Lietuvos istorijos studijos
Not a member yet
829 research outputs found
Sort by
Mokslinė sintezė
Full text linkTekstą iš prancūzų kalbos vertė ir pratarmę parašė Vytautas VolungevičiusEl. paštas: [email protected]ą iš prancūzų kalbos vertė ir pratarmę parašė Vytautas VolungevičiusEl. paštas: [email protected]
Neužgesusių Europos žiburių beieškant
Full text linkOn Teodoras Žukas’s Doctoral Thesis “Explanations of Guilt and Responsibility for the First World War in the 21st Century Western Historiography”, and its DefenseApie Teodoro Žuko disertaciją „Pirmojo pasaulinio karo kaltės ir atsakomybės aiškinimai XXI a. Vakarų istoriografijoje“ ir jos gynim
Apie Karolio Čižausko disertaciją „Kilmingumo ir valdžios raiška Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XV a. pab.–XVII a. pr.: diskursas ir socialiniai santykiai“ ir jos gynimą
Full text linkAddidit antiquo virtus nova lumina coelo: astronomijos observatorijos kūrimas ir veikla Vilniaus Stepono Batoro universitete 1919–1939 metais
Full text linkThis article examines the establishment and operation of the astronomical observatory of Vilnius Stefan Batory University in 1919–1939. The interwar history of the observatory has been mainly discussed and analyzed in the works of physicists and astronomers, but the topic has not received more in-depth attention from historians. Extensive archival material is used to study the location and space chosen for the observatory complex, the development of its construction works, the scientific research carried out, the observatory’s library, and the periodical scientific publication “The Bulletin of Vilnius Astronomical Observatory”. The article draws attention to the period of the observatory’s last years of operation and its handover to Kaunas astronomers, which is not reflected in historiography.Šiame straipsnyje nagrinėjamas Vilniaus Stepono Batoro universiteto astronomijos observatorijos kūrimas ir veikla 1919–1939 m. Observatorijos tarpukario istorija daugiausia aptarta ir nagrinėta fizikų bei astronomų darbuose, tačiau atidesnio istorikų dėmesio ši tema nesulaukė. Remiantis gausia archyvine medžiaga tiriama observatorijos kompleksui pasirinkta erdvė, statybos raida, vykdyti moksliniai tyrimai, observatorijos biblioteka, periodinis mokslo leidinys „Vilniaus astronomijos observatorijos biuletenis“. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į istoriografijoje neatspindėtą observatorijos paskutinių veiklos metų laikotarpį ir perdavimą Kauno astronomams
Tarpukario Kražiai pasakotojų atsiminimuose
Full text linkThe article reveals a picture of Kražiai, a minor town, during the interwar years while covering the range from the stories of homes and their families to the staple food which found its way onto the dinner table and descriptions of the daily worn clothes. The article names the cultures, public institutions and organizations which were active in the town at the time and introduces the mundane as well as more memorable occupations of the residents, including the commonly practiced crafts. The story is built on memories of Kražiai town residents, including those narrators who observed the events in person, and also stories of interwar-time witnesses, as memorized and recounted by their offspring. The memories were collected during an expedition an oral history expedition which took place in Kražiai in 2024, which was organized by Kražiai Žygimantas Liauksminas Gymnasium and Vilnius University Faculty of History, and which involved Vilnius University and Kražiai Gymnasium students. The collected materials were generalized and rendered by a student of Kražiai Gymnasium. Along with the fascinating and valuable material, this article serves as a witness of the interest of the local gymnasium and its students in the history of the land, along with efforts to register and explore this history.Straipsnyje atskleidžiami Kražių miestelio tarpukario metų vaizdai – nuo namų ir juose gyvenusių šeimų istorijų iki ant kasdienio stalo dėto maisto ir dėvėtų rūbų aprašymų. Įvardijamos ir tuo metu miestelyje veikusios kultūros, visuomeninės įstaigos ir organizacijos, pristatomi būdingi ar įsimintinesni