Lietuvos chirurgija
Not a member yet
718 research outputs found
Sort by
Minkštųjų audinių kalcinozės komplikacija – trofinės opos
No full textLoreta Pilipaitytė, Rytis RimdeikaKauno medicinos universiteto klinikų Plastinės ir rekonstrukcinėschirurgijos klinika, Eivenių g. 2, LT-50009 KaunasEl paštas: [email protected]
Apie 1% Žemės gyventojų yra atsivėrusios įvairios kilmės opos. Vaskulito nulemtos opos gali atsirasti pacientams, sergantiems įvairiomis jungiamojo audinio ligomis, tokiomis kaip reumatoidinis artritas, sklerodermija ir kitos. Stipriai ligos pažeistuose minkštuosiuose audiniuose gali pradėti kauptis kalcio druskos. Literatūroje ši patologija vadinama distrofine kalcinoze. Patogenezinis mechanizmas nėra iki galo aiškus. Tačiau neabejotina, jog kalcio druskų sankaupos gali sukelti odos išopėjimus, komplikuotis lokaliu uždegimu ir infekcija. Pagrindinės opų atsivėrimo priežastys – vaskulitas ir poodžio kalcifikatai. Gydymas kompleksinis ir sudėtingas. Aprašome klinikinį atvejį, kai pacientei, sergančiai reumatoidiniu artritu, atsivėrė opos kojose.
Pagrindiniai žodžiai: minkštųjų audinių kalcinozė, reumatoidinis artritas, lėtinės opos
Calcinosis of the soft tissues complicated by trophic ulcers
Loreta Pilipaitytė, Rytis RimdeikaKaunas Medical University Hospital, Clinic of Plastic and Reconstructive Surgery,Eivenių str. 2, LT-50009 Kaunas, LithuaniaE-mail: [email protected]
Leg ulcers of different etiology disable about 1% of the Earth’s population. Vasculitic wounds may be associated with a variety of connective tissue diseases such as rheumatoid arthritis, sclerodermia, etc. Generalized tissue damage can lead to deposition of insoluble compounds of calcium in subcutaneous tissues in cases of connective tissue diseases. Regardless of the etiology, the mechanism of dystrophic calcifications is not well understood. But it is clear that calcinotic accumulations may lead to skin ulceration complicated with local inflammation and infection. Their management is complex and complicated. We present case study of deposition of calcium salts in soft tissues complicated by large leg ulcers in a patient with rheumatoid arthritis.
Keywords: soft tissue calcinosis, rheumatoid arthritis, chronic ulcer
Uždaras izoliuotas ketvirto laipsnio kasos sužalojimas: klinikinis atvejis
No full textTomas Vaitoška, Lina Praleikienė, Juozas Stanaitis, Raimundas LunevičiusVilniaus universiteto Gastroenterologijos, nefrourologijos ir chirurgijosklinikos Bendrosios chirurgijos centras, Vilniaus universitetinėgreitosios pagalbos ligoninė, Šiltnamių g. 29, LT-04130 VilniusEl paštas: [email protected]
Įvadas / tikslas
Uždaras izoliuotas IV laipsnio kasos sužalojimas yra retas net specializuotose skubią pagalbą dėl ūminių ligų ir traumų teikiančiose ligoninėse. Straipsnio tikslas – aprašyti tokį kasos sužalojimą patyrusio ligonio chirurginio gydymo taktikos, kai atliekama pankreatojejunostomija, variantą.
Klinikinis atvejis
Dėl viršutinės pilvo dalies potrauminio progresuojančio peritonito 33 metų stabilios hemodinamikos vyrui atlikta viršutinė vidurinė laparotomija. Operacijos metu nustatyta peripankreatinė hematoma ir jos priežastis – izoliuotas visiškas skersinis kasos plyšimas ties viršutinėmis pasaito kraujagyslėmis. Proksimalinis sužalotos kasos galas užsiūtas dviejų aukštų pavienėmis siūlėmis. Distalinė kasos dalis susiūta su tuščiąja žarna Roux-en-Y būdu, t. y. suformuota pankreatojejunostoma. Pilvo ertmė drenuota keturiais drenais. Pooperacinių komplikacijų nebuvo.
Išvada
Roux-en-Y būdu atlikta pankreatojejunostomija yra veiksminga operacija gydant neseniai patirtą uždarą izoliuotą IV laipsnio kasos sužalojimą.
Pagrindiniai žodžiai: uždara kasos trauma, pankreatojejunostomija
Blunt isolated grade IV injury of pancreas: a case report
Tomas Vaitoška, Lina Praleikienė, Juozas Stanaitis, Raimundas LunevičiusVilnius University, General Surgery Center of Clinic of Gastroenterology,Nephrourology and Surgery, Vilnius University Emergency Hospital,Šiltnamių str. 29, LT-04130 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected]
Background / objective
A blunt isolated grade IV pancreatic injury is a rare type of trauma even for a specialized emergency care hospital. The purpose of the article is to describe the surgical treatment of pancreatic trauma of this type when Roux-en-Y pancreatojejunostomy had been performed.
