Lietuvos chirurgija
Not a member yet
718 research outputs found
Sort by
Vaikų, sergančių limfangioma, gydymo preparatu OK-432 (picibaniliu) patirtis
No full textGintarė Breivienė, Marytė Malevskienė, Andrius Čekuolis, Kęstutis TrainavičiusVilniaus universiteto Vaikų ligoninė, Vaikų chirurgijos centras, Vilniaus universitetoVaikų ligoninės Chirurgijos centras, Santariškių g. 7, LT-08406 VilniusEl paštas: [email protected]
Įvadas / tikslas
Pagrindinis limfangiomos gydymo būdas – jos pašalinimas. Tačiau radikaliai limfangiomą pašalinti ne visada įmanoma. Todėl ieškoma alternatyvių gydymo būdų. Pastaruoju metu labai paplito limfangiomų gydymas preparatu OK-432 (picibaniliu). Tyrimo tikslas – įvertinti vaikų limfangiomų gydymo rezultatus preparatu OK-432 (picibaniliu)..
Ligoniai ir metodai
Per 12 metų (1995–2006) preparatu OK-432 buvo gydyti 26 ligoniai (nuo 6 mėn. iki 15 metų amžiaus), sergantys įvairios lokalizacijos limfangiomomis. Cistine (makrocistine) limfangiomos forma sirgo 14 ligonių, kavernine (mikrocistine) – 12 ligonių.
Rezultatai
Trylika iš 14 ligonių, kurie sirgo cistine limfangiomos forma, pasveiko. Viena ligonė, nepadėjus skleroterapijai, buvo operuota. Iš 12-os sirgusiųjų kavernine forma visai pasveiko trys, labai pagerėjo šešiems, truputį pagerėjo trims.
Išvada
Mūsų patirtis leidžia daryti išvadą, kad OK-432 yra veiksmingas vaistas gydant cistines limfangiomas, taip pat jis padeda ir daliai ligonių, sergančių kavernine ligos forma.
Pagrindiniai žodžiai: cistinė limfangioma, kaverninė limfangioma
OK-432 (Picibanil) therapy in children with lymphangioma
Gintarė Breivienė, Marytė Malevskienė, Andrius Čekuolis, Kęstutis TrainavičiusVilnius University Children’s Hospital, Center of Pediatric Surgery,Santariškių 7, LT-08406 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected]
Background / objective
The aim of this study was to evaluate the results of treatment with OK-432 of lymphangioma patients.
Patients and methods
During 12 years (1995–2006) we treated 26 children for lymphangiomas with OK-432. Their age ranged from 6 months to 15 years. Fourteen patients had cystic lymphangioma and 12 had cavernous lymphangioma.
Results
Thirteen patients with cystic lymphangioma recovered. One patient was operated on because of unsuccessful therapy, 3 patients from the 12 with cavernous lymphangiomas had a total shrinkage, 6 patients had a marked shrinkage and 3 a slight shrinkage.
Conclusions
Intralesional injection of OK-432 is an effective and safe treatment for lymphangiomas, especially for cystic lesions.
Key words: cystic lymphangioma, cavernous lymphangiom
Nušalimų gydymas Vilniuje 2000–2005 metais
No full textTomas Butėnas, Audrius Gradauskas, Arvydas SkorupskasVilniaus universiteto Reabilitacijos, sporto medicinos ir slaugos institutas,Vilniaus miesto universitetinė ligoninė, Antakalnio g. 57, LT-10207 VilniusEl paštas: [email protected]
Tikslas
Retrospektyviai išanalizuoti ligonių, gydytų nuo nušalimų Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje (VMUL) 2000–2005 metais, gydymo būdus ir rezultatus, juos palyginti su literatūros duomenimis.
Metodai
Darbo pobūdis – retrospektyvus. Analizuotos 129 pacientų, gydytų nuo nušalimų VMUL 2000–2005 m., ligos istorijos, darbui naudota kompiuterinė duomenų bazė, statistinė analizė buvo atlikta SPSS 8v. kompiuterine programa. Vertinta ligonių amžius, lytis, TLK-10 diagnozė, socialinė padėtis, girtumas nušalimo metu, laikas nuo nušalimo iki kreipimosi į gydymo įstaigą, laikas nuo hospitalizacijos iki operacijos, atliktos operacijos tipas, hospitalizacijos laikas nuo operacijos iki gydymo pabaigos, žaizdos (-ų) komplikacijos, bendras hospitalizacijos laikas, baigtis, nušalimų dažnis per metus.
