Lietuvos chirurgija
Not a member yet
718 research outputs found
Sort by
Akiduobės hematoma: atvejo pristatymas ir literatūros apžvalga
Get PDFGytis Šustickas1, Jelena Ščerbak2, Eleonora Kvaščevičienė3, Beata Lukošaitienė41 Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos skyrius,Šiltnamių g. 29, LT-04130 Vilnius2 Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, M. K. Čiurlionio g. 21, LT-03101 Vilnius3 Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Rentgenochirurgijos skyrius,Šiltnamių g. 29, LT-04130 Vilnius4 Vilniaus universiteto Ausų, nosies, gerklės ir akių ligų klinika, Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: [email protected]
Subperiostinė orbitos hematoma yra reta galvos ir veido traumos komplikacija, galinti sukelti negrįžtamą regėjimo praradimą. Straipsnio tikslas – aprašyti pacientą, kuriam buvo trauminė orbitos subperiostinė hematoma, bei apžvelgti literatūros duomenis orbitos hematomos etiologijos, patogenezės, diagnostikos ir gydymo klausimais.
Reikšminiai žodžiai: akiduobės intraorbitinė / subperiostinė hematoma, egzoftalmas, išverstakumas
Orbital hemorrhage: case report and literature review
Gytis Šustickas1, Jelena Ščerbak2, Eleonora Kvaščevičienė3, Beata Lukošaitienė41 Vilnius University, Emergency Hospital, Department of Neurosurgery,Šiltnamių str. 29, LT-04130 Vilnius, Lithuania2 Vilnius University, Faculty of Medicine, M. K. Čiurlionio str. 21, LT-03101 Vilnius, Lithuania3 Vilnius University Emergency Hospital, Department of Invasive Radiology,Šiltnamių str. 29, LT-04130 Vilnius, Lithuania4 Vilnius University, Ear, Nose, Throat and Eyes Clinic,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected]
Subperiosteal orbital hemorrhage is a rare complication of craniofacial injury, rarely can be the cause of irreversible vision loss. The purpose of the article is to present the patient with traumatic subperiosteal orbital hemorrhage and review literature for ethiological, pathological, diagnostic and treatment aspects.
Keywords: orbital subperiosteal hemorrhage, proptosis, exophthalmu
Svetimkūnis storojoje žarnoje: atvejo pristatymas ir literatūros apžvalga
Get PDFBronius Buckus, Gintaras Varanauskas, Juozas Stanaitis, Algimantas StašinskasVilniaus universiteto Gastroenterologijos, nefrourologijos ir chirurgijos klinikos Bendrosios chirurgijos centras; Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė,Šiltnamių g. 29, LT-04130 VilniusEl paštas: [email protected]
Svetimkūniai storojoje žarnoje nėra tokie reti, kaip kartais yra manoma. Į distalinę storojo žarnyno dalį patenkančių svetimkūnių įvairovė yra begalinė, kaip ir jiems pašalinti naudojamų metodų skaičius, aprašomas literatūroje.Šio straipsnio tikslas – aprašyti retą svetimkūnio storojoje žarnoje klinikinį atvejį ir pateikti literatūros apžvalgą.Aprašomas klinikinis avejis, kai 29 metų ligonis į tiesiąją žarną įsipurškė „Makroflex“ montažinių poliuretano putų, kurios stingdamos geba išsiplėsti iki dviejų kartų. Vyriškis atvyko į gydymo įstaigą praėjus trims valandoms po įvykio, tačiau pašalinti svetimkūnio priėmimo skyriuje nepavyko. Įvertinus anamnezę, kliniką ir tyrimų duomenis, bendrosios nejautros metu ligoniui buvo atliktas laparotominis pjūvis ir svetimkūnis pašalintas transanaliai. Operacijos metu išplėsta storoji žarna buvo nepažeista ir gyvybinga, todėl kolotomija nebuvo indikuotina. Ligonis sparčiai sveiko ir šeštąją dieną buvo išrašytas iš gydymo įstaigos. Straipsnio pabaigoje pateikiama literatūros ir svetimkūnių iš storosios žarnos šalinimo būdų apžvalga.
Reikšminiai žodžiai: storoji žarna, svetimkūnis, gydymas
Colorectal foreign bodies: a case report and current literature review
Bronius Buckus, Gintaras Varanauskas, Juozas Stanaitis, Algimantas StašinskasVilnius University, General Surgery Center of Clinic of Gastroenterology, Nephrourology and Surgery, Vilnius University Emergency Hospital,Šiltnamių str. 29, LT-04130 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected]
Rectal foreign bodies are not an uncommon presentation in the emergency department. The variety of foreign bodies inserted to the distal colon is enormous and ingenious methods have been described for the extraction of these foreign bodies.The aim of this article is to present a rare case of colorectal foreign body removal and to review current literature in this area.We present a case of a 29-year old male patient with a difficult colorectal foreign body of moisture-cure semirigid polyurethane foam insulation which expands roughly two times in size during curing. When manual transanal extraction in the emergency department failed, the patient was admitted directly to the operating room for retrieval of the foreign body under general anesthesia. A laparotomy was conducted and the foreign body was successfuly removed transanally from the colorectal region without a colotomy. The patient was discharged within 6 days of the operation. A current literature review is presented and a management strategy suggested.
