Lietuvos chirurgija
Not a member yet
718 research outputs found
Sort by
Pirminis mišraus ir mechaninio tvirtinimo klubo sąnario endoprotezavimas. Vėlyvieji 5–10 metų rezultatai
Get PDFJaunius Kurtinaitis, Narūnas Porvaneckas, Manvylius Kocius, Rimvaldas BrogaVilniaus universiteto Ortopedijos-traumatologijos ir plastinės chirurgijos klinikaVilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninėŠiltnamių g. 29, LT-2043 Vilnius.El paštas: [email protected]
Įvadas / tikslas
Dažniausia endoprotezuoto klubo sąnario problema – gūžduobinio komponento intarpo susidėvėjimas arba jo išklibimas. Vieni autoriai pripažįsta cementinio, kiti – mechaninio tvirtinimo metodiką. Abiem atvejais vėlyvieji rezultatai yra panašūs. Kiekviena metodika tam tikru endoprotezuoto sąnario laikotarpiu išryškina jai būdingas problemas. Mūsų darbo tikslas – įvertinti vėlyvuosius mišraus ir mechaninio tvirtinimo klubo sąnario pirminio endoprotezavimo rezultatus po operacijos praėjus 5–10 metų.
Ligoniai ir tyrimo metodai
1993–1998 metais VGPUL Ortopedijos, traumatologijos ir plastinės chirurgijos klinikoje buvo operuoti 36 ligoniai, kuriems buvo atliktos 39 pirminės klubo sąnario endoprotezavimo operacijos naudojant Bi-Metric mechaninio ir mišraus tvirtinimo endoprotezus (EP). Į tyrimą įtraukti 27 ligoniai (29 endoprotezai – 18 mechaninio ir 11 mišraus tvirtinimo), 2002–2003 metais atvykę pasitikrinti. Vidutinis pacientų su mechaninio tvirtinimo protezais stebėjimo laikas (mediana) siekė 7 metus, o su mišraus tvirtinimo – 5 metus. Visiems atvykusiems pacientams buvo atliktos ir įvertintos priekinės abiejų klubo sąnarių rentgenogramos, nustatyta klubo sąnario funkcija pagal Harris Hip Score skalę.
Rezultatai
2002–2003 m. ištirta 29 (80%) iš 36 ligonių, operuotų 1993–1998 m. Rentgenologinių tyrimų rezultatai parodė, kad aplink mechaninio tvirtinimo komponentus linijinės demarkacijos nėra. Visi komponentai buvo stabilūs. Kaulas įaugo į mechaninio tvirtinimo komponentus 100% atvejų. Įvertintos osteolizinio proceso aplink gūžduobinį ir šlaunikaulinį komponentus ypatybės, polietileninio intarpo susidėvėjimo prognozės veiksniai atsižvelgiant į endoprotezo tipą, ektopinė osifikacijos įtaka vėlyviesiems klubo sąnario funkciniams rezultatams.
Išvados
Įvertinti pagal HHS skalę mechaninio ar mišraus tvirtinimo endoprotezavimo rezultatai po 5–10 metų yra geri ir labai geri. Lyginant rentgenologinius pokyčius aplink gūžduobinį ir šlaunikaulinį komponentus matyti, kad pokyčiai aplink mechaninio ir cementinio tvirtinimo šlaunikaulinius komponentus yra gerokai mažesni negu aplink gūžduobinius. Statistiškai patikimo skirtumo tarp polietileno intarpo susidėvėjimo ir panaudoto endoprotezo tipo nebuvo. Gūžduobinio ir šlaunikaulinio komponentų osteoliziniai procesai yra besimptomiai. Šie procesai ir 76% atvejų nustatyta ektopinė osifikacija neturi įtakos geriems ir labai geriems vėlyviesiems operuoto klubo sąnario funkciniams rezultatams.
Prasminiai žodžiai: pirminis klubo sąnario endoprotezavimas, mechaninio tvirtinimo endoprotezai, mišraus tvirtinimo endoprotezai.