Rezultatai
Gydyta 129 pacientai, iš jų 109 (84,5%) vyrai, 20 (15,5%) moterų. Vidutinis pacientų amžius 46,16 metų. Nustatytos galutinės diagnozės: čiurnos ir pėdos nušalimas ir audinių nekrozė (n = 97), paviršinis čiurnos ir pėdos nušalimas (n = 12), riešo ir plaštakos nušalimas ir audinių nekrozė (n = 9), paviršinis riešo ir plaštakos nušalimas (n = 11). Pasiskirstymas pagal socialinę padėtį: neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos 53 (41,08%), nedirbantys 33 (25,58%), dirbantys 12 (9,30%), invalidai 10 (7,75%), pensininkai 19 (14,73%), moksleiviai ir studentai 2 (1,55%). Nušalimo metu 67 (51,94%) buvo girti, 14 (10,85%) blaivūs, 48 (37,21%) kreipėsi vėlai ir neatsimena, ar buvo girti, arba neprisipažino. Vidutinis laikas nuo nušalimo iki kreipimosi į gydymo įstaigą 9,7 dienos (0–58). Laikas nuo hospitalizacijos iki operacijos 6,03 (0–27) dienos. Didžiųjų amputacijų atlikta 23 (25,55%), mažųjų – 67 (74,44%), iš viso operuota 90 (69,77%) pacientų. Suteikta pirmoji pagalba, gydyti konservatyviai, atliktos tik paviršinės nekrektomijos arba mirė 39 (30,23%) ligoniai. Vidutinis hospitalizacijos laikas nuo operacijos iki gydymo pabaigos 27,73 (1–96) dienos. Žaizdų komplikacijos: sugijimas antriniu būdu n = 89 (98,89%), pėdos flegmona n = 1 (1,11%). Bendras hospitalizacijos laikas 28,61 (1–117) dienos. Gydymo metu mirė 16 ligonių (ištikus ūminiam širdies ir plaučių nepakankamumui dėl bendro kūno sušalimo). Hospitalizacijos metu invalidumas suteiktas 14 ligonių, išrašyti ambulatoriniam gydymui 106, savavališkai pasišalino iš gydymo įstaigos 2 ligoniai, perkelti į reabilitacijos ligonines 7 ligoniai.
Išvados
Iš rezultatų matome, jog dažniausiai gydyti vidutinio amžiaus, neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos, nušalimo metu vartoję alkoholį vyrai. 37,21% ligonių po nušalimo į gydymo įstaigą kreipėsi vėlai. Dažniausiai nušąlamos pėdos ir čiurnos sritis. Vidutinis bendras hospitalizacijos laikas yra ilgas. Dėl daugumos pacientų asocialios gyvensenos, žalingų įpročių sudėtinga juos gydyti ambulatoriškai ir suteikti invalidumą.
Pagrindiniai žodžiai: nušalimas, chirurginis gydymas
Frostbite injury treatment in Vilnius in 2000–2005
Tomas Butėnas, Audrius Gradauskas, Arvydas SkorupskasInsitute of Oncology, Vilnius University, Santariškių str. 1, LT-08660 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected]
Background / objective
Several gray scale sonographic characteristics have been found to be highly suggestive of thyroid cancer, but the role of color Doppler sonography in the evaluation of a thyroid nodule for malignancy has not been defined. The purpose of this study was to determine whether gray scale and color Doppler sonography can be used to diagnose or exclude malignancy in a thyroid nodule.
Patients and methods
184 patients with nonpalpable thyroid nodules (diameter less than 1.5 cm) were studied by means of ultrasound-guided fine-needle aspiration biopsy. Patients were included in the study on the basis of sonographical features implicating a possible malignant nature of nodules. We obtained color Doppler images of nonpalpable thyroid nodules undergoing ultrasound-guided fine-needle aspiration. The color Doppler appearance of nonpalpable thyroid nodule was graded from I for no visible flow through IV for extensive internal flow. Of the studied patients, 85 underwent subsequent surgery with histological examination of obtained specimens.
Results
Characteristic Doppler-sonographical features of nonpalpable thyroid nodules were analysed taking into consideration their histological form. There were 184 nonpalpable thyroid nodules sampled, of which 48 were malignant (all confirmed at surgery), and 37 were benign. Benign nonpalpable nodules frequently had extranodular blood flow, whereas malignant thyroid nodules frequently had intra- and perinodular blood flow (p = 0.026 of the chi-square test).
Conclusions
Small nonpalpable malignant thyroid nodules more frequently are visualized as hypoechoic and solid in comparison with non-malignant small thyroid nodules. A characteristic Doppler-sonographical feature of small malignant thyroid nodules is intra- and perinodular blood flow.
Key words: thyroid nodules, thyroid cancer, ultrasound, color Doppler sonography, ultrasound-guided fine-neddle aspiration biops
Leg ulcer treatment by superficial vein surgery and saline-gauze dressing
No full textRolandas Dagilaitis, Vytautas Triponis, Ingrida Gudgalytė, Dalia TriponienėVilnius University Centre of Vascular Surgery,Antakalnio str. 57, LT-10207 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected]
Objective
To determine the effectiveness of phlebectomy and topic saline in patients with leg ulcer caused by isolated superficial vein reflux.
