Lietuvos chirurgija
Not a member yet
718 research outputs found
Sort by
Protezinio infekcinio endokardito chirurginis gydymas: hospitalinis ir atokus išgyvenimas
Get PDFPalmyra Semėnienė1, Arimantas Grebelis1, Rasa Joana Čypienė1, Giedrė Nogienė1, Gintaras Turkevičius21 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centras,Santariškių g, 2, LT-08661 Vilnius2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: [email protected]
Tikslas
Darbo tikslas – išanalizuoti pacientų, operuotų dėl protezinio infekcinio endokardito (PIE), hospitalinio ir atokiojo laikotarpio rezultatus.
Ligoniai ir metodai
Retrospektyviai analizuoti 41 paciento, operuoto dėl PIE Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centre, pooperaciniai ir atokieji rezultatai. Analizuojamas laikotarpis nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2006 m. liepos 1 d. Vidutinis pacientų amžius 51,2 ± 10,1 metų. Pirma grupė – 20 pacientų – anksčiau sirgę infekciniu endokarditu (IE), antra grupė – 21 pacientas – anksčiau operuoti dėl reumatinės, įgimtos ar kitos etiologijos širdies vožtuvų patologijos.
Rezultatai
Hospitaliniu laikotarpiu mirė 10 pacientų (26,8%). Pirmos grupės hospitalinis mirštamumas buvo 25,0%, antros grupės – 28,6%. Hospitalinis pirmos grupės pacientų išgyvenimas buvo 75,0%, o antros – 71,4%. Praėjus 5 metams po operacijos pirmos grupės pacientų išgyvenimas buvo 59,9%, o antros – 53,5%, p > 0,005.
Išvada
Pacientų, operuotų dėl PIE, hospitalinis mirštamumas tebėra didelis. Nepastebėta, kad pacientų, anksčiau operuotų dėl infekcinio endokardito, pooperacinis ir atokus išgyvenimas po reoperacijos dėl PIE reikšmingai skirtųsi nuo nesirgusiųjų infekciniu endokarditu išgyvenimo.
Pagrindiniai žodžiai: infekcinis endokarditas, protezinis infekcinis endokarditas
Surgical treatment of prosthetic valve endocarditis: early and long-term outcome
Palmyra Semėnienė1, Arimantas Grebelis1, Rasa Joana Čypienė1, Giedrė Nogienė1, Gintaras Turkevičius21 Vilnius University Cardial Surgery Centre, Santariškių str. 2, LT-08661 Vinius, Lithuania2 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Cardial Surgery Centre,Santariškių str. 2, LT-08661 Vinius, LithuaniaE-mail: [email protected]
Objective
The objective of the present study was to examine in-hospital and long-term outcomes after surgical treatment of prosthetic valve endocarditis (PVE) between 1 January 2000 and 1 July 2006.
Patients and methods
Group 1 comprised 20 patients with previous infective endocarditis (IE) and group 2 – 21 patients without previous IE. The mean age was 51.2 ± 10.1 years.
Results
Ten patients (26.8%) died within 30 days post operation for PVE. In-hospital mortality of group 1 patients was 25% and of group 2 – 28.6%. The five-year survival rate is 59.9% (gr. 1) and 53.5% (gr. 2), p > 0.005.
Conclusions
Operation for PVE carries a high 30-day mortality and a reduced long-term survival. There was no evidence that previous infective endocarditis had an impact on survival rate in patients operated on for PVE.
Key words: infective endocarditis, prosthetic valve endocarditi
Pilvo ertmės pūlinių gydymas perkutaniniu drenavimu
Get PDFAlfredas Radziminskas, Artūras Razbadauskas, Mindaugas PaserbskisKlaipėdos jūrininkų ligoninės Abdominalinės chirurgijos skyrius,Liepojos g. 45, LT-92288 KlaipėdaEl paštas: aradziminskas@ takas.lt
Įvadas / tikslas
Pilvo ertmės pūliniai – dažna chirurginė patologija, pasižyminti diagnostikos ir gydymo ypatumais. Mūsų darbo tikslai – įvertinti perkutaninio drenavimo operacijų rezultatus gydant šią patologiją; propaguoti šias minimaliai invazinės chirurgijos operacijas. Darbe apžvelgti literatūros duomenys ir Klaipėdos jūrininkų ligoninės patirtis.
Ligoniai ir metodai
Retrospektyviai išnagrinėtos 62 ligonių, sirgusių pilvo ertmės pūliniais ir 1996–2006 metais gydytų Klaipėdos jūrininkų ligoninėje perkutaninio drenavimo operacijomis, ligos istorijos. Vėlyvieji rezultatai vertinti remiantis ligonių ambulatorinės stebėsenos duomenimis.