Primary hybrid and cementless total hip arthroplasty. 5 to 10 year follow-up results
Jaunius Kurtinaitis, Narūnas Porvaneckas, Manvylius Kocius, Rimvaldas Broga
Background / objective
The major issue of hip arthroplasty is the wearout or loosening of the acetabular component. Some authors prefer cemented and others cementless hip arthroplasty. In both cases the outcome is similiar. Each method in different periods has its own problems. The aim of the study was to evaluate the late outcome of primary cementless and hybrid total hip replacement 5–10 years after operation.
Patients and methods
There were 36 patients operated on and 39 operations of primary total hip arthroplasty performed using Bi-Metric hybrid and cementless endoprostheses in 1993–1998. The study included 27 patients (29 endoprostheses) who responded to invitation in 2002–2003. Anteroposterior radiographs of the hip joints were performed for the patients and the functional outcome was evaluated using the Harris Hip score scale.
Results
During 2002–2003 investigation was carried out on 29 (74%) of 36 hip arthroplasties performed in 1993–1998. Analysis of the data showed no radiolucency signs around the cementless fixation components. All of the components were stable. Bone ingrowth into the cementless prosthesis components was observed in 100% of cases. The osteolysis zones around the acetabular and femoral components were related to the wearout of polythene insertion, but it was asymptomatic. There was no reliable difference between polythene insertion wearout and the type of prosthesis. Ectopic ossification was observed in 76% of cases.
Conclusions
The study based on HHS score revealed good and very good results 5–10 years after operation. They were comparable with the findings in similar studies. Rentgenological features indicated that there were less alterations around the femoral component compared to the acetabular. Osteolysis around the femoral and acetabular components was asymptomatic and ectopic ossification found in 76% of cases did not interfere with the good functional results.
Keywords: primary total hip arthroplasty, cementless prostheses, hybrid prosthese
Skubios kompiuterinės tomografijos reikšmė diagnozuojant įstrigusią Špigelio išvaržą
No full textRaimundas LunevičiusVilniaus universiteto Bendrosios chirurgijos centras,Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė,Šiltnamių g. 29, LT-2043 VilniusEl paštas: [email protected]
Pateikiamos apžvalginės kompiuterinės tomogramos, kuriomis remiantis prieš operaciją buvo diagnozuota įstrigusi Špigelio išvarža.
A significance of immediate computed tomography in diagnosing the incarcerated hernia Spigelian
Raimundas Lunevičius
Immediate plain CT scan has been definitely helpful in preoperatively diagnosing the incarcerated hernia Spigelian
Hemorojaus gydymas sudėtiniu preparatu Ginkor Fort
Get PDFTomas Poškus1, Narimantas Evaldas Samalavičius1, Paulius Žeromskas2, Remigijus Šiugžda3
1 Vilniaus centro universitetrinės ligoninės Chirurgijos skyrius,2 Vilniaus universiteto ligoninės "Santariškių klinikos" Pilvo chirurgijos ir gastroenterologijos klinika3 Kauno medicinos universiteto Bendrosios chirurgijos klinika
Tikslas
Įvertinti "Beaufour Ipsen" firmos gaminamo preparato Ginkor Fort veiksmingumą gydant hemorojų.
Metodas
Trijose skirtingose ambulatorinio gydymo įstaigose buvo gydyti 48 ligoniai. Apklausus ir apžiūrėjus ligonius, jiems būdavo skiriama po vieną kapsulę Ginkor Fort tris kartus per dieną. Vienoje Ginkor Fort kapsulėje yra 14 mg Ginkgo Biloba ekstrakto, 300 mg heptaminolio ir 300 mg trokserutino. Tas pats koloproktologas apžiūrėdavo ligonius po 7 ir 15 dienų, įvertindavo ligonių savijautos ir objektyvaus tyrimo pokyčius.