Materials and methods
One hundred and thirty consecutive patients with 143 ulcers were operated for superficial varicose veins and venous ulcer. Patients with deep reflux, peripheral arterial disease (ankle/brachial index <0.9), diabetes, history of circular venous ulcer, malignancies, mental disorders, musculoskeletal diseases limiting patient’s physical activity and edema of non venous origin were excluded from the study. Past history data were recorded by questionnaires which included the duration of the ulcer, the number of recurrences, characteristic of compression therapy and topic agents used for ulcer care. Ulcer size was evaluated according to its largest dimension. Operations were performed under regional anaesthesia. All patients were followed at 1, 3, 6, 12 and 24 months. No compression therapy was advocated postoperatively.
Results
Ulcer manifestation span was from 1 to 33 years, 6.47±0.55 years on the average (p < 0.0001). Preoperative compression therapy was inadequate in all patients, local treatment was carried out with large range of antiseptic solutions. Postoperative healing rate at 3 months was as follows: 95.8% for ulcers < 3 cm , 79% and 37.7% for ulcers 3-6 cm and >6 cm respectively. The healing process was complete in 135 (94.4%) ulcers at 1 year. One healed ulcer (0.7%) recurred between 6 and 12 months, 7 ulcers >6 cm showed reepithelialization being in process.
Conclusion
Phlebectomy in cases of isolated superficial vein reflux is able to heal venous ulcers in majority of patients. The healing rate was correlative with ulcer size and duration. Surgery plus saline-gauze local treatment significantly reduced the costs of venous ulcer treatment.
Key words: leg ulcer, superficial vein surgery, topical treatmen
Kairiojo skilvelio geometrijos ir tūrio atkūrimo operacija: priešoperaciniai ir operaciniai rizikos veiksniai
Get PDFGintaras Kalinauskas1, Robertas Samalavičius2, Arūnas Valaika1, Gediminas Norkūnas1, Jurgis Verižnikovas3, Giedrius Uždavinys11 Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, Anesteziologijos,intensyviosios terapijos ir skausmo gydymo centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius3 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: [email protected]
Įvadas / tikslas
Ligoniams, kuriems yra poinfarktinė kairiojo skilvelio remodeliacija, reikalinga kairiojo skilvelio geometrijos ir tūrio atkūrimo operacija (Dor procedūra). Parenkant ligonius operacijai svarbu išsiaiškinti, kurie iš priešoperacinių ir operacinių rizikos veiksnių labiausiai turi įtakos operaciniam mirštamumui.
Ligoniai ir metodai
Tai retrospektyvus tyrimas. Ligoniai buvo operuoti laikotarpiu nuo 2000 metų sausio 1 dienos iki 2006 metų gruodžio 31 dienos. Išnagrinėti 88 ligonių, 69 vyrų ir 19 moterų, kurių amžiaus vidurkis 64,5±9,8 metų ir jiems atliktos aortos vainikinių arterijų jungčių suformavimo ir kairiojo skilvelio geometrijos ir tūrio atkūrimo operacijos (Dor procedūra), priešoperaciniai ir operaciniai duomenys.
Rezultatai
Iš 88 operuotų ligonių šeši ligoniai mirė, mirštamumas 6,8%. Mirusių ligonių priešoperacinės būklės EuroSCORE įvertinimo balas reikšmingai skyrėsi nuo išgyvenusiųjų (p = 0,0180), tai buvo sunkesni, didesnės rizikos ligoniai. Išaiškėjo, kad mirę ligoniai buvo dažniau operuoti skubos tvarka (p = 0,0077). Jų operacijos truko ilgiau, ilgesnė buvo ir jų dirbtinė kraujo apytaka.
Išvados
EuroSCORE balais vertinamas priešoperacinės būklės sunkumas, skubi operacija, ilgas operacijos ir dirbtinės kraujo apytakos laikas yra gana reikšmingi veiksniai vertinant operacijos riziką.
Pagrindiniai žodžiai: kairiojo skilvelio geometrijos ir tūrio atkūrimo operacija
Left ventricular reconstruction: preoperative and operative risk factors
Gintaras Kalinauskas1, Robertas Samalavičius2, Arūnas Valaika1, Gediminas Norkūnas1, Jurgis Verižnikovas3, Giedrius Uždavinys11 Vilnius University, Cardiac Surgery Centre, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania2 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Centre of Anaesthesiology,Intensive Therapy and Pain Management, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania3 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“,Cardiac Surgery Centre,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected]
Background / objective
The dor procedure is a surgical option in patients with coronary artery disease and postinfarction left ventricular aneurysm. The aim of this study was to evaluate our clinical experience in this procedure and determine risk factors for in-hospital mortality.
Patients and methods
This was a retrospective investigation. From January 1, 2000 to December 31, 2006, surgical ventricular restoration was performed in 88 patients (69 males), mean age 64.5 ± 9.8 (42–80) years. Patient with valve repair or replacement were excluded from the study.
Results
All patients underwent the Dor procedure with coronary artery bypass grafting. Crude mortality rate was 6.8%. Higher EuroSCORE, longer operation and cardiopulmonary bypass time and emergency surgery were univariate predictors of in-hospital mortality.
Conclusions
The Dor procedure with myocardial revascularization can be performed with acceptable mortality in this high risk group of patients. Higher EuroSCORE, longer operation and cardiopulmonary bypass time and emergency surgery increase the risk of in-hospital mortality.
