Lietuvos chirurgija
Not a member yet
718 research outputs found
Sort by
Stambiųjų kraujagyslių transpozicija ir arterijų sukeitimo operacijos: mūsų patirtis
Get PDFKęstutis Lankutis1, Virgilijus Lebetkevičius2, Virgilijus Tarutis2, Vidmantas Žilinskas2, Sigitas Čibiras2, Rita Sudikienė1, Daina Liekienė2, Vytautas Sirvydis21 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: [email protected]
Įvadas / tikslas
Straipsnyje apžvelgiama mūsų techniškai sunkios arterijų sukeitimo operacijos (Jatene) ir stambiųjų kraujagyslių transpozicijos vaikams patirtis.
Ligoniai ir metodai
Retrospektyviai nagrinėjami 48 ligoniai, kuriems mūsų centre buvo atlikta arterijų sukeitimo operacija. Daugeliu atvejų – tai d-transpozicija ir keturiais atvejais buvo dvigubas ištekėjimas iš dešiniojo skilvelio ir transpozicija (Taussig-Bing tipas). Operacijos atliktos naudojant dirbtinę kraujotaką, kartu atlikta anatomiškai radikali ydos korekcija.
Rezultatai
Nuo 2002 m. sausio mėn. iki 2007 m. kovo mėn. operuoti 27 kūdikiai. Šiuo laikotarpiu, išmokus operacijos technikos, taikyta standartinė operacijos metodika. Operacinis šios grupės mirtingumas 11%. Dažniausia mirties priežastis – miokardo išemija dėl nesėkmingos vainikinių arterijų perkėlimo procedūros, esant nepalankiai anatominei jų padėčiai. Dėl pooperacinių vėlyvųjų komplikacijų stebėti keturi ligoniai, kuriems buvo įvairaus laipsnio plaučių arterijos stenozė. Du ligoniai dėl šios komplikacijos operuoti.
Išvados
Arterijų sukeitimo operacijos kaip fiziologiškiausios yra pirmo pasirinkimo vaikams, kuriems yra stambiųjų kraujagyslių transpozicija. Pastaraisiais metais pasiekta gana gerų ir priimtinų mirtingumo ir kokybės rodiklių.
Pagrindiniai žodžiai: arterijų sukeitimo operacija, Jatene operacija, pagrindinių arterijų transpozicija
Our experience in arterial switch operation of the great arteries
Kęstutis Lankutis1, Virgilijus Lebetkevičius2, Virgilijus Tarutis2, Vidmantas Žilinskas2, Sigitas Čibiras2, Rita Sudikienė1, Daina Liekienė2, Vytautas Sirvydis21 Cardiac Surgery Centre of Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius2 Cardiac Surgery Centre, Vilnius University, Santariškių str. 2, LT-08661 VilniusE-mail: [email protected]
Background / objective
A review of our experience in the technically demanding arterial switch operation (Jatene) in transposition of the great arteries in children.
Patients and methods
48 children who underwent an arterial switch operation at our Centre were retrospectively reviewed. The underlying pathology was d-transposition of the great arteries and a double outlet right ventricle of Taussig-Bing transposition type in four cases. The operation was performed in cardiopulmonary bypass for anatomically repair of the transposition.
Results
From January 2002 – March 2007, 27 infants underwent an arterial switch operation. Operative mortality in this period was 11%, in most cases from myocardial ischemia following unsuccessful transfer of a dangerous pattern of coronary arteries. Postoperative morbidity occurred in four patients who presented various degrees of pulmonary stenosis artery. Two patients required reoperation.
Conclusions
The arterial switch operation is considered to be a procedure of choice for correction of transposition of the great arteries. The operation involves acceptable mortality and morbidity.
Key words: arterial switch operation, Jatene operation, transposition of the great arterie
Visiška atrioventrikulinė blokada po įgimtų širdies ydų operacijų
No full textVirginijus Jakutis1, Kęstutis Versockas1, Asta Rutkauskienė1, Giedrė Nogienė21 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Anesteziologijos,intensyviosios terapijos ir skausmo gydymo centras2 Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centrasEl paštas: [email protected]
Įvadas / tikslas
Bradiaritmija – viena iš komplikacijų tiek Intensyviosios terapijos skyriuje ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu, tiek vėliau – praėjus keletui dienų, savaičių ar mėnesių po įgimtų širdies ydų operacijų vaikams. Retai bradiaritmijai gydyti tenka taikyti nuolatinę elektrinę širdies stimuliaciją. Tikslas – apžvelgti, kaip dažnai, po kokių operacijų ir kada tenka taikyti nuolatinę elektrinę širdies stimuliaciją, ir gautus duomenis palyginti su kitų klinikų duomenimis.