kražiškių užsiėmimai – amatai ir kitos veiklos. Pasakojimui pasitelkiami Kražių miestelio gyventojų atsiminimai, tiek dar tos epochos amžininkų, tiek jau amžininkų vaikų įsiminti ir perteikti jų tėvų pasakojimai. Atsiminimai surinkti 2024 m. Kražiuose vykusios sakytinės istorijos ekspedicijos, kurią organizavo Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazija ir Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas ir kurioje dalyvavo universiteto studentai ir gimnazijos moksleiviai. Medžiaga apibendrinta ir perteikta gimnazijos mokinės. Straipsnis greta pateikiamos įdomios ir vertingos medžiagos liudija apie vietos gimnazijos ir jos auklėtinių domėjimąsi krašto istorija, pastangas ją fiksuoti ir tirti
Lietuvos istoriniai miesteliai ir jų šiandieninės architektūrinės tapatybės problemos: Merkinės atvejis
Full text linkThe article investigates the issues of architectural development of Merkinė, a small historic town, in the 20th and 21st centuries, which is notable for the devastation suffered during World War Two, changes caused by Sovietization, and the attempts of the recent decades to define the concept(s) of the development of a historic site. The article notes the activity of Dzūkija National Park, the Department of Cultural Heritage under the Ministry of Culture, and Varėna District Municipality on the architectural development of the small town of Merkinė. The research has revealed that, so far, there is no clear legal basis defining the development of the historic center of Merkinė, and that some legal regulations defining construction are not in line with the urbanist logic of a minor town, as developed prior to World War Two. The article submits proposals and lists potential actions regarding alterations in the development of this small town so that the historic urbanist identity of Merkinė could be defined more emphatically.Straipsnyje nagrinėjama Merkinės miestelio XX–XXI a. architektūrinės raidos problematika, susijusi su Antrojo pasaulinio karo suniokojimais, gyvenvietės sovietizacijos pokyčiais ir pastarųjų dešimtmečių mėginimais apibrėžti istorinės vietovės plėtojimo koncepcijas. Atkreipiamas dėmesys į Dzūkijos nacionalinio parko, Kultūros paveldo departamento, Varėnos rajono savivaldybės veiklą ir įtaką Merkinės miestelio architektūrinei raidai. Tyrimas parodė, kad iki šiol nėra suformuota aiški teisinė bazė Merkinės istorinio centro plėtojimui, dalis teisinių, statybą reglamentuojančių nuostatų kertasi su miestelio urbanistine logika iki Antrojo pasaulinio karo. Straipsnyje pateikiami pasiūlymai ir galimi veiksmai, kaip pakeisti miestelio architektūros plėtojimą, kuris ryškiau apibrėžtų istorinę Merkinės urbanistinę tapatybę
Senbuviai, atėjūnai ir kultūros paveldas: Lietuvos vietos bendruomenių sąveikos ir konfliktai
Full text linkCultural heritage may become relevant and beneficial for summoning local communities and forming their shared identity. Yet, in reality, there are the two sides of these interactions, and not merely the positive one. The main issue investigated in this article pertains to the developments experienced by local communities when, along with the old-time residents, newcomers are becoming more and more numerous, who are also referred to as invaders. These newcomers are new residents coming from elsewhere. These are also new businesses created by non-locals, new institutions, and their staff – those who are not the locals. Upon moving in and settling down, the newcomers start using the local heritage as well. The changes taking place in the structure of the local population, along with cultural tourism, whim has been getting ever more popular, as well as other realia invite to take a closer look at the impact being made on the local communities, primarily on the ‘old-timers’ of the place: Could these developments prompt the old-timers to take note of the cultural heritage surrounding them, and develop a novel perception of this heritage, or maybe this brings more conflicts than collective developments?When exploring the interactions between the ‘old-timers’ and the newcomers regarding the heritage, as well as the developing trends, a pattern