Rezultatai
Buvo gydytos 27 moterys ir 21 vyras, vidutinis jų amžius – 47 (20–74) metai. Kraujavimas ir skausmas vartojant vaistą statistiškai reikšmingai sumažėjo per pirmą gydymo savaitę ir mažėjo toliau po dviejų savaičių. Tenezmai, niežėjimas ir išskyros gerokai sumažėjo po dviejų gydymo savaičių. Statistiškai patikimai hemorojaus laipsnis sumažėjo po 15 gydymo dienų. Koloproktologas nurodė, kad 23 ligonių (47,9 %) gydymo rezultas buvo labai geras ir 21 ligonio (43,8 %) – geras; iš viso 44 iš 48 ligonių (91,7 %). Patenkinamas funkcinis rezultas buvo kitų 4 ligonių (8,3 %). Objektyvaus tyrimo pokyčiai gydančių koloproktologų apibūdinti kaip labai geri – 18 (37,5 %) ir kaip geri – 20 (41,7 %) ligonių; iš viso 38 iš 48 ligonių (79,2 %). Patenkinami objektyvaus tyrimo rezultatai buvo 7 (14,6 %) ir blogi – 3 (6,6 %) ligonių.
Išvados
Vartojant Ginkor Fort statistiškai reikšmingai sumažėjo hemorojaus simptomai: kraujavimas ir skausmas – po 1 gydymo savaitės, o niežėjimas, išskyros ir tenezmai – po 2 gydymo savaičių. Vartojant Ginkor Fort sumažėjo hemorojaus iškritimo laipsnis po 2 savaičių. Hemorojus turėtų būti konservatyviai gydomas koloproktologo konsultacijos laukiantiems ligoniams, taip pat tiems, kurie atsisako invazinio ar operacinio gydymo.
Prasminiai žodžiai: hemorojus, konservatyvus gydymas, Ginkor Fort.
Treatment of hemorrhoids with the composite medication Ginkor Fort
Tomas Poškus, Narimantas Evaldas Samalavičius, Paulius Žeromskas, Remigijus Šiugžda
Background / objective
To evaluate the effectiveness of the Ginkor Fort medication (Beaufour Ipsen) for the outpatient treatment of hemorrhoids.
Methods
Forty-eight patients were treated in three different outpatient clinics. The history and symptoms were taken and the patients were given Ginkor Fort (Beaufour Ipsen) 1 capsule 3 times a day. The patients were interviewed and seen by the same coloproctologist after 7 and 15 days of treatment, and changes in symptoms and objective evaluation were noted.
Results
Its use significantly reduced symptoms of bleeding and pain after the first week of treatment and continued to reduce it after two weeks. Other symptoms such as tenesmus, pruritus and discharge were significantly reduced after two weeks of treatment. A significant reduction of the degree of hemorrhoids was noted after 15 days of treatment. Treating coloproctologists evaluated the functional result as very good in 23 patients (47.9%) and as good in 21 (43.8%), on the whole – 44 of 48 patients (91.7%). Satisfactory result was obtained in the remaining 4 patients (8.3%). Clinical result of the treatment was determined as very good in 18 (37.5%) and as good in 20 (41.7%) patients, in total in 38 of 48 patients (79.2%). The results were satisfactory in 7 (14.6%) and bad in 3 (6.3%) patients.
Conclusions
1. The use of Ginkor Fort medication statistically significantly reduced the symptoms of hemorrhoids (bleeding and pain) after the first week and continued to reduce them after two weeks; pruritus, discharge and tenesmus were reduced after two weeks of treatment. 2. The use of Ginkor Fort medication decreased the level of prolapse after two weeks of treatment. 3. Conservative treatment of hemorrhoids should be reserved for the patients that present with symptomatic hemorrhoids until they get the consultation from coloproctologist and for those, who refuse invasive or operative treatment of hemorrhoids.
Keywords: hemorrhoids, conservative treatment, Ginkor Fort
Menisko susiuvimo klinikinių ir funkcinių rezultatų įvertinimas
Get PDFRimtautas Gudas, Romas Jonas KalesinskasKauno medicinos universiteto Ortopedijos-traumatologijos klinika
Įvadas / tikslas
Retrospektyviu tyrimu palyginome klinikinius ir funkcinius įvairių menisko plyšimų susiuvimo rezultatus.
