Lietuvos chirurgija
Not a member yet
718 research outputs found
Sort by
Ligoninėje gydytos galvos smegenų traumos epidemiologija Vilniuje ir Vilniaus krašte
No full textAidanas Preikšaitis, Saulius RočkaVilniaus universiteto Medicinos fakultetas, M. K. Čiurlionio g. 21, LT-03101 VilniusVilniaus universiteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos Neurochirurgijos skyrius,Šiltnamių g. 29, LT-04130 VilniusEl paštas: [email protected]; [email protected]
Įvadas / tikslas
Pasaulyje galvos trauma patiriama kas penkiolika sekundžių, kas dvylika minučių nuo jos miršta žmogus. Daugiausia asmenų iki 40 metų miršta dėl išorinių priežasčių, tarp jų ir įvairių traumų. Mirtys dėl galvos smegenų traumų sudaro apie 30% visų trauminių mirčių. Ši studija buvo suplanuota dėl to, kad epidemiologinė galvos smegenų traumos situacija mūsų krašte yra neaiški.
Ligoniai ir metodai
Retrospektyvusis tyrimas atliktas Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje. Buvo ištirta 622 dėl galvos smegenų traumos hospitalizuotų pacientų. Duomenys buvo renkami į asmeninį kompiuterį ir apdoroti naudojant "MS office Excel 2003" ir "SPSS 10" programas.
Rezultatai
Vyrai galvos smegenų traumą patiria vidutiniškai tris kartus dažniau negu moterys. 20–59 metų žmonės sudarė 72,5%. Dažniausios galvos smegenų traumos priežastys: kritimai (40,7%), eismo nelaimės (20,5%) ir smurtiniai sužalojimai (19%). Lengvų galvos smegenų traumų (pagal Glasgow komų skalę (GKS) 13–15 balų) pasitaikė 67,8% atvejų, vidutinio sunkumo (GKS 9–12 balų) buvo 15,2%, o sunkių galvos smegenų traumų (GKS < 8 balai) – 17%. Remiantis radiologiniais duomenimis dažniausiai buvo diagnozuojama subduralinė kraujosruva (29,1%), kiek rečiau – trauminė subarachnoidinė kraujosruva (19,5%). Net 86,4% baigtis buvo gera (pagal Glasgow baigčių skalę 4–5 balai), 6,4% pacientų, patyrusių galvos smegenų traumą, neišgyveno.
Išvados
Galvos smegenų traumą reikšmingai dažniau patiria 20–59 metų vyrai. Dažniausia traumos priežastis – kritimai. Vilniaus ligoninėse dažniausiai gydomi pacientai, patyrę lengvą galvos smegenų traumą (GKS 15–13 balų). Net trys ketvirtadaliai baigčių yra labai geros. Pusė žmonių, patyrusių sunkią galvos traumą (GKS 3 balai), neišgyvena. Pasitvirtino ankstyvieji galvos smegenų traumos prognoziniai veiksniai: atvykimo GKS, amžius, vyzdžių skersmuo ir jų reakcija į šviesą, pakitimai galvos kompiuterinėje tomogramoje. Vilniaus ligoninėje hospitalizuojama santykinai daugiau lengvą galvos smegenų traumą patyrusių pacientų negu kitose pasaulio klinikose.
Pagrindiniai žodžiai: galvos trauma, galvos smegenų trauma, neurochirurgija, epidemiologija
The epidemiology of in-hospital-treated brain traumas in Vilnius city and region
AIDANAS PREIKŠAITIS, SAULIUS ROČKAVilnius University, Faculty of Medicine, M. K. Čiurlionio str. 21, LT-03101 Vilnius, LithuaniaVilnius University, Clinic of Neurology and Neurosurgery, Department of Neurosurgery,Šiltnamių str. 29, LT-04130 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected]; [email protected]
Background / objective
Every fifteen seconds a head injury happens in the world, and every twelve minutes it causes a death. Most individuals younger than 40 years die due to external causes including different traumas. Deaths caused by traumatic brain injury comprise about 30% of all traumatic deaths. This study has been planned because of the unclear epidemiology of traumatic brain injuries in our country.
Patients and methods
A retrospective study was carried out at Vilnius University Emergency Hospital. 622 hospitalized traumatic brain injury patients were enrolled in the study. The data were stored in a personal computer and analyzed using Microsoft Excel 2003 and SPSS 10 statistical package.