Case report
A male patient was hospitalized due to blunt abdominal trauma. The progress of peritonitis determined the surgical intervention. Laparotomy was performed, and grade IV traumatic laesion of the pancreas was confirmed. The proximal edge of the ruptured pancreas was sutured, and Roux-en-Y pancreatojejunostomy was performed for the distal segment of the pancreas. There were no postoperative complications.
Conclusion
Roux-en-Y pancreatojejunostomy is an efective operation in case of blunt isolated grade IV pancreatic injury.
Keywords: blunt pancreatic trauma, pancreatojejunostom
Streptococcus pyogenes sukeltas nekrozinis fascitas po uždaro šokikaulio išnirimo
Get PDFValentinas Uvarovas, Igoris Šatkauskas, Tomas Sveikata, Eduardas BartkevičiusVilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Ortopedijos ir traumatologijos centras,Šiltnamių g. 29, LT-04130 VilniusEl paštas: [email protected]
Šio straipsnio tikslas – aparašyti nekrozinio fascito klinikinį atvejį, pateikti literatūros apžvalgą. Nekrozinis fascitas – gyvybei pavojinga labai greitai plintanti infekcija, kuri audiniuose gali plisti žaibišku greičiu. Ji sukelia didelį mirštamumą (miršta nuo 24% iki 40% ligonių) [1, 2] bei didelį traumatizmą. Nekrozinis fascitas apima paviršines fascijas, poodinius riebalus, nervus, venas, arterijas, giliąsias fascijas. Patofiziologiškai infekcija pasireiškia fibrinoidine arteriolių koaguliacija, kuri sukelia audinių išemiją ir nekrozę.Aprašomas klinikinis atvejis, kai 44 metų pacientei uždaras kulnakaulio išnirimas komplikavosi nekrotiziniu fascitu ir streptokokiniu sepsiniu šoku su dauginiu organų nepakankamumu. Klinika pasireiškė šeštą parą po traumos, pacientė kreipėsi pakartotinai į skubiosios traumatologinės pagalbos skyrių dėl stipraus čiurnos srities skausmo. Nekrozinis fascitas ir sepsinis šokas diagnozuotas po 36 val., kai buvo paguldyta į ligoninę: skausmas išplito iki šlaunies, atsirado pūslių blauzdoje ir šlaunyje. Pacientė operuota kelis kartus: atliktos fasciotomijos, nekrektomijos, žaizdų revizija, amputuota galūnė, vėliau dėl plaštakų ir kitos pėdos gangrenavimo atliktos likusių galūnių amputacijos. Pacientė dėl sepsinio šoko ir dauginio organų nepakankamumo gydyta intensyviosios terapijos skyriuje, hemodinamika buvo palaikoma didelėmis vazopresorių dozėmis, taikyta antibiotikų terapija, hemofiltracija. Pagrindinis ligos sukėlėjas – Streptococcus pyogenes. Ligonė išgyveno, bet liko neįgali. Prognozė priklauso nuo laiku atlikto ir radikalaus chirurginio gydymo. Ankstyva diagnostika ir standartizuotas gydymas pagerintų nekrozinio fascito gydymo rezultatus vertinant mirtingumą ir galūnių išsaugojimą.
Reikšminiai žodžiai: nekrozinis fascitas, Streptococcus pyogenes, toksinis šokas
Streptococcus pyogenes necrotizing fascitis after closed calcaneus luxation
Valentinas Uvarovas, Igoris Šatkauskas, Tomas Sveikata, Eduardas BartkevičiusOrthopedic Traumatology Center of Vilnius University Emergency Hospital,Šiltnamių str. 29, LT-04130 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected]
The aim of this study was to present a rare case of necrotizing fascitis and review the literature. We report a case of a 44-year-old female patient with a right closed subtalar luxation whose treatment developed necrotizing fascitis, streptococcal toxic shock syndrome and ended up with amputation of four limbs. After closed reduction of the calcaneus and immobilization in plaster cast at our emergency department and 2 days of hospitalization, the patient was referred for outpatient care. Within 6 days, due to severe pain and moderate swelling of the right ankle joint and the calf, the patient was admitted to the emergency department for the second time. In 36 hours after hospitalization, the patient developed hypotension and a severe septic situation with progressive swelling of the right calf and thigh. After the diagnosis of necrotizing fascitis had been established, the patient underwent an urgent and aggressive surgical debridement with fasciotomies of the right lower extremity. The microbiological investigation of the intraoperatively taken specimens presented group A-ß-hemolytic streptococcus. The patient survived, but despite an antibiotic therapy, intensive care support and second book operation, the amputation of the right leg was done, and the treatment ended in the amputation of the left tibia and both arms.