Metodai
1998–2001 metais KMU Ortopedijos-traumatologijos klinikoje buvo atliktos 22 menisko susiuvimo operacijos specialia ("outside-inside") metodika. Tyrime dalyvavo ligoniai, kuriems buvo susiųtas meniskas. 15 (68,20 %) ligonių buvo izoliuoti vidinio menisko plyšimai, 4 (18,20 %) – kartu su priekinio kryžminio raiščio plyšimais ir 3 (13,60 %) – izoliuoti išorinio menisko plyšimai.
Rezultatai
Rezultatai vertinti remiantis Lysholmo kelio sąnario įvertinimo skale. Prieš operaciją šios skalės įvertis buvo 62,54 ± 5,11, o praėjus 18 mėnesių po artroskopinių intervencijų pasiekė 92,09 ± 4,37 taškus. Geri ir labai geri rezultatai buvo 20 (91 %), patenkinami – 2 (9 %) ligonių.
Išvados
Praėjus 18 mėnesių po menisko susiuvimo, kelio sąnario funkcija atkurta ir simptomai sumažėjo statistiškai reikšmingai (t = 18,32, p < 0,05).
Prasminiai žodžiai: menisko patologija, menisko susiuvimo rezultatų įvertinimas.
Clinical and functional results after meniscus repair
Rimtautas Gudas, Romas Jonas Kalesinskas
Background / objective
Between 1998 and 2001, 22 patients underwent suturing of the menisci by the "outside-inside" technique. This retrospective study evaluates the results of suturing.
Methods
The patients were evaluated on the Lysholm knee joint evaluation scale.
Results
In 20 (91%) cases the suturing results were excellent and good at the time of the last follow-up.
Conclusions
In 91% of patients the improvement in terms of pain, motion, limp, swelling and activity was statistically significant as compared to their preoperative status (p < 0.05).
Keywords: pathology of menisci, evaluation of repair
Neuroischeminės pėdos infekcija ir revaskuliarizacijos galimybės
Get PDFVytautas Triponis, Dalia Triponienė, Birutė Vaišnytė, Stanislovas ŠčerbinskasVilniaus universiteto Bendrosios ir kraujagyslių chirurgijos klinika
Įvadas / tikslas
Požiūris, kad sergančiajam cukralige, kai pakinklio arterijos pulsas gerai užčiuopiamas, o pėdos ischemija progresuoja, geriau atlikti amputaciją, dabar laikomas klaidingu. Tačiau, jeigu yra pado tarpo infekcija, galūnę išsaugoti beveik niekada nepavyksta. Šio darbo tikslas – išanalizuoti rekonstrukcinių arterijų operacijų, atliktų sergantiesiems cukralige, rezultatus ir juos įvertinti atsižvelgiant į arterijų patologijos pobūdį ir pėdos infekciją.
Metodai
Operuota 1211 cukriniu diabetu sergančių ligonių. Pagal galūnių kraujotakos sutrikimo stadijas ligoniai pasiskirstė taip: šlubavimas – 36 (3,0 %), nuolatiniai skausmai – 368 (30,4 %), gangrena – 807 (66,6 %). Pėdos infekcija buvo 239 (29,6 %) ligoniams, iš jų 77 (9,5 %) infekcija išplito. Atliktos arterijų rekonstrukcinės operacijos: aortos ir klubinių arterijų rekonstrukcija – 71, šlaunies ir pakinklio arterijų endarterektomija ir šuntavimas – 409, blauzdos arterijų šuntavimas – 451, pėdos arterijų šuntavimas – 188, perkutaninė transliuminalinė angioplastika – 92 ligoniams.