Rezultatai
Klaipėdos jūrininkų ligoninės abdominalinės chirurgijos skyriuje 1996–2006 m. perkutaninio drenavimo operacijomis gydyti 62 ligoniai, sergantys pilvo ertmės pūliniais. Minėta patologija buvo diagnozuota remiantis anamneze, medicininės apžiūros, vidaus organų echoskopijos, kompiuterinės tomografijos, laboratorinių tyrimų duomenimis. Atliktos 74 operacijos, kontroliuojamos echoskopu: 72 perkutaninio drenavimo operacijos ir 2 punkcijos. Stacionarinio gydymo vidutinė trukmė – 27,1 paros. Pavyko pagydyti 93,5% ligonių. Mirė viena ligonė (1,6%), mirtis nesusijusi su perkutaninio drenavimo operacija. Pūlinio ertmės nepavyko drenuoti vienam ligoniui. Du ligoniai vėliau operuoti dėl nepakankamo drenavimo – atliktos atviros chirurginės operacijos. Keturiems ligoniams buvo komplikacijų (6,5%): trims drenas migravo iš pūlinio ertmės ir jiems atliktos pakartotinės perkutaninio drenavimo operacijos, vienam ligoniui drenuojant buvo pažeista storoji žarna. Vienam ligoniui (1,6%) punkcijos metu diagnozuota infekuota kasos nekrozė ir jam buvo atlikta atvira nekrektomija.
Išvados
Perkutaninio drenavimo operacijos – pirmo pasirinkimo būdas gydant pilvo ertmės pūlinius.
Pagrindiniai žodžiai: pilvo ertmės pūliniai, perkutaninis drenavimas
Percutaneous drainage treatment of abdominal abscesses
Alfredas Radziminskas, Artūras Razbadauskas, Mindaugas PaserbskisKlaipėda Seamen’s Hospital, Department of Surgery,Liepojos str. 45, LT-92288 Klaipėda, LithuaniaE-mail: aradziminskas@ takas.lt
Abdominal abscesses are frequent in surgical practice. The aim of the study was to evaluate sonoscopically guided percutaneous drainage (PD) treatment of abdominal abscesses in the Klaipėda Seamen’s Hospital during the past 10 years, 62 patients were treated. A retrospective analysis of case histories, laboratory and instrumental examination of data were done. In 27 cases abdominal abscess developed after open or laparoscopical surgical intervention, in 35 cases it was not associated with surgery. Under sonoscopic guidance there were performed 74 interventions – 72 cases of percutaneous drainage and 2 punctions. The mean drainage time was 17.7 days. The culture of fluid was positive in 35 cases (77.8%). The mean duration of hospitalisation was 27.1 days. The success rate of PD was 93.5%. The mortality rate (1.6%) was not PD-related. We failed to drain the abscess in one case. Two patients required open surgery because of inadequate drainage. The complication rate was 6.5%: three cases of drain migration, one case of transverse colon damage, which did not require surgery.
Keywords: abdominal abscess, percutaneous drainag
Sėkmingas rektovaginalinės fistulės gydymas naudojant musculus gracilis: klinikinis atvejis
No full textVitalija Vaišnoraitė1, Narimantas Evaldas Samalavičius21 Vilniaus universitetas, Bendrosios chirurgijos rezidentūra2 Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Chirurgijos klinika, Santariškių g. 1, LT-08661 VilniusEl paštas: [email protected]
Jatrogeninė rektovaginalinė (proktovaginalinė) fistulė yra reta, bet sudėtinga komplikacija, atsirandanti po tiesiosios žarnos ir makšties ar gimdos vėžio gydymo. Aprašyta daugybė šios fistulės gydymo būdų, bet nėra nė vieno, kuris būtų idealus. Graciloplastika m. gracilis interpozicija – yra tikrai veiksmingas ir rekomenduojamas chirurginis metodas ypač komplikuotais atvejais (po spindulinio gydymo, esant lokalioms lėtinėms kolorektalinėms infekcijoms, atsinaujinant fistulėms po ankstesnio gydymo). Šiame straipsnyje pateikiama vienos mūsų klinikoje gydytos ligonės klinikinio atvejo analizė. Kartu aptariami straipsniuose publikuoti duomenys apie rektovaginalinių fistulių gydymo graciloplastikos būdu efektyvumą, pateikia trumpa medžiagos apie šias fistules apžvalga, kuri turėtų padėti gydant šią sudėtingą patologiją.
Pagrindiniai žodžiai: rektovaginalinė fistulė, m. gracilis interpozicijaSuccessful repair of rectovaginal fistula using musculus gracilis: a case report
Vitalija Vaišnoraitė1, Narimantas Evaldas Samalavičius21 Vilnius University, General surgery residency2 Vilnius University Oncology Institute, Clinic of Surgery,Santariškių str. 1, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected]
Iatrogenic rectovaginal (proctovaginal) fistula is a rare and difficult complication in the treatment of rectal and gynecological cancers. A variety of procedures have been described to treat this condition, but none of them has become an ideal solution. Graciloplasty is a successful and recommended method of surgery, especially in very complicated cases (in patients after radiotherapy, with local colorectal chronic infection or reccurent fistulas). This article presents a history of one patient treated in our surgical clinic. We give a revew of other authors’ experience with m. gracilis transposition and some material on rectovaginal fistula that may be beneficial for those treating this condition.