Key words: necrotizing fascitis, Streptococcus pyogenes, streptococcal toxic shock syndrom
Paciento įvertintos ir tyrėjo išmatuotos peties raumenų jėgos palyginimas
Get PDFSigitas Ryliškis1, Manvilius Kocius1, Robert G Marx21 Vilniaus universiteto Reumatologijos, ortopedijos traumatologijos ir rekonstrukcinės chirurgijos klinika Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Ortopedijos traumatologijos centras, Šiltnamių g. 29, Vilnius LT-041302 Specialiosios chirurgijos ligoninės Ortopedijos skyrius, 535 East 70th Street, Niujorkas (NY), Jungtinės Amerikos ValstijosEl paštas: [email protected]
Įvadas / tikslas
Pacientams, sergantiems peties sąnario ir/arba aplinkinių minkštųjų audinių ligomis, peties raumenų jėgos matavimas yra viena iš būtinų klinikinio įvertinimo dalių. Išmatuoti jėgą gali tyrėjas arba pats pacientas. Tyrėjas raumenų jėgą išmatuoja dinamometru, o pacientas, atsakydamas į specialiai suformuluotus klausimus apie tam tikro svorio daiktų kėlimą kasdienėje veikloje, pats išsimatuoja jėgą netiesiogiai. Paciento vertinimas yra paprastesnis, greitas, nereikalauja tyrėjo ir specialios įrangos ir galbūt galėtų pakeisti sudėtingus gydytojo matavimus klinikinėje praktikoje. Šio tyrimo tikslas – palyginti du peties raumenų jėgos matavimo būdus ir nustatyti, ar tyrėjas ir pacientas jėgą matuoja vienodai.
Ligoniai ir metodai
Perspektyviajame tyrime dalyvavo 108 pacientai, atvykę operacinio gydymo į ligoninę dėl peties sukamųjų raumenų sausgyslių plyšimo. Visiems pacientams pažeisto ir sveiko peties raumenų jėga buvo išmatuota skaitmeniniu dinamometru. Pacientai savo peties raumenų jėgą įvertino patys, atsakydami į tris jėgą matuojančius Paprastojo peties klausimyno klausimus. Statistinei duomenų analizei naudojome tyrėjo išmatuotą peties raumenų jėgą kilogramais (trijų matavimų vidurkius), jėgą vertinančių atskirų klausimų ir visų trijų klausimų atsakymų suminius rezultatus. Tyrėjo ir paciento vertinimų patikimumui nustatyti buvo apskaičiuotas vidinis klasės koreliacijos koeficientas su 95% pasikliautinumo intervalu. Norėdami palyginti du jėgos matavimo būdus, apskaičiavome Spearmano koreliacijos koeficientą.
Rezultatai
Vertinant tyrėjo matavimų patikimumą buvo gautas 0,951 vidinis klasės koreliacijos koeficientas. Atskiriems jėgą matuojantiems klausimams vidinis klasės koreliacijos koeficientas buvo 0,896, 0,896 ir 0,887, o visų trijų klausimų suminiams rezultatams – 0,952. Tyrėjo išmatuota jėga vidutiniškai koreliavo su atskirų trijų jėgą vertinančių klausimų rezultatais (rho = 0,527, p < 0,001; rho = 0,632, p < 0,001; rho = 0,527, p < 0,001) ir su visų trijų klausimų suminiais rezultatais (rho = 0,702, p < 0,001).
Išvada
Pacientai, atsakydami į specialiai suformuluotus klausimus, gali patikimai išmatuoti savo peties raumenų jėgą, tačiau šių matavimų tikslumas nėra lygus skaitmeniniu dinamometru išmatuotai jėgai.
Reikšminiai žodžiai: peties raumenų jėga, skaitmeninis dinamometras, matavimų patikimumas, Paprastasis peties klausimynas
Comparison of patient-based assessment and observer-based measurements of shoulder strength
Sigitas Ryliškis1, Manvilius Kocius1, Robert G Marx21 Vilnius University Clinic of Rheumatology, Orthopaedic and Traumatology and Reconstructive Surgery Centre of Orthopaedic and Traumatology, Vilnius University Emergency Hospital, Šiltnamių str. 29, LT-04130 Vilnius, Lithuania2 Orthopaedic Department, Hospital for Special Surgery, 535 East 70th Street, New York, USAE-mail: [email protected]
Background / objective
Shoulder strength measurement of the is mandatory in the evaluation of shoulder function in patients with shoulder pathology. We can use observer-based measurements with the digital dynamometer or self-assessment scales with special questions about elevation of different weights in everyday activities. Patient self-assessment is simple and rapid, it requires no observer and special equipment. This method may replace complex observer-based measurements. The purposes of this study were to compare two different shoulder strength evaluation methods and to determine whether the patient-based evaluation equals the observer-based measurements.