Key words: Dor procedur
Vieno etapo Taussig ir Bingo anomalijos esant aortos koarktacijai ir aortos lanko hipoplazijai korekcija kūdikiui
Get PDFVirgilijus Tarutis1, Virgilijus Lebetkevičius1, Kęstutis Versockas2, Kęstutis Lankutis3, Rita Sudikienė3, Daina Liekienė1, Virginijus Jakutis2, Žydrė Jurgelienė2, Asta Bliūdžiūtė2, Solveiga Umbrasaitė2, Vidmantas Žilinskas1, Vytautas Sirvydis11 Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, Anesteziologijos,intensyviosios terapijos ir skausmo gydymo centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius3 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: [email protected]
Straipsnyje pasakojame apie kompleksinės Taussig ir Bingo anomalijos esant aortos koarktacijai ir hipoplastiškam aortos lankui vienmomentį chirurginį gydymą, pirmąkart atliktą Lietuvoje.2007 m. vasario 8 d. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centre operuotas 2 mėnesių 4,2 kg svorio kūdikis, kurio klinikinė diagnozė buvo: dvigubas ištekėjimas iš dešiniojo skilvelio, Taussig ir Bingo anomalija, skilvelių pertvaros defektas, aortos koarktacija ir aortos lanko hipoplazija, plautinė hipertenzija, lėtinė hipoksemija, lėtinis širdies nepakankamumas. Atlikta vienmomentė ištaisanti visas ydas chirurginė korekcija – aortos koarktacijos ir hipoplastiško aortos lanko plastika, stambiųjų arterijų apkeitimo (Jatene) operacija ir skilvelių pertvaros defekto plastika. Operacija pavyko sėkmingai, kūdikis išleistas į namus stabilios būklės 26 parą po operacijos.
Pagrindiniai žodžiai: dvigubas ištekėjimas iš dešiniojo skilvelio, Taussig ir Bingo anomalija, aortos lanko hipoplazija, Jatene operacija
Left ventricular reconstruction: preoperative and operative risk factors
Virgilijus Tarutis1, Virgilijus Lebetkevičius1, Kęstutis Versockas2, Kęstutis Lankutis3, Rita Sudikienė3, Daina Liekienė1, Virginijus Jakutis2, Žydrė Jurgelienė2, Asta Bliūdžiūtė2, Solveiga Umbrasaitė2, Vidmantas Žilinskas1, Vytautas Sirvydis11 Vilnius University, Cardiac Surgery Centre, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania2 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Centre of Anaesthesiology,Intensive Therapy and Pain Management, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania3 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“,Cardiac Surgery Centre,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected]
We report a case of a successful one-stage repair of Taussig–Bing anomaly with aortic coarctation and hypoplastic aortic arch in a 2-month-old infant. It was the first surgical correction of this type in Lithuania. The patch augmentation of the aortic arch and ascending aorta, arterial switch operation and ventricular septal defect patch closure were accomplished as a switch operation.
Key words: double outlet right ventricle, Taussig–Bing anomaly, hypoplastic aortic arc
Subaortinė stenozė ir dviburio vožtuvo anoma-lijos: chirurginio gydymo ypatumai
Get PDFDaina Liekienė1, Virgilijus Lebetkevičius1, Virgilijus Tarutis2, Rimantas Karalius1, Rita Sudikienė2, Kęstutis Lankutis2, Giedrė Nogienė1, Alicija Dranenkienė1, Vytautas Sirvydis11 Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: [email protected]
Subaortinės stenozės diagnozė apima didelį spektrą anatominių pakitimų – nuo paprastos membranos iki fibroraumeninio tunelio. Straipsnyje aprašoma reta subaortinė stenozė, sukelta dviburio vožtuvo priekinės burės ir papilinio raumens anomalijos. Trys pacientai, operuoti dėl subaortinės stenozės, sukeltos dviburio vožtuvo anomalijos, dviem atlikta dviburio vožtuvo plastika ir kairiojo skilvelio infundibulinės dalies raumenų rezekcija. Vienam ligoniui atliktas mitralinio vožtuvo (MV) protezavimas ir kairiojo skilvelio infundibulinės dalies raumenų rezekcija.Dviburį vožtuvą išsaugančias operacijas dažniau pavyksta padaryti, kai dviburio vožtuvo yda yra antrinė liga. Dviburio vožtuvo plastika galima rečiau, jei anomalaus dviburio vožtuvo audiniai siaurina kairiojo skilvelio infundibulinę dalį.