Keywords: rectovaginal fistula, m. gracilis interpositio
Miokardo perfuzijos normalizavimosi po miokardo revaskulizacijos prognozavimas atliekant širdies radionuklidinius tyrimus su nitratais
Get PDFAntanas Mačys1, Ilona Kulakienė2, Šarūnas Kinduris31 Kauno medicinos universiteto klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinika,Eivenių g. 2, LT-50009 Kaunas2 Kauno medicinos universiteto klinikų Radiologijos klinika, Kaunas3 Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų institutas,Eivenių g. 4, LT-50009 KaunasEl paštas: [email protected]
Įvadas / tikslas
Miokardo gyvybingumo vertinimas atliekant širdies radionuklidinius tyrimus su nitratais išlieka nevienareikšmis. Šio darbo tikslas buvo įvertinti priešoperacinį gyvybingą miokardą ir prognozuoti miokardo perfuzijos normalizavimąsi po chirurginės revaskulizacijos radionuklidinės kompiuterinės tomografijos (RKT) su nitratais metodu ligoniams, sergantiems pažengusia išemine širdies liga (IŠL).
Ligoniai ir metodai
Dvidešimt dviem ligoniams (19 vyrų, 3 moterys; amžiaus vidurkis 63,5 ± 8,8 metai), sergantiems stabiliąja IŠL su sutrikusia kairiojo skilvelio funkcija (vidutinė kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija (KS IF) 32,7 ± 11,6%, vidutinis sienelių judėjimo indeksas 1,80 ± 0,54), buvo atliktas širdies RKT tyrimas su 99mTc-MIBI ramybėje ir ramybėje su nitratais (0,5 mg nitroglicerino tabletė po liežuviu) prieš vainikinių jungčių suformavimo operaciją (VJSO) bei ramybėje praėjus 3 ir 6 mėnesiams po jos.
Rezultatai
VJSO metu 20 ligonių (90,9%) atlikta visiškoji miokardo revaskulizacija. Operacijuojant vienam ligoniui suformuotos vidutiniškai 2,8 ± 0,9 distalinės jungtys. Prieš operaciją suminis ramybės rodmuo (SRR) buvo 20,0 ± 11,3, o suminis ramybės su nitratais rodmuo (SRnR) – 16,81 ± 1,1, raumens sustorėjimas (RS) – 16,1 ± 8,6, sienelės judesys (SJ) – 16 ± 9,1 bei KS IF – 32,7 ± 11,6%. Prognozavome, kad po operacijos SRR bus toks pat, kaip ir prieš operaciją nustatytas SRnR, tačiau pooperacinis SRR po 3 mėnesių buvo 14,6 ± 10,8, o po 6 mėnesių – 13,9 ± 11,0. Taigi, ###Delta(gr)SRR po 3 mėnesių pagerėjo 1,69 karto (###Delta(gr)SRR 5,4 ± 7,8), o po 6 mėnesių – 1,91 karto (###Delta(gr)SRR 6,1 ± 6,9) labiau, negu prognozavome. Norėdami tiksliau prognozuoti pooperacinį miokardo perfuzijos normalizavimąsi, naudojome tiesinės regresijos metodą ir sudarėme tiesinės regresijos lygtį: priešop. SRR = 24,197 – 0,345 × amžius + 0,689 × SRnR (determinacijos koeficientas R2 = 0,707). Pooperaciniu laikotarpiu RS ir SJ statistiškai reikšmingai sumažėjo, t. y. kontrakcija pagerėjo, tiek po 3, tiek po 6 mėnesių (RS – 13,4 ± 8,3 ir 13,7 ± 9,1; SJ – 13,4 ± 8,1 ir 13 ± 8,7), tačiau KS IF padidėjimas nebuvo statistiškai reikšmingas (nuo 32,7 ± 11,6% iki 34,2 ± 14,1% ir 35,4 ± 15,4%).
Išvados
Miokardo radionuklidinė kompiuterinė tomografija su nitratais naudojant tiesinės regresijos metodą leidžia tiksliai prognozuoti miokardo perfuzijos normalizavimąsi po chirurginės revaskulizacijos.
Pagrindiniai žodžiai: išeminė širdies liga, vainikinių jungčių suformavimo operacija, radionuklidinė kompiuterinė tomografija
Evaluation of left ventricle ejection fraction impact on cardiac surgery risk stratification by EuroSCORE system
Antanas Mačys1, Ilona Kulakienė2, Šarūnas Kinduris31 Kaunas University of Medicine Hospital, Department of Cardiothoracic and Vascular Surgery,Eivenių str. 2, LT-50009 Kaunas, Lithuania2 Kaunas Medical University Hospital, Clinic of Radiology, Kaunas, Lithuania3 Kaunas University of Medicine, Institute for Biomedical Research,Eivenių str. 4, LT-50009 Kaunas, LithuaniaE-mail: [email protected]
Background / objective
Nitrate-augmented imaging in the evaluation of myocardial viability still remains controversial. The aim of this study was to predict postoperative myocardial perfusion recovery after coronary artery bypass grafting (CABG) using nitrate-enhanced myocardial perfusion SPET in patients with coronary artery disease and severe left ventricular dysfunction.