Ligoniai ir metodai
Retrospektyviai ištirti 2582 ligoniai, sergantys įgimta širdies yda, kuriems 1994–2006 metais Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose buvo atliktos įgimtos širdies ydos korekcijos operacijos.
Rezultatai
33 (1,3%) ligoniams, kurių amžiaus vidurkis ketveri metai (nuo 5 parų iki 15,5 metų, mediana 2,6 metų), implantuotas nuolatinis elektrinis širdies stimuliatorius. Iš 250 ligonių, kuriems atlikta skilvelių pertvaros defekto plastikos operacija, 15 atvejų (6,0%) reikėjo nuolatinės elektrinės širdies stimuliacijos. Po atliktų atrioventrikulinės komunikacijos korekcijos 87 operacijų nuolatinės elektrinės širdies stimuliacijos reikėjo trims ligoniams (3,4%); po Senningo operacijos šešiems iš 14 ligonių (42,5%); po Rastelli operacijos dviem iš 12 ligonių (16,7%); po Fallot tetrados radikalios korekcijos operacijos – dviem ligoniams.
Išvados
Nuolatinė elektrinė širdies stimuliacija dažniausiai buvo reikalinga po skilvelių pertvaros defekto ir stambiųjų kraujagyslių transpozicijos intraprieširdinės korekcijos operacijų.Gauti duomenys sutampa su kitų klinikų duomenimis.
Pagrindiniai žodžiai: atrioventrikulinė blokada, įgimta širdies yda, širdies elektrinė stimuliacij
Pirmoji patirtis per kateterį stentgraftu endoprotezuojant nusileidžiančiąją aortą
Get PDFEugenijus Kosinskas1, Sigitas Čibiras1, Vaidotas Zabulis21 Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinika, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: [email protected]
Straipsnyje analizuojama pirmoji Lietuvoje patirtis endoprotezuojant stentgraftais per kateterį nusileidžiančiąją aortą: 2005 m. gruodis – 2007 m. vasaris, 19 ligonių, 23 stentgraftai. Trims ligoniams prieš endoprotezavimą rekonstruotos aortos lanko šakos, kad būtų sudaryta erdvė proksimaliai tvirtinti stentgraftą. Dviem ligoniams endoprotezavimas stentgraftu buvo sudedamoji hibridinės operacijos dalis, gydant torakoabdominalinę aortos aneurizmą.
Pagrindiniai žodžiai: nusileidžiančiosios aortos aneurizma, disekacija, stentgraftai
First Lithuanian experience in descending aorta stentgrafting
Eugenijus Kosinskas1, Sigitas Čibiras1, Vaidotas Zabulis21 Vilnius University, Clinic of Cardiovascular Diseases,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania2 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected]
The first Lithuanian experience in descending aorta stentgrafting is analyzed. From December 2004 till February 2007, 23 stentgrafts in 19 patients were implanted. In two cases the location of stentgrafts was wrong. No other major complications occurred.
Key words: thoracoabdominal aneurysm, thoracic aorta dissection, stentgraft
Kasos ir dvylikapirštės žarnos sužalojimų gydymas
No full textAri LappäniemiMeilahti Hospital, Department of Surgery, University of Helsinki, Haartmaninkatu 4,P.O. Box 340, FIN-00029 HUS, FinlandE-mail: [email protected]
Pancreatic and duodenal injuries are rare and, excluding patients with devastating injuries to the pancreaticoduodenal complex and adjacent vascular injuries, can be managed successfully with adequate and determinate exposure during explorative laparotomy, simple surgical procedures, and sound surgical judgment adapted to the demands of the circumstances and the skills of the operating surgeon. Nevertheless, more complex repair techniques, such as distal pancreaticojejunostomy or pyloric exclusion, may be needed for optimal results in more demanding injuries. Although mortality specifically related to the pancreatic or duodenal injury itself is relatively low, postoperative complications are frequent and often associated with delayed diagnosis and treatment.
Key words: abdominal trauma, pancreas, duodenum, pancreaticoduodenal injurie
Blužnies sužalojimai dėl uždaros pilvo traumos
No full textTomas Abalikšta, Edmundas Gaidamonis, Juozas Stanaitis, Raimundas LunevičiusVilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė,Vilniaus universiteto Bendrosios chirurgijos centras;Gastroenterologijos, nefrologijos ir chirurgijos klinika,Šiltnamių g. 29, LT-04130 VilniusEl paštas: [email protected]
Tikslas
Išanalizuoti pagrindines uždarų pilvo traumų, kai sužalojama blužnis, priežastis, pasiskirstymą pagal ligonių amžių, lytį, organo pažeidimo laipsnį. Apžvelgti ir palyginti taikytus operacinio ir konservatyvaus gydymo metodus, gulėjimo stacionare laiką ir komplikacijas.
