Lietuvos chirurgija
Not a member yet
718 research outputs found
Sort by
Mediastinoskopijos svarba vertinant plaučių vėžio išplitimą į tarpuplautį
No full textSaulius Cicėnas, Pranas Naujokaitis, Dainius Piščikas, Arnoldas Krasauskas, Renatas AškinisVilniaus universiteto Onkologijos instituto Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyrius,Santariškių g. 1, LT-08660 VilniusEl paštas: [email protected]
Tikslas
Įvertinti mediastinoskopijos svarbą diagnozuojant plaučių vėžio plitimą į tarpuplaučio limfmazgius, šios procedūros komplikacijas ir patikimumą.
Ligoniai ir metodai
Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyriuje 2001–2006 m. buvo atliktos 184 kaklinės mediastinoskopijos, kurių tikslas – įvertinti plaučių vėžio plitimą į tarpuplaučio limfmazgius. Mediastinoskopijos metu 85 (46,2%) ligoniams buvo pašalinti limfmazgiai iš kairės ir dešinės tarpuplaučio zonų, 15 (8,2%) ligonių – iš trachėjos keteros viršutinių ir apatinių zonų ir 84 (45,6%) ligoniams limfmazgiai buvo šalinami iš visų mediastinoskopijos metu prieinamų limfmazgių zonų (tarp jų 6 (7,1%) ligoniams iš kairės pusės aortos pulmoninių limfmazgių).
Rezultatai
Komplikacijų buvo 18 (9,8%) ligonių: kraujavimas iš dešinės pusės arterijos (A1) – 2 (1,1%) ligoniams, pneumotoraksas – 9 (4,9%), mediastinitas – 1 (0,5%), tarpuplaučio hematoma – 3 (1,6%), žaizdos supūliavimas – 3 (1,6%). Naviko diagnozė morfologiškai buvo patvirtinta 65,3% atvejais. Atliekant mediastinoskopiją, iš pradžių buvo palpaciniu būdu patikrinamas priekinis tarpuplautis bei šalinami padidėję, kieti tarpuplaučio limfmazgiai. Kraujavimas stabdytas prideginant ar naudojant metalinius spaustukus. Dažniausiai tarpuplautis nebuvo drenuojamas, tačiau baigus procedūrą tarpuplautyje buvo paliekama hemostatinė kempinė. Tyrimo jautrumas pasiektas 81% atvejų, specifiškumas – 100%, tikslumas – 97%, teigiama dianostinė vertė – 1,0%, neigiama – 0,91%.
Išvados
Kaklinė mediastinoskopija yra tikslus (97% atvejų), jautrus (81%) ir specifiškas (100%) plaučių vėžio plitimo į tarpuplaučio limfmazgius mikroinvazinis diagnostikos metodas. Įvaldžius šio metodo technines galimybes, galima saugiai pašalinti (atlikti biopsijas) iš įvairių zonų visus įtartinus tarpuplaučio limfmazgius. Morfologiškai diagnozė buvo patvirtinta 65,3% atvejų. Pooperacinių komplikacijų skaičius siekė 9,8%. Mirčių nebuvo.
Pagrindiniai žodžiai: mediastinoskopija, plaučių vėžys, plitimas į tarpuplaučio limfmazgius
Cervical mediastinoscopy in evaluating lung cancer metastases
Saulius Cicėnas, Pranas Naujokaitis, Dainius Piščikas, Arnoldas Krasauskas, Renatas AškinisVilnius University, Institute of Oncology, Department of Thoracic Surgery and Oncology,Santariškių str. 1, LT-08660 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected]
Objective
To evaluate role of cervical mediastinoscopy in the diagnosis of lung cancer metastases to mediastinal lymph nodes, complication rate and prevalence.
Patients and methods
In 2001–2006, 184 cervical mediastinoscopies were performed at Department of Thoracic Surgery and Oncology, Institute of Oncology, Vilnius University. In 85 (46.2%) pts lymph nodes were removed from the left and right mediastinal zones, in 15 (8.2%) pts from supra and infra carinal regions, and in 84 (45.6%) pts lymph nodes were removed from all accessible zones in the mediastinum (including 6 (7.1%) pts from the left aorto-pulmonar region).
Results
Complications after the procedures were observed in 18 (9.8%) pts: bleeding from the right superior artery (A1) 2 (1.1%) pts, pneumothorax – 9 (4.9%) pts, mediastinitis – 1 (0.5%) pt, hematoma of mediastinum – 3 (1.6%) pts and vulnar infection – 3 (1.6%) pts. Morphology was achieved in 65.3% of cases. During mediastinoscopy, the front mediastinum was examined by finger and enlarged lymph nodes were removed. Bleeding was stopped by cautery and using clips. Routinely we leave the hemostatic sponge in the mediastinum. No drainage was used. Sensitivity was achieved in 81% cases, specificity in 100% cases, accuracy in 97% cases, positive predictive value – 1%, negative – 0.91% cases.
Conclusions
Cervical mediastinoscopy is an accurate (97%), sensitive (81%), specific (100%) diagnostic method of lung cancer speard to the mediastinum. For an experienced physician, this method is safe and allows removing lymph nodes from various regions of the mediastinum. The diagnosis was morphologically proved in 65.3% of cases. Postoperative complication rate was 9.8% cases. We had no deaths after the procedures.
