Lietuvos istorijos studijos
Not a member yet
829 research outputs found
Sort by
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pašto kelių struktūra XVI–XVIII amžiuje
Get PDFThis paper analyzes the dynamics of the postal route system of the Grand Duchy of Lithuania in the 16th–18th centuries. The first postal route connected Vilnius and Krakow in 1562 – weekly postal services were rendered. In 1669, postal carriages started running from Moscow to Vilnius and then further on through Tilsit to Königsberg. The GDL postal route network underwent its largest expansion in the 18th century. An important postal line proceeded along the route of Warsaw – Grodno – Kaunas – Jelgava – Riga. Part of it coincided with the Warsaw – Vilnius route; at Ratnyčia, the postal carriage would turn northeast and continue via Merkinė and Varėna to Vilnius. From Vilnius, one postal route led to Königsberg via Kaunas, and another to Moscow; there are also data about a postal line to Polotsk. Another crossroads of the GDL’s postal routes was Grodno. The routes leading from Warsaw to Kaunas, Vilnius, and Riga intersected there. Separate lines to Lublin and Slonim were in operation; one of the postal routes led to the border of the Russian Empire. The network of the GDL’s postal routes also consisted of other roads. The location of some of them were subject to change due to the political situation, natural disasters, and seasonal practicability.Tiriamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pašto kelių sistemos susidarymas ir dinamika XVI–XVIII a. Pirmas pašto kelias Vilnių ir Krokuvą sujungė 1562 m., juo kartą per savaitę važiavo pašto karieta. 1669 m. ėmė kursuoti paštas tarp Maskvos ir Vilniaus, o iš pastarojo per Tilžę jis vežtas į Karaliaučių. Labiausiai LDK pašto kelių tinklas išsiplėtojo XVIII a. Reikšminga linija buvo Varšuva–Gardinas–Kaunas–Jelgava–Ryga. Dalis to paties maršruto nuo Varšuvos atitiko ir pašto kelią į Vilnių, tik prie Ratnyčios buvo pasukama į šiaurės rytus ir pro Merkinę bei Varėną vykstama į LDK sostinę. Iš Vilniaus vedė keliai į Karaliaučių, per Kauną; kita kryptimi – į Maskvą; žinomas maršrutas į Polocką. Dar viena LDK pašto kelių kryžkelė buvo Gardinas. Pro jį važiuota iš Varšuvos į Kauną, Vilnių, Rygą. Iš jo ėjo atskiros linijos į Liubliną, Slanimą. Driekėsi maršrutas net iki Rusijos imperijos sienos. LDK pašto kelių tinklą sudarė ne tik regioniniai, bet ir labiau lokalūs maršrutai. Kai kurių kelių išsidėstymas galėdavo keistis, tam įtakos turėdavo politinės aplinkybės, stichinės nelaimės, sezoninis kelių pravažumas
Paveldo industrija, arba lietuviški dvaro vaizdiniai XXI amžiuje
Get PDFFor decades, the notion of a manor was basically unequivocal in the Lithuanian society – it was related to Polish influence (which means it is not ours, Lithuanian). This was the result of political and cultural conflicts between the two nations, a struggle for the power of expression of great narratives and historical memory. The manor with its history and heritage was depicted in negative or at least gloomy colors. Such notions dominated in the consciousness of Lithuanians almost during the whole 20th century. In the second half of the 1980s, the first seeds of alternative or novel notions of the manor emerged in Lithuania. In about 2000, the business discourse appropriated manor culture to create their own notion as developers of products and services for consumers. This paper presents the genesis of this notion, its peculiarities, expressions, and interactions with Lithuanian identity and historical memory.One of the conclusions of the research is that around 2010, a fundamental turning point occurred in the concept and notion of Lithuanian