Rezultatai
Nustatyta, kad veiksmingiausi antibiotikai buvo: cefoperazonas – 23 (10,4), ceftazidimas – 23 (10,4 %), gentamicinas – 26 (11,8 %), ampicilinas-sulbaktamas – 20 (9,1 % ), amoksicilinas-klavulano rūgštis – 20 (9,1 %) ligonių. Penicilinams flora buvo jautri 0,5–4,1 % pasėlių. Iš 239 ligonių 124 (51,9 %) gydyti penicilinais (penicilinu arba ampicilinu). Antibiotikais, kuriems buvo jautrūs identifikuoti mikrobai, dažniausiai cefalosporinais arba cefalosporinų ir gentamicino deriniu, buvo gydyta 115 (48,1 %) ligonių. Iš 1211 ligonių 942 (77,8 %) pėdos funkcija išliko nepakitusi arba šiek tiek sutriko. Pėdos nepavyko išsaugoti 181 (14,9 %) ligoniui. Iš 181 ligonio 70 (38,6 %) amputacija buvo atlikta dėl užleistos ir netinkamai gydytos infekcijos: gydyta tik penicilinais ir neatsižvelgiant į bakterijų jautrumo antibiotikams duomenis. Kitos amputacijos buvo susijusios su nesėkminga rekonstrukcine arterijų operacija. 88 ligoniams, kuriems buvo atlikta sritinė pėdos amputacija, infekciją pavyko nugalėti mechaniškai pašalinant infekcijos židinį ir gydant antibiotikais pagal bakterijų jautrumą.
Išvados
Dažniausias kraujotakos atkūrimo metodas buvo šuntavimas autovena tiesiai į blauzdos arba pėdos arterijas. Kraujotakos atkūrimo efektas mažai tesiskyrė, kai buvo operuojamos blauzdos ir pėdos arterijos ir kai buvo rekonstruojama šlaunies arterija. Aterosklerozės pažeistos blauzdos ir pėdos arterijos bei pėdos infekcija buvo pats svarbiausias kliuvinys išsaugoti pėdą.
Prasminiai žodžiai: cukrinis diabetas, arterijų užakimas, pėdos infekcija, rekonstrukcinės arterijų operacijos.
Neuroischemic foot infection and revascularisation possibilities
Vytautas Triponis, Dalia Triponienė, Birutė Vaišnytė, Stanislovas Ščerbinskas
Background / objective
The aim of the study was to analyze the results of the treatment of neuroischemic foot and to assess the role of foot infection.
Methods
In 1211 patients reconstructive arterial surgery was performed combining the procedure with foot regional amputations and antimicrobial therapy. The following reconstructions were performed: aortoiliac 71, femoropopliteal 409, tibial 451, bypass to the dorsalis pedis 188, and PTA 92.
Results / conclusions
The most effective antibiotics were cephoperazone 23 (10.4%), ceftazidime 23 (10.4%), gentamicin 26 (11.8%), ampicillin-sulbactam 20 (9.1% ), amoxycillin-clavulanic acid 20 (9.1%). Microbes were sensitive to penicillin in 0.5–4.1% cases. Of 239 patients, 124 (51.9%) were treated with penicillin. Cephalosporins in combination with aminoglycosides were used in 115 (48.1%) patients. The foot function was saved in 942 (77.8%). Foot salvage procedures were not successful in 181 (14.9%) patients. In this group, 70 (38.6%) amputations were done because of progressing infection and inadequate antimicrobial treatment. The rest of amputations were conditioned by bad runoff. In 88 patients in whom the regional amputations were performed infection was overcome by using antibiotics according to the sensitivity tests.