Ligoniai ir metodai
Retrospektyviai išanalizuotos 154 pacientų, gydytų Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės (VGPUL) chirurgijos skyriuose nuo 1996 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. dėl blužnies sužalojimo po uždaros pilvo traumos, ligos istorijos.
Rezultatai
Per minėtą laikotarpį dėl blužnies sužalojimo po uždaros pilvo traumos gydyta 113 vyrų ir 41 moteris. Izoliuota blužnies trauma pasitaikė 108 atvejais (70%), o 46 atvejais (30%) kartu buvo ir kitų organų pažeidimas, dažnai dauginis (poli-trauma). Pagrindinės traumos priežastys: eismo įvykiai – 34%, smurtiniai sužalojimai – 29%, griuvimai – 10%, kritimai iš aukščio – 8%, kitos ar nežinomos priežastys – 8%, traumą neigė 11% pacientų. Vidutinis pacientų vyrų amžius – 34,2 metų, moterų – 39,7 metų. Pasiskirstymas pagal blužnies pažeidimo laipsnį: I° – 11%, II° – 22%, III° – 40%, IV° – 18%, V° – 9%. Visi 46 politrauminiai ligoniai operuoti skubos tvarka, visiems atlikta splenektomija. Vidutinis gulėjimo laikas – 21,4 dienos. 14 (30%) iš šių ligonių mirė ankstyvu potrauminiu laikotarpiu nuo sunkių gretutinių sužalojimų. Iš 108 ligonių, kuriems buvo izoliuota blužnies trauma, operuoti 96 (89%) ligoniai: 90 ligonių atlikta splenektomija, 6 – susiūta blužnis (vienas iš jų operuotas antrą kartą dėl pasikartojusio kraujavimo, atlikta splenektomija). Vidutinis operuotų ligonių gulėjimo laikas – 9,9 dienos, vėlyvu laikotarpiu 1 ligonis mirė susiformavus podiafragminiam pūliniui ir išsivysčiusius sepsiui. Dvylika (11%) ligonių gydyta konservatyviai. Gulėjimo ligoninėje laikas – 9,6 dienos. Viena konservatyviai gydyta ligonė operuota po 4 mėn. dėl susidariusios blužnies cistos, atlikta splenektomija. Kitų komplikacijų po konservatyvaus gydymo nebuvo.
Išvados
Pagrindinės blužnies traumų priežastys – eismo įvykiai ir smurtiniai sužalojimai. Vyrams blužnies trauma dažnesnė nei moterims. Dažniausiai nukenčia darbingo amžiaus žmonės. Apie 30% ligonių būna dauginis organų pažeidimas ir su tuo susijęs didelis mirštamumas. Esant izoliuotai blužnies traumai dažniau galima atlikti blužnį išsaugančias operacijas. Konservatyviai sėkmingai išgydyta 12 ligonių, patyrusių izoliuotą blužnies traumą, tačiau kad toks gydymo metodas būtų taikomas plačiau, reikėtų patvirtintų ligonių atrankos kriterijų ir gydymo algoritmų, modernios diagnostikos galimybių aktyviai stebėti ligonį.
Pagrindiniai žodžiai: uždara blužnies trauma, splenektomija, konservatyvus gydymas.
Blunt splenic injury
Tomas Abalikšta, Edmundas Gaidamonis, Juozas Stanaitis, Raimundas LunevičiusVilnius University Emergency Hospital, Center of General Surgery; Clinic of Gastroenterology,Nephrology and Surgery of Vilnius University, Šiltnamių str. 29, LT-04130 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected]
Objective
The objective of our study was to determine the main causes of blunt splenic injuries and their distribution by age, sex and splenic injury grade; to evaluate the operative and conservative management methods applied, to compare the lengh of hospital stay and complications.
Methods
The records of 154 patients admitted to the Vilnius University Emergency Hospital with blunt splenic injuries in the period from 01 01 1996 to 31 12 2005 were retrospectively analysed.