Keywords: mediastinoscopy, lung cancer, spread to mediastinum lymph node
Ląstelinė kardiomioplastika naudojant autologines miogenines ląsteles
No full textRaimondas Širmenis1, Daiva Baltriukienė2, Audronė Kalvelytė2, Mindaugas Balčiūnas3, Radvilė Malickaitė4, Edvardas Žurauskas5, Virginija Bukelskienė21 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius2 Biochemijos institutas, Mokslininkų g. 12, LT-08662 Vilnius3 Vilniaus universiteto Patologijos, teismo medicinos ir farmakologijos katedra,Čiurlionio g. 21/27, LT-03101 Vilnius4 Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius5 Valstybinis patologijos centras, P. Baublio g. 5, LT-08406 VilniusEl paštas: [email protected]
Įvadas / tikslas
Sudarius žmogaus ūmaus miokardo infarkto patologiniam židiniui būdingas sąlygas gyvūno organizme, persodinti autologines kamienines miogenines ląsteles į išeminę zoną ir patvirtinti, kad jos integravosi į audinį; įvertinti eksperimentinės infarkto procedūros ir ląstelių terapijos saugumą.
Metodai
Atviros eksperimentinių gyvūnų širdies operacijos, pirminių miogeninių ląstelių linijų gavimas ir ląstelių auginimas in vitro, ląstelių žymėjimas vitaliniais dažais ar genetiniais metodais, ląstelių persodinimas į gyvūno širdį, histologinė širdies raumens analizė.
Rezultatai
Išmokta taikyti eksperimentinio infarkto sukėlimo triušio širdyje modelį; infarktas patvirtintas histologiškai; pradėtas naudoti autologinių, iš triušio skeleto raumens gautų linijų ląstelių žymėjimas vitaliniais dažais ir genetiniais metodais in vitro; ląstelių buvimas gyvūno širdies raumenyje patvirtintas histologiškai.
Išvados
Panaudojant eksperimentinius gyvūnus – triušius, įsisavinta modelinė ląstelinės kardiomioplastikos sistema, skirta reparacinio metodo taikymo gydymo praktikoje tyrimams. Ląstelių persodinimo ir prigijimo išeminiame židinyje triušio širdyje tyrimai patvirtino miokardo regeneracijos kamieninėmis ląstelėmis (mioblastais) galimybes.
Pagrindiniai žodžiai: kamieninė ląstelė, kardiomioplastika, miokardo infarktas, ląstelių terapija
Cellular cardiomyoplasty using autologous myogenic cells
Raimondas Širmenis1, Daiva Baltriukienė2, Audronė Kalvelytė2, Mindaugas Balčiūnas3, Radvilė Malickaitė4, Edvardas Žurauskas5, Virginija Bukelskienė21 Vilnius University Hospital Santariškių Clinics, Cardial Surgery Centre,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania2 Institute of Biochemistry, Mokslininkų g. 12, LT-08662 Vilnius, Lithuania3 Vilnius University Department of Pathology, Forensic Medicine and Pharmacology,Čiurlionio str. 21/27, LT-08661 Vilnius, Lithuania4 Vilnius University, Heart Surgery Centre, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania5 State Centre of Pathology, P. Baublio str. 5, LT-08406 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected]
Objective
Simulating human heart infarction in an animal (rabbit) organism, to implant autologous myogenic stem cells into the pathological focus of the animal heart and to confirm stem cell existence in the tissue; to evaluate the safety of cell therapy.
Methods
Heart operation on laboratory animals (rabbits); primary myogenic cell lines – origin and maintenance in the culture in vitro; labeling stem cells using vital dyes or genetic manipulations; cell transplantation into animal heart; histological evaluation of the tissue.
Results
In the rabbit organism, an experimental model of heart infarction was acquired; the heart infarction was confirmed histologically; the labeling of stem cells by using vital dyes and genetic manipulations was applied in vitro; histological existence of stem cells was confirmed in heart tissue.
Conclusions
In laboratory animals (rabbits), an experimental model system of cellular cardiomyoplasty was acquired. The model is intended to study the possibilities of cellular therapy in clinical practice. The study of cell transplantation into and integration in the pathological focus confirmed the possibilities of heart regeneration by using stem cell therapy.
Key words: stem cell, cardiomyoplasty, infarcted myocardium, cell therap
Drungno kraujo kardioplegijos įvertinimas atliekant trijų vožtuvų korekcijos operacijas
Get PDFGintaras Turkevičius1, Stanislovas Stankevič2, Arimantas Grebelis3, Rasa Čypienė3, Palmyra Semėnienė31 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Anesteziologijos,intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius3 Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: [email protected]
Ligoniai ir metodai
58 ligoniai (amžiaus vidurkis 66 metai), NYHA III–IV funkcinės klasės, suskirstyti į dvi grupes. Pirmoje grupėje (19 ligonių) taikyta pastovi retrogradinė drungno kraujo kardioplegija, antroje (39 ligoniai) – antegradinė frakcinė drungno kraujo kardioplegija. Aortos perspaudimo laikas 93 ± 5 min. Abiejų grupių ligoniams buvo vertinamas savaiminis širdies veiklos atsikūrimas po aortos atleidimo, EKG normalizavimosi laikas, trukmė nuo aortos atleidimo iki dirbtinės kraujo apytakos sustabdymo, adrenomimetikų poreikis pirmą pooperacinę parą, echoskopinis kairiojo skilvelio funkcijos įvertinimas prieš operaciją ir po jos.
Rezultatai
Išgyveno 54 ligoniai, mirė 4 (po 2 iš abiejų grupių). Vienas ligonis mirė nuo smegenų pažeidimo, du nuo dauginio organų nepakankamumo ir vienas nuo širdies silpnumo. Buvo geresni visų vertinamų tyrimų antros ligonių grupės rezultatai (1 lentelė).