Keywords: diabetes mellitus, arterial occlusive disease, foot infection, reconstructive arterial surgery
Skausmas peties sąnario srityje: priežastys, klinikiniai simptomai, diagnostika ir gydymas
Get PDFRimvaldas BrogaVilniaus universiteto Ortopedijos,traumatologijos ir plastinės chirurgijos klinika,Vilniaus Greitosios pagalbos universitetinė ligoninė,Šiltnamių g. 29, LT-2043 VilniusEl paštas: [email protected]
Peties skausmą yra pajutęs dažnas pacientas, kuriam jau per 40 metų. Dėl šio skausmo jis kreipiasi į įvairių specialybių gydytojus. Pečių juostos anatomija ir biomechanika labai sudėtinga ir visai nepanaši į kitų sąnarių. Pečių juostos judesių amplitudė įvairiose ašyse ir plokštumose labai plati dėl trijų tikrųjų sąnarių ir dviejų jungčių. Pečių juostos funkciją atlieka 26 raumenys ir jų dalys, tačiau biomechanikai svarbiausi yra mažieji sukamieji raumenys ir deltinis raumuo. Trinkant minėtų raumenų veiklai, ligonis pajunta skausmus, blogėja peties funkcija. Straipsnyje minimos peties sąnario degeneracijos priežastys, dėstomas ištyrimo planas. Kai kurie anamnezės ir apžiūros duomenys labai būdingi peties ligoms. Apžvelgiami patys populiariausi ištyrimo metodai: skausminiai, funkciniai ir jėgos pasipriešinimo. Rentgenologinis tyrimas palyginti nebrangus, tačiau labai informatyvus. Aptariami būdingiausi peties sąnario rentgenologiniai simptomai. Laiku diagnozuoto mažųjų sukamųjų raumenų degeneracinio ar trauminio pažeidimo operacinis gydymas labai veiksmingas. Jei liga užleista ir įsisenėjusi, t. y. minėti raumenys seniai nuplyšę, surandėję ir negali atlikti pagrindinės funkcijos (stabiliai ir kartu judriai fiksuoti žastikaulio galvą), operacinio gydymo rezultatai būna prastesni.
Prasminiai žodžiai: peties sąnarys, klinikinis ištyrimas, mažieji sukamieji raumenys, degeneracija, ankštumo sindromas.
Pain in the region of shoulder joint: causes, clinical symptoms,diagnostics and treatment
Rimvaldas Broga
At the age over 40 many patients experience shoulder pain. Due to this pain they are refered to doctors of different specialities. The anatomy of the shoulder joint as well as its biomechanics is very complicated and not similar to any other joint. The range of motion in the shoulder joint is very wide in all axes and planes. The wide motion is achieved by means of three true joints and two junctions. In the function of the shoulder joint 26 muscles and their parts take part, but most important in the biomechanics are the smallest rotation muscles and the deltoid muscle. The patient experiences pain and aches and the function of the shoulder is impaired in the case of dysfunction of the above mentioned muscles. In the paper, causes of shoulder joint degeneration are mentioned and a clinical examination scheme is presented. Some of the accents from the anamnesis and evaluation are very common to shoulder sicknesses. The most popular examination tests concerning pain, function and strength restriction are discussed. Roentgenological examination is rather cheap but very informative. The most informative and most common roentgenological features are discussed. In case of early diagnosis of the degenerative and traumatic impairment of small rotator muscles operative treatment is very effective. In cases of delayed and inveterate illnesses when the above mentioned muscles have been disrupted long ago, are shortened and cannot perform their basic function (stable and mobile fixation of the humeral head), the results of operative treatment are worse.
Keywords: shoulder joint, clinical examination, small rotator muscles, degeneration, compartment syndrome
Vyresnio amžiaus žmonių ūminis apendicitas: simptomai, diagnostika ir gydymo rezultatai
Get PDFDonatas Venskutonis, Virmantas Daubaras, Juozas KutkevičiusKauno medicinos universiteto Bendrosios chirurgijos klinika,Kauno 2-oji klinikinė ligoninė,Josvainių g. 2, LT-3021El paštas: [email protected]
Įvadas / tikslas
Apie 5–10% žmonių ūminiu apendicitu suserga būdami vyresnio amžiaus. Tyrimo tikslas – įvertinti vyresnio amžiaus žmonių, gydytų nuo apendicito, skundus, medicininės apžiūros, laboratorinių, instrumentinių tyrimų duomenis, laiką iki atvykimo į ligoninę ir diagnostinio laikotarpio trukmę, bendrą gulėjimo stacionare trukmę, apendicito patologines formas, komplikacijas ir baigtis, statistiškai įvertinti skirtumus, susijusius su lytimi.