Results
During the study period, 113 men and 41 women were admitted to our hospital with blunt splenic injury. In 108 (70%) cases isolated splenic injury was found and concomitant (often multiple or polytrauma) trauma was dignosed in 46 (30%) patients. The main causes of splenic traumas were: traffic accidents 34%, assault 29%, falling down 10%, falling from height 8%, other or unknown causes 8%. 11% of patiens denied traumas. The mean age of men was 34.2 and of women 39.7 years. The distribution by splenic injury grade was: I° – 11%, II° – 22%, III° – 40%, IV° – 18%, V° – 9%. In all 46 polytrauma cases, operative management was applied, splenectomy was performed. The average hospital stay was 21.4 days. 14 (30%) of these patients died in the early post-traumatic period due to heavy concomitant injuries. In the case of isolated splenic injury (n - 108), 96 (89%) patients were operated on: 90 splenectomies and 6 splenorrhaphies were performed. The mean hospital stay of 9.9 days was noted for this group. One patient died in the late postoperative period after subphrenic abscess formation and sepsis. In 12 (11%) cases nonoperative management was applied. The mean hospital stay was 9.6 days. One of these patients was operated on after 4 months due to splenic cyst formation; splenectomy was performed. No other complications after conservative management were noted.
Conclusions
The main causes of blunt splenic injuries were traffic accidents and assault. Blunt splenic trauma was more common in males. Blunt splenic trauma was most frequent among middle-aged population. Multiple organ injuries and the associated high mortality were present in 30% of cases. In the case of operative treatment of isolated splenic injury, splenic salvage should be preferred. Twelve patients with isolated blunt splenic injuries were successfully treated nonoperatively. Criteria of patient selection for nonoperative treatment and the treatment algorithms should be accepted for a wider usage of this method of management.
Keywords: blunt splenic injury, splenectomy, nonoperative managemen
Galvos smegenų arterijų aneurizmų maišo ir kaklo santykio klinikinė reikšmė
No full textGytis Šustickas1, Jurgita Ušinskienė2, Gintaras Migauskas1, Ugnius Kšanas1, Robertas Kvaščevičius1, Saulius Širšinaitis1, Jolita Gaidelienė3, Virginija Gaigalaitė11 Vilniaus universiteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikaŠiltnamių g. 29, LT-04130 Vilnius2 Vilniaus universiteto Pulmonologijos ir radiologijos klinika,Santariškių g. 12, LT-08661 Vilnius3 VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Anesteziologijos skyrius,Šiltnamių g. 29, LT-04130 VilniusEl paštas: [email protected]
Įvadas / tikslas
Sparčiai tobulėjančios kompiuterinės technologijos, gerėjanti galvos smegenų kraujagyslių diagnostika iškėlė naują problemą gydytojams: kaip elgtis su neplyšusia galvos smegenų arterijos aneurizma (GSAA). Jos plyšimo rizikos įvertinimas, prognozinių veiksnių paieška sukėlė naują bangą pasaulinėje neurochirurgijoje ir neuroradiologijoje. Greitai ateis diena, kai kas dvidešimtam pasaulio gyventojui turėsime paaiškinti, koks optimalus jam diagnozuotos galvos smegenų arterijos aneurizmos gydymas. Pagrindinis mūsų tyrimo tikslas – įvertinti aneurizmos maišo ir kaklo santykio klinikinę reikšmę prognozuojant galimą aneurizmos plyšimą.
Ligoniai ir metodai
Prospektyviai ištirti visi 265 pacientai, 2000–2006 metais VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos ir Reanimacijos skyriuose gydyti nuo galvos smegenų arterijos maišelinės aneurizmos. 23 pacientams diagnozuota neplyšusi, 242 pacientams – plyšusi aneurizma. Šioje grupėje 36 pacientams aneurizma plyšo pakartotinai. Pacientai suskirstyti į tris grupes: neplyšusių (n = 23), plyšusių pirmą kartą (n = 206) ir plyšusių pakartotinai (n = 36) aneurizmų. Atlikti visų maišelinių aneurizmų maišo ir kaklo matavimai, įvertinta aneurizmos lokalizacija, paciento amžius, atlikta statistinė analizė. Verpstinės ir gigantinės aneurizmos į tyrimą neįtrauktos.
Rezultatai
Galvos smegenų arterijos maišelinės aneurizmos maišo ir kaklo santykis (MKS) statistiškai reikšmingai skyrėsi visose trijose pacientų grupėse: neplyšusių MKS 1,83 ± 0,2 (p < 0,01), plyšusių pirmą kartą – 2,36 ± 0,05 (p < 0,01) ir plyšusių pakartotinai – 3,1 ± 0,08 (p < 0,01). Didėjant MKS, labai daugėjo plyšusių aneurizmų, kad ir kokia būtų aneurizmos lokalizacija. Pats aneurizmos maišo dydis nebuvo toks reikšmingas tirtiems pacientams. Aneurizmos kaklas didesnis greitos kraujotakos arterijose (3,45 ± 0,17 mm), palyginti su lėtos kraujotakos jungiančiosiose arterijose (3,01 ± 0,07 mm; p < 0,05).