Results
The male gender was dominant among the brain-injured. 72.5% of these patients were 20–59 years of age. Most frequent causes of traumatic brain injuries were falls (40.7%), traffic accidents (20.5%) and assaults (19%). Mild traumatic brain injuries (Glasgow Coma Scale (GCS) 13–15) were proved in 67.8%, moderate (GCS 9–12) in 15.2% and severe (GCS < 8) – in 17.0% of cases. Radiological evaluation revealed subdural hemorrhage in 29.1% and traumatic subarachnoid hemorrhage in 19.5% of victims. Good outcomes (according to GOS 4–5) were reGBStered in 86.4% patients, 6.4% patients did not survive.
Conclusions
Traumatic brain injuries in males were three times more frequent than in females. The age group of 20–59 years was prevalent. The most frequent cause of trauma was fall. Mild traumatic brain injuries (GCS 15–13) prevailed in Vilnius among the in-hospital patients. Three quarters of the outcomes were very good. Half of the patients brought in with three-point coma did not survive. The following early prognostic factors of traumatic brain injury were approved: GCS score, age, pupils diameter and light reflex, CT features. It was established that hospitalization of mild traumatic brain injuries in Lithuania was more frequent than in neurosurgical departments of other countries.
Keywords: head injury, traumatic brain injury, neurosurgery, epidemiolog
Kepenų transplantacijos raida pasaulyje ir Lietuvoje
Get PDFMarius Paškonis1, Jonas Jurgaitis1, Vitalijus Sokolovas1, Tatjana Rainienė2, Balys Dainys1, Kęstutis Strupas11 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Gastroenterologijos,urologijos ir abdominalinės chirurgijos klinika, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Laboratorinės diagnostikos centroKlinikinės imunologijos laboratorija, Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: [email protected]
1955–1967 metais klinikinės kepenų transplantacijos pagrindai buvo kuriami tik keliose Europos, Didžiosios Britanijos bei Jungtinių Amerikos Valstijų klinikose ir eksperimentinėse laboratorijose. 1967 metais Kolorado universitete Thomas Starzl atliko pirmą sėkmingą kepenų transplantaciją žmogui. 1968 metais Roy Calne Kembridžo universitete atliko pirmą sėkmingą kepenų transplantaciją Europoje. Tačiau tuo metu penkerius metus išgyvendavo tik apie 20% recipientų. Padėtis pasikeitė, kai 1979 metais klinikinėje organų transplantacijoje pradėtas vartoti ciklosporinas A. Recipientų penkerių metų išgyvenamumas vartojant šį imunosupresantą pasiekė 70%. Gerėjant kepenų transplantacijų rezultatams ėmė stigti donorinių organų. Atliekant sumažinto dydžio donorinių kepenų transplantaciją, vienų donorinių kepenų transplantaciją dviem recipientams, kepenų transplantaciją iš gyvo donoro, buvo stengiamasi sumažinti donorinių organų trūkumą. Šiuo metu vis daugiau dėmesio skiriama ksenotransplantacijai. Ksenotransplantacija – pažeistų žmogaus organų pakeitimas gyvūnais audiniais ar organais. Lietuvoje sėkmingos kepenų persodinimo operacijos žengia tik pirmus žingsnius. 1962 metais Vilniuje buvo įkurta Vilniaus universiteto širdies ir kraujagyslių chirurgijos laboratorija, kurioje aktyviai vyko eksperimentinė širdies, inkstų ir kepenų transplantacija. Buvo sukurtas ir kliniškai pritaikytas originalus tuo laikotarpiu ūminio kepenų funkcijos nepakankamumo gydymo metodas. Ruošiantis klinikinei kepenų transplantacijai atliktos 68 ortotopinės kepenų transplantacijos su gyvūnais. 1969 metais Širdies ir kraujagyslių chirurgijos laboratorijoje sukuriamas imunologijos sektorius. Lietuvoje pirmosios kepenų transplantacijos žmogui atliktos 2000 metais Vilniaus universiteto ligoninėje Santariškių klinikose ir Kauno medicinos universiteto klinikose. Nors šios operacijos buvo nesėkmingos, ir toliau aktyviai tobulintasi šioje chirurgijos srityje. 2002 metais Kauno medicinos universiteto klinikose prof. J. Pundziaus, o 2005 metais Vilniaus universiteto ligoninėje Santariškių klinikose prof. K. Strupo vadovaujamos specialistų brigados atliko pirmąsias sėkmingas ortotopines kepenų transplantacijas Lietuvoje.
