Lietuvos chirurgija
Not a member yet
718 research outputs found
Sort by
Intratorakalinis žastikaulio galvos išnirimas, esant politraumai: klinikinio atvejo aprašymas
Intrathoracic displacement of the humeral head is rarely documented due to high mortality of the trauma. As a result, there is no clear consensus about how such case should be approached. In this report we reviewed our successful case, and reviewed the literature. The patient arrived after car accident with a broken humerus and upon taking X-ray found to have the humeral head lodged in the chest cavity. After humeral head removal and arthroplasty, patient was discharged without complications. In literature several cases were found in which a patient usually suffers because of high energy trauma with arm typically in abducted position. In all cases treatment involves removing humeral fragment from chest and prosthetic arthroplasty of the glenohumeral joint. Although some authors suggest leaving humeral fragment in some cases while others suggest to always remove. Exact indications of such decision are unclear. Cases like this pose a high risk of neurological and circulatory complications, although no complications were observed in this case. Nevertheless, there have been too few similar cases described to establish a proper methodology.Intratorakalinis žastikaulio galvos išnirimas – trauma, kuri retai aprašoma dėl didelio mirštamumo, todėl nėra aiškiai sutariama, kaip šią traumą patyrusį pacientą reikėtų gydyti. Straipsnyje aptariamas sėkmingo gydymo atvejis, apžvelgiama mokslinė literatūra. Į gydymo įstaigą dėl lūžusio žastikaulio pristatytas avariją patyręs pacientas. Atlikus rentgeną, nustatyta krūtinės ląstoje įstrigusi žastikaulio galva. Žastikaulio galvą pašalinus iš krūtinės ląstos ir protezavus, pacientas išrašytas gydytis ambulatoriškai, nesant komplikacijų.
Mokslinėje literatūroje aprašyta keletas atvejų, kai pacientai, dažniausiai patyrę didelės jėgos sukeltą traumą, pristatyti į gydymo įstaigą rankai esant abdukcinėje pozicijoje. Visais atvejais trauma gydyta šalinant žastikaulio fragmentą iš krūtinės ląstos ir protezuojant glenohumeralinį sąnarį. Kai kurie tyrėjai siūlo tam tikrais atvejais palikti žastikaulio fragmentą krūtinės ląstoje, kiti rekomenduoja žastikaulio fragmentą visada pašalinti. Minėtų sprendimų aiškių indikacijų nėra.
Straipsnyje pristatomu atveju komplikacijų nenustatyta, tačiau tokios traumos kelia didelį pavojų kraujotakai ir nervinei sistemai. Vis dėlto kol kas aprašytų klinikinių atvejų nepakanka, kad būtų galima nustatyti tinkamą metodologiją šiai traumai gydyti
Metaplastic Carcinoma Breast in Polycythemic Octogenarian – Lessons Learnt: Case Report
An 80-year-old lady presented with lump Left breast of 8 months duration. Clinically was aT4b lesion, sonomammogram showed BIRADS V lesion and core needle breast biopsy features were suggestive of metaplastic carcinoma breast of adenosquamous type, ER, PR-Positive, Her2Neu-Negative. Patient received preoperative hormonal therapy followed by modified radical mastectomy and postoperative adjuvant chemotherapy and hormonal therapy. Post operative patient showed good clinical recovery and was recurrence free at 6 months follow up although patient had all the poor prognostic factors with large size, LN involvement and high Ki 67. This article is a rare example of metaplastic breast carcinoma presenting in geriatric age group and showing good recovery despite presence of all poor prognostic factors. Hence this report is to enlighten the medical caregivers about the existence of this rare entity and challenges involved in management of this entity
Post Varicella Necrotising Fasciitis Afflicting Upper Limb in Young Child: A Rare Case Report