Išvados
Gauti statistiškai reikšmingi MKS duomenys į klinikinę praktiką mums leidžia įtraukti dar vieną labai svarbų GSAA parametrą, kuris gali būti papildomas veiksnys sprendžiant dėl neplyšusios besimptomės aneurizmos gydymo taktikos. Taip pat šis parametras gali būti naudingas numatant plyšusios GSAA aktyvaus gydymo terminus.
Pagrindiniai žodžiai: maišo ir kaklo santykis, aneurizmos plyšimo rizika, neplyšusi aneurizma, plyšusi aneurizma, subarachnoidinė hemoragija
Clinical significance of cerebral arterial aneurysm dome / neck ratio
Gytis Šustickas1, Jurgita Ušinskienė2, Gintaras Migauskas1, Ugnius Kšanas1, Robertas Kvaščevičius1, Saulius Širšinaitis1, Jolita Gaidelienė3, Virginija Gaigalaitė11 Vilnius University, Clinic of Neurology and Neurosurgery,Šiltnamių 29, LT-04130 Vilnius, Lithuania2 Vilnius University, Clinic of Pulmonology and Radiology3 Vilnius University Emergency Hospital, Department of Anaesthesiology,Šiltnamių 29, LT-04130 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected]
Background / objective
The present prospective study was undertaken to assess the reliability of the aspect ratio (i.e. aneurysm deph to aneurysm neck width) for predicting aneurysm rupture. Unruptured aneurysm, ruptured aneurysm and rebleeded aneurysm patient groups are compared. Aneurysm size, site, patient age and gender also are taken into account.
Patients and methods
Intraoperative measurements were made of consecutive patients with 265 aneurysms in three patient groups admitted between 2000 and 2006 to Department of Neurosurgery, Vilnius University Emergency Hospital. 23 unruptured aneurysms, 206 ruptured and 36 which rebled where included into the study. Giant and fusiform aneurysms were excuded from the study.
Results
Aspect ratio was 1.83 ± 0.2 (p < 0.01) for unruptured aneurysms, 2.36 ± 0.05 (p < 0.01) for ruptured and 3.1 ± 0.08 (p < 0.01) which rebled. Aneurysm size has not to be found significant factor for aneurysm rupture in our study. Aneurysm neck was wider on high flow arteries (i.g., MCA and ICA) to compare with low flow arteries (i.g., ACom and PCom) respectively 3.45 ± 0.17 mm and 3.01 ± 0.07 mm (p < 0.05).
Conclusion
The aspect ratio was found to be a statistically significant important index to calculate for predicting aneurysm rupture.
Key words: aspect ratio, dome/neck ratio, aneurysm size, risk of aneurysm rupture, unruptured aneurysm, ruptured aneurysm, subarachnoid hemorrhag
Ūminio kepenų transplantato atmetimo diferencinė diagnostika iš bioptato
No full textAušrinė Barakauskienė1, Arvydas Laurinavičius1, Kęstutis Strupas2, Arida Buivydienė2, Vitalijus Sokolovas2, Marius Paškonis2, Jonas Valantinas2, Jonas Jurgaitis21 Valstybinis patologijos centras, P. Baublio g. 5, LT-08406 Vilnius2 Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Gastroenterologijos,urologijos ir abdominalinės chirurgijos klinika,Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: [email protected]; [email protected]
Įvadas / tikslas
Atmetimo reakcijos morfologinių parametrų pokyčių tikslus vertinimas gali užtikrinti ligonio gyvenimo kokybę po kepenų transplantacijos. Straipsnio tikslas yra pateikti ūminio kepenų transplantato atmetimo diferencinės diagnostikos iš bioptato literatūros apžvalgą ir pasidalyti savo praktine patirtimi vertinant nulinę kepenų biopsiją bei ūminę (ląstelinę) atmetimo reakciją bioptate.
Metodai
Straipsnyje apibendrinamos teorinės žinios, įgytos Heidelbergo universiteto Patologijos institute, dalyvaujant Leonardo da Vinčio projekto mokymo programoje „Kepenų transplantacijos įgūdžių tobulinimas“ 2006 m. balandį – birželį. Šios žinios susijusios su kepenų biopsijos taikymo ortotopinėje kepenų transplantacijoje prognozine verte. Straipsnyje pateikiami morfologiniai vaistų sukelti pokyčiai ir apibendrinamas vaistų atsakas į gydymą.