Pagrindiniai žodžiai: ortotopinė kepenų transplantacija, hetertotopinė kepenų transplantacija, transplantacinė imunologija, ksenotransplantacija, kepenų transplantacijos istorija
Developement of liver transplantation in the world and in Lithuania
Marius Paškonis1, Jonas Jurgaitis1, Vitalijus Sokolovas1, Tatjana Rainienė2, Balys Dainys1, Kęstutis Strupas11 Vilnius University Hospital Santariškių Klinikos, Department of Gastroenterology,Urology and Abdominal Surgery, Santariškių 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania2 Vilnius University Hospital Santariškių Klinikos, Centre of Laboratory Diagnostics,Laboratory of Clinical Immunology, Santariškių 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected]
In 1955–1967, the basics of clinical liver transplantation were generated only in several experimental laboratories in Europe, Great Britain and United States. In 1967, the first successful human liver transplantation was performed by Thomas Starzl at University of Colorado. A year later, Roy Calne from University of Cambridge performed the first successful liver transplantation in Europe. The five-year survival rate was only 20% at that time. The situation changed in 1979 when the immunosuppressive agent cyclosporine A was introduced into clinical practice. The five-year survival rate reached 70%. The improved results of liver transplantation created a new problem – shortage of available organs. Reduced size liver transplantation, split liver transplantation, living donor liver transplantation were the methods to reduce organ shortage. Nowadays much attention is paid to xenotransplantation. Xenotransplantation is the transplantation of tissues or organs from one species to another. Liver transplantation in Lithuania makes only its first steps. In 1962, Laboratory of Heart and Vascular Surgery of Vilnius University was introduced, in which experimental works in the field of heart, kidney and liver transplantation were performed. At that time, the original method of treatment of acute liver insufficiency was introduced and clinically adapted. 68 experimental liver transplantations on laboratory animals were performed. In 1969, in the Laboratory of Heart and Vascular Surgery, the sector of immunology was established. The first attempts to perform human liver transplantation in Lithuania were made in 2000 at Vilnius University Hospital Santariškiu Klinikos and Kaunas Medical University Hospital. These operations were unsuccessful. Nevertheless the transplant teams continued to improve knowledge in this field of surgery. In 2002, the first successful human liver transplantations was performed at Kaunas Medical University Hospital under the guidance of Prof. J. Pundzius, and in 2005 at Vilnius University Hospital Santariškiu Klinikos under the guidance of Prof. K. Strupas.
Keywords: orthotopic liver transplantation, heterotopic liver transplantation, transplant immunology, xenotransplantation, history of liver transplantatio
Šlaplės intubavimas endourologiniu būdu po visiško šlaplės plyšimo dėl traumos: klinikinis atvejis
No full textAndrius Gaižauskas, Sergejus Gaižauskas, Juozas StanaitisVilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninėsBendrosios chirurgijos centro Urologijos skyrius, Šiltnamių g. 29, LT-04130 VilniusEl paštas: [email protected]
Įvadas / tikslas
Vilniaus mieste didžioji dalis traumų gydoma Greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje. Neretai į priėmimo skyrių atvykstantiems pacientams nustatoma keleto kūno sričių sužalojimai. Šlaplės plyšimas yra reta urogenitalinė trauma. Dažniausiai įvykus šiam sužalojimui diagnozuojama gretutinių organų trauma (dubens kaulų lūžimas, tarpvietės žaizda, tarpvietės sumušimas). Šiuo klinikiniu atveju norime pademonstruoti, kad esant visiškam šlaplės plyšimui ir ūmiam šlapimo susilaikymui galima atkurti šlaplės vientisumą endourologiniu būdu.
Klinikinis atvejis
Trisdešimt trejų metų statybininkas, kritęs iš trijų metrų aukščio, greitosios medicinos pagalbos brigados atvežtas į Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės priėmimo skyrių. Reanimacijos palatoje ligoniui diagnozuotas dubens kaulų lūžimas, visiškas šlaplės plyšimas ir ūmus šlapimo susilaikymas. Skubos tvarka atlikta troakarinė epicistostomija. Po dviejų parų ligonis operuotas. Dviem cistoskopais pavyko intubuoti šlaplę ir įkišti silikoninį Foley kateterį. Po 34 parų pašalinus kateterį ligonis šlapinosi pats.
Išvados
Esant visiškam šlaplės pyšimui be žaizdos ir masyvios hematomos tarpvietėje, rekomenduojama intubuoti šlaplę endourologiniu būdu ir palikti silikoninį kateterį 20 parų. Tai minimaliai invazyvus chirurginis gydymo būdas, sukeliantis mažesnį komplikacijų pavojų ir pagreitinantis paciento sveikimą.
Pagrindiniai žodžiai: trauma, šlaplės plyšimas, endourologija
Endoscopic recanalisation after accidental complete tear of urethra: case report
Andrius Gaižauskas, Sergejus Gaižauskas, Juozas StanaitisDepartment of Urology, Center of General Surgery, Vilnius University Emergency Hospital,Šiltnamių str. 29, LT-04130 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected]
Background / objective
Most cases of traumas in the Vilnius city are treated at the Vilnius University Emergency Hospital. At the Emergency Department we often have polytraumas. Urethral injury is not a common pathology. In most cases it is related to pelvic fractures and wounds in the pelvic area. In this case, we‘d like to demonstrate a minimally invasive method of urethra reconstruction.