Necrotising fasciitis is a common surgical emergency. Risk factors include immunosuppression, type 2 diabetes mellitus, chronic diseases like cirrhosis of liver and chronic kidney disease, malignancies, intravenous drug use, obesity, and age more than 60 years. Our case is of a 14 years old boy who presented with necrotising fasciitis (NF) of right upper limb post varicella of 10 days duration. Prompt diagnosis with aggressive surgical debridement was lifesaving in this case. Early reconstruction with split skin grafting escalated recovery resulting in a fully functional limb without any residual deficit. This case is a rare example of post varicella NF in a young child without any co-morbidities. Majority such cases are encountered by a general surgeon in an emergency setting. Hence, this report sensitises and enlightens the first responders about the existence of this rare entity
Neįprastas klinikinis atvejis: lipomos sąlygota Cheiralgia paresthetica
Cheiralgia paresthetica (CP) is a distinctive clinical condition arising from the compression of the superficial branch of the radial nerve (SBR). Typically, CP manifests as a burning-type pain in the dorsal and radial aspect of the hand. Existing literature highlight various etiological factors contributing to this condition, including constriction of the wrist, as with tight wristwatches or handcuffs. Symptoms may also arise from blunt traumas, distal radius fractures, and iatrogenic causes. However, CP induced by a lipoma is an exceptionally rare phenomenon. In this context, we present a case exemplifying the diagnosis and management of lipoma-induced CP.Cheiralgia paresthetica (CP) – reta patologija, kurią sukelia paviršinio stipininio nervo kompresija. Įprastai CP kliniškai būdingas skausmingas deginimo pojūtis, lokalizuotas nugarinės ir stipininės plaštakos dalių projekcijoje. Mokslinėje literatūroje nurodoma įvairių šiai ligai būdingų etiologinių veiksnių. Dažniausiai tai veiksniai, provokuojantys veržimą riešo srityje, pavyzdžiui, antrankiai ar ankšti riešo srities aksesuarai. Simptomų taip pat gali sukelti stipinkaulio distalinio galo lūžiai, bukos traumos ar jatrogeniniai pažeidimai. Straipsnyje dalijamasi patirtimi diagnozuojant ir gydant lipomos sąlygotą CP. Lipoma – atipinė ir itin reta CP priežastis
Storosios žarnos vėžio genetiniai ir epigenetiniai pokyčiai, etiopatogenezė, rizikos veiksniai, gydymas: literatūros apžvalga
Background. Colorectal cancer (CRC) ranks as the third leading cause of cancerrelated mortality worldwide. Recent years have witnessed an increase in the incidence of CRC. The main reasons are ageing population, increased consumption of processed food, obesity, genetic predispositions. Aim. To review the latest scientific developments and novel factors on the epidemiology, etiology, pathogenesis of colon cancer, focusing on the influence of genetics and epigenetics, risk factors, and the advancement of prevention and treatment methods. Material and methods. The research method is a literature review. Publications were searched in the PubMed database using the following keywords and their combinations in English: colon cancer, colorectal cancer, management, prevalence, causes, risk factors, genetic and epigenetic changes. Selection criteria for publications: scientific articles in English relevant to the research topic and 90% of articles published in the last 10 years (2014–2024). Results. Using theoretical analysis methods, 72 publications were selected that met the inclusion criteria. Our findings emphasize the central role of genetic mutations (particularly in APC, TP53, KRAS and MMR) and epigenetic alterations, such as DNA methylation and histone modification, in the pathogenesis of colorectal cancer. These genetic and epigenetic factors drive the progression from benign polyps to malignant carcinomas, with environmental, lifestyle, and chronic disease factors also playing a critical role. In particular, diet, physical inactivity, smoking and alcohol significantly increase risk, especially in men and those over 50. Innovations such as CRISPR/Cas9 offer new avenues for targeted treatments, while advances in vaccines and liquid biopsy techniques are improving immune response activation and disease monitoring. In addition, diets rich in fiber, antioxidants and healthy fats, as well as the use of probiotics and NSAIDs, are key to reducing cancer risk through their anti-inflammatory effects and promoting gut health. Conclussions. This review highlights the significant impact of genetic and epigenetic factors on colorectal cancer (CRC) development, in addition to the role of lifestyle and environmental exposures. It highlights the potential of CRISPR/Cas9, immunotherapies, and liquid biopsies in pioneering personalized CRC treatments and early detection. Advances in prevention and technology promise a new era of personalized, effective CRC management strategies.