Rezultatai
Remiantis asmenine patirtimi nurodoma nulinės biopsijos praktinė reikšmė, pateikiama ūminio (ląstelinio) atmetimo morfologinė diagnostika. Aprašomi ir šešiuose paveiksluose pavaizduojami šios reakcijos pagrindiniai komponentai, jų diferencinė diagnostika, nurodomi praktiški laipsniavimo sistemos principai.
Išvados
Atmetimo reakcija turi būti vertinama kompleksiškai – tai gastroenterologų, chirurgų, imunologų ir patologų komandos darbas. Gebėjimas kompleksiškai įvertinti ir interpretuoti tiek klinikinius, tiek morfologinius pokyčių parametrus gali užtikrinti ligonio gyvenimo kokybę po kepenų transplantacijos.
Pagrindiniai žodžiai: ortotopinė kepenų transplantacija, ūminė (ląstelinė) atmetimo reakcija, Banff schema, nulinė biopsija, atmetimo aktyvumo indeksas
The differential diagnosis of acute liver allograft rejection in the biopsy
Aušrinė Barakauskienė1, Arvydas Laurinavičius1, Kęstutis Strupas2, Arida Buivydienė2, Vitalijus Sokolovas2, Marius Paškonis2, Jonas Valantinas2, Jonas Jurgaitis21 National Centre of Pathology, P. Baublio g. 5, LT-08406 Vilnius, Lithuania2 Kaunas University of Medicine,Insitute for Biomedical Research,Eivenių g. 4, LT-50009 Kaunas, LithuaniaE-mail: [email protected]; [email protected]
Background / objective
Histological assessment of liver biopsies provides important information for the management of patients undergoing liver transplantation and for the differential diagnosis of other diseases. The aim of the article is to summarize the theoretical knowledge obtained from the University of Heidelberg at the Institute of Pathology participating in the Leonardo da Vinci project “Competence improvement in liver transplantation” in April–Juny 2006, and our own experience to determine acute (cellular) rejection, “time-zero” biopsy.
Results
There are three main morphological criteria of the rejection activity index to be evaluated: portal tract inflammation, bile duct damage and venous endothelial inflammation. The main histological features of acute (cellular) rejection are described and assessed in six pictures, and a practical approach to the scoring system (Banff scheme) is presented. In addition, there are described morphological changes caused by drugs as a response to treatment.
Conclusions
The assessment of acute (cellular) rejection should be carried out together with clinicians, surgeons, immunologists and pathologists working in team. The capability to evaluate all the clinical and morphological data in complex ensures the quality of life of the patient after liver transplantation.
Key words: liver allograft rejection, acute (cellular) rejection, Banff scheme, “time-zero” biopsy, rejection activity inde
Vaizdo torakoskopijos galimybės gydant įvairios etiologijos pleuritą
Get PDFRenatas Aškinis, Vladislavas Vencevičius, Saulius CicėnasVilniaus universiteto Onkologijos instituto Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyrius,Santariškių g. 1, LT-08660 VilniusEl paštas: [email protected]
Tikslas
Įvertinti vaizdo torakoskopinių operacijų reikšmę diagnozuojant ir gydant plaučių bei pleuros ligas.
Ligoniai ir metodai
Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyriuje 1997–2006 m. buvo atliktos 415 vaizdo torakoskopinių operacijų, iš jų 309 (74,7%) – dėl įvairios etiologijos pleuros ligų. Jas aptarsime šiame straipsnyje. Visos intervencijos atliktos bendrosios nejautros sąlygomis, naudojant atskirą bronchų intubaciją. Pacientų amžiaus vidurkis 65 ± 10 metų. Vyrų buvo 203 (65,6%), moterų – 106 (34,4%). Pleuros biopsija ir chemopleurodezė talku buvo atlikta 193 (62,4%) ligoniams, o kitiems 116 (37,6%) ligonių – tik biopsija.
Rezultatai
Vaizdo torakoskopinės diagnostinės gydomosios intervencijos buvo atliktos 309 ligoniams: pleuros biopsija – 116 (37,5%), o 193 (62,5%) – pleuros biopsija ir chemopleurodezė. Diagnozė verifikuota 292 (94,4%) ligoniams, o kitiems 17 (5,6%) ligonių buvo atliktos kitos chirurginės intervencijos. Vaizdo torakoskopijos metu atlikus biopsiją, diagnozuotos šios ligos: krūtinplėvės piktybinė mezotelioma – 52 (17,8%) ligoniams, išplitęs navikinis procesas – 120 (41%), nepiktybinis navikas – 36 (12,3%), tuberkuliozinis pleuritas – 15 (51,%) ir nespecifinis pleuros uždegimas – 69 (23,6%). Chemopleurodezė atlikta 193 (62,4%) ligoniams dėl šių ligų: pleuros mezoteliomos – 20 (10,3%) ligonių, vėžinės etiologijos pleurito – 80 (41,4%), eksudacinio pleurito – 70 (36,2%), tuberkuliozinio pleurito – 12 (6,2%), limfos kaupimosi pleuroje – 11 (5,6%). Taikant chemopleurodezę talku, visiems ligoniams pavyko sustabdyti skysčio kaupimąsi pleuros ertmėje.