Materials and methods
In the hospital, 108 patients with a rotator cuff injury were prospectively evaluated. Observer-based measurements of the shoulder muscle strength were performed using a digital dynamometer for both injured and healthy shoulders. For the patient-based evaluation we used the strength subscale (three questions) from the shoulder joint specific self-assessment Simple Shoulder Test instrument. For statistical analysis we used observer-based measurements of the strength in kilograms (means of three measurements), results of separate three questions and the total shoulder strength score. The reliability of observer- and patient-based assessments was determined and the two strength evaluation methods were compared.
Results
The intraclass correlation coefficient for intraobserver reliability was 0.951. The intraclass correlation coefficients for test–retest reliability of three separate questions were 0.896, 0.896, 0.887, and the total strength score was 0.952. Observer-based measurements showed a moderate correlation with the results of separate three questions (rho = 0.527, p < 0.001; rho = 0.632, p < 0.001; rho = 0.527, p < 0.001) and with the total shoulder strength score (rho = 0.702, p<0.001).
Conclusions
Patients can evaluate their shoulder strength in a reliable way using questions from the strength subscale of the self-assessment Simple Shoulder Test. The accuracy of these measures is not equal to the observer-based measures using a digital dynamometer.
Key words: shoulder strength, digital dynamometer, questionnaire, reliability, the Simple Shoulder Tes
Epidurinės nejautros poveikis skausmo malšinimui ir žarnyno funkcijos atsitaisymui po gaubtinės ir tiesiosios žarnos rezekcijos
Get PDFRenatas Tikuišis, Povilas Miliauskas, Narimantas Evaldas Samalavičius, Giedrė RudinskaitėVilniaus universiteto Onkologijos institutas, Santariškių g. 1, LT-08660 VilniusEl paštas: [email protected]
Įvadas / tikslas
Palyginti su sistemine analgezija opiatais, atliekant atviras gaubtinės ir tiesiosios žarnos operacijas, epidurinė nejautra efektyviau malšina skausmą ir ją sukėlus sumažėja pooperacinio žarnų nepraeinamumo dažnis. Šio tyrimo tikslas – nustatyti epidurinės analgezijos poveikį skausmo malšinimui ir žarnyno funkcijos atsitaisymui po gaubtinės ir tiesiosios žarnos operacijų.
Ligoniai ir metodai
Tyrime dalyvavo 50 ligonių, kuriems buvo atlikta gaubtinės arba tiesiosios žarnos rezekcija. Tai buvo perspektyvusis tyrimas, kuris truko dvejus metus. Atsitiktinės atrankos būdu ligoniai buvo suskirstyti į tiriamąją (T) ir kontrolinę (K) grupes. Po 25 ligonius pateko į kiekvieną grupę. T grupės ligoniams buvo taikyta epidurinė nejautra, o K grupės – švirkščiami narkotiniai analgetikai į veną ir penkis raumenis. Buvo vertinamas narkotinių analgetikų suvartojimas, skausmo intensyvumas po operacijos, žarnyno funkcijos atsitaisymo laikas ir laikas, kai ligonis pradėjo vartoti kietą maistą.
Rezultatai
Abi grupės pagal operacijos apimtį ir ligonių charakteristiką buvo labai panašios. T grupės ligoniams reikėjo mažiau narkotinių analgetikų, jiems skausmo intensyvumas buvo mažesnis, jų žarnyno veikla atsitaisė anksčiau ir jie anksčiau pradėjo vartoti kietą maistą, palyginti su K grupės ligoniais.
Išvada
Epidurinės analgezijos metodas yra pranašesnis už intraveninį skausmo malšinimo metodą, taip pat mažiau suvartojama narkotinių analgetikų. Epidurinė analgezija pagreitina žarnyno funkcijos atsitaisymą, todėl ligoniai anksčiau pradeda valgyti kietą maistą po atvirų gaubtinės ir tiesiosios žarnos operacijų.
Reikšminiai žodžiai: epidurinė analgezija, intraveninė analgezija, gaubtinės žarnos rezekcija, tiesiosios žarnos rezekcija
Influence of epidural analgesia on postoperative pain relief and gastrointestinal recovery after colorectal resection
Renatas Tikuišis, Povilas Miliauskas, Narimantas Evaldas Samalavičius, Giedrė RudinskaitėVilnius University, Institute of Oncology, Santariškių str. 1, LT-08660 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected]
Backgound / objective
Epidural analgesia provides superior analgesia with a lower incidence of postoperative ileus as compared with systemic opiate analgesia in open colorectal surgery. The aim of this study was to determine the effects of epidural analgesia on the outcome after colorectal surgery.
Patients and methods
Fifty patients were enrolled in this investigation. Open colorectal resection was performed for all these patients. The patients were randomly assigned into two groups: the study group (T) and the control group (K). Epidural analgesia was used for 25 patients of group T, and intravenous-intramuscular analgesia was used for 25 patients of group K. Consumption of narcotic analgesics, pain intensity, gastrointestinal recovery time and solid food tolerated time were investigated.