Išvados
Trijų širdies vožtuvų korekcijos operacijose miokardo apsaugai tinkama naudoti tiek pastovi retrogradinė drungno kraujo kardioplegija, tiek frakcinė antegradinė drungno kraujo kardioplegija. Kiek geresni buvo antros ligonių grupės rezultatai.
Pagrindiniai žodžiai: kardioplegija, vožtuvų korekcija
Evaluation of tepid blood cardioplegia in three heart valve surgical correction
Gintaras Turkevičius1, Stanislovas Stankevič2, Arimantas Grebelis3, Rasa Čypienė3, Palmyra Semėnienė31 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Cardiac Surgery Centre, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Anesteziology,Intensive Care and Pain Management Center, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius3 Vilnius University, Cardiac Surgery Centre, Santariškių str. 2, LT-08661 VilniusE-mail: [email protected]
Objective
Analysis of myocardial protection technique for triple valve surgery was performed.
Patients and methods
Fifty-eight NYHA III–IV F.cl patients, mean age 66 years, were the investigated. All the patients were divided into two groups. Continuous retrograde tepid blood cardioplegia was used in group I patients (19) and antegrade intermittent tepid blood cardioplegia in 39 patients (group II). Aorta cross-clamp time was 93 ± 5 min. After declamping the aorta, the following criteria were analysed: heart rhythm self-restoration, time to ECG normalization and time from declamping the aorta till weaning from CPB (reperfusion), epinephrine doses after surgery, left ventricle ejection fraction before and after procedure.
Results
Fifty-four patients survived and 4 patients died after surgery. The causes of death were: 1 – postoperative brain damage, 2 – multiorgan failure, 1 – severe heart failure. Postoperative heart function was better preserved in group II of the patients.
Conclusions
Both type of cardioplegia are suitable for triple valve surgery. A slight improvement of hemodynamic data was noted when intermittent tepid blood cardioplegia was used.
Key words: cardioplegia, valve correctio
Savaiminė vėlai diagnozuota stemplės krūtininės dalies perforacija: klinikinis atvejis
Get PDFArūnas Žilinskas, Vygantas Gruslys, Vytautas Jovaišas, Ričardas JanilionisVilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filialas, Krūtinės chirurgijos centras,Žygimantų g. 3, VilniusEl paštas: [email protected]
Stemplės perforacijos gydymas yra sudėtingas ir diskusinis, nes tokių ligonių yra mažai, jų būklė dažniausiai būna sunki, liga vėlai diagnozuota. Šiame darbe pabandėme panagrinėti 29 metų vyro, operuoto praėjus 14 dienų po savaiminio stemplės plyšimo, ligos eigą.
Pagrindiniai žodžiai: stemplės perforacija
Spontaneous esophageal perforation: case report
Arūnas Žilinskas, Vygantas Gruslys, Vytautas Jovaišas, Ričardas JanilionisVilnius University Hospital, Department of General Thoracic Surgery,Žygimantų str. 3, Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected]
The treatment of esophageal perforation is difficult and controversial because of small amount of cases. Usually patients condition is bad and proper diagnosis is delayed. We present our experience with 29 year old male, who was operated 14 days after spontaneous esophageal perforation, case.
Keywords: esophageal perforatio
Chirurginis pleuros piktybinės mezoteliomos gydymas
No full textSaulius Cicėnas, Pranas Naujokaitis, Dainius Piščikas, Arnoldas Krasauskas, Renatas AškinisVilniaus universiteto Onkologijos instituto Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyrius,Santariškių g. 1, LT-08660 VilniusEl paštas: [email protected]
Tikslas
Išanalizuoti ir įvertinti piktybinės pleuros mezoteliomos diagnostikos ir chirurginio gydymo metodus, pateikti operuotų ligonių gydymo rezultatus.
Ligoniai ir metodai
Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyriuje 1992–2005 m. buvo gydomi 138 ligoniai, kuriems morfologiškai patvirtinta piktybinės pleuros mezoteliomos (PPM) diagnozė: 113 (81,9%) ligonių buvo operuoti, 25 (18,1%) ligoniams atliktas konservatyvusis gydymas (radioterapija ir chemoterapija). Prieš operaciją buvo taikomi neinvaziniai PPM tyrimo metodai: rentgeninis tyrimas – 138 (100%) ligoniams, krūtinės ląstos KT – 62 (44,9%), krūtinės rentgeninis tyrimas ir KT – 56 (40,5%), krūtinės ląstos KT ir BMR – 10 (7,2%) ir krūtinės ultragarsinis – 10 (7,2%) bei invaziniai tyrimo metodai: vaizdo torakoskopija – 45 (32,6%), pleuros biopsija – 82 (59,4%), diagnostinė minitorakotomija – 11 (7,9%) ligonių. Nustatyta ligos stadija: I stadija – 17 (12,3%), II stadija – 35 (25,3%), III – 60 (43,4%), IV stadija – 26 (18,8%) ligoniams. Po operacijos 53 (46,9%) ligoniams buvo taikomas papildomas konservatyvusis (chemoterapinis/radioterapinis) gydymas.