Patients and methods
Twenty-two patients (19 male, 3 female; mean age 63.5 ± 8.8 years) with ischaemic cardiomyopathy (left ventricular ejection fraction (LVEF) 32.7 ± 11.6%; wall motion index 1.80 ± 0.54) were referred to baseline-nitrate Sestamibi gated-SPET both before CABG and at 3 and 6-month follow-up. Acquisitions were recorded at baseline after rest-injection of 450–550 MBq of Sestamibi and repeated under nitrates (0.5 mg of nitroglycerin sublingually).
Results
Twenty patients (90.9%) had complete myocardial revascularization. The mean number of distal anastomoses was 2.8 ± 0.9. Preoperative perfusion summed rest score (SRS) was 20.0 ± 11.3 and summed nitrate enhanced rest score (SRnS) was 16.8 ± 11.1, wall thickening (WT) 16.1 ± 8.6, wall motion (WM) 16 ± 9.1 and LVEF 32.7 ± 11.6%. Post surgery SRS was expected to be of the same value as SRnS and postoperative perfusion improvement score (###Delta(gr)SRS) to be 3.2 ± 3.7. But postoperative SRS proved to be 14.6 ± 10.8 at a 3-month follow-up and 13.9 ± 11.0 at 6-month follow-up. ###Delta(gr)SRS was 1.69 times (###Delta(gr)SRS 5.4 ± 7.8) at 3-month and 1.91 times (###Delta(gr)SRS 6.1 ± 6.9) at 6-month follow up higher than predicted. In order to predict postoperative myocardial perfusion recovery more precisely, the method of linear regression was used with the following regression equation: postop. SRS = 24.197 – 0.345 × age + 0.689 × SRnS (coefficient of determination R2 = 0.707). A significant improvement of regional wall thickening and wall motion were detected at 3 and 6-month follow up (WT = 13.4 ± 8.3 and 13.7 ± 9.1; WM = 13.4 ± 8.1 and 13 ± 8.7). But LVEF improvement was not statistically significant (from 32.7 ± 11.6% to 34.2 ± 14.1% and 35.4 ± 15.4%).
Conclusions
Nitrate-augmented gated-SPET data combined with a linear regression equation allow a precise prediction of myocardial perfusion recovery after myocardial revascularization.
Key words: coronary artery disease, coronary artery bypass grafting, single-photon emission tomograph
Naujagimių įgimtų širdies ydų chirurgija: Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centro patirtis
Get PDFVirgilijus Lebetkevičius1, Virgilijus Tarutis1, Rita Sudikienė1, Daina Liekienė1, Kęstutis Lankutis1, Giedrė Nogienė1, Vidmantas Jonas Žilinskas1, Vytautas Sirvydis1, Kęstutis Versockas2, Žydrė Jurgelienė2, Asta Bliūdžiūtė21 Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Anesteziologijos,intensyviosios terapijos ir skausmo gydymo centras, Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: [email protected]
Tikslas
Apžvelgti Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centro naujagimių įgimtų širdies ydų chirurgijos rezultatus, juos įvertinti ir padaryti išvadas.
Metodai
Nuo 1964 iki 2006 metų Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centre atlikta 5066 įgimtų širdies ydų operacijos vaikams iki 18 metų. Naujagimių dalis – 307 operacijos (6,1%). Korekcijos naujagimiams atliktos naudojant dirbtinę kraujo apytaką (DKA) ir be jos.
Rezultatai
Įgimtų širdies ydų operacijos suskirstytos į keturis etapus. 1974–1990 metai (1974 m. atlikta pirmoji širdies operacija naujagimiui). Tuo laikotarpiu mirštamumas buvo 100%. 1991–1995 metais – mirštamumas 71%, 1996–2000 metais – mirštamumas 68%, 2001–2006 metais – mirštamumas 38%, 2006 metais mirštamumas – 22%.
Išvados
Analizuojant naujagimių širdies chirurgijos rezultatus, pažymėtina, kad per pastaruosius metus mirštamumas sumažėjo iki priimtinų dydžių, kurie artėja prie kitų pasaulio širdies chirurgijos klinikų rezultatų. Gerėjant visam kompleksui tyrimo, gydymo, slaugymo priemonių visose grandyse (kardiologija, anesteziologija-reanimatologija, chirurgija), mirštamumą įmanoma sumažinti iki minimalaus.
Pagrindiniai žodžiai: įgimtos širdies ydos, širdies chirurgija, naujagimiai
Corrective surgery of congenital heart defects: experience of Vilnius University Heart Surgery Centre
Virgilijus Lebetkevičius1, Virgilijus Tarutis1, Rita Sudikienė1, Daina Liekienė1, Kęstutis Lankutis1, Giedrė Nogienė1, Vidmantas Jonas Žilinskas1, Vytautas Sirvydis1, Kęstutis Versockas2, Žydrė Jurgelienė2, Asta Bliūdžiūtė21 Vilnius University, Heart Surgery Centre, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Anaesthesiology Intensive Careand Pain Management Centre, Santariškių str. 2, LT-08661 VilniusE-mail: [email protected]
Objective
To access the outcome and mortality trend in newborns undergoing corrective surgery for congenital heart defect.