Results
There were no significant differences in the type of operations and preoperative patients’ characteristics between the groups. Consumption of narcotic analgesics was lower in group T, and analgesia was more effective in the epidural group. The mean time of peristalsis and solid food tolerance was earlier in group T as compared with group K.
Conclusion
Epidural analgesia provides a significant benefit as regards analgesic consumption, postoperative pain relief and the recovery of gastrointestinal function in patients undergoing open colorectal resection.
Keywords: epidural analgesia, intravenous analgesia, colorectal surger
Atvirųjų ir laparoskopinių kolorektalinių onkologinių operacijų palyginimas
Get PDFGiedrė Rudinskaitė1, Narimantas Evaldas Samalavičius2, Renatas Tikuišis31, 2 Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Abdominalinės ir bendrosios chirurgijosir onkologijos skyrius, Santariškių g. 1, LT-08660 Vilnius3 Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Intensyviosios terapijos ir anesteziologijos skyrius,Santariškių g. 1, LT-08660 VilniusEl paštas: [email protected]
Nors minimaliai invaziniu būdu operuojama daugelis neonkologinių ligų, laparoskopinės kolorektalinio vėžio chirurgijos pripažinimas yra daug mažesnis. Priežastis buvo tokie veiksniai kaip operacijos technikos sudėtingumas, kaina, operacijos trukmė, ilga mokymosi kreivė ir rūpestis onkologiniu saugumu. Chirurgų bendruomenei užtruko daugiau nei dešimt metų įteisinti laparoskopinį kolorektalinio vėžio gydymo metodą: jis yra saugus, pacientams užtikrina visus laparoskopinės chirurgijos pranašumus. Duomenys taip pat parodė, kad išgyvenamumas po laparoskopinės ir laparotominės gaubtinės žarnos vėžio rezekcijos nesiskiria. Tyrimai, nagrinėjantys išgyvenamumą po tiesiosios žarnos vėžio laparoskopinės rezekcijos, buvo pradėti vėliau ir 5 metų išgyvenamumo rezultatai dar negauti. Šioje apžvalgoje pateikiami iki šiol gauti ir metaanalizės būdu išnagrinėti kolorektalinio vėžio laparoskopinių operacijų rezultatai
Reikšminiai žodžiai: gaubtinės žarnos vėžys, tiesiosios žarnos vėžys, laparoskopinė rezekcija
A comparison of laparoscopic and open colorectal cancer surgery
Giedrė Rudinskaitė1, Narimantas Evaldas Samalavičius2, Renatas Tikuišis31, 2 Abdominal and General Surgical Oncology Department, Institute of Oncology,University of Vilnius, Santariškiu str. 1, LT-08660 Vilnius, Lithuania3 Intensive Care and Anestesiology Department, Institute of Oncology, University of Vilnius,Santariškių str. 1, LT-08660 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected]
Although minimally invasive surgery has been accepted for a variety of disorders, laparoscopic resection of colorectal cancer surgery gained much less acceptance. The reasons were the factors such as technical complexity, cost, duration of surgery, the long learning curve and concerns about oncologic safety. It took the surgical community more than a decade to admit that the laparoscopic optikon for colorectal cancer is legitimate: it is safe, and it provides the patients with the advantages of minimally invasive surgery. Data indicate that there are no oncologic differences between laparoscopic and open resections for the treatment of primary colon cancer. Initiated later than for colon cancer, the 5-year survival evaluation of the use of laparoscopy in rectal cancer is still ongoing. This review presents recently published metaanalyses of colorectal cancer laparoscopic surgery.
Keywords: cancer of colon, rectal cancer, laparoscopic resectio
Laparoskopinė storosios žarnos chirurgija Vilniaus universiteto Onkologijos institute
Get PDFNarimantas Evaldas Samalavičius1, 2, Giedrė Rudinskaitė2, Alfredas Kilius2, Artur Mečkovski21 Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinika,Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilniaus Universiteto Onkologijos instituto, Chirurgijos klinika, Santariškių g. 1, LT-08660 VilniusEl paštas: narimantas.samalavič[email protected]
Darbo tikslas
Surinkti ir išanalizuoti duomenis apie laparoskopines storosios žarnos operacijas, atliktas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Chirurgijos klinikoje nuo 2006 m. vasario 23 d. iki 2008 m. liepos 23 d
Ligoniai ir metodai
Minėtu laikotarpiu Vilniaus universiteto Onkologijos institute atliktos 47 laparoskopinės operacijos dėl storosios žarnos patologijos. Operuoti 23 vyrai ir 15 moterų, amžius nuo 22 iki 82 metų, vidurkis 65 metai. Laparoskopiškai pradėtos iš viso 49 operacijos, 2 operacijos konvertuotos į atvirąsias (konversijų procentas 4,1% ligonių). 42 operuoti dėl piktybinių ligų, 5 – dėl kitų ligų. Iš 42 ligonių, operuotų dėl piktybinių ligų, 3 (7,1%) buvo 0 stadijos, 5 (11,9%) – I stadijos, 17 (40,5%) – II stadijos, 8 (19%) – III stadijos ir 9 (21,4%) – IV stadijos vėžys. Kiti 5 ligoniai operuoti dėl šeiminės polipozės (1), opinio kolito (1), riestinės žarnos divertikulito ir striktūros (1), tiesiosios žarnos tubuloviliozinės adenomos (2). Atlikta 12 abdominoperinealinių tiesiosios žarnos rezekcijų, 14 tiesiosios žarnos rezekcijų su daline TME, 4 tiesiosios žarnos rezekcijos su visiška TME ir ileostomija, 9 riestinės gaubtinės žarnos dalies rezekcijos, 1 rektosigminė rezekcija, 2 dešinės hemikolektomijos, 2 rekonstrukcinės proktokolektomijos, 2 subtotalinės kolektomijos su ileorektostomija ir 1 laparoskopinė polipektomija. 16 (38,1%) operacijų atliktos tik laparoskopiškai, o 26 (61,9%) – laparoskopiškai asistuojant ranka. Operacijos truko nuo 50 minučių iki 7 valandų 30 minučių, vidutiniškai 2 valandas ir 54 minutes.