Ligoniai ir metodai
Retrospektyviai išanalizuotos 158 vyresnio amžiaus žmonių, sirgusių ūminiu apendicitu 1991–2000 metais, ligos istorijos, įvertinti ligonių skundai, medicininės apžiūros, laboratorinių, instrumentinių tyrimų duomenys, laikas iki atvykimo į stacionarą ir diagnostinio laikotarpio trukmė, bendra gulėjimo stacionare trukmė, nustatytos patologinės apendicito formos, įvertintos komplikacijos ir baigtys.
Rezultatai
Vyrų ir moterų sergamumas ūminiu apendicitu yra panašus, mūsų duomenimis, jis šiek tiek dažniau pasireiškia moterims (55,7%) negu vyrams (44,3%). Ligoniai dažniausiai skundžiasi pilvo skausmu (100%), pykinimu (65,8%), vėmimu (43,7%), kiek rečiau dujų susilaikymu (37,3%), burnos džiūvimu (37,3%). Medicininės apžiūros duomenimis, visiems ligoniams buvo pilvo skausmas (100%), rečiau liežuvio apnašos (72,2%), teigiami Kocherio (44,9%) ir Rovzingo (39,9%) simptomai. Vidutinis nustatytas leukocitų skaičius buvo 11,4×109/l. Laikas, praėjęs nuo simptomų pradžios iki hospitalizavimo, yra gana ilgas (2 paros), o laikas nuo hospitalizavimo iki operacijos – 4,11 val.
Išvados
Vyresnio amžiaus žmonėms būdingas ilgas ikioperacinis laikotarpis. Dažniausi šių ligonių skundai yra pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas. Pilvo skausmingumas nustatomas visiems ligoniams, paprastai dešinėje klubinėje srityje (87,3%). Raumenų tempimas dešinėje klubinėje srityje būdingas 67,7% ligonių, pilvaplėvės dirginimo reiškiniai dešinėje klubinėje srityje – 66,5%. Klinikinių požymių raiškos dažnumo skirtumas vyrų ir moterų statistiškai nereikšmingas.
Prasminiai žodžiai: ūminis apendicitas, vyresnio amžiaus ligoniai.
Acute appendicitis in the elderly: symptoms, diagnostics and treatment results
Donatas Venskutonis, Virmantas Daubaras, Juozas Kutkevičius
Background / objective
5–10% of the population fell ill with appendicitis in advanced age. The aim of the current study was to evaluate complaints of the elderly that had been ill with appendicitis: physical, laboratory, instrumental research data, the time before coming to hospital and the duration of the diagnostic period, in-hospital stay, the pathological forms, complications and outcome of appendicitis, to evaluate the statistical difference between males and females.
Patients and methods
In the course of the study, the charts of 58 senior patients that had been ill in 1991–2000 were analysed for complaints, laboratory, instrumental research data, time before coming to hospital, duration of the diagnostic period, in-hospital stay, as well as pathologic forms, complications and outcome of appendicitis.
Results
The frequency of acute appendicitis among male and female was found to be similar. Our data show that female morbidity (55.7%) is a little higher than male (44.3%). Most patients complained of abdominal pain (100%), nausea (65.8%), vomiting (43.7%), delay of wind (37.3%), desiccation of mouth (37.3%). The physical research data showed that all patients had abdominal pain (100%), rarely tousled tongue (72.2%), positive Kocher (44.9%) and Rovsing (39.9%) symptoms. Laboratory research data revealed the average leukocytes number to be 11.4. The interval between the patient’s coming to the hospital and the onset of symptoms and hospitalization was rather long (2 days). The average time from hospitalization till operation was 4 hours 11 minutes.
Conclusions
The interval between the patient’s coming to the hospital and the onset of symptoms and hospitalization is rather long among elderly patients. Most often complaints among elderly people are: abdominal pain, nausea, vomiting. All patients have abdominal pain, the most often pain localization is in the right lower quadrant (87,3%), right lower quadrant tenderness (67,7 %), irritation of the peritoneum in the right lower quadrant (66,5 %). The clinical differences between men and women are not statistically reliable.
Keywords: acute appendicitis, elderly patients