Išvados
Vaizdo torakoskopijos specifiškumas ir patikimumas diagnozuojant pleuros ligas sudaro 94,4%. Vaizdo torakoskopinė chirurgija yra efektyvus, saugus ir patikimas metodas diagnozuojant ir gydant plaučių bei pleuros ligas. Chemopleurodezė – greičiausias ir patikimiausias bei mažiausiai traumuojantis skysčio kaupimosi pleuros ertmėje stabdymo būdas.
Pagrindiniai žodžiai: plaučio audinio ir pleuros biopsija, vaizdo torakoskopija, pleuritai, pleuros mezotelioma, chemopleurodezė
Facilities of video-assisted thoracoscopic treatment in pleurisy of various ethiology
Renatas Aškinis, Vladislavas Vencevičius, Saulius CicėnasVilnius University Institute of Oncology, Department of Thoracic Surgery and Oncology,Santariškių str. 1, LT-08660 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected]
Objective
To evaluate the efficacy of videothoracoscopic operations in the diagnosis and treatment of lung and pleural diseases.
Patients and methods
In 1997–2006, 415 patients underwent video-assisted thoracoscopic procedures and 309 (74.7%) of them for pleuritis in Department of Thoracic Surgery and Oncology, Institute of Oncology, Vilnius University. All procedures were performed under general anesthesia using a double lumen tube. The mean patients’ age was 65 ± 10 years. 203 (65.6%) women and 106 (34.4%) men were operated on. 193 (62.4%) chemopleurodeses with pleural biopsies and for 116 (37.6%) patients only biopsies were performed.
Results
There were performed 415 video-assisted thoracoscopic investigations due to various pleural and pulmonal pathologies, 309 (74.5%) of them for pleuritis of unknown ethiology. 116 (37.5% ) only pleural biopsies with 193 (62.5%) pleural biopsies and chemopleurodesis. The diagnosis was confirmed in 292 (94.4%) cases using video-assisted troracoscopy and in 17 (5.6%) cases using other surgical interventions. Video-assisted thoracoscopy was performed under general anesthesia using a double-lumen endobronchial tube. After the pathomorfological evaluation of pleural biopsies taken during video-thoracoscopy, the following diseases were confirmed: malignant pleural mesothelioma 52 (17.8%), extended malignant pleural process 120 (41%), benign tumors 36 (12.8%), tuberculosis pleuritis 15 (5.1%) and non-specific pleuritis 69 (23.6%). Chemopleurodesis was performed to 193 (62.4%) patients due to the following diseases: pleural mesothelioma 20 (10.3%), carcinomatoid pleuritis 80 (41.4%), exudative pleuritis 70 (36.2%), tuberculous pleuritis 12 (6.2%) and chylothorax 11 (5.6%). After chemopleurodesis, pleural effusion was observed in none of the patients.
Conclusions
The specificity of video-assisted thoracoscopic surgery in pleural diseases reaches 94.4%. Video-assisted thoracic surgery is an effective and safe method of treatment of lung and pleural diseases. Chemopleurodesis is very useful in the treatment of pleural fluid.
Keywords: biopsy of lung tissue and pleura, video-assisted thoracoscopy, pleuritis, pleural mesotheliom
Kairiojo skilvelio išstūmimo frakcijos įtakos mirštamumo prognozavimui po miokardo revaskulizacijos operacijų įvertinimas pagal EuroSCORE sistemą
Get PDFŠarūnas Kinduris1,2, Giedrius Vanagas1,31 Kauno medicinos universiteto klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinika,Eivenių g. 2, LT-50009 Kaunas2 Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų institutas,Eivenių g. 4, LT-50009 Kaunas3 Kauno medicinos universiteto Profilaktinės medicinos katedra,Eivenių g. 4, LT-50009 KaunasEl paštas: [email protected]
Įvadas / tikslas
Kardiochirurgijos operacijų rizikos įvertinimo EuroSCORE (European System for Cardiac Operative Risk Evaluation) sistema nuo 1999 metų naudojama Europos šalyse prognozuojant ankstyvąjį pooperacinį mirštamumą. Analizuojant EuroSCORE taikymo galimybes Lietuvoje paaiškėjo, kad ji nepasižymi nei didele prognozine verte, nei tikslumu. Darbo tikslas – įvertinti vieno iš EuroSCORE vertinimo sistemos rizikos veiksnių – kairiojo skilvelio išstūmimo frakcijos (KSIF) įtaką pooperacinio mirštamumo prognozavimui.
