kokią apčiuopiamą formą utopija įgyja realizavimo procese. Straipsnyje teigiama, kad šis procesas, įvardijamas kaip racionalus kelias į utopiją ir pasireiškiantis fragmentišku užstatymo projektų įgyvendinimu, yra viena iš pagrindinių sovietmečiu vykusios urbanistinės miesto erdvės dezintegracijos priežasčių
Juozo Gabrio veikla Tautų Sąjungos užkulisiuose: žurnalistika ar diplomatija?*
Get PDFThe activity of Juozas Gabrys and his colleagues at the League of Nations in Geneva from 1927 until 1939 is the main subject of this article. The questions about this group of people are analyzed through several perspectives, such as journalism, business, and politics. The territorial and ethnical problems which were addressed by Lithuania at the League of Nations and the decisions of Lithuanian diplomats and politicians were overviewed in the press publications of Gabrys in various Lithuanian newspapers. In these texts he mostly focuses on two main topics in international interwar Lithuanian politics – the question of Vilnius its regarding mutual relations with Poland and the question of Memel and its region, which was intensely disputed by Lithuanian and German influences. Simultaneously, Gabrys had the intentions to develop business relations between Lithuania and Switzerland. He and his family worked in the fields of real estate and money exchange. Also, he established the Lithuanian Information Bureau in Geneva, which received irregular donations from the Lithuanian Ministry of Foreign Affairs, yet most of the publications were funded by Gabrys himself. The answer to the question of Gabrys’s real influence on Lithuanian foreign policy could be given only partially. As for now, the possibility to measure this influence is limited only to the press and information field, as Gabrys’s work in those fields, although forgotten and underestimated nowadays, was observed and evaluated by his contemporaries. Due to his publications, Lithuanians could form an opinion about the League of Nations and its decisions as well as the situation on the level of European policy.Straipsnyje nagrinėjama Juozo Gabrio ir jam artimų diplomatų bei žurnalistų veikla Ženevoje prie Tautų Sąjungos 1927–1939 m., atsižvelgiant į kelias sritis – žurnalistiką, verslą, politiką. Gabrio reportažuose Lietuvos spaudoje buvo siekiama aptarti tuo metu Tautų Sąjungoje svarstomus su Lietuva susijusius klausimus, taip pat nevengta kritikuoti lietuvių diplomatų ir pačios Tautų Sąjungos sprendimų, kiek tai leido cenzūra. Greta žurnalistinio darbo Juozas Gabrys užsiėmė Lietuvos ir Šveicarijos verslo ryšių plėtojimu, nekilnojamojo turto prekyba ir nuoma, valiutos keitimu. XX a. ketvirtajame dešimtmetyje Ženevoje veikė Lietuvių informacijos biuras, kuris nereguliariai buvo remiamas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos, bet daugumą savo leidinių Gabrys finansavo pats. Aptariamu laikotarpiu jis neužėmė jokio oficialaus diplomatinio ar politinio posto, todėl jo aplinkos įtaką, kuri tikrai egzistavo, galime matuoti tik informacijos sklaidos apie Lietuvą ir žinių apie Tautų Sąjungos sprendimus atžvilgiais