Case report
Thirty-three-year-old man fell down from the height of three meters. In the Emergency Department the pelvic fracture, urethral distraction injury and acute urinary retention were diagnosed. Superpubic epicystostomy was performed. Two days later a minimally invasive operation was performed. By using two cystoscopes we made recanalisation of the urethra and installed a silicone 20 Ch catheter for 34 days. After removing the catheter the patient had normal voiding.
Conclusion
In cases of a complete disruption of the urethra without wound and a massive hematoma in paravesical tissues, we can recanalise the urethra endoscopicaly, leaving a silicone Foley catheter for 20 days. It is a minimally invasive method of treatment with less complications and a shorter hospitalisation period.
Key words: trauma, urethral distraction injury, endourolog
Magenstrasse ir Mill operacija
Get PDFEugenijus Stratilovas, Povilas Miliauskas, Giedrė RudinskaitėVilniaus universiteto Onkologijos instituto Abdominalinės ir bendrosios chirurgijosir onkologijos skyrius, Santariškių g. 1, LT-08660 VilniusEl paštas: [email protected]
Antsvoris yra plintanti žmonijos problema, sukelianti rimtų sveikatos sutrikimų. Išleidžiamos milžiniškos lėšos antsvorio sukeliamoms ligoms gydyti. Nutukimas didina riziką susirgti vėžiu ir mirtingumą. Vienas iš veiksmingiausių šios problemos sprendimo būdų yra svorio mažinimo operacijos. Magenstrasse ir Mill operacija priklauso restrikcinių svorio mažinimo operacijų grupei. Literatūroje ši operacija yra vadinama įvairiai: vertikalioji gastrektomija, parietalinė gastrektomija, rankovės gastrektomija, didžiosios kreivės gastrektomija. Iki šiol tai viena iš paprasčiausių ir fiziologiškiausių gastroplastikų. Ją atliekant išvengiama svetimkūnių (gastroplastikos žiedų, talpyklų). Po šios operacijos nepasireiškia daugelis kitoms skrandžio restrikcinėms (žiedu) ir malabsorbcinėms operacijoms būdingų funkcinių sutrikimų ir komplikacijų. Straipsnyje aprašyta, mūsų duomenimis, pirmoji Lietuvoje atlikta Magenstrasse ir Mill operacija. Jos rezultatai ir peržvelgti užsienio literatūros duomenys leidžia teigti, kad operacija yra fiziologiška, efektyvi ir saugi pacientui, techniškai paprasta ir patikima chirurgui. Kaip ir kitos gastroplastikos, ji lemia didelį ir ilgalaikį svorio kritimą.
Pagrindiniai žodžiai: Magenstrasse ir Mill operacija, nutukimas, svorį mažinančios operacijos
Magenstrasse & Mill operation
Eugenijus Stratilovas, Povilas Miliauskas, Giedrė RudinskaitėDepartment of Abdominal and General Surgery and Oncology, Institute of Oncology,Vilnius University, Santariškių str. 1, LT-08660 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected]
Obesity is pervasive problem of humanity which causes serious health problems. The huge sum of money is spent on the treatment of obesity induced diseases. Obesity increased risk of cancer and mortality too. Bariatric operation is one of the most effective methods to manage this problem. Magenstrasse & Mill operation is one of restrictive bariatric operations. This is one of the simplest and most physiological gastroplasty yet described. The implanted foreign material (gastric bands, reservoirs) is avoided. Many of the drawbacks of restrictive and malabsorbtive bariatric operations are avoided. We present the first, as we know, case of Magenstrasse & Mill operation in Lithuania. Our results and data of literature confirm that this is physiological, effective and save operation for the patient, furthermore it is technically simple and secure operation for the surgeon.
Keywords: Magenstrasse ir Mill operation, obesity, bariatric operation
Vaizdo torakoskopijos reikšmė diagnozuojant ir gydant plaučių ir krūtinės ligas
Get PDFRenatas Aškinis, Vladislavas Vencevičius, Saulius CicėnasVilniaus universiteto Onkologijos instituto Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyrius,Santariškių g. 1, LT-08660 VilniusEl paštas: [email protected]
Tikslas
Įvertinti vaizdo torakoskopinių (VATS) operacijų galimybes diagnozuojant ir gydant plaučių ir krūtinės ligas.