Įvadas. Storosios žarnos vėžys yra trečia pagal dažnumą mirštamumo nuo vėžio priežastis pasaulyje. Pastaraisiais metais susirgimų storosios žarnos vėžiu dažnis išaugo. Pagrindinės priežastys – senėjanti visuomenė, padidėjęs perdirbto maisto vartojimas, nutukimas, genetinis polinkis. Tikslas – apžvelgti naujausią mokslinę literatūrą apie storosios žarnos vėžio epidemiologiją, etiologiją, patogenezę, aptarti dažniausius genetinius pokyčius, lemiančius storosios žarnos vėžio atsiradimą, epigenetikos vaidmenį storosios žarnos vėžio patogenezėje, rizikos veiksnius, prevenciją, gydymo metodus. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimo metodas – mokslinės literatūros apžvalga. Publikacijų ieškota PubMed duomenų bazėje, naudojant šiuos reikšminius žodžius ir jų derinius anglų kalba: storosios žarnos vėžys (angl. colon cancer), kolorektalinis vėžys (angl. colorectal cancer), valdymas (angl. management), paplitimas (angl. prevalence), priežastys (angl. causes), rizikos veiksniai (angl. risk factors), genetiniai ir epigenetiniai pokyčiai (angl. genetic and epigenetic changes). Publikacijų atrankos kriterijai: moksliniai straipsniai anglų kalba, atitinkantys tyrimo temą ir 90 proc. paskelbti per pastaruosius 10 metų (2014–2024). Rezultatai. Atrinktos 72 publikacijos, atitinkančios įtraukimo į tyrimą kriterijus. Taikant teorinės analizės metodus, galutinai atrinktos 65 publikacijos. Išvadose pabrėžiamas pagrindinis genetinių mutacijų (ypač APC, TP53, KRAS ir MMR) ir epigenetinių pakitimų, tokių kaip DNR metilinimas ir histono modifikavimas, vaidmuo kolorektalinio vėžio patogenezėje. Šie genetiniai ir epigenetiniai veiksniai skatina progresavimą nuo gerybinių polipų iki piktybinių karcinomų. Aplinkos, gyvenimo būdo ir lėtinių ligų veiksniai taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Visų pirma, mityba, fizinis neveiklumas, rūkymas ir alkoholis smarkiai didina susirgimų riziką, ypač vyrams ir vyresniems negu 50 m. asmenims. Tokios naujovės kaip CRISPR/Cas9 siūlo naujas tikslinio gydymo galimybes, o pažanga vakcinų ir skystųjų biopsijos metodų srityje gerina imuninio atsako aktyvavimą ir ligos stebėjimą. Be to, dietos, gausios skaidulų, antioksidantų ir sveikųjų riebalų, taip pat probiotikų ir NVNU vartojimas dėl uždegimą slopinančio poveikio yra labai svarbūs veiksniai, siekiant sumažinti vėžio riziką ir gerinti žarnyno sveikatą. Išvados. Apžvalgoje aptariamas reikšmingas genetinių ir epigenetinių veiksnių poveikis gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio (angl. CRC) vystymuisi, taip pat apžvelgiama gyvenimo būdo ir aplinkos poveikio įtaka. Pabrėžiamas CRISPR/Cas9, imunoterapijos ir skystųjų biopsijų potencialas, pirmaujantis ankstyvos stadijos ligai nustatyti ir individualizuotam kolorektaliniam vėžiui (angl. CRC) gydyti. Prevencijos ir technologijų pažanga prognozuoja naują individualizuotų, veiksmingų kolorektalinio vėžio valdymo strategijų erą
Gimdos transplantacijos operacijų iššūkių ir rizikų apžvalga
Introduction. Uterus transplant surgery is the only treatment for restoring fertility in women with infertility due to uterine pathology. Uterine transplantation have progressed from animal experiments to successful human operations to now non-experimental clinical procedures used to treat infertility due to uterine pathology in women who wish to carry their newborns to term. Purpose. Taking into account the latest scientific literature, to describe the challenges and risks faced during uterus transplant surgeries and to review why these surgeries are still only a part of experimental medicine. Research material and methods. Publications were searched in Google Scholar, PubMed databases. Search keywords and their combinations: “uterus transplantation operations”, “living donor”, “ethical issues”, “complications of uterus transplant operations”. 