manors, as they came to be associated with native Lithuanian culture and identity – associated, yet not unconditionally accepted. The new role of the manor presents an interesting phenomenon. Manor culture is perceived as attractive because of its different, exotic, and unknown culture.Dešimtmečius dvaro vaizdinys lietuvių visuomenėje iš esmės buvo vienareikšmis – tai lenkų (vadinasi, – ne mūsų) istorija ir savastis. Tai buvo dviejų tautų politinių, kultūrinių ir atminčių konfliktų pasekmė. Tautines ištakas turėjęs konfliktas sovietmečiu įgijo ir kitą pavidalą – klasių kovos, kai vienoje pusėje atsidūrė vėlgi tas pats dvaras, o kitoje – baudžiauninkas, valstietis, lietuvis. Dvaras pieštas neigiamomis ar bent jau niūriomis spalvomis.Toks vaizdinys lietuvių sąmones valdė beveik visą XX a. XX a. devinto dešimtmečio antroje pusėje Lietuvoje pasirodė pirmųjų alternatyvių ar naujų dvaro vaizdinių užuomazgų. Apie 2000 m. savo vaizdinį pradėjo kurti ir „verslo diskursas“ – produktų ir paslaugų kūrėjai bei vartotojai. Tyrime pristatoma šio vaizdinio genezė, jo ypatumai ir raiškos, sąveikos su lietuviškąja tapatybe ir istorine atmintimi, poveikis paveldui ir jo tvarkybai, reprezentavimui.
Viena iš tyrimo išvadų – apie 2010 m. įvyko esmingas lietuviškosios dvarų sampratos ir vaizdinio lūžis ir šis vaizdinys pateko į savos kultūros ir tapatybės akiračius. Pateko, bet ne besąlygiškai priimtas. Naujasis dvaro amplua – tai susidomėjimą keliantis reiškinys. Dvaras – tai kitokia, nepažinta ir nepatirta, kultūra, tai savotiška egzotika ir ji masina
Muzikos leidiniai – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės magnatų tarptautinės reprezentacijos medija: Jonui Karoliui Chodkevičiui ir Aleksandrui Chodkevičiui dedikuoti leidiniai
Get PDFThe article deals with the collections of printed music dedicated to the distinguished nobles, statesmen and military commanders of the Grand Dutchy of Lithuania, brothers Jan Karol and Aleksander Chodkiewicz. These collections were printed in Venice in the beginning of the 17th century and dedicated to the Lithuanian magnates by Italian composers Giovanni Valentini and Giulio Osculati. However, it was not in their home country where composers became acquainted with the above-mentioned noblemen who had studied and travelled extensively in Italy but in the Polish-Lithuanian Commonwealth. In fact, both composers had served for certain periods of time as musicians in the Polish court chapel under Sigismund III Vasa. The said collections of motets are being examined here with an emphasis on publicity and international representation. The author notes that besides the reasonable expectations of both Italian composers to raise their public profiles, to publish and disseminate their work in Europe, these personal aspirations also resonated with the interests of other public figures. They both represent Sigismund III Vasa, King of Poland and Grand Duke of Lithuania, as a generous patron and a leading social figure. The dedications were intended to glorify the Chodkiewicz and raise their profile within the Polish-Lithuanian Commonwealth and beyond. They account for the magnates’ victories in major military campaigns of the time, such as those achieved during the Polish–Swedish war of 1600–1611, as well as Chodkiewicz’s merits in defence of the state. Within the context of shifting confessional identities at the turn of the 16th and 17th centuries (i.e. the Reformation and the Counter-Reformation movements) these notated sources should be considered as a reflection of the magnates’ confessional identity. The very genre of printed works – motets for Catholic church service – reflects Chodkiewicz’s firm self-determination as Roman