Rezultatai
Atliktos operacijos: pleuropulmonektomija – 68 (60,1%) ligoniams, išplėstinė pleuropulmonektomija su perikardo ir diafragmos rezekcija – 12 (10,6%), parietalinė pleurektomija – 12 (10,6%), dalinė pleurektomija su perikardo rezekcija – 11 (9,7%), naviko masės sumažinimas (dalinė rezekcija) – 10 (8,8%). Morfologiškai patvirtinta piktybinės pleuros mezoteliomos diagnozė: epitelinė – 48 (35,7%), sarkomatozinė – 53 (38,4%) ir dvifazė – 37 (26,8%). Po operacijos buvo komplikacijų: broncho fistulė – 6 (5,3%) ligoniams, chilotoraksas – 7 (6,1%), simpatinių ganglijų pažeidimas – 2 (1,7%), hemotoraksas – 11 (9,7%). Po operacijos mirė 4 (3,5%) ligoniai. Apie gydymo rezultatus spręsta iš ligos atkryčio ir gyvenimo trukmės. Vidutinė 3 metų gyvenimo trukmė po chirurginio gydymo buvo 12,0 ± 2 mėn., po konservatyvaus gydymo – 6,0 ± 2 mėn. Liga atsinaujino per 3 metus nuo 9,7% iki 17,6% chirurginės grupės ligonių, o konservatyvaus gydymo grupėje 3 metų neišgyveno nė vienas ligonis.
Išvados
Chirurginis pleuros mezoteliomos gydymas yra pakankamai veiksmingas. Nepaisant rezekcijų neradikalumo pooperacinė radioterapija ir chemoterapija pailgina ligonių gyvenimo trukmę bei atitolina ligos atsinaujinimą. Bendras pooperacinių komplikacijų skaičius nustatytas 26 (23%) ligoniams, po operacijos mirė 4 (3,5%) ligoniai. Vidutinė 3 metų gyvenimo trukmė chirurginio sudėtinio gydymo grupės ligonių buvo 12,0 ± 2 mėn., tik konservatyvaus gydymo grupės – 6,0 ± 2 mėn., o liga atsinaujino atitinkamai 19,7% ir 93% ligonių.
Pagrindiniai žodžiai: piktybinė pleuros mezotelioma, diagnostika, chirurginis ir sudėtinis gydymas
Surgery for malignant pleural mesothelioma
Saulius Cicėnas, Pranas Naujokaitis, Dainius Piščikas, Arnoldas Krasauskas, Renatas AškinisVilnius University, Institute of Oncology, Department of Thoracic Surgery and Oncology,Santariškių str. 1, LT-08660 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected]
Objective
To evaluate the efficacy of diagnostic measures and surgery for malignant pleural mesothelioma (MPM) and to analyse the results of treatment.
Patients and methods
In 1992–2005, 138 patients (pts) underwent treatment for morphologically proved malignant pleural mesothelioma at Department of Thoracic Surgery and Oncology, Institute of Oncology, Vilnius University. 113 pts (81.9%) were operated on, 25 pts (18.1%) underwent conservative treatment (radiation / chemotherapy). Before operation, noninvasive diagnostic procedures were used: X-ray films 138 pts (100%), X-ray films and chest CT 56 pts (40.5%), chest CT 62 pts (44.9%), chest CT/MRI 10 pts (7.2%) and chest ultrasound 10 pts (7.2%). Invasive diagnostic procedures: VATS – 45 pts (32.6%), pleural biopsy 82 pts (59.4%), diagnostic (mini)thoracotomy 11 pts (7.9%). Stage of the disease: I – 17 pts (12.3%), II – 35 pts (25.3%), III – 60 pts (43.4%) and IV – 26 pts (18.8%). 53 pts after surgery were treated using radiation / chemotherapy.
Results
Operation for MPM: pleuropulmonectomy – 68 pts (60.1%), extented pleuropulmonectomy with pericardium and diafragm resection – 12 (10.6%), parietal pleurectomy – 12 (10.6%), partial pleurectomy with pericardial resection – 11 pts (9.7%), debulking – 10 pts (8.8%). Morphology found: epitheliod – 48 pts (35.7%), sarcomatosus – 53 pts (38.4%) and biphasic – 37 pts (26.8%). Postoperative complications: bronchial fistulas – 6 pts (5.3%), chylothorax – 7 pts (6.1%), hemothorax – 11 pts (9.7%) and simpatic ganglion injury – 2 pts (1.7%). Four pts (3.5%) died after surgery. Three-year median survival after surgery was 12.0 ± 2 mo, and after conservative treatment 6.0 ± 2 mo. Reccurence of the disease in the surgical group ranged within 9.7–17.6%; in the conservative group not a one patient survived three years.
Conclusions
Surgery for MPM is a confident, radical and sufficient method of treatment. Nonradical resections and postoperative chemoradiation prolong disease-free and overall survival. Postoperative complications was in 26 pts (23%), 4 pts (3.5%) died. Three-year median survival after surgery was 12.0 ± 2 mo and after conservative treatment 6.0 ± 2 mo. Reccurence of the disease in the surgical group ranged within 9.7–17.6% and in the concervative group reached 93%.
Keywords: malignant pleural mesothelioma, diagnosis, surgical and combined treatmen
Miokardo gyvybingumas – svarbus požymis numatant chirurginį išeminio širdies nepakankamumo gydymą
Get PDFElvyra Voluckienė1, Loreta Ivaškevičienė2, Virginija Grabauskienė3, Jurgita Židanavičiūtė4, Giedrius Uždavinys21 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius3 Vilniaus universiteto Kardiologijos ir angiologijos centras4 Vilniaus Gedimino technikos universitetasEl paštas: [email protected]
Tikslas
Nustatyti priešoperacinės kairiojo skilvelio (KS) funkcijos prognostinę reikšmę pacientams, sergantiems sunkiu išeminiu širdies nepakankamumu (IŠN), po chirurginės kairiojo skilvelio rekonstrukcijos (KSR) ir aortos bei vainikinių jungčių (AVJ) suformavimo operacijos.