Ligoniai ir metodai
Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyriuje 1997–2006 m. buvo atlikta 415 vaizdo torakoskopinių operacijų. Tačiau mes šiame straipsnyje nagrinėjame gydymo rezultatus 106 (25,5%) ligonių, kuriems buvo atlikta rezekcinė plaučių ir pleuros operacija. Prieš operaciją ligoniams daryta krūtinės ląstos rentgenograma, ištirta kvėpavimo sistemos funkcija, atlikti echoskopiniai tyrimai. Kai reikėdavo patikslinti klinikinę patologiją, buvo atliekama fibrobronchoskopija ir kompiuterinė tomografija.
Rezultatai
Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyriuje 1997–2006 m. buvo atliktos 106 vaizdo torakoskopinės rezekcinės operacijos. Iš jų: lobektomija – 6 (5,6%), kraštinė rezekcija dėl periferinio I stadijos nesmulkialąstelinio plaučių vėžio (NSLPV) – 13 (12,2%), plaučių metastazių šalinimas – 33 (31,1%), hamartomos rezekcija – 22 (20,7%), perikardo cistos pašalinimas – 3 (2,8%), perikardo rezekcija – 7 (6,6%), intratorakalinės lipomos pašalinimas – 9 (8,4%), kalcifikatų pašalinimas – 4 (3,7%), simpatektomija dėl Reino ligos – 9 (8,4%) ligoniams. Atlikdami plaučių skilties ar kraštines rezekcijas, naudojome endoskopinius staplerius ir siuvamuosius linijinius aparatus. Endoskopinės operacijos sutrumpino hospitalizacijos laiką iki 5 dienų. Pooperacinės komplikacijos pasireiškė 20 (18,8%) ligonių: pooperacinė pneumonija – 8 (40%) ligoniams, trumpalaikis pneumotoraksas – 2 (10%), pleuros empiema – 2 (10%), kraujavimas dėl plaučio atskyrimo nuo krūtinės ląstos sienos – 4 (20%), poodinė emfizema – 4 (20%). Visi ligoniai pasveiko gydomi konservatyviai.
Išvados
Vaizdo torakoskopinė chirurgija yra veiksmingas, saugus ir patikimas plaučių ir pleuros ligų gydymo metodas. Endoskopinė chirurgija kartais yra vienintelis galimas būdas pašalinti periferinius navikus, mažinti ligonių lovadienių skaičių bei greičiau pradėti sudėtinį gydymą. Vaizdo torakoskopinė chirurgija galima ligoniams, vyresniems kaip 70 metų bei sergantiems kvėpavimo ir širdies nepakankamumo ligomis, kai tipinė torakotomija negalima.
Pagrindiniai žodžiai: vaizdo torakoskopinė chirurgija, periferiniai plaučių navikai, kraštinė ir kylinė plaučių audinio rezekcija
Videothoracoscopy (VATS) in the diagnosis and treatment of lung and chest diseases
Renatas Aškinis, Vladislavas Vencevičius, Saulius CicėnasVilnius University Institute of Oncology, Department of Thoracic Surgery and Oncology,Santariškių str. 1, LT-08660 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected]
Objective
To evaluate the efficacy of videothoracoscopic (VATS) operations in diagnosis and treatment of lung and chest diseases.
Patients and methods
In 1997–2006, 415 videothoracoscopies were performed at Department of Thoracic Surgery and Oncology, Institute of Oncology, Vilnius University. In this article, we analyse the possibilities of video-assisted thoracoscopic surgery used in 106 (25.5%) pts to whom lung and pleural resections were performed. Preoperative evaluation included chest radiography, respiratory function test and sonoscopical investigation. Flexible bronchoscopy and chest CT were performed when clinically indicated.
Results
In 1997–2006, at Institute of Oncology of Vilnius University, using video-assisted thoracoscopic surgery 106 resection of operations were performed: lobectomies – 6 (5.6%) pts, wedge resections lung tissue to I0NSCLC – 13 (12.2%) pts, removed lung metastases – 33 (31.1%) pts, removed hamartomas – 22 (20.7%) pts, pericardial cystectomies with electrocoagulation – 3 (2.8%) pts, resections of pericardium – 7 (6.6%) pts, resections of intrathoracal lipomectomies – 9 (8.4%) pts, calcificate – 4 (3.7%) pts, sympatectomies for patients with Raynaud‘s disease – 9 (8.4%) pts. Wedge and marginal endoscopic resections of the lung and lobectomy were performed using endoscopic staplers and endoscopic sewing equipment. Endoscopic operations shorten hospitalization and a quicker start of complex treatment. The mean period of our patients’ hospitalization was 5 days. After video-assisted thoracoscopic resection we had complications in 20 (18.8%) pts. All patients recovered.