Pagrindiniai žodžiai: subaortinė stenozė, dviburio vožtuvo anomalija, kairiojo skilvelio išvarymo trakto obstrukcija
Subaortic stenosis and mitral valve anomaly: surgical treatment aspects
Daina Liekienė1, Virgilijus Lebetkevičius1, Virgilijus Tarutis2, Rimantas Karalius1, Rita Sudikienė2, Kęstutis Lankutis2, Giedrė Nogienė1, Alicija Dranenkienė1, Vytautas Sirvydis11 Vilnius University, Cardiac Surgery Centre, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania2 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Cardiac Surgery Centre,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected]
The diagnosis of subaortic stenosis contains a broad spectrum of anatomical changes varying from discrete membrane to fibromuscular tunnel. We review a rare subaortic stenosis caused by anomaly of mitral valve anterior leaflet and papillary muscle. We review three patients who underwent surgery because of subaortic stenosis caused by anomalous mitral valve. Two patients underwent mitral valve plastic and resection of the left ventricular outflow tract muscles. One patient underwent mitral valve replacement and resection of the left ventricular outflow tract muscles.Valve preserving operations are more easy to perform when mitral valve disease is a comorbidity. Mitral valvoplasty is more complicated to perform when the mass of anomalous mitral valve obstructs the outflow tract of the left ventricle.
Key words: subaortic stenosis, anomalous mitral valve, left ventricle outflow tract obstructio
Nesmulkialąstelinio plaučių vėžio IIIA stadijos sudėtinio gydymo rezultatai
Get PDFAlgirdas Jackevičius, Saulius Cicėnas, Vladislavas Vencevičius, Arnoldas Krasauskas, Teresė Pipirienė - Želvienė, Romualdas MickevičiusVilniaus universiteto Onkologijos institutas,Santariškių g. 1, LT-08660 VilniusEl paštas: [email protected]
Tikslas
Išanalizuoti sergančiųjų IIIA stadijos nesmulkialąsteliniu plaučių vėžiu sudėtinio gydymo (operacija ir chemoterapija, spindulinė terapija) vėlyvuosius rezultatus.
Ligoniai ir metodai
Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Torakalinės chirurgijos ir onkologijos skyriuje nuo 1994 iki 2005 metų buvo gydyta 1251 ligonis, sergantis nesmulkialąsteliniu plaučių vėžiu. Jie buvo operuoti. Iš šių ligonių 838 atvejais buvo diagnozuotas plokščialąstelinis vėžys, 394 – liaukinis, 15 – stambių ląstelių, 3 – šviesių ląstelių karcinoma. IIIA stadijos plokščialąstelinis vėžys buvo diagnozuotas 410 ligonių, 140 – adenokarcinoma, 6 – stambių ląstelių vėžys. Iš šios grupės 77 ligoniai, sergantys IIIA stadijos plaučių nesmulkialąsteliniu vėžiu, buvo įtraukti į klinikinį tyrimą ir, atsitiktiniu būdu juos suskirsčius, buvo tiriamas papildomo gydymo (chemoterapijos, spindulinės terapijos) vaidmuo operuotų ligonių vėlyviems rezultatams. Kontrolinėms grupėms buvo priskirti 85 operuoti ligoniai, kurie gydyti papildomai. Keturios ligonių grupės buvo tiriamosios: I grupės 30 ligonių po operacijos gavo adjuvantinę chemoterapiją, II grupės 9 ligoniams buvo taikyta priešoperacinė spindulinė terapija, III grupės 25 ligoniai gavo indukcinę chemoterapiją, IV grupės 13 ligonių taip pat taikyta chemoterapija prieš operaciją, o po operacijos ir chemoterapijos dar taikyta spindulinė terapija.
Rezultatai
Visų tiriamųjų grupių ligonių vidutinė gyvenimo trukmė buvo didesnė negu tik operuotų ligonių. Antros grupės ligonių, kurie prieš operaciją gavo spindulinę terapiją, vėlyvieji gydymo rezultatai buvo geresni negu tik operuotų ligonių. Tačiau palyginus vėlyvus gydymo rezultatus su tais atvejais, kai ligoniai gavo neoadjuvantinę ir adjuvantinę chemoterapiją, švitintų ligonių vėlyvieji gydymo rezultatai buvo prastesni, jų vidutinė gyvenimo trukmė mažesnė.
Išvados
Papildomas gydymas pagerina plaučių nesmulkialąstelinio IIIA stadijos vėžio vėlyvuosius gydymo rezultatus. Jei nesmulkialąstelinis plaučių vėžys yra IIIA ligos stadijos, patariama taikyti neoadjuvantinę ir adjuvantinę chemoterapiją. Po operacijos nustačius daugines tarpuplaučio limfmazgių metastazes, po adjuvantinės chemoterapijos reikia taikyti spindulinę terapiją į tarpuplaučio sritį.
Pagrindiniai žodžiai: plaučių nesmulkialąstelinis IIIA stadijos vėžys, neoadjuvantinė ir adjuvantinė terapija
Results of combined treatment of non-small lung cancer in stage IIIA of disease
Algirdas Jackevičius, Saulius Cicėnas, Vladislavas Vencevičius, Arnoldas Krasauskas, Teresė Pipirienė - Želvienė, Romualdas MickevičiusVilnius University, Institute of Oncology,Santariškių str. 1, LT-08660 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected]
Objective
Analysis of the follow-up results in patients with non-small lung cancer in stage IIIA of the disease, who received a combined treatment (surgery + chemotherapy, radiotherapy).