Ligoniai ir metodai
Retrospektyvinei analizei tikslingai atrinkti 37 pacientai (32 vyrai, vidutinis amžius 59 ± 10,5 m.), sergantys IŠN ir KS išvarymo frakcija (IF) < 30%, kuriems buvo atlikta KSR ir AVJ suformavimo operacija. Po persirgto Q bangos priekinio miokardo infarkto buvo praėję vidutiniškai 5,8 ± 3,3 mėnesio. Vidutinė NYHA klasė buvo 3,4 ± 1,3. KS funkcijos rodikliai buvo apskaičiuoti dobutamino echokardiografijos tyrimo ramybės (r) ir mažos dobutamino dozės (mdd) metu: diastolinio skersmens indeksas – DDI cm/m² (r), IF (%) (r), sienos judėjimo indeksas – SJIr ir SJImdd, asinergijos plotas (Aproc.) (mdd). Hospitalinis mirštamumas buvo 13,5%; mirštamumas per vienus metus buvo 6,25%. Vidutinė NYHA klasė po vienų metų buvo 2,2 ± 1,1.
Rezultatai
Logistinės regresijos analizė ir „Proportional Odds“ modelis parodė, kad priešoperacinis KS Aproc. (mdd) buvo statistiškai reikšmingas prognostinis pooperacinės vienų metų NYHA klasės požymis (OR 0,86, p = 0,0086).
Išvada
Priešoperacinis kairiojo skilvelio asinergijos dydis, nustatytas dobutamino echokardiografijos tyrimo metu, yra svarbus požymis, numatant pooperacinę vienų metų NYHA klasę pacientams, sergantiems sunkiu išeminiu širdies nepakankamumu po chirurginės kairiojo skilvelio rekonstrukcijos ir aortos bei vainikinių jungčių suformavimo operacijos.
Pagrindiniai žodžiai: išeminis širdies nepakankamumas, kairiojo skilvelio rekonstrukcija
Myocardial viability predicts improvement in patients after surgical treatment of ischemic heart failure
Elvyra Voluckienė1, Loreta Ivaškevičienė2, Virginija Grabauskienė3, Jurgita Židanavičiūtė4, Giedrius Uždavinys21 Vilnius University Hospital Santariškių Clinics, Cardial Surgery Centre,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania2 Vilnius University, Cardiac Surgery Centre, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania3 Vilnius University, Centre of Cardiology and Angiology4 Vilnius Gediminas Technical UniversityE-mail: [email protected]
Objective
This study sought to define the prognostic value of myocardial viability in patients with severe ischemic heart failure, who underwent surgical ventricular reconstruction with associated coronary grafting.
Patients and methods
This retrospective study selected 37 consecutive patients (32 men, mean age 59 ± 10.5 years) who underwent surgical ventricular reconstruction with associated coronary grafting, and preoperative left ventricular (LV) ejection fraction < 30% (mean, 25 ± 4.6%). The mean New York Heart Association (NYHA) class before operation was 3.4 ± 1.3. The time-frame of the large anterior myocardial infarction was 5.8 ± 3.3 months. LV systolic function was assessed by echo-dobutamine: the wall motion score index at rest (WMSIr), WMSI and the extent of LV asynergy (A%) during low-dose dobutamine (ldd). In-hospital mortality was 13.5%. After one-year, the mean functional NYHA class was 2.2 ± 1.1, and at one-year the mortality was 6.25%.
Results
Logistic regression analysis and the Proportional Odds model showed that LV A% during ldd (OR 0.86, p = 0.0086) was an independent predictor for the one-year postoperative functional NYHA class.
Conclusions
The preoperative extent of left ventricular asynergy during echo-dobutamine can predict the expectation of functional NYHA class improvement in patients with a severe ischemic heart failure one-year following surgical ventricular reconstruction with associated coronary grafting.
Key words: ischemic heart failure, surgical ventricular reconstructio
Vienmomenčių kaklo ir širdies kraujagyslių operacijų ankstyvieji ir vėlyvieji rezultatai
Get PDFDonatas Inčiūra1, Rimantas Benetis1,2, Šarūnas Kinduris1,31 Kauno medicinos universiteto klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinika,Eivenių g. 2, LT-50009 Kaunas2 Kardiologijos institutas, Sukilėlių g. 17, LT-50009 Kaunas3 Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų institutas,Eivenių g. 4, LT-50009 KaunasEl paštas: [email protected]
Įvadas / tikslas
Nustatyti vienmomenčių vainikinių jungčių suformavimo ir miego arterijų endarterektomijų operacijų įtaką bendriems pooperaciniams rezultatams, ligonių išgyvenamumui ir vėlyvam insultui lyginant su izoliuotomis miokardo revaskulizacijos operacijomis.
Ligoniai ir metodai
KMUK Širdies, krūtinės ir kraujagyslių klinikoje per pastaruosius penkerius metus atliktos 49 vienmomentės miokardo revaskulizacijos ir miego arterijų endarterektomijų operacijos.