Methods
We reviewed the hospital records on 307 neonates under 30 days of life, who had congenital heart defects operated on at the Heart Surgery Center of Vilnius University, Lithuania, in 1994 through 2006. Early and late mortality results were analyzed.
Results
From January 1974 to 2006, 307 neonates with congenital heart disease underwent surgical repair at Heart Surgery Clinic of Vilnius University. It came to 6.1% of all 5066 procedures of the congenital heart diseases performed. The number of neonate operations considerably increased in the later years, because a special department with proper technique was established. 144 neonates underwent surgery repair with cardiopulmonary bypass and 163 neonates were operated on without cardiopulmonary bypass. The mean age of the patients was 11.8 ± 0.28 days. There were 113 girls and 194 boys.
Conclusions
Mortality from 71% in 1991–1995 dropped to 38% in 2001–2006 and 22% in 2006.
Key words: congenital heart diseases, cardiosurgery, neonate
Kairiosios širdies hipoplazijos sindromo pirmo chirurginio gydymo etapo pradinė patirtis
Get PDFVirgilijus Tarutis1, Virgilijus Lebetkevičius1, Kęstutis versockas2, Asta Bliūdžiūtė2, Žydrė Jurgelienė2, Solveiga Umbrasaitė1, Rita Sudikienė3, Daina Liekienė1, Kęstutis Lankutis3, Vidmantas Jonas Žilinskas1, Vytautas Sirvydis11 Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Anesteziologijos,intensyviosios terapijos ir skausmo gydymo centras3 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: [email protected]
Įvadas / tikslas
Kairiosiosios širdies hipoplazijos sindromas (KŠHS) yra viena sunkiiausių įgimtų širdies ydų. KŠHS turi 1 iš 4000–6000 naujagimių. Negydant mirštamumas pirmaisiais gyvenimo metais būna didesnis kaip 90%. Apžvelgiame pradinę KŠHS chirurginio gydymo patirtį.
Ligoniai ir metodai
Nuo 2005 m. iki dabar operuoti 9 naujagimiai, turintys KŠHS. 6 pacientai operuoti stabilizavus jų būklę, 3 operuoti nestabilios būklės esant kraujotakos nepakankamumui. 4 pacientams atlikta klasikinė Norwoodo operacija su modifikuota Blalocko ir Taussig jungtimi, likusiems 5 atlikta Norwoodo operacijos Sano modifikacija.
Rezultatai
Pirmas Norwoodo korekcijų etapas buvo sėkmingas 5 (55,6%) naujagimiams: 3 buvo padaryta modifikuota B-T jungtis, 2 – Sano jungtis.
Išvada
KŠHS chirurginis gydymas mūsų centre kol kas yra vadinamosios mokymosi kreivės laikotarpio. Norwoodo I etapo korekcijos rezultatai turėtų gerėti padidėjus operacijų skaičiui ir griežčiau atrenkant pacientus, atsižvelgiant į rizikos veiksnius.
Pagrindiniai žodžiai: kairiosios širdies hipoplazijos sindromas, Norwoodo operacija
Initial experience in first-stage surgical treatment of hypoplastic left heart syndrome
Virgilijus Tarutis1, Virgilijus Lebetkevičius1, Kęstutis versockas2, Asta Bliūdžiūtė2, Žydrė Jurgelienė2, Solveiga Umbrasaitė1, Rita Sudikienė3, Daina Liekienė1, Kęstutis Lankutis3, Vidmantas Jonas Žilinskas1, Vytautas Sirvydis11 Vilnius University, Cardiac Surgery Centre, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania2 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“,Anesthesiology, Intensive Care and Pain Management Center3 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“,Cardiac Surgery Centre Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected]
Background / objective
Hypoplastic left heart syndrome (HLHS) is one of the most complex congenital heart defects. The incidence of HLHS is 1 in 4000 to 6000 live births. The mortality rate exceeds 90% without treatment in the first year of life. We review the initial experience in the surgical treatment of HLHS at our Centre.
Patients and methods
There were 9 children operated on for HLHS from the year 2005 till now. Six of them went to operation in hemodinamically stable condition and three had a substantial insufficiency of systemic circulation. Four underwent Norwood I procedure with modified Blalock–Taussig shunt and five had Sano modification.
Results
The first-stage Norwood procedure was successful in five (55.6%) cases – three with B-T shunt and 2 with Sano.
Conclusions
Surgical treatment of HLHS remains in the learning curve period at our institution. We expect the rise of survival rate with the increase of case load and a more selective approach considering the risk factors.