Patients and methods
At Thoracic Surgery Department of the Institute of Oncology of Vilnius University, from 1994 to 2005, 1251 patients (pts) with non-small lung cancer were operated on. 838 pts had squamous cell carcinoma, 394 adenocarcinoma,15 large cell carcinoma, 3 clarocellular carcinoma. In stage IIIA of the disease, 410 pts had squamous cell carcinoma, 140 adenocarcinoma, 6 large cell carcinoma. This is a randomized study of combined treatment (surgery + chemotherapy, radiotherapy) of 77 pts with non-small cell carcinoma. 85 pts were in control groups. These pts before and after surgery did not receive any adjuvant therapy. Four groups of pts were investigated: 30 pts of group I received adjuvant chemotherapy, 9 pts of group II received preoperative radiotherapy, 25 pts of group III received neoadjuvant chemotherapy, 13 pts of group IV before surgery were treated with chemotherapy and after operation received chemotherapy and radiotherapy.
Results
The mean survival of pts in the four groups was better than in the control groups. The follow-up results of treatment of pts who received neoadjuvant and adjuvant therapy were satisfactory. The results of treatment of pts who received preoperative radiotherapy were moderate. Pts of group II lived less than pts who were treated with neoadjuvant and adjuvant chemotherapy.
Conclusions
Adjuvant therapy of non-small cell carcinoma in stage IIIA of the disease improved the follow-up results of treatment. Neoadjuvant and adjuvant chemotherapy can be recommended as an adjuvant therapy in cases of non-small cell carcinoma in stage IIIA of the disease. In the cases multiplex metastases of mediastinum lymhnodes radiotherapy can be recommended after adjuvant chemotherapy.
Keywords: non-small cell lung carcinoma in stage IIIA, neadjuvant ir adjuvant therap
Atviro arterinio latako perkateterinis uždarymas atsiskiriančiomis COOK spiralėmis – septynerių metų patirtis
Get PDFSigitas Čibiras1, Rita Sudikienė2, Lina Gumbienė1, Eugenijus Kosinskas11 Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinika, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: [email protected]
Įvadas / tikslas
Apžvelgiama klinikoje atliktų atviro arterinio latako (AAL) perkateterinio uždarymo naudojant COOK atsiskiriančias spirales septynerių metų patirtis, vertinami rezultatai įvairaus dydžio ir anatominio tipo latakų grupėse.
Ligoniai ir metodai
Išanalizuoti 75 ligonių, kuriems Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinikoje nuo 1999 iki 2006 metų atliktas perkateterinis AAL uždarymas penkių apvijų COOK atsiskiriančiomis spiralėmis, duomenys. Procedūrai echokardiografijos metu atrinkti ligoniai, kurių nedidelis AAL (skersmuo < 3 mm). Aprašyta klinikoje naudota AAL uždarymo metodika. Priklausomai nuo AAL dydžio ligoniai suskirstyti į tris grupes, o pagal AAL anatomiją į penkias grupes. Palyginti skirtingų grupių rezultatai. Vertintas nuosrūvis per lataką, jį uždarius iškart po procedūros, po 24 valandų, po vieno, šešių ir dvylikos mėnesių.
Rezultatai
Pagal AAL anatomiją 59 ligoniai buvo A tipo, aštuoni – C tipo, penki – D tipo, trys – E tipo. Vertinti trijose ligonių grupėse priklausomai nuo AAL dydžio (iki 2 mm, 2–3 mm, > 3 mm). Geriausi rezultatai buvo pirmos ligonių grupės, kai operacinėje AAL užsikimšo 80% atvejų, po 6 mėn. – 87,5%, po vienų metų – 100%. Antros grupės ligonių AAL operacinėje užsikimšo 69%, po vienų metų – 96,6% atvejų. Trečios grupės 50% ligonių AAL užsikimšo operacinėje, 83,3% – po vienerių metų.
Išvados
Perkateterinis AAL uždarymo COOK spiralėmis būdas laikomas saugia chirurginio gydymo alternatyva, mažiau invazyvus, saugus, ekonomiškas, veiksmingas gydymo metodas. Procedūra yra trumpesnė, greitesnis pasveikimo laikotarpis, yra kosmetinis efektas. Metodas veiksmingas uždarant mažus ir vidutinius AAL (iki 3 mm).
Pagrindiniai žodžiai: atviras arterinis latakas, įgimtos širdies ydos, intervencinis perkateterinis gydymas, COOK atsiskiriančios spiralės
Patent ductus arteriosus occlusion with detachable COOK coils – seven years of experience
Sigitas Čibiras1, Rita Sudikienė2, Lina Gumbienė1, Eugenijus Kosinskas11 Vilnius University, Clinic of Heart and Cardiovascular Diseases,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania2 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Cardiac Surgery Centre,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected]
Background / objective
Seven years of patent ductus arteriosus (PDA) transcatheter occlusion experience in clinic is reviewed, evaluating results in different PDA size and anatomical type groups.