Rezultatai
Palyginti su izoliuotų miokardo revaskulizacijos operacijų grupe, kompleksinės miego arterijų pažeidimo grupės ligoniai buvo vyresni (atitinkamai 69,9 m. (6,54) ir 65,46 m. (9,60), p < 0,01), daugiau jų sirgo cukriniu diabetu (16 (32,7%) ir 14 (16,7%), p < 0,05) ir periferinių kraujagyslių ateroskleroze (16 (32,7%) ir 8 (9,5%), p < 0,01). Vienmomenčių operacijų trukmė (254,39 (76,21) min. ir 217,50 min. (65,66), p < 0,01) ir kompleksiškai operuotų ligonių hospitalizacijos laikas (34,98 paros (14,78) ir 26,79 paros (15,37), p < 0,01) buvo ilgesni. Nors kompleksiškai operuotiems ligoniams nustatyti reikšmingi operacinės rizikos veiksniai, kompleksinės miego arterijų pažeidimo grupės ligonių pooperacinių komplikacijų dažnis ir mirštamumas reikšmingai nesiskyrė nuo kontrolinės miokardo revaskulizacijos operacijų grupės. Vienmomentiškai operuotų ligonių išgyvenamumo ir vėlyvo insulto tikimybė nesiskiria nuo izoliuotų miokardo revaskulizacijos operacijų stebėjimo laikotarpiu iki 62 mėnesių.
Išvados
Kompleksinės išeminės širdies ligos ir kaklo kraujagyslių vienmomentės operacijos rezultatai nesiskiria nuo izoliuotos miokardo revaskulizacijos operacijų rezultatų, todėl atlikti jas vienmomentiškai yra saugu.
Pagrindiniai žodžiai: išeminė širdies liga, miego arterijų pažeidimas, kompleksinės operacijos
Early and late clinical outcomes of simultaneous coronary and carotid artery operations
Donatas Inčiūra1, Rimantas Benetis1,2, Šarūnas Kinduris1,31 Kaunas University of Medicine Hospital, Department of Cardiothoracic and Vascular Surgery,Eivenių str. 2, LT-50009 Kaunas, Lithuania2 Institute of Cardiology, Sukilėlių str. 17, LT-50009 Kaunas, Lithuania3 Institute for Biomedical Research, Eivenių str. 4, LT-50009 Kaunas, LithuaniaE-mail: [email protected]
Background / objective
The optimal management of patients with significant carotid and coronary artery disease remains controversial. The aim of the study was to compare the early and late clinical outcomes of simultaneous coronary and carotid artery operations versus isolated coronary artery bypass grafting operations.
Patients and methods
From 2000 through 2005, 45 patients underwent simultaneous carotid endarterectomy following coronary artery bypass grafting.
Results
Patients that underwent simultaneous operations were older (69.9 y. (6.54) vs. 65.46 y. (9.60), p < 0.01), had more diabetes mellitus (16 (32.7%) vs. 14 (16.7%.), p < 0.05) and peripheral artery disease (16 (32.7%) vs. 8 (9.5%), p < 0.01). Duration of combined operations (254.39 (76.21) min vs. 217.50 min (65.66), p < 0.01) and hospitalization (34.98 days (14.78) vs. 26.79 days (15.37), p < 0.01) was longer in the simultaneous group. The frequency of postoperative complications and mortality in the carotid artery group did not reliably differ as compared with the control group. In the combined carotid artery group, the survival and late stroke probability did not differ as compared with the control isolated coronary artery bypass grafting group in the follow-up period (62 months).
Conclusions
Simultaneous carotid endarterectomy and coronary artery bypass grafting operations resulted in a low perioperative mortality and morbidity rates in high-risk patients and are safe to be performed on patients with concomitant carotid artery disease.
Key words: ischemic heart disease, carotid artery stenosis, simultaneous operatio
Imuninė sensitizacija po dirbtinės širdies prijungimo
Get PDFRadvilė Malickaitė1,2, Aldona Stanevičienė2, Kęstutis Ručinskas1,2, Laimutė Jurgauskienė1,2, Saulius Miniauskas1,2, Vytautas Sirvydis1,21 Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinikos Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: [email protected]
Tikslas
Įvertinti Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centre atliekamos dirbtinės širdies implantavimo procedūros įtaką imuninei širdies laukiančių recipientų būklei ir palyginti gautus rezultatus su kitų centrų duomenimis.
Ligoniai ir metodai
Ištirta aštuonių potencialių širdies recipientų, kurių kraujotaka buvo palaikoma dirbtinės širdies skilvelio (DŠS), imuninių rodiklių dinamika: prieš DŠS implantavimą ir praėjus ne mažiau kaip vienam mėnesiui po operacijos. Nustatytas periferinio kraujo imunokompetentinių ląstelių CD3+CD4+ ir CD3+CD8+ skaičius, Apo-1/FAS (CD95) ekspresija CD4+ ir CD8+ limfocitų paviršiuje, viduląstelinė aktyvi kaspazė-3 ir sensitizacija HLA antigenams.
Rezultatai
Po DŠS prijungimo atsiranda limfocitų T helperių (CD3+CD4+) skaičiaus trūkumas, ryškesnis pacientų, kuriems implantuotas išorinis dirbtinis skilvelis. Numanomas ląstelių praradimo mechanizmas yra apoptozės indukcija. Nepaisant ilgalaikio DŠS prijungimo ir pakartotinių kraujo produktų perpylimų (lentelė), antikūnai prieš HLA sistemos antigenus daugumai pacientų nesigamino: sensitizacija nustatyta tik dviem iš aštuonių pacientų (gavusių santykiškai daugiau kraujo produktų).