Rezultatai
Bendra hospitalizacijos trukmė buvo 8–26 dienos, vidutiniškai 14 dienų, pooperacinė hospitalizacijos trukmė buvo 4–20 dienų, vidutiniškai 10 dienų. Pooperacinė eiga komplikavosi 13 (27,7%) pacientų, iš kurių dėl komplikacijų buvo peroperuoti 2 (4,3%). Komplikacijos buvo tokios: eventeracija (2 pacientams, jie buvo peroperuoti), žaizdos infekcija (4), pilvo sienos flegmona (1), pilvo ertmės infiltratas (1), šlapimo susilaikymas (3), plaučių uždegimas (1), ūminis širdies ir kraujagyslių sistemos nepakankamumas (1). Pooperaciniuose preparatuose rasta nuo 2 iki 71 limfmazgio, vidutiniškai 14 limfmazgių.
Išvados
Vilniaus universiteto Onkologijos institute 2006 02 23–2008 07 23 buvo įvaldyta laparoskopinė storosios žarnos chirurgija. Pirmoji patirtis parodė, kad ji saugi ir palyginama su atvirąja chirurgija. Vėlyviems rezultatams įvertinti pooperacinio stebėjimo laikas dar yra per trumpas.
Reikšminiai žodžiai: storosios žarnos vėžys, laparoskopinė chirurgija, komplikacijos
Laparoscopic colorectal surgery at the Oncology Institute of Vilnius University
Narimantas Evaldas Samalavičius1, 2, Giedrė Rudinskaitė2, Alfredas Kilius2, Artur Mečkovski21 Medical Faculty of Vilnius Univerity, Clinic of Internal, Family Medicine and Oncology,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania2 Oncology Insitute of Vilnius University, Clinic of Surgery,Santariškių str. 1, LT-08660 Vilnius, LithuaniaE-mail: narimantas.samalavič[email protected]
Objective
The study was aimed to analyse data on laparoscopic colorectal surgery performed at the Oncology Institute of Vilnius University during the period 23 02 2006 to 23 07 2008.
Patients and methods
During the above-mentioned period, a total of 47 patients were operated on laparoscopically for colorectal disorders, of them 23 were males and 15 females aged 22 to 82 years, mean 65 years. From 49 attempted laparoscopic surgeries, 2 were converted into open (conversion rate 4.1%). 42 were operated on for malignancies: for stage 0 – 3 (7.1%), stage I – 5 (11.9%), stage II – 17 (40.5%), stage III – 8 (19%) and stage IV – 9 (21.4%). The rest 5 patients were operated for benign conditions: familial polyposis (1), ulcerative colitis (1), diverticular disease (1) and tubulovillous rectal adenoma (2). 12 underwent abdominoperineal resections, 14 – partial total mesorectal excision, 4 total mesorectal excision with ileostomy, 9 sigmoid resections, 1 rectosigmoid resection, 2 right hemicolectomies, 2 restorative proctocolectomies (ileoanal J pouch), 2 subtotal colectomies with ileostomy and 1 polypectomy from descending colon. 16 (38.1%) were straight laparoscopic procedures, and 26 (61.9%) were hand-asisted laparoscopic surgeries. Operating time ranged from 50 minutes to 7 hours 30 minutes, meane 2 hours 54 minutes.
Results
Median hospital stay was 14 days, range 8–26, postoperative stay was 10 days, range 4–20. The postoperative course was complicated in 13 (27.7%) cases: eventeration in 2 patients (they underwent reoperation, reoperation rate 4.3%), wound infection in 4, urinary retention in 3, phlegmon of the abdominal wall in 1, intraabdominal infiltratus in 1, pneumonia in 1 and acute cardiovascular insufficienty in 1. In postoperative specimens, the mean lymph node harvest was 14, range 2–71.