Ligoniai ir metodai
Atlikta retrospektyvioji duomenų analizė 1379 ligonių, sergančių išemine širdies liga. Jiems planine tvarka atlikta pirminė miokardo revaskulizacijos operacija Kauno medicinos universiteto klinikų Širdies, krūtinės ir angiochirurgijos klinikoje 2004 metų sausį – 2006 metų gruodį. Atsižvelgiant KSIF vertinimą pagal EuroSCORE sistemą ligoniai buvo suskirstyti į tris grupes: I grupę sudarė ligoniai, kuriems priešoperaciniu laikotarpiu KSIF nustatyta < 30%, II grupę – ligoniai, kuriems KSIF įvertinta 30–50%, ir III grupę – ligoniai, kurių KSIF buvo > 50%.
Rezultatai
Ligoniai pagal EuroSCORE sistemos KSIF vertinimą pasiskirstė taip: I grupę sudarė 167 ligoniai, II grupę – 906 ligoniai ir III grupę – 306 ligoniai. Šio tyrimo metu vertinant operacinę riziką pagal EuroSCORE sistemos metodiką išskirtinis dėmesys kreiptas į KSIF įtaką pooperaciniam mirštamumui, lyginant jį su prognozuojamu. Kadangi II grupės ligoniai pagal stebėtą ir prognozuotą mirštamumą pasiskirstė netolygiai, buvo sudaryti du pogrupiai: IIA (n = 218) – ligonių, kurių KSIF 30–39%, o IIB (n = 688) – ligonių, kurių KSIF 40–50%. Šių grupių ligonių mirštamumo skirtumai buvo statistiškai reikšmingi (p < 0,05).
Išvados
Ligoniai, kuriems yra kairiojo skilvelio disfunkcija (išstūmimo frakcija < 50%), galėtų būti skirstomi į tris grupes (40–50%, 30–39% ir < 30%) pagal operacijos riziką, atitinkamai peržiūrint balų skyrimą pagal EuroSCORE. Be to, apibūdinant kairiojo skilvelio kontrakciją tikslinga naudoti ir kitus jos vertinimo kriterijus (pvz., sienelių kontrakcijos indeksą).
Pagrindiniai žodžiai: miokardo revaskulizacija, rizikos vertinimas, kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija
Evaluation of left ventricle ejection fraction impact on cardiac surgery risk stratification by EuroSCORE system
Šarūnas Kinduris1,2, Giedrius Vanagas1,31 Hospital of Kaunas University of Medicine, Department of Cardiothoracic and Vascular Surgery,Eivenių str. 2, LT-50009 Kaunas, Lithuania2 Kaunas University of Medicine, Institute for Biomedical Research,Eivenių str. 4, LT-50009 Kaunas, Lithuania3 Kaunas University of Medicine, Department of Preventive Medicine,Eivenių str. 4, LT-50009 Kaunas, LithuaniaE-mail: [email protected]
Background / objective
EuroSCORE as the cardiac surgery risk stratification system is well known in Europe since 1999. Previous validity and accuracy assessments in Lithuania showed mortality overprediction by the EuroSCORE system in our patients’ population. The aim of the article is to analyze the impact of LVEF on cardiac surgery postoperative mortality prediction by EuroSCORE.
Patients and methods
It was implemented retrospective analysis of qualitative and quantitative data on 1379 patients that underwent CABG surgery at Kaunas University of Medicine during January 2004 – December 2006. According to LVEF evaluation by EuroSCORE, all patients were grouped to 3 groups: group I with LVEF < 30%, group II LVEF 30–50% and group III LVEF > 50%.
Results
According to LVEF evaluation by EuroSCORE, group I comprised 167, group II 906 and group III 306 patients. According to mortality evaluation there were significant discrepancies between the observed and the predicted by EuroSCORE mortality among patients in group II. It was decided to divide group II into two subgroups: IIA 30–39% and IIB 40–50% in which mortality differed statistically significantly (p < 0.05).
Conclusions
Patients with LVEF lower than < 50% could be grouped into three groups (40–50%, 30–39% and < 30%). Also, it is important to review the scoring system according to these groups. It would be reasonable to make further analysis of mortality prediction by other ejection fraction parameters.
Key words: coronary artery bypass grafting, risk stratification, mortality, left ventricular ejection fraction, predictive valu