Patients and methods
Data of 75 patients that underwent PDA closure with COOK detachable coils at the Vilnius Heart Disease Clinic from 1999 to 2006 were analysed. Patients with a moderate PDA diameter (< 3 mm) were echoscopy-selected for the procedure. The PDA closure method, applied in the clinic is described. According to PDA size, the patients were divided into three groups and according to anatomy into 5 groups. The results in different groups were compared. The shunt was evaluated immediately after closure, after 24 hours, and after 1, 6 and 12 months.
Results
The angiographic appearance of the ductus was type A in 59, type C in 8, type D in 5, type E in 3 patients. Depending on the PDA diameter, there were three groups of the patients (< 2 mm, 2–3 mm, > 3 mm). The best results were observed in the first group: immediate complete closure was achieved in 80% of cases, after six months in 87.5% and after 1 year in 100%.
Conclusions
Transcatheter coil occlusion of PDA with COOK detachable coils is a safe alternative to surgical treatment. It is less a invasive and economical method of treatment. The procedure itself is shorter, its results in a shorter convalescence period and has a good cosmetic effect. This technique is effective for small and moderate PDA (to 3 mm).
Key words: patent ductus arteriosus, congenital heart diseases, interventional transcatheter therapy, COOK detachable coil
Išilginės apsukinės siūlės naudojimas gydant infekuotą žaizdą po širdies operacijų
No full textVytautas Antanas Pronckus, Dobilas BarysasVilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661, VilniusEl paštas: [email protected]
Įvadas / tikslas
Gydant infekuotas žaizdas po širdies operacijų vis didesnę reikšmę įgauna gydymo trukmė, ligonio gyvensenos kokybė ir pasiekiamas kosmetinis efektas. Apsukinės siūlės naudojimas gali pagerinti ligonių savijautą, sumažinti gydomųjų procedūrų skaičių, pagreitinti žaizdos gijimą.
Metodai
Infekuotos žaizdos išplaunamos, jų kraštai atnaujinami, pašalinamos detritinės masės. Esant indikacijų, drenai paliekami priekiniame mediastinume ir (arba) virš krūtinkaulio. Minkštieji audiniai (fascijos, raumenys, poodis) susiuvami monofilamento apsukine monofilamento siūle 5–6 cm segmentais. Oda susiuvama intrakutanine monofilamento 4–5 cm ilgio segmentais. Tvarsčiai keičiami du kartus per dieną. Gydymas paprastai trunka 14 dienų.
Rezultatai
Šiuo būdu gydomos infekuotos žaizdos gijo greičiau, pakartotinai žaizdų revizuoti nereikėjo, gydomi ligoniai jautėsi geriau ir buvo pasiektas santykiškai geras kosmetinis efektas.
Išvados
Manome, kad toks infekuotos žaizdos po širdies operacijų gydymo būdas yra tinkamas ir klinikinėje praktikoje taikytinas dažniau.
Pagrindiniai žodžiai: infekcija, gydymas
Longitudinal running suture in treatment of infected wounds after heart surgery
Vytautas Antanas Pronckus, Dobilas BarysasVilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Cardiac Surgery Centre,Santariškių str. 2, LT-08661, VilniusE-mail: [email protected]
Background / objective
The duration of treatment’s, patient’s quality of life and the cosmetic result of the treatment currently become increasingly important in the treatment of infected wounds after open heart surgery. Application of running suture may improve the quality of life, decrease the number of therapeutic procedures and facilitate recovery in these patients.
Methods
After washing and debridement of the wound, the sides of the wound are renewed. If necessary, the drains are left in anterior mediastinal space and / or above the sternum. Soft tissues (i. e. fascia, muscles and subcutaneous tissue) are sutured using running monofilament suture in 5–6 cm long segments. The skin is closed by means of intracutaneous monofilament suture (segments of 4–5 cm). The dressings are changed twice a day. The treatment usually lasts 14 days.
Results
While using this method, the wound healing was faster, the patients required no additional wound revisions, the quality of patient’s life was better and the treatment resulted in relatively improved cosmetic results.
Conclusions
We conclude that this method is appropriate for treatment of infected wounds after open heart surgery and might be applied more frequently.
Key words: infection, treatmen
Vidinės miego arterijos endarterektomija esant nebūdingiems simptomams, angiochirurgo patirties ir meistriškumo įtaka operacijos rezultatam
No full textAuksė Meškauskienė, Egidijus Barkauskas, Virginija GaigalaitėVilniaus universiteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos Neuroangiochirurgijos centras,Šiltnamių g. 29, LT-04130 VilniusEl paštas: [email protected]
Įvadas / tikslas
Vidinės miego arterijos endarterktomijos rezultatai esant nebūdingiems miego arterijos baseino kraujotakos sutrikimo simptomams yra prieštaringi, o duomenų apie angiochirurgo patirties ir meistriškumo įtaką operacijos rezultatams nėra. Darbo tikslas – įvertinti vidinės miego arterijos endarterektomijos riziką dviejų besimptomių ligonių grupių: viena – be židininės simptomatikos su nebūdingais kraujotakos sutrikimo simptomais miego arterijos baseine, kita – su židinine simptomatika, neturinčia tiesioginio ryšio su operuojamos miego arterijos baseinu, bei nustatyti angiochirurgo patirties ir meistriškumo įtaką šių grupių ligonių operacijos rezultatams.