Conclusions
Video-assisted thoracoscopic surgery (VATS) is aneffective and safe method of treatment for lung and pleural diseases. In some cases, VATS is the only way to remove tumors, and it shortens hospital stay to 5 days. VATS surgery is very effective in elderly patients with concomitant diseases.
Keywords: video-assisted thoracoscopic surgery, peripherical lung tumors, wedge and marginal resection, lobectom
Miokardo reperfuzijos adekvatumo po pirminės perkutaninės transliuminės vainikinių arterijų angioplastikos ir stentavimo palyginimas
Get PDFEdvardas Vaicekavičius, Virgilijus Grinius, Ramūnas Navickas, Ramūnas Unikas, Arnoldas JanavičiusKaunas University of Medicine, Institute of CardiologyE-mail: [email protected]
Background / objective
Reperfusion may limit the amount of potentially salvageable ischemic but viable myocardium due to reperfusion damage and injury. The objective of this study was to compare primary percutaneous transluminal coronary angioplasty (PTCA) with stenting according myocardial reperfusion quality in early hospital period.
Methods
One hundred nineteen patients presenting with acute myocardial infarction < 12 hours were treated by primary PTCA or stenting (n = 26). PTCA patients (n = 93) were divided in to 1st group (n = 75) of survived and 2nd group (n = 18) of died patients. Stented patients consisted 3rd gr. (n = 26). The main indications for stenting after angioplasty were: 1) significant (type D, E, or F) dissection of coronary arteries, 2) significant elastic recoil. Peri-procedural TIMI flow, resolution of ST elevation and evolution of ECG stages were used for assessment of reperfusion quality. QRS score and left ventricle EF were used for assessment of LV function.
Results
The highest TIMI flow, the most intensive resolution of ST, the evolution of ECG stages and the lowest QRS score were noticed for 3rd gr. of stented patients.
The died patients (2nd gr.) had lower TIMI flow (p = 0,097472), higher ST (p = 0,0073) and lower EF (p = 0,0005) in comparing with the 1st gr. of patients.
Conclusions
The procedural in-hospital outcome demonstrate that coronary stenting can be used as the primary modality for patients undergoing coronary interventions for acute myocardial infarction, increasing TIMI flow myocardial, reducing reperfusion damage and infarct size.
Keywords: myocardial infarct reperfusion, myocardial infarct size, primary percutaneous transluminal coronary angioplasty and stenting
Padidėjusi laktatų koncentracija plazmoje kaip prognostinis didesnio mirštamumo ir komplikacijų po miokardo revaskuliarizavimo operacijų rodiklis
Get PDFRobertas Samalavičius1, Irina Misiūrienė1, Karolis Urbonas1, Ieva Norkienė1, Gintaras Kalinauskas2, Gediminas Norkūnas2, Arūnas Valaika2, Alis Baublys11 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Anesteziologijos,intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: [email protected]
Įvadas / tikslas
Šio darbo tikslas buvo nustatyti padidėjusios laktatų koncentracijos miokardo revaskuliarizavimo operacijų metu dažnį ir įvertinti šio rodiklio galimybes prognozuojant pooperacinį mirštamumą ir pooperacinių komplikacijų kilimą.
Ligoniai ir metodai
Nuo 2003 m. sausio 5 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. mūsų klinikose atlikta 600 vainikinių arterijų apeinamųjų jungčių suformavimo operacijų dirbtinės kraujo apytakos sąlygomis. Šie ligoniai ir sudarė tiriamąją grupę. Laktatų koncentracija plazmoje buvo nustatoma prieš prijungiant dirbtinę kraujo apytaką, prieš atleidžiant aortą, neutralizavus hepariną protaminsulfatu ir ligonio atkėlimo po operacijos į Intensyvios terapijos skyrių metu.
Rezultatai
Didesnė nei 5 mmol/l laktatų koncentracija plazmoje buvo nustatyta 2,5% ligonių dirbtinės kraujotakos metu, 6,7% – protamino neutralizavimo metu ir 10,8% – atvykimo į Intensyviosios terapijos skyrių metu. Ligonių, kurių laktatų koncentracija kraujyje buvo didesnė nei 5 mmol/l, mirštamumas siekė 19,3% ir 59,6%, taip pat jiems pooperaciniu laikotarpiu pasitaikė komplikacijų, o ligonių, kurių laktatų koncentracija mažesnė, mirštamumas buvo 3,2%, ir tik 10,3% jų pooperaciniu laikotarpiu pasitaikė komplikacijų.
Išvados
Laktatų koncentracija plazmoje po kardiochirurginių operacijų gana dažnai padidėja. Didesnė nei 5 mmol/l laktatų koncentracija kraujyje buvo daugiau nei 10% pacientų atvykimo į Intensyviosios terapijos skyrių po miokardo revaskuliarizavimo operacijų metu. Padidėjusi laktatų koncentracija poperfuziniu laikotarpiu leidžia nustatyti, kurių ligonių operacinio mirštamumo ir komplikacijų susidarymo rizika gerokai didesnė.