29 articles corresponding to the topic of the work were selected and analyzed. Results. Currently, about 90 uterus transplantation operations have been performed, of which 80 were from living donors. The result of the operations is more than 46 successful births and live newborns. Of these, 24 births were premature. Currently, there are 59 living donor hysterectomies in the literature, 35 performed by laparotomy, 20 by robotic surgery, and 4 laparoscopically. The overall birth rate of newborns after uterine transplantation exceeds 80%. Conclusions. Uterus transplant surgeries redefine the possibilities of motherhood, improve women’s reproductive rights, and therefore give women who are infertile due to uterine pathology the opportunity to have a baby.Įvadas. Gimdos transplantacijos operacijos yra vienintelis vaisingumo atkūrimo gydymo būdas moterims, esant nevaisingumui dėl gimdos patologijos. Minėtos operacijos progresavo nuo eksperimentų su gyvūnais iki sėkmingų operacijų, taikytinų žmonėms, t. y. šiandien jau neeksperimentinių klinikinių procedūrų, atliekamų moterims, norinčioms išnešioti savo naujagimį, nevaisingumui dėl gimdos patologijos gydyti. Tikslas – remiantis naujausia moksline literatūra, išskirti iššūkius ir galimas rizikas, su kuriomis susiduriama gimdos transplantacijos operacijų metu, bei aptarti, kodėl minėtos operacijos kol kas yra tik eksperimentinės medicinos dalis. Tyrimo medžiaga ir metodai. Mokslinės literatūros paieška atlikta Google Scholar ir PubMed duomenų bazėse. Paieškai naudoti šie reikšminiai žodžiai ir jų deriniai: ,,gimdos transplantacijos operacijos“, ,,gyvas donoras“, ,,etiniai klausimai“, ,,gimdos transplantacijos operacijų komplikacijos“. Atrinkti ir išanalizuoti 29 darbo temą atitinkantys moksliniai straipsniai. Rezultatai. Šiandien atlikta daugiau negu 90 gimdos transplantacijos operacijų, iš kurių 80 – atrinkus gyvus donorus. Operacijų rezultatas – daugiau negu 46 sėkmingi gimdymai ir gyvi naujagimiai (24 gimdymai buvo priešlaikiniai). Mokslinėje literatūroje aptartos 59 gyvų donorų histerektomijos (35 atliktos laparotomijos būdu, 20 – robotinės chirurgijos būdu, 4 – laparoskopiškai). Bendrasis naujagimių gimstamumas, atlikus gimdos transplantaciją, viršija 80 proc. Išvados. Gimdos transplantacijos operacijos iš naujo apibrėžia motinystės galimybes. Įgalinamos moterų reprodukcinės teisės – moterims, esant nevaisingumui dėl gimdos patologijos, suteikiama galimybė susilaukti naujagimio
Chirurginis Pectus excavatum gydymas ir komplikacijų analizė vaikų, paauglių ir suaugusiųjų populiacijose: literatūros apie Nusso chirurginę techniką apžvalga
Background / Objective. The Nuss procedure effectively addresses Pectus Excavatum through minimally invasive, semi-permanent insertion of metal bars, aiming to diminish the deformity and reshape the growing thorax contour. This study aims to analyze and summarize large-scale healthcare data on characteristics of complications in patients undergoing surgical correction for chest deformities, treated with the Nuss technique. Methods. A systematic review of scientific literature was performed utilizing PubMed, with the selection criteria focused on publications detailing the diagnosis and surgical treatment of Pectus Excavatum. The systematic review adhered to the PRISMA (Preferred Reporting Items for Systematic Reviews and Meta-Analyses) guidelines for systematic reviews. Results. According to established criteria, 404 publications were identified, of which 100 were deemed suitable to proceed with further analysis of the entire text. For the final analysis, we selected 27 articles. The patient sample size was 2,401. The average age of patients was 14.54 (ranging from 18 months to 51 years). Of all patients, distribution by gender was as follows: 511 females and 1,890 males. A total of 61 categories of complications were identified, totalling 850 complications. Intraoperative complications accounted