Catholics.Straipsnyje tiriami žymiems Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikams, valstybės veikėjams ir karvedžiams, Jonui Karoliui Chodkevičiui ir Aleksandrui Chodkevičiui, dedikuoti muzikos leidiniai. XVII a. pradžioje Venecijoje publikuotus leidinius didikams dedikavo italų kompozitoriai Giovanni Valentini ir Giulio Osculati. Ryšys su jais užsimezgė ne Italijoje, kur didikai studijavo ir keliavo, bet Abiejų Tautų Respublikoje. Kompozitoriai kurį laiką tarnavo jungtinės Lietuvos ir Lenkijos Valstybės valdovo Zigmanto Vazos muzikų kapeloje.Motetų rinkiniai tiriami iš viešosios tarptautinės reprezentacijos perspektyvos. Matyti, kad greta suprantamo G. Valentini ir G. Osculati viešumo siekio, noro įamžinti, skleisti savo kūrybą Europoje, šie muzikos leidiniai atliepė kitų asmenų viešumo interesus. Leidiniai reprezentuoja Zigmantą Vazą, dosnų meno mecenatą, parodomas jo pirmaujantis socialinis statusas. Dedikacijos laiškai skirti Chodkevičiams pagerbti, didinti jų žinomumą Abiejų Tautų Respublikoje ir už jos ribų. Jie aukština didikų nuopelnus karo kampanijose, mini svarbias ano meto politines aktualijas – pergales Livonijos kare, Chodkevičių nuopelnus ginant valstybę. Ano meto konfesinių pokyčių – reformacijos ir kontrreformacijos – kontekste šie notografiniai šaltiniai vertintini kaip didikų konfesinės tapatybės atspindys. Publikuojamų kūrinių žanras – katalikiški sakraliniai motetai – atliepia nuoseklų Chodkevičių konfesinį pasirinkimą
Pasivaikščiojimas po šešių arų sodo sklypelį
Get PDF Apie Mato Šiupšinsko disertaciją „Kolektyvinio sodo fenomeno urbanistinis ir sociokultūrinis aspektai: Sovietinės Lietuvos atvejis“ ir jos gynimą / On Matas Šiupšinskas Thesis „Urban and Socio-cultural Aspects of the Collective Garden Phenomenon: The Case of Soviet Lithuania
Kaip įamžinti tamsą
Get PDFRec.: Hektoras Vitkus, Vygantas Vareikis, Edvinas Ubis, Justas Stončius, Macikai: atminties vieta Europos pakraštyje, Klaipėda: Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, 2021
Vilniaus Šv. Jono bažnyčios dvasininkų reikšmė miesto elgetų gyvenime XVIII amžiuje
Get PDFThis paper examines an aspect of the functioning of the organization of Vilnius’ beggars that has not yet been sufficiently covered in the historiography: the role of the clergy of St. John’s Church in the life of the city’s beggars. This text focuses on the relationship between the clergy and the beggars during the 18th century. By using the personal documents of bishops, registers of the masses held in the church, and sources written by the beggars themselves or related to the aforementioned organization, it is shown that the clergy of Vilnius’ parish church not only took care of the spiritual needs of the beggars, but also looked after the finances of the organization and actively participated in its internal life, with their influence on the beggars manifesting itself in their personal relations with beggars beyond the scope of the organization.Straipsnyje pristatomas mažai dėmesio istoriografijoje sulaukęs Vilniaus elgetų organizacijos funkcionavimo aspektas – Šv. Jono bažnyčios dvasininkų vaidmuo miesto elgetų gyvenime. Tekste nagrinėjamas bažnyčios klebonų bei vikarų ir miesto elgetų tarpusavio santykis XVIII a. Remiantis Šv. Jono bažnyčios dvasininkų asmeniniais dokumentais, bažnyčioje aukotų mišių registrais ir pačių elgetų sudarytais ar su minėta organizacija susijusiais šaltiniais parodoma, kad parapinės Vilniaus bažnyčios dvasininkai rūpinosi ne tik elgetų organizacijos narių sielovada, bet ir finansais, aktyviai dalyvavo organizacijos vidaus gyvenime, o dvasininkų globėjiškumas bei įtaka elgetoms pasireikšdavo ir asmeniniuose šių tarpusavio santykiuose už organizacijos ribų