is observed that newcomers, wherever they constitute larger or more active groups, tend to gather into separate communities or create social bubbles of their own. Although newcomers do consider the presence of the local ‘old-timers’, more commonly, they seek to fulfill their own objectives, whereas the ‘old-timers’ treat the newcomers somewhat more pragmatically. Heritage is also perceived in different ways: while the newcomers are more interested in the tangible heritage, the ‘old-timers’ find intangible heritage to be of more relevance as it is more appropriate for building up their sense of community. The study cases reveal that heritage becomes a source of not only communication, but also conflicts, as the ‘old-timer’ communities develop a feeling of getting deprived of the local heritage.Kultūros paveldas gali būti aktualus ir naudingas telkiantis vietos bendruomenėms,formuojantis jų bendrai tapatybei. Visgi realybėje egzistuoja ne tik pozityvi šių sąveikų pusė. Pagrindinis klausimas, gvildenamas šiame straipsnyje, yra susijęs su pokyčiais, kuriuos patiria vietos bendruomenės, kai šalia senųjų gyventojų vis dažniau atsiranda naujakurių, kitaip vadinamų atėjūnais. Atėjūnai – tai iš kitur atvykę naujieji gyventojai, ne vietos žmonių kuriami nauji verslai, naujos institucijos ar ne vietiniai jų darbuotojai. Atsikėlę ar įsikūrę jie pradeda naudotis ir vietos paveldu. Vietos gyventojų sudėties pokyčiai, populiarėjantis kultūrinis turizmas ir kitos realijos skatina įsigilinti į jų daromą poveikį vietos bendruomenėms, visų pirma vietos senbuviams, – galbūt tai juos paskatina atkreipti dėmesį į šalia esantį kultūros paveldą, naujai jį suvokti, o gal visgi tai kelia daugiau konfliktų nei pozityvių pokyčių?Nagrinėjant Lietuvos miesteliuose vykstančias vietos senbuvių, atėjūnų ir kultūros paveldo sąveikas ir tendencijas išryškėja, kad atėjūnai ten, kur jie sudaro didesnes ar veiklesnes grupes, linkę burtis į atskiras bendruomenes arba sudaryti savus socialinius burbulus. Atėjūnai, nors ir turėdami akiratyje vietos senbuvius, dažniau siekia būtent savų tikslų, o senbuviai atėjūnus neretai suvokia per pragmatiškumo prizmę. Egzistuoja ir skirtingi paveldo traktavimai: atėjūnai orientuojasi į materialųjį, o senbuviams aktualesnis yra nematerialusis paveldas, kaip parankesnis kuriant jų bendruomeniškumą. Analizuoti atvejai atskleidžia, kad paveldas tampa ne tik komunikacijos, bet ir konfliktų šaltiniu, kai senbuvių bendruomenėms atsiranda atskirties nuo vietos paveldo jausmas
Provincijos inteligentų vaizdinys XX a. 4 deš. lietuvių prozoje
Full text linkThe article investigates the image of Lithuanian provincial intellectuals in the Lithuanian prose of the 1930s. On the basis of the Lithuanian fiction of the time, answers to the following questions are pursued: What kind of people are attributed to the category of ‘intellectuals’? Which type of job most emphatically represents provincial intellectuals? What are the features and personal qualities of an intellectual? What/which social function is prescribed to intellectuals? In the prose depicting provincial intellectuals, the most prominent image is that of the teacher; it is denoted by several outstanding aspects. An emphasis is made on the teacher’s duty to perform various public/social duties which are perceived as commitment to get involved in the process of society modernization through educational activity while proactively participating in the public and cultural life of the local community. On the grounds of these attitudes and due to the authority attributed to the teacher, teachers find themselves in the foreground of public attention as well as under close supervision of their subordinates, thus becoming a prisoner of their expectations. Any failure to conform to the elevated expectations triggers conflict-laden outcomes. Prose texts frequently depict the older and younger generations of intellectuals being violently at odds with each other due to the ambitions of the younger generation to bring social and cultural changes to life. The public (i.e., the readers of prose on provincial intellectuals) and the literary criticism accepted this