for 1.29%, while postoperative complications accounted for 98.71%. The most common complications were pneumothorax (29.91%), displacement of the steel bar (11.32%), and pleural effusion (9.65%). Only 6 articles provided data on chest drainage, which was required for a total of 398 patients. The average hospitalization duration across all articles is approximately 7.5 days. Conclusions. While the Nuss technique effectively corrects deformities in Pectus Excavatum, postoperative complications like pneumothorax and steel bar displacement remain common. This underscores the need for meticulous patient selection and postoperative care to enhance safety and improve surgical outcomes.Įvadas. Nusso procedūra yra efektyvus ir minimaliai invazyvus Pectus excavatum gydymo būdas, kurio metu, siekiant sumažinti deformaciją ir pakeisti augančios krūtinės formą, naudojami metaliniai implantai. Tyrimo tikslas – išanalizuoti ir apibendrinti didelio masto sveikatos priežiūros duomenis apie pacientų, kuriems atlikta krūtinės deformacijų chirurginė korekcija, naudojant Nusso metodiką, komplikacijų ypatumus. Metodai. Sisteminė mokslinės literatūros apžvalga atlikta remiantis PubMed duomenų baze. Atrinktos publikacijos, kuriose išsamiai aprašyta Pectus excavatum diagnozė ir chirurginis gydymas. Atliekant sisteminę apžvalgą, laikytasi PRISMA (angl. Preferred Reporting Items for Systematic Reviews and Meta-Analyses) gairių. Rezultatai. Taikant nustatytus kriterijus, atrinktos 404 publikacijos, iš kurių išskirta 100 tolesnei viso teksto analizei atlikti. Galutinė publikacijų imtis – 27 straipsniai. Pacientų imties dydis – 2 401. Vidutinis amžius – 14,54 m. (nuo 18 mėn. iki 51 m.). Pasiskirstymas pagal lytį: 511 moterų ir 1 890 vyrų. Išskirta 61 komplikacijų kategorija (iš viso aptarta 850 komplikacijų). Intraoperacinės komplikacijos sudarė 1,29 proc., pooperacinės – 98,71 proc. visų komplikacijų. Dažniausios komplikacijos: pneumotoraksas (29,91 %), metalinio implanto pasislinkimas (11,32 %) ir pleuros efuzija (9,65 %). Tik šešiuose straipsniuose pateikta duomenų apie pleuros ertmės drenavimą (skirtas 398 pacientams). Vidutinė visuose straipsniuose nurodyta hospitalizacijos trukmė – apie 7,5 dienos. Išvados. Nusso chirurginė technika efektyviai koreguoja Pectus excavatum deformacijas, tačiau pooperacinės komplikacijos, tokios kaip pneumotoraksas ir metalinio implanto pasislinkimas, išlieka dažnos. Tai rodo, kad būtina kruopščiai atrinkti pacientus ir užtikrinti pooperacinę priežiūrą, siekiant padidinti saugumą ir pagerinti chirurginius rezultatus
Reliability of the Lymph Node Ratio in the Prediction of Gastric Cancer Survival
Background. Lymph node metastasis is the major determinant factor in the prognosis of gastric cancer. There is still no definite consensus on the lymph node number that should be harvested during gastric cancer surgery. Lymph Node Ratio (LNR) is defined as the ratio of metastatic nodes to the total number of pathologically examined lymph nodes. LNR has been proposed to be a sensitive prognostic factor in patients with gastric cancer. In this study the reliability of the LNR is tested for being a prognostic factor in gastric cancer survival. Methods. Medical records of 244 patients, with neither distant metastases nor neoadjuvant treatment underwent curative gastrectomy, were analyzed retrospectively in terms of survival according to the lymph node ratio (LNR). Patients were divided in two groups by using LNR cut-off value. Results. LNR of 0.4 was proved to be the best cut-off value to predict the prognosis of patients with gastric cancer. Univariate and multivariate analysis revealed that age over 65 (p < 0.001), and LNR ≥ 0.4 (p = 0.02) were independent factors in gastric cancer survival. Patients with LNR ≥ 0.4 presented with worse outcomes regarding other prognostic parameters (tumor differentiation, tumor diameter, lymphovascular invasion or perineural invasion), despite similar numbers of lymph nodes being harvested in both groups during surgery. Conclusion. Lymph node ratio is a reliable parameter to predict the survival in gastric cancer