Pagrindiniai žodžiai: laktatai, rizikos veiksniai, mirštamumas, pooperacinės komplikacijos
Serum lactate level as predictor of mortality and morbidity following coronary artery bypass grafting
Robertas Samalavičius1, Irina Misiūrienė1, Karolis Urbonas1, Ieva Norkienė1, Gintaras Kalinauskas2, Gediminas Norkūnas2, Arūnas Valaika2, Alis Baublys11 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Center of Anesthesia,Intensive Care and Pain Management, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania2 Vilnius University , Heart Surgery Center,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected]
Background / objective
Risk stratification for predicting mortality and morbidity is widely used in cardiac surgery. However, prediction of individual outcome shortly after cardiac surgery is difficult. Postoperative hyperlactemia has been related to an increased rate of postoperative complications and increased mortality following cardiac surgery. The aim of this study was to evaluate the frequency of intraoperative and postoperative hyperlactemia and to assess the value of serum lactate level in predicting mortality and morbidity following surgery.
Patients and methods
600 consecutive CABG from January 5, 2003 to December 30, 2003 at the Vilnius University Hospital Santariskiu Clinics were investigated. Serume lactate levels were measured before cardiopulmonary bypass, before declamping of the aorta, after heparin neutralization and at ICU admission. Morbidity was defined as the presence of one or more of the following categories of complications: cardiac, pulmonary, neurological and renal.
Results
Lactate level greater than 5 mmol/l was found in 2.5% of patients during cardiopulmonary bypass, in 6.7% of patients shortly after weaning from CPB, and in 10.8% of patients on ICU admission. The mortality rate of patients with hyperlactemia at ICU admission was 19.3% and morbidity 59.6%. The mortality rate of patients without hyperlactemia was 3.2% and morbidity 10.3%.
Conclusions
Hyperlactemia was quite frequent following cardiac surgery. Increased lactate levels (> 5 mmol/l) were found in more than 10% of patients following CABG surgery on ICU admission. Increased serum lactate levels following coronary artery bypass grafting identifies a group of patients with an increased risk of postoperative mortality and morbidity.
Key words: hyperlactemia, outcomes, morbidity, mortalit
Stipininės arterijos naudojimas vainikinių jungčių chirurgijoje – vėlyvesnio laikotarpio rezultatai
Get PDFArūnas Valaika1, Gintaras Kalinauskas1, Robertas Samalavičius2, Loreta Ivaškevičienė1, Gediminas Norkūnas1, Jurgis Verižnikovas3, Giedrius Uždavinys11 Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Anesteziologijos,intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius3 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: [email protected]
Įvadas
Vidinė krūtinės arterija (VKA), naudojama aortos vainikinių jungčių (AVJ) operacijoms, vėlyvuoju laikotarpiu funkcionuoja geriau nei autoveninės (AV) jungtys. Stipininės arterijos (SA) reikšmė AVJ chirurgijoje dar nėra visiškai apibrėžta.
Ligoniai ir metodai
Vilniaus širdies chirurgijos centruose nuo 1997 m. balandžio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. 607 ligoniai buvo operuoti naudojant VKA, SA ir autovenas. Retrospektyviai buvo įvertinti šių operacijų vėlesnio laikotarpio rezultatai.
Rezultatai
89% ligonių buvo 0–1 funkcinės klasės po 5 metų, 72% – po 7 metų. Praėjus 37 ± 28 mėnesio po operacijos angiografiškai ištirti 73 simptominiai ligoniai. Paaiškėjo, kad veikia 67 iš 75 (89%) VKA, 70 iš 88 (80%) SA ir 71 iš 112 (63%) autoveninių anastomozių. Vidutinis zonduotų ligonių amžius buvo 57 ± 10 metų. Vyriškos lyties ligonių buvo 68 (93%) moteriškos – 5 (7%). Vidutinis anastomozių skaičius vienam ligoniui buvo 3,7 ± 1,2, o SA atlikta 1,3 ± 0,7 anastomozių.
Išvados
SA jungtys vėlyvuoju laikotarpiu gali funkcionuoti geriau ar bent ne blogiau negu autoveninės jungtys, bet šiuo metu dar reikia daugiau duomenų, visiškai patvirtinančių šį teiginį.