Key words: hypoplastic left heart syndrome, Norwood procedur
Širdies nepakankamumo gydymas implantuojant dirbtinį skilvelį INCOR
No full textKęstutis Ručinskas1, Saulius Miniauskas1, Gintaras Rasimavičius1, Rimantas Bubulis2, Stanislovas Stankevič2, Vaclovas Jurkuvėnas2, Gitana Žemaitytė3, Vytė Valerija Maneikienė3, Vytautas Sirvydis1, Aleksandras Taucevičius41 Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Anesteziologijos,intensyviosios terapijos ir skausmo gydymo centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius3 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius4 Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinika, Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: [email protected]
Dirbtinis implantuojamas pastovios tėkmės kairysis skilvelis INCOR Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centre naudojamas nuo 2003 metų. Pacientams, kuriems nustatytas kraštutinis širdies nepakankamumas, implantuota 14 dirbtinių skilvelių. Po prijungimo 9 pacientai buvo išrašyti į namus, 4 iš jų sulaukė širdies persodinimo operacijos. Šiuo metu ambulatoriškai stebimi 4 pacientai, kuriems implantuotas INCOR skilvelis. Bendras pacientų stebėjimo laikas yra daugiau kaip 8,5 metų. Dirbtinio skilvelio INCOR implantacija yra labai efektyvus atrinktos grupės pacientų širdies nepakankamumo gydymo būdas.
Pagrindiniai žodžiai: širdies nepakankamumas, dirbtinis skilvelis, širdies persodinimas
Treatment of heart failure by implanting an INCOR left ventricular assist device
Kęstutis Ručinskas1, Saulius Miniauskas1, Gintaras Rasimavičius1, Rimantas Bubulis2, Stanislovas Stankevič2, Vaclovas Jurkuvėnas2, Gitana Žemaitytė3, Vytė Valerija Maneikienė3, Vytautas Sirvydis1, Aleksandras Taucevičius41 Cardial Surgery Centre, Vilnius University, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania2 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Anesthesiology,Intensive Care and Pain Management Center, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania 3 Cardial Surgery Centre of Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania4 Vilnius University, Clinic of Cardiovascular Diseases,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected]
Continuous blood flow ventricular assist devices, INCOR, are used at Vilnius University Cardial Surgery Centre since 2003. Fourteen of them were implanted to terminal heart failure patients. After the procedure, 9 patients were discharged home and 4 received heart transplant. At the present time, four patients with INCOR are being observed at home. The cumulative time of the patients with the INCOR assist device is 8.5 years. Effective treatment for a selected group of patients with heart failure is ventricular assist device INCOR implantation.
Key words: heart failure, assist device, heart transplantatio
Didžiosios taukinės naudojimas pūliniam mediastinitui po vidurinės sternotomijos gydyti
No full textGediminas Kundrotas, Vilija JakumaitėKlaipėdos jūrininkų ligoninės Kardiochirurgijos skyrius, Liepojos g. 45, LT-92288 KlaipėdaEl paštas: [email protected]
Įvadas / tikslas
Mediastinitas po širdies operacijų lemia sunkią ligonių būklę ir didelį mirštamumą. Žinomi keli šios komplikacijos chirurginio gydymo metodai. Šiame darbe vertinami tarpuplaučio plastikos didžiąja taukine (omentoplastikos) rezultatai.
Ligoniai ir metodai
Klaipėdos jūrininkų ligoninėje nuo 2002 m. lapkričio 15 d. iki 2007 m. kovo 1 d. atliktos 1629 širdies operacijos per vidurinės sternotomijos pjūvį. 29 (1,8%) ligoniams operacija komplikavosi pūliniu mediastinitu, kuris buvo gydomas atviru būdu, uždaru būdu arba omentolpastika. Operacijos metodas priklausė nuo chirurgo pasirinkimo.
Rezultatai
Ligonių, kuriems atlikta omentoplastika, pooperacinė būklė buvo lengvesnė negu ligonių, kurie gydyti atviru ar uždaru būdu, trumpesnis jų gulėjimo laikas, mažesnis mirštamumas, rečiau prireikė pakartotinės chirurginės intervencijos. Omenpolastika sėkmingai atlikta ir tiems ligoniams, kuriems anksčiau laparoskopiškai buvo pašalinta tulžies pūslė.
Išvados
Omentoplastika yra geresnis mediastinitų gydymo metodas už atvirąjį ir uždarąjį metodus. Didžiąją taukinę omentoplastikai galima naudoti po buvusių laparoskopinių cholecistektomijų.
Pagrindiniai žodžiai: vidurinė sternotomija, mediastinitas, omentoplastika
The role of greater omentum in treating poststernotomy mediastinitis
GEDIMINAS KUNDROTAS, VILIJA JAKUMAITĖKlaipėda Seamen’s Hospital, Department of Cardiac Surgery,Liepojos str. 45, LT-92288 Klaipėda, LithuaniaE-mail: [email protected]
Background / objective
Mediastinitis following median sternotomy causes high morbidity and mortality. Several mediastinitis treatment methods are known. We analyzed the results of plastic procedure with omental flap.
Patients and methods
Between November 15, 2002, and March 3, 2007, 1629 open heart procedures were performed using median sternotomy. Mediastinitis developed in 29 (1.8 %) patients. Open drainage, closed irrigation or omental transfer were used to treat mediastinitis. The choice of the procedure was made according to the surgeon’s preference.