Išvada
Sensitizacija apsunkina pacientų gydymą, ypač vengtini kraujo produktai. Patartina naudoti leukofiltruotus kraujo produktus.
Pagrindiniai žodžiai: dirbtiniai širdies skilveliai, imunologinė sensitizacija, apoptozė
Comparison of quality of life and physical condition of heart failure
Radvilė Malickaitė1,2, Aldona Stanevičienė2, Kęstutis Ručinskas1,2, Laimutė Jurgauskienė1,2, Saulius Miniauskas1,2, Vytautas Sirvydis1,21 Vilnius University Clinic of Cardiovascular Diseases, Cardiac Surgery Centre,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania2 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected]
Objective
This study was designed to characterize alterations in the immune system of patients who received artificial heart (AH) placement therapy for end-stage heart failure as a bridge to heart transplantation at the Vilnius University Cardial Surgery Centre.
Patients and methods
Immunological studies were performed in 8 pts awaiting cardiac transplantation with AH assist (7 of them were transplanted after 75–1050 days of support). Immunological indices before AH placement and after one month of mechanical assistance (period free from infection) were compared. Fluorochrome-labeled Mabs were used for immunophenotypic analysis of circulating T cells and apoptocic activity evaluation. Antibodies against HLA class I molecules were detected by a standard microlymphocytotoxic test.
Results
AH recipients showed relative lymphopenia, reduction in CD4 T cell counts, a decreased CD+4+ / CD8+ ratio. Six of the eight recipients with long-term support did not produce HLA antibodies despite receiving blood products during support.
Conclusions
In conclusion, these results suggest that reduction in CD4+ T cell levels accompanying AH support may increase the prevalence of infectious complications and HLA sensitization.
Key words: heart-assist devices, immune, sensitization, apoptosi
Aortos rekoarktacijos gydymas angioplastika ir stentais
Get PDFLina Gumbienė, Sigitas Čibiras, Alicija Dranenkienė, Živilė Katliorienė, Giedrė Nogienė, Eugenijus KosinskasVilniaus universiteto Širdies chirurgijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: [email protected]
Įvadas / tikslas
Aprašomas naujo metodo – balioninės angioplastikos ir kraujagyslinių stentų – pritaikymas gydant aortos rekoarktaciją, atsiradusią po chirurginės ydos korekcijos.
Ligoniai ir metodai
Atlikta retrospektyvi duomenų analizė dešimties ligonių, kuriems Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centre 1994–2006 metais aortos rekoarktacija buvo gydyta balionine angioplastika ar stentavimu. Aprašoma centre taikyta aortos angioplastikos ir stentų implantavimo metodika.
Rezultatai
Aortos rekoarktacijos angioplastika atlikta keturiems ligoniams. Intraaortinis gradientas aortos koarktacijos vietoje po procedūros sumažėjo vidutiniškai 82,15%. Vėlyvuoju stebėjimo periodu (vid. 6,14 ± 5,2 metai) rekoarktacija buvo trims ligoniams. Aortos rekoarktacijos stentavimas atliktas septyniems ligoniams, vienam iš jų dėl atsinaujinusios rekoarktacijos po angioplastikos. Dviem ligoniams procedūra nepavyko. Kitiems penkiems ligoniams intraaortinis gradientas reAoCo vietoje vidutiniškai sumažėjo nuo 29,6 ± 11,6 mm Hg iki 2,6 ± 3,7 mm Hg. Stebėjimo laikotarpiu 0,58–3,75 metų po procedūros rekoarktacija nustatyta tik vienam ligoniui. Jam atliktas stento plėtimas.
Išvada
Perkateterinė balioninė angioplastika ir balionais išplečiami kraujagysliniai stentai veiksmingi ir saugūs aortos rekoarktacijų gydymo metodai.
Pagrindiniai žodžiai: aortos koarktacija, rekoarktacija, perkateterinis gydymas
Treatment of recurrent coarctation of the aorta employing balloon angioplasty and endovascular stents
Lina Gumbienė, Sigitas Čibiras, Alicija Dranenkienė, Živilė Katliorienė, Giedrė Nogienė, Eugenijus KosinskasVilnius University, Centre of Heart Surgery, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected]
Background / objective
We present a new method of treatment – balloon angioplasty and endovascular stent – for patients with aortic re-coarctation following surgical correction.
Patients and methods
Ten patients with re-coarctation of the aorta after surgery underwent balloon angioplasty or stent implantation at Vilnius University Heart Surgery Centre in 1994–2006.
Results
Balloon angioplasty was performed in 4 patients. The intraaortic gradient in the site of coarctation decreased on average by 82.15% after the procedure. Re-coarctation developed in 3 patients in the late follow-up period (mean 6.14 ± 5.2 years). Stents were implanted in 7 patients (one developed re-coarctation after angioplasty). The procedure failed in two. The intraaortic gradient at the site of re-coarctation decreased on average from 29.6 ± 11.6 mm Hg to 2.6 ± 3.7 mm Hg. Re-coarctation was diagnosed only in one patient during the follow-up (0.58–3.75 years), and stent dilatation was performed in this case.
Conclusions
Balloon angioplasty and endovascular stents are effective and safe methods for the treatment of re-coarctation of the aorta.