Pagrindiniai žodžiai: stipininės arterijos jungtys, aortos vainikinių jungčių operacija
The usage of radial artery in coronary artery bypass surgery – midterm results
Arūnas Valaika1, Gintaras Kalinauskas1, Robertas Samalavičius2, Loreta Ivaškevičienė1, Gediminas Norkūnas1, Jurgis Verižnikovas3, Giedrius Uždavinys11 Vilnius University, Cardiac Surgery Centre,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania2 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Anesthesiology,Intensive Care and Pain Management Center, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania3 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Cardiac Surgery Centre,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected]
Objective
Long-term studies have shown that internal thoracic artery (ITA) has a higher patency rate compared with saphenous veins grafts (SVG). The role of radial artery (RA) as a conduit for myocardial revascularization procedures should still be defined.
Methods
The study was designed as a retrospective investigation to evaluate the use of radial artery graft in patients referred to coronary revascularisation. From April 1, 1997 to December 31, 2006, 607 patients (pts) were operated on using RA, ITA and SVG.
Results
93% of patients were in CCS functional class 0 or 1 five years and 72% seven year following surgery. Angiographic evaluation was performed in 73 symptomatic patients 37 ± 28 months after surgery. Patent ITA anastamosis was found in 67 cases of 75 (89%), RA in 70 of 88 (80%) and SVG in 71 of 112 (63%). The mean age of the patients was 58 ± 9 years. There were 68 (93%) male and 5 (7%) female patients. The average distal anastomosis per patient was 3.7 ± 1.2 and RA grafts 1.2 ± 0.5.
Conclusions
Radial artery is a good conduit for myocardial revascularization: the harvesting technique is simple, it has a good length to achieve the distal parts of all coronary arteries. Midterm results of RA patency tend to be satisfactory.
Key words: radial artery graft, coronary artery bypass graftin
Pakartotinės operacijos po Rosso procedūros
Get PDFRita Sudikienė1, Virgilijus Lebetkevičius2, Rimantas Karalius2, Virgilijus Tarutis2, Laimutė Laučiuvienė1, Daina Liekienė2, Lina Lankutienė1, Vytautas Sirvydis21 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: [email protected]
Optimali hemodinamika po operacijos, nereikia vartoti antikoaguliantų, plaučių autotransplantato galimybė augti – Rosso operacijos pranašumai, nulėmę jos paplitimą per pastaruosius kelis dešimtmečius. Tačiau iki šiol yra kontroversinių nuomonių dėl dviejų vožtuvų pakeitimo esant vieno vožtuvo ydai, dėl vožtuvų ilgaamžiškumo ir pakartotinių operacijų tikimybės. Straipsnyje vertinami ligonių, kuriems buvo atlikta Rosso operacija Vilniaus širdies chirurgijos centre, ilgalaikio stebėjimo rezultatai, nagrinėjami rizikos veiksniai, lemiantys plaučių arterijos autotransplantato ir homotransplantato funkcijos sutrikimus ir pakartotines operacijas.
Pagrindiniai žodžiai: Rosso operacija, plaučių autotransplantato ir homotransplantato funkcijos sutrikimas, aortos šaknies išsiplėtimas, reoperacijos
Reoperations after the Ross procedure
Rita Sudikienė1, Virgilijus Lebetkevičius2, Rimantas Karalius2, Virgilijus Tarutis2, Laimutė Laučiuvienė1, Daina Liekienė2, Lina Lankutienė1, Vytautas Sirvydis21 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Heart Surgery Centre,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilnius University Heart Surgery Centre, Santariškių str. 2, LT-08661 VilniusE-mail: [email protected]
The optimal hemodynamic performance without anticoagulation and the autograph growth potential are the advantages of the Ross procedure. Analysis was made to evaluate the risk factors of pulmonary autograft and homograft dysfunction and reoperation.
Key words: Ross operation, autograft and homograft dysfunction, aortic root dilatation, reoperatio
Osteoporozinis stuburo slankstelių lūžis po širdies operacijos
No full textKęstutis Šalčius, Gintaras Turkevičius, Vytė Valerija ManeikienėVilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: [email protected]
Osteoporozinis stuburo slankstelių lūžis, įvykęs po širdies operacijos, yra kazuistinis atvejis. Aprašome torokalinės stuburo dalies spontaninį lūžimą, kurio padarinys – stuburo smegenų pažeidimas 61 metų ligonei po širdies operacijos.
Pagrindiniai žodžiai: vožtuvų protezavimas, osteoporozė
Vertebral bone breaks after heart surgery
Kęstutis Šalčius, Gintaras Turkevičius, Vytė Valerija ManeikienėVilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Cardiac Surgery Centre,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected]
Osteoporotic vertebral break after heart surgery is a very rare complication. We report a case of 61-year-old woman who was diagnosed with later spontaneous backbone break after heart surgery.
Key words: valve replacement, osteoporosi