Results
The patients treated by omental transfer had reduced morbidity and mortality as well as shorter treatment duration. The number of reoperations was also lower in this group. The omental flap was also successfully applied to patients who have previously undergone laparoscopic cholecystectomy.
Conclusions
The mediastinitis treatment by omental transfer is superior to open drainage or closed irrigation. The omental flap can be successfully used in patients who have previously undergone laparoscopic cholecystectomy.
Key words: median sternotomy, mediastinitis, omental transfe
Pirmosios aortos vožtuvą išsaugančios operacijos šalinant kylančios aortos aneurizmas Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centre
No full textVytautas Sirvydis1, Saulius Raugelė1, Arimantas Grebelis1, Gintaras Turkevičius2, Rimantas Karalius1, Rasa Čypienė1, Palmyra Semėnienė11 Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centras2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: [email protected]
Įvadas / tikslas
Šiuolaikinė kardiochirurgija leidžia radikaliai chirurgiškai gydyti Marfano sindromu sergančius ligonius, kuriems diagnozuojama kylančios aortos aneurizma. Vienas iš pirmųjų metodų buvo sukurtas ir aprašytas Benthallio ir DeBono 1968 m., o 1992 m. Davidas aprašė operaciją, kurios metu išsaugomas natūralus aortos vožtuvas. Vėliau ši technika tobulinta, sukurta dar keletas panašių būdų. Nors ši metodika, atrodytų, leidžia išspręsti keletą problemų, tokių kaip antikoaguliantų vartojimas, tačiau diskusijų tebekelia jos naudojimas esant Marfano sindromui, kai aneurizma yra didesnė nei 50–55 mm. Supažindiname su pirmosiomis sėkmingomis aortos vožtuvą išsaugančiomis operacijomis šalinant kylančios aortos aneurizmas.
Ligoniai ir metodai
2003–2006 m. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centre atliktos keturios izoliuotos Davido I tipo operacijos Marfano sindromu sergantiems ligoniams, turintiems kylančios aortos lėtinę aneurizmą. Operuota dvi moterys ir du vyrai, amžiaus vidurkis 32,5 ± 5,7 m., visi buvo NYHA II funkcinės klasės. Retrospektyviai surinkti širdies echoskopijos duomenys iki ir po operacijos.
Rezultatai
Ritmo sutrikimų ar kitų grėsmingesnių komplikacijų, mirčių nebuvo. Aortos matmenys tiek ties sinotubuline jungtimi, tiek kylančios dalies skyrėsi statistiškai reikšmingai ir smarkiai, aortos vožtuvo nesandarumo nebuvo arba buvo menkas.
Išvados
Marfano sindromu sergantiems ligoniams, turintiems lėtinę kylančios aortos aneurizmą, aortos vožtuvą išsaugančios operacijos yra užtektinai saugus gydymo metodas. Literatūros ir mūsų duomenimis, šio tipo operacijos gali būti atliktos, kol aneurizmos dydis yra 50–55 mm ir nėra reikšmingo aortos vožtuvo nesandarumo.
Pagrindiniai žodžiai: Marfano sindromas, aortos aneurizma, Davido operacija
First experience of aortic valve sparing procedures in patients with aneurysm of ascending aorta at Vilnius University Hospital Santariškių Klinikos Heart Surgery Center
Vytautas Sirvydis1, Saulius Raugelė1, Arimantas Grebelis1, Gintaras Turkevičius2, Rimantas Karalius1, Rasa Čypienė1, Palmyra Semėnienė11 Heart Surgery Center of Vilnius University2 Vilnius University Hospital Santariškių Klinikos Heart Surgery Center,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected]
Background / objectives
The methods of modern cardiac surgery allow to perform a thoroughgoing treatment of ascending aorta aneurysm. Benthall and DeBono in 1968 were the first to describe the basic surgical technique; in 1992 David reported a novel surgical procedure aimed to spare the native aortic valve. The latter technique is superior because of permanent anticoagulation therapy exclusion, but also it is controversial in cases when ascending aorta aneurysm exceeds 55 mm, especially in patients with Marfan syndrome. We would like to introduce our first experience in treating ascending aorta aneurysm and sparing the aortic valve in patients with Marfan syndrome.
Patients and methods
There were 4 successful cases of David I procedure during 1996–2006 at Vilnius University Hospital Santariškių Klinikos Heart Surgery Center. The patients were 2 male and 2 female, mean age 32.5 ± 5.7 years; all were of NYHA II functional class. Data were collected retrospectively from case histories.
Results
There were no deaths of any rhythm disturbances after surgery. The parameters of the ascending aorta and aortic root were significantly different as compared with preoperative data. Also, after surgery there were no aortic insufficiency or it was trivial.
Conclusions
The aortic valve sparing procedure in patients with Marfan syndrome and ascending aorta aneurysm appears to be a safe method of treatment. According to the literature and our data, these operations are safe and effective when the aneurysm does exceed 55 mm and there is no aortic valve insufficiency.