Conclusion
At the Oncology Institute of Vilnius University, during the period from 23 02 2006 to 23 07 2008, laparoscopic colorectal surgery was implemented successfully. It was safe and comparable to open surgery. To evaluate the long-term outcome, the above period of observation is not sufficient.
Keywords: colorectal cancer, laparoscopic surgery, complication
Vilniaus krašto išvaržų registras
Get PDFKęstutis Strupas1, Dainius Šimčikas1, Vytautas Lipnickas1, Juozas Stanaitis2, Audrius Gradauskas31 Vilniaus universiteto ligoninė Santariškių klinikos, Medicinos fakulteto Chirurgijos klinika, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Bendrosios chirurgijos centras,Šiltnamių g. 29, LT-04130 Vilnius3 Vilniaus miesto universitetinė ligoninė, Antakalnio g. 57, VilniusEl paštas: [email protected]
Kirkšninė išvarža yra dažna patologija, kelianti didžiules socialines ir ekonomines problemas. Išvaržų chirurgijoje šiuo metu vienos aktualiausių yra lėtinio skausmo ir gyvenimo kokybės pokyčių po išvaržų operacijų temos. Problemas mėginama spręsti remiantis klinikinių tyrimų ir metaanalizių rezultatais. Viena iš priemonių tam tikriems tiriamųjų skaičiams gauti yra registrų kūrimas. Ar verta kurti išvaržų registrą Lietuvoje? Danijos chirurgai teigia, kad nacionalinių kirkšninių išvaržų duomenų bazių kūrimas gerina bendrus rezultatus ir dėl didelio įtrauktų pacientų skaičiaus leidžia atlikti specifinių pogrupių ar komplikacijų analizes, kurioms neužtektų duomenų iš pavienių gydymo centrų. Nacionalinis bendradarbiavimas yra svarbus daugiacentriams tyrimams atlikti ir tolesniems gydymo rezultatams gerinti. Lietuvoje sistemingai pateiktų duomenų apie atliktas išvaržų operacijas beveik nėra. 2004 m. buvo bandyta įkurti Lietuvos išvaržų registrą, tačiau gauta tik 44,79% duomenų apie 2001–2003 metais Lietuvoje atliktas išvaržų operacijas. Todėl kuriamas mažesnis regioninis Vilniaus krašto išvaržų registras. Atlikus apklausą apie 2006 metais darytas pilvo sienos išvaržų operacijas Vilniaus krašte, gauta 74,58% duomenų. 20% laparoskopinių operacijų gydant kirkšnines išvaržas yra pažangus modernių technologijų diegimo rodiklis. Pasaulinė praktika rodo, kad išvaržų registrai yra būtini, nes registras yra paprasta, nebrangi priemonė, kuri suteikia galimybę stebėti ir tobulinti išvaržų chirurgiją nacionaliniu lygmeniu ir palengvina atlikti didelės apimties tyrimus. Norint įsteigti profesionalų išvaržų registrą reikia tai daryti valstybės mastu, sukuriant sistemą, skiriant tam lėšų. Lietuvoje šiuo metu išvaržų chirurgijos rezultatus sistemina tik pavieniai asmenys ar ligoninės. Nesant sąlygų kurti registrą Lietuvos mastu, galima pradėti nuo mažesnio registro, įkurto asmeninėmis arba regiono pastangomis, tačiau jo funkcionavimui palaikyti reikia valstybės paramos ir finansavimo.
Reikšminiai žodžiai: išvarža, registras, Vilniaus kraštas
The Vilnius region hernia database
Kęstutis Strupas1, Dainius Šimčikas1, Vytautas Lipnickas1, Juozas Stanaitis2, Audrius Gradauskas31 Vilnius University Hospital Santariškių Klinikos, Clinic of Surgery, Faculty of Medicine, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania2 Vilnius University Emergency Hospital, Center of General Surgery,Šiltnamių str. 29, LT-04130 Vilnius, Lithuania3 Vilnius City University Hospital, Antakalnio str. 57 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected]
Inguinal hernia is a common disease which causes significant social and economical problems. Postoperative chronic pain and the quality of life are the main issues in hernia repair. These issues are being solved using the results of trials and metaanalysis. Databases are one of the possibilities to obtain the required number of patients. Is it worth creating such database in Lithuania? According to Danish surgeons, establishment of nationwide groin hernia databases leads to the general improvement of the outcomes and, due to the large number of patients, allows an analysis of specific subgroups or complications which otherwise could not be obtained from single centres. Nationwide collaboration is important for multi-centre research and the further improvement of outcomes. There is almost no database regarding hernia operations in Lithuania. In 2004, there was an attempt to compile the Lithuanian Hernia Database; however, only 44.79% of the data on hernia operations in 2001–2003 was obtained. As a result, a smaller database for the Vilnius region is in progress. A survey of abdominal wall hernias performed in 2006 in the Vilnius region comprised 74.58% of the data. 20% of the operations were done laparoscopically. This number indicates an advanced use of modern technology. Worldwide medical practice shows that hernia databases are necessary as it is a simple, inexpensive tool that has the potential to monitor and improve hernia surgery on a national level and to facilitate large-scale prospective studies. To compile an efficient professional hernia database, it is necessary to do it on a national level, creating a system and allotting money specifically for that purpose. At present, in Lithuania hernia repair data are analysed only by individual surgeons or on a hospital level. If resources for the national database are not available, it is possible to compile a smaller database which relies on individual or regional efforts, but recieves national financial and other support.