Key words: coarctation of the aorta, recurrent coarctation, transcatheter treatmen
Shouldice, Lichtensteino ir laparoskopinių TAPP kirkšninių išvaržų operacijų lyginamasis
Get PDFVytautas Lipnickas1, Mindaugas Kiudelis2, Andrius Gradauskas3, Nerijus Kaselis4, Deividas Narmontas1, Kęstutis Strupas11 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pilvo chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius;2 Kauno medicinos universiteto klinikų Chirurgijos klinika;3 Vilniaus miesto universitetinė ligoninė;4 Klaipėdos miesto ligoninėEl paštas: [email protected]
Įvadas / tikslas
Pacientai, turintys kirkšninę išvaržą, operuojami ir tradiciniais būdais, ir naujesniais, kai operacijos metu naudojami sintetiniai aloplastiniai tinkleliai. Specialistai tebediskutuoja, kuris chirurginio gydymo būdas yra geriausias. Esant panašiems komplikacijų ir recidyvų skaičiams, svarbūs yra visi operacijos poveikio pacientui aspektai. Vienas jų yra gyvenimo kokybės pokyčiai.
Metodai
Perspektyvus daugiacentris atsitiktinių imčių klinikinis tyrimas, lyginantis Shouldice, Lichtensteino ir laparoskopines TAPP operacijas, atliktas 2003–2004 metais keturiose Lietuvos ligoninėse. Pagal standartizuotą metodiką operuoti 248 pacientai. Prieš operaciją užpildytas bendras visų pacientų gyvenimo kokybės klausimynas SF-36. Praėjus po operacijos 2 sav., 6 ir 12 mėn., pacientai buvo kviečiami kontrolinių patikrinimų, per kurios pildyta speciali paciento fizinės būklės vertinimo anketa ir pooperacinis klausimynas SF-36.
Rezultatai
Ankstyvu pooperaciniu laikotarpiu statistiškai reikšmingas skirtumas tarp laparoskopinių ir abiejų atvirųjų operacijų grupių rastas vertinant pagal fizinio funkcionalumo, veiklos apribojimo dėl fizinių problemų, kūno skausmo ir socialinio funkcionalumo skales. Statistiškai reikšmingai mažiau pacientų skundėsi skausmu operacijos vietoje po laparoskopinių operacijų, palyginti su atvirosiomis, p < 0,001. Po 6 mėn. rastas laparoskopinių operacijų ir atvirųjų skirtumas vertinant pagal įprastinės veiklos apribojimo dėl fizinių problemų skalę, p < 0,05. Statistiškai reikšmingas skirtumas buvo tarp laparoskopinių ir abiejų atvirųjų operacijų grupių lėtinio skausmo požiūriu, p < 0,01. Po operacijos praėjus 12 mėn., nė vienos SF-36 sveikatos vertinimo skalės statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta. Jo nerasta ir vertinant lėtinį skausmą. Lyginant fizinę būklę, statistiškai reikšmingai skyrėsi laparoskopinių ir Shouldice operacijų grupės, p < 0,01.
Išvados
Laparoskopinės TAPP operacijos rezultatai gyvenimo kokybės ir lėtinio skausmo požiūriu tiek ankstyvu, tiek vėlyvu pooperaciniu laikotarpiu yra geriausi. Iš atvirųjų operacijų ankstyvu pooperaciniu laikotarpiu gyvenimo kokybės požiūriu geresni Lichtensteino operacijų grupės rezultatai negu Shouldice operacijų.
Reikšminiai žodžiai: kirkšninė išvarža, gyvenimo kokybė, SF-36, lėtinis skausmas
Randomized multicenter prospective clinical trial of Shouldice vs Lichtenstein vs laparoscopic TAPP inguinal hernia repair: chronic pain and health-related changes of quality of life
Vytautas Lipnickas1, Mindaugas Kiudelis2, Andrius Gradauskas3, Nerijus Kaselis4, Deividas Narmontas1, Kęstutis Strupas11 Vilnius University Hospital Santariškių Klinikos, Centre of Abdominal Surgery,Santariškių 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania;2 Kaunas University of Medicine, Clinic of Surgery;3 Vilnius City University Hospital;4 Klaipėda City HospitalE-mail: [email protected]
Background / objective
Open anterior inguinal hernia repair is a time-tested, safe and well-understood operation with a high success rate, while laparoscopic techniques are fairly recent. However, the best surgical approach to the repair of inguinal hernias is still unclear. Given their similarity in terms of complications and recurrence rate, other issues associated with these surgical techniques become more important. One of them is the quality of life.
Methods
The prospective randomized multicenter clinical study was performed in four surgical centers of Lithuania in 2003. 248 patients were operated on according to standardized protocols of Shouldice, Lichtenstein and laparoscopic TAPP inguinal hernia repairs. Chronic pain and changes of the quality of life according to the SF-36 questionnaire and ad hoc questionnaire of physical status were compared.
Results
The significantly higher scores in the physical functioning, role-physical, bodily pain and social functioning scales for laparoscopic hernia repair at 2 weeks postoperatively were apparent. The laparoscopic group had significantly less pain (p < 0.001). The significantly higher scores in the role-physical scale for laparoscopic to both open hernia repair methods at 6 months after operation were found (p < 0.05). The laparoscopic group had significantly less chronic pain 6 months postoperatively (p < 0.01). No significant difference in quality of life among three methods one year after operation was apparent. The laparoscopic group had less chronic pain one year after operation, but the difference was not significant
Conclusions
The laparoscopic TAPP inguinal hernia repair had the best scores of quality of life both in the early and the late postoperative periods. There was less chronic pain after laparoscopic TAPP inguinal hernia repair. The higher scores of quality of life were recorded after Lichtenstein versus Shouldice inguinal hernia repair in the early postoperative period.
Keywords: groin hernia, health-related quality of life, SF-36, chronic pai