imagery of the intellectuals registered and visualized in prose works as a realistic reflection of Lithuanian provincial intellectuals, their daily life along with the issues they were encountering.Straipsnyje analizuojamas Lietuvos provincijos inteligentų vaizdinys XX a. 4 deš. lietuvių prozoje. Remiantis to meto lietuvių grožinės literatūros kūriniais, siekiama atsakyti į klausimus: kokie asmenys yra priskiriami inteligentijai? Kokios profesijos atstovai ryškiausiai reprezentuoja provincijos inteligentiją? Kokiais bruožais ir savybėmis pasižymi inteligentas? Kokia socialinė funkcija nustatoma inteligentijai? Provincijos inteligentiją vaizduojančioje prozoje ryškiausias yra mokytojo vaizdinys, kuris pasižymi keliais ryškiais akcentais. Pabrėžiama mokytojo pareiga atlikti įvairias visuomenines funkcijas, kurios suvokiamos kaip įsipareigojimai per šviečiamąją veiklą įsitraukti į visuomenės modernizacijos procesą ir aktyviai dalyvauti vietos bendruomenės visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime. Dėl šių nuostatų ir priskiriamo autoriteto mokytojas atsiduria visuomenės dėmesio ir savo vadovų kontrolės epicentre, taip tapdamas jų lūkesčių įkaitu, o atitinkamų lūkesčių nepatenkinimas tampa konfliktinių situacijų priežastimi. Prozoje taip pat dažnai vaizduojami aštrūs senosios ir jaunosios inteligentų kartų konfliktai, kylantys dėl pastarosios kartos siekių įgyvendinti socialinius ir kultūrinius pokyčius. Visuomenė (prozos apie provincijos inteligentiją skaitytojai) ir literatūros kritika šį prozoje užfiksuotą inteligentijos, kurios centre buvo eilinis mokytojas, vaizdinį priėmė kaip tikrovišką lietuviškos provincijos inteligentijos gyvenimo ir problemų atspindį
Memorialiniai objektai tarpukario Lietuvos miesteliuose – pilietiškumo afiša
Full text linkThis research seeks to prove the hypothesis that the new monuments erected in smaller Lithuanian towns during the interwar years may be considered a generalized expression of setting up monuments throughout Lithuania, which would reveal the ongoing campaigns, promoted intentions, established dedications and would span across the spectrum of the nature of the monuments as well as their artistic quality. Residents of the smaller Lithuanian towns were able to unite for setting up monuments far more efficiently than urban residents. As a result, hundreds of monuments sprang up across the country during that timeframe. These new memorial objects – monuments and trees dedications – modified the public spaces of the small towns by transforming them into memory spaces and rendering them into the axis of new traditions. On the other hand, monuments were also a sign of the smaller towns becoming (more) Lithuanian. Smaller towns and their immediate environment were as if minor spaces of statehood: it was common to hoist the main national flag of the small town. Public monuments were as if inherent authenticity, they represented identity and became exceptional features of the locality. This point was reiterated during the Sąjūdis revival years, when the monuments were rebuilt en masse, and they became as if symbolic recreation of statehood at the site.Tyrimu siekiama pagrįsti hipotezę, kad tarpukariu miesteliuose iškilę paminklai gali būti laikomi to meto Lietuvos apibendrintu viešųjų paminklų statymo proceso atspindžiu, atskleidžiančiu visą vykusių kampanijų, intencijų, dedikacijų, paminklų pavidalų ir jų meninės vertės spektrą. Lietuvos miestelių gyventojai gebėjo telktis paminklų statybai kur kas sėkmingiau nei miestų – taip šalyje atsirado šimtai paminklų. Šie nauji memorialiniai objektai – paminklai ir medžiai-dedikacijos – keitė miestelių viešąsias erdves, jas transformuodami į atminimo erdves, kurios tapo naujų tradicijų ašimi. Kita vertus, paminklai – tai ir miestelių lietuvėjimo ženklas. Jie ir jų aplinka buvo tarsi mažosios valstybingumo erdvės: daug kur greta jų būdavo iškeliama pagrindinė miestelyje šalies vėliava. Viešieji paminklai tapo organiška savastimi, tapatybės reprezentantais ir išskirtiniais vietos ženklais. Tai patvirtina ir masinis jų atstatymas Sąjūdžio metais, tapęs tarsi simboliniu valstybingumo susigrąžinimu vietovėje