Keywords: hernia, database, Vilnius regio
Moterų šlapimo nelaikymo diagnostikos, gyvenimo kokybės ir gydymo rezultatų įvertinimo klausimynai
Get PDFAušra Černiauskienė, Feliksas JankevičiusVilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Urologijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: [email protected]
Darbo tikslas – parinkti ir pagrįsti šlapimo nelaikymo simptomų ir gyvenimo kokybės klausimynus, vertinant moterų šlapimo nelaikymo paplitimą, nustatant jo rūšį, įtaką moters gyvenimo kokybei, ir panaudoti juos šios ligos diagnostikai, gydymui, rezultatams po operacijos įvertinti.Išanalizuoti literatūroje pateikti Europos urologų asociacijos, trečiojo tarptautinio šlapimo nelaikymo pasitarimo 2004 metų rekomenduojami klausimynai šlapimo nelaikymo simptomams ir gyvenimo kokybei įvertinti. Išsiaiškinti šių klausimynų pranašumai ir trūkumai. Pasirinktos trumposios formos dviejų klausimynų: šlapimo ir lyties organų ligų sukelto neigiamo poveikio aprašo (UDI-6 – Urogenital Distress Inventory) ir šlapimo nelaikymo poveikio klausimyno (IIQ-7 – Incontinence Impact Questionnaire).UDI-6 klausimynas padeda nustatyti šlapimo nelaikymo simptomus, IIQ-7 – analizuoti šlapimo nelaikymo poveikį gyvenimo kokybei. Šių klausimynų struktūra, forma ir turinys logiški. Jie trumpi, papildo vienas kitą. Klausimynų analizė ir įvertinimas parodė, kad jie gerai parengti, detalūs ir patikimi. Šie klausimynai suprantami ir gali būti taikomi tirti Lietuvos pacientėms.Literatūros duomenimis, šiais klausimynais moterims lengva naudotis, jie yra patikimi ir juos galima pateikti kaip moterų šlapimo nelaikymo simptomų ir poveikio gyvenimo kokybei įvertinimo priemonę. Jie padės nustatyti moterų šlapimo nelaikymo simptomus, šlapimo nelaikymo rūšis, įtaką gyvenimo kokybei ir bus naudingi skiriant gydymą, stebint tokias pacientes po operacijos įvairioje klinikinėje aplinkoje, tiriant šios ligos paplitimą Lietuvoje.
Pagrindiniai žodžiai: šlapimo nelaikymas, gyvenimo kokybė, klausimynai
Questionnaires for the diagnostics and treatment of female urinary incontinence and the quality of life assessment
Aušra Černiauskienė, Feliksas JankevičiusCentre of Urology, Santariškių Clinics, Vilnius University Hospital,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected]
The purpose of the study was to justify the selection of the questionnaires on female urinary incontinence symptoms and quality of life and women’s quality of life and to use the questionnaires in incontinence diagnostics, treatment, and assessment of post-operative results.The questionnaires for the assessment of the urinary incontinence symptoms and quality of life, recommended by the European association of urology and the International Consultation on Incontinence 2004, have been examined. Upon studing both the advantages and drawbacks, two questionnaires have been selected: UDIž6 Urogenital Distress Inventory Short Form and IIQ-7 Incontinence Impact Questionnaire Short Form.The UDI-6 questionnaire helps clarify the urinary incontinence symptoms, while the IIQ-7 questionnaire assists the analysis of the effect of urinary incontinence on quality of life. The questionnaires are logical in their structure, form and content. Both questionnaires are short and complement each other. An analysis has show that the questionnaires are well-compiled, detailed and reliable; they are understandable and can be adapted to the inverstigation of patients in Lithuania.According to the literature, the questionnaires can be readily used by women, they are reliable and can be presented as a tool for assessing the symptoms of urinary incontinence in women and the impact of the symptoms upon their quality of life. The questionnaires will be helpful for determining the symptoms and types of female urinary incontinence, assessing the related diostress, administering medical treatment, monitoring post-opretive patients in different clinical environments, and studying the prevalence of the disease in Lithuania.
Key words: urinary incontinence, quality of life, questionnaire