Key words: aortic aneurysm, Marfan syndrome, David procedur
Vaikų priekinio tarpuplaučio navikų ir displazijų chirurginis
No full textStanislovas Jonas Maknavičius, Benjaminas Siaurusaitis, Arūnas ValiulisVilniaus universiteto Vaikų ligoninės Vaikų chirurgijos centras,Santariškių g. 7, LT-08406 VilniusEl paštas: [email protected]
Įvadas / tikslas
Vaikų priekinio tarpuplaučio navikai ir displazijos yra dažnesni nei plaučių/bronchų navikai. Jie yra embrioninės kilmės, labai įvairios histologinės struktūros. Iki operacijos jų diferencinė diagnostika yra sunki, ji patikslinama atlikus naviko biopsiją ir histologinį tyrimą. Literatūroje diskutuojama dėl operacinio pjūvio, operacijų apimties. Ypač daug neaiškumų yra analizuojant užkrūčio liaukos patologiją. Mūsų tyrimo tikslas – panagrinėti vaikų priekinio tarpuplaučio navikų ir displazijų įvairovę, aptarti diagnostikos ir chirurginio gydymo taktiką.
Ligoniai ir metodai
Retrospektyviai analizavome 73 vaikų, gydytų 1985–2006 metais Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės 1-ajame chirurgijos skyriuje dėl priekinio tarpuplaučio navikų ir displazijų, ligos istorijas, operacijų protokolus, tyrimų duomenis. Ligoniai buvo tirti klinikiniais metodais, atlikti navikinių žymenų tyrimai, acetilcholino antikūnų kiekio tyrimas, rentgenogramos (ir su kontrastuota stemple), kompiuterinės tomogramos, echoskopija, angiogramos, aortogramos.
Rezultatai
Iš mūsų gydytų ligonių 45-iems nustatyti nepiktybiniai navikai ir displazijos, o 28-iems – piktybiniai navikai. Navikai dažniausiai lokalizavosi užkrūčio liaukoje (48 ligoniams), ne užkrūčio liaukoje (25 ligoniams). Kvėpavimo takų distreso ir kompresijos simptomai buvo 58 ligoniams (79,5%) ir visiems vaikams iki 3 metų. Myasthenia gravis simptomai buvo 11 vaikų, iš jų 7 sirgo sunkia forma. Tiksliai diagnozei nustatyti buvo atliekama naviko biopsija ir histologinis tyrimas. Visos displazijos, nepiktybiniai, solidiniai piktybiniai navikai ir ribotos limfomos pašalinti operaciniu būdu. Šešiems ligoniams, sirgusiems Hodžkino ir ne Hodžkino limfoma, atlikta tik židinio biopsija.
Išvados
Svarbiausias priekinio tarpuplaučio navikų klinikinis simptomas yra kvėpavimo distresas, rečiau būna karščiavimas ir myasthenia gravis sindromas. Šis sindromas būdingas tikrajai užkrūčio liaukos hiperplazijai, limfoidinei hiperplazijai bei timomoms. Priekinio tarpuplaučio navikai ir displazijos yra labai įvairūs. Diagnozei patikslinti atliekama biopsija ir histologinis tyrimas. Visus nepiktybinius navikus, displazijas, solidinius piktybinius navikus bei ribotas limfomas reikia šalinti tik nustačius diagnozę.
Pagrindiniai žodžiai: vaikų priekinio tarpuplaučio navikai, užkrūčio liaukos navikai, chirurginis gydymas
Surgical treatment of anterior mediastinal tumours and dysplasias in children
Stanislovas Jonas Maknavičius, Benjaminas Siaurusaitis, Arūnas ValiulisVilnius University Children’s Hospital, Centre of the Pediatric Surgery,Santariškių str. 7, LT-08406 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected]
Background / objective
Anterior mediastinal tumours and dysplasias are more common than pulmonary – bronchial tumours in children. They differ in histological structure. In children, the differential diagnosis and surgical treatment of mediastinal tumours and dysplasias are very difficult. The aim of this study was to analyse the diagnostic methods of various tumours and dysplasias and the tactics of surgical treatment.
Patients and methods
We analysed retrospectively 73 children‘s cases histories with anterior mediastinal tumours and dysplasias from the period 1985–2006. Clinical symptoms, histological diagnosis and methods of surgical treatment were analysed.
Results
Forty-five patients had benign tumors and dysplasias and 28 patients had malignant tumours. Thymic gland pathology was found in 48 patients. Respiratory distress syndrome was have diagnosed in 58 cases (79.5%). All children under 3 years had severe respiratory symptoms. Myasthenia gravis was present in 11 cases. Our data are based on histological analysis after biopsy or operation. All dysplasias, benign tumours, solid malignant tumours and local lymphomas were operated on and removed.
Conclusions
Anterior mediastinal tumours and dysplasias differed in histological structure. The most frequent symptom was respiratory distress, rare symptoms were fever or myasthenia gravis. All dysplasias, benign and solid malignant tumors and localised lymphomas were operated on and removed when the diagnosis had been confirmed.
Keywords: anterior mediastinal tumours in children, thymic gland tumours, surgical treatmen