Ligoniai ir metodai
Per 12 metų (nuo 1995 iki 2006 metų) vidinės miego arterijos endarterektomija buvo atlikta 192 besimptomiams ligoniams, iš jų 71 ligonis turėjo nebūdingų simptomų (I grupė) ir 121 ligonis sirgo vertebrobaziliniu arba priešingos miego arterijos baseino insultu (II grupė). Operacijos komplikacijomis buvo mirtis ir naujas insultas. Rezultatus išanalizavome kiekvienos grupės atskirai, atsižvelgdami į angiochirurgo patirtį ir angiochirurgo individualų miego arterijos endarterektomijų komplikacijų skaičių.
Rezultatai
Komplikacijų po operacijos I grupėje buvo 1,4%, II grupėje – 10,7% (p < 0,02). Kai I grupės ligonius operavo chirurgai, kurių patirtis buvo vidutiniškai 10 ir daugiau miego arterijos endarterektomijų per metus, komplikacijų nebuvo, tačiau kai operavo mažesnės patirties chirurgai, komplikacijų pasitaikė 6,7% ligonių. Antroje grupėje komplikacijų taip pat kilo mažiau, kai ligonius operavo labiau patyrę angiochirurgai, tačiau skirtumas abiem atvejais nebuvo statistiškai reikšmingas. Operuojant angiochirurgams, kurių individualus VMAE komplikacijų skaičius nesiekė 3%, komplikacijų skirtumas tarp I ir II grupės buvo statistiškai nereikšmingas. Kai II grupės ligonius operavo angiochirurgai, kurių individualus komplikacijų skaičius viršijo 3%, komplikacijų pasitaikė gerokai daugiau (3,0% vs 15,8%, p < 0,02).
Išvados
Miego arterijos endarterektomijos rizika ligoniams, turintiems nebūdingų simptomų, yra minimali, jei operuoja patyręs ir aukštos kvalifikacijos angiochirurgas. Operacijos rezultatai yra blogesni, jei ligoniai sirgo vertebrobaziliniu arba priešingos miego arterijos baseino insultu. Besimptomių ligonių mirties ir insulto rizika priklauso ne tik nuo vidinės miego arterijos endarterektomijos indikacijų, bet ir nuo angiochirurgo kvalifikacijos.
Pagrindiniai žodžiai: miego arterijos endarterektomija, nebūdingi simptomai, rezultatai, chirurgo patirtis, kvalifikacija
Carotid endarterectomy in patients with nonspecific symptoms and the impact of vascular surgeon experience and skills on the operative results
Auksė Meškauskienė, Egidijus Barkauskas, Virginija GaigalaitėVilnius University, Clinic of Neurology and Neurosurgery, Center of Neuroangiosurgery,Šiltnamių str. 29, LT-04130 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected]
Background / objective
There is uncertainty about the relative risk of carotid endarterectomy in patients with nonspecific symptoms and no data on the relationships between the vascular surgeon’s individual experience and skill and the results of operation. The purpose of this study was to examine the risk of carotid endarterectomy in two asymptomatic patients‘, groups – with nonspecific symptoms and with vertebrobasiliar or contralateral stroke – and the impact of the vascular surgeon’s experience and skill on the results of carotid endarterectomy in both groups.
Patients and methods
Over a 12-year time interval (1995 to 2006), 71 patients with nonspecific symptoms (group I) and 121 patients with contralateral or verterbrobasilar stroke (group II) underwent carotid endarterectomy. Postoperative rates of death and stroke were analysed in both groups with respect to each surgeon’s average annual of carotid endarterectomies and rate of complications.
Results
The perioperative mortality and stroke rate was 1.4% in group I and 10.7% in group II (p < 0.02). In group I, there were no complications for more active (> 10 CEAs per year) surgeons and 6.7% complications for less (< 10 CEAs per year) active (p > 0.05). The rate of mortality and morbidity in group II for more active surgeons was lower than for surgeons who performed less than 10 CEAs/y, but the difference did not reach statistical significance, either. Surgeons with an individual complication rate < 3% had excellent results in group I and worse in group II, but the difference was not significant. When patients were operated on by surgeons with the individual complication rate > 3%, the results of carotid endarterectomy between groups I and II differed significantly (3.0% vs 15.8%, p < 0.02).
Conclusions
Operative risk for patients with nonspecific symptoms is very low if carotid endarterectomy is performed by an experienced and skilled vascular surgeon. Patients with verterbrobasiliar or contralateral stroke have worse results than patients with nonspecific symptoms. The risk of operative death and stroke after carotid endarterectomy in asymptomatic patients depends on indications and also on surgeon’s individual skill.
Keywords: carotid endarterectomy, nonspecific symptoms, results, surgeon’s experience and skill