Key words: colorectal, foreign body, managemen
Balioninė plaučių arterijos valvuloplastika – tiesioginiai, tarpiniai ir vėlyvieji rezultatai: 20 metų patirtis
Get PDFSigitas Čibiras, Eugenijus KosinskasVilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinika, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusE-mail: [email protected]
Įvadas
Darbo tikslas – apibendrinti 20 metų patirtį ir įvertinti įgimtos plaučių arterijos (PA) stenozės balioninės valvuloplastikos (BPV) tiesioginius, tarpinius ir vėlyvuosius rezultatus.
Ligoniai ir metodai
1987–2007 metais Vilniaus širdies ligų klinikoje buvo atlikta 101 BPV, ligonių amžius nuo 1 paros iki – 39 metų. BPV atlikta esant spaudimo per PA vožtuvą skirtumui > 30 mm Hg. Ligoniai prieš BPV suskirstyti į dvi grupes pagal tai, ar pradinis spaudimo per PA vožtuvą skirtumas <50 mm Hg (1 gruoė), ar > 50 mm Hg (2 grupė). Analizuotas duomenų kitimas tiesiogiai po BPV, tarpiniu laikotarpiu (iki dvejų metų po BVP), vėlyvuoju laikotarpiu (praėjus daugiau kaip dvejiems metams). Ligoniai po BPV buvo suskirstyti į dvi grupes: turintys liekamąjį spaudimo skirtumą iki 36 mm Hg ir daugiau kaip 36 mm Hg.
Rezultatai
BPV atlikta 18 pacientų, kurių spaudimo per PA vožtuvą skirtumas < 50 mm Hg. Iškart po BVP spaudimo skirtumas per PA vožtuvą sumažėjo nuo 39,5 ± 5 iki 15,83 ± 8,37 mm Hg, tarpiniu laikotarpiu – iki 20 ± 6 mm Hg, vėlyvuoju – iki 21,5 ± 5 mm Hg. BPV atliktos 83 pacientams, kurių spaudimo per PA vožtuvą skirtumas > 50 mm Hg. Tiesiogiai po BVP vidutinis spaudimo skirtumas sumažėjo nuo 81,31 ± 21,28 iki 31,32 ± 13,82 mm Hg, tarpiniu laikotarpiu – iki 27,56 ± 12,71 mm Hg, vėlyvuoju – iki 19,89 ± 10,12 mm Hg. Esant liekamajam spaudimo skirtumui po BPV < 36 mm Hg (58 ligoniai), tarpiniu lakotarpiu vidutinis spaudimo skirtumas 23,66 ± 9,29 mm Hg, vėlyvuoju – 16,85 ± 7,98 mm Hg. Esant liekamajam spaudimo skirtumui po BPV > 36 mm Hg (21 ligonis), tarpiniu laikotarpiu vidutinis spaudimo skirtumas 51,99 ± 20,61 mm Hg, vėlyvuoju – 35,7 ± 16 mm Hg. Vėlyvuoju laikotarpiu spaudimo skirtumas mažėja, bet didėja PA nesandarumas. Tuoj po BPV nesandarumas nustatytas 7 %, tarpiniu laikotarpiu – 53 %, vėlyvuoju – 81,7 % ligonių.
Išvados
BPV yra gerai toleruojamas ir veiksmingas nechirurginis gydymo būdas. Daugumai ligonių išryškėja vėlyvasis nedidelis plaučių arterijos nesandarumas, kurį retai prireikia gydyti chirurginiu būdu. Mūsų studija rodo, kad tinkama ligonių atranka leidžia pasiekti gerų tiesioginių, tarpinius ir vėlyvųjų rezultatų.
Reikšminiai žodžiai: įgimtos širdies ydos, įgimta plaučių arterijos vožtuvo stenozė, balioninė valvuloplastika.
Balloon pulmonary artery valvuloplasty – immediate, mid-term and long-term follow-up results: 20-year experience
Sigitas Čibiras, Eugenijus KosinskasVilnius University Clinic of Heart and Vascular Medicine, Vilnius University Hospital Santariškių Klinikos, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected]
Background
To analyze immediate, mid-term and long-term follow-up results after percutaneous balloon pulmonary valvuloplasty (BPV) of congenital pulmonary artery (PA) stenosis for a 20-year period.
Patients and methods
During 1987–2007, in the Vilnius Clinic of Heart Diseases 101 BPV were performed, the patients’ age range being 1 day – 39 years. BPV was performed with the primary PA valvular pressure gradient > 30 mm Hg. Patients before BPV had been divided into two groups: (1) with primary PA pressure gradient < 50 mm Hg; (2) with primary PA pressure gradient > 50 mm Hg. Data were analyzed immediately after BPV, in a mid-term (2 years) and a long-term (more than 2 years) follow-up. The same patients after BPV were divided into two groups: with residual pressure gradient < 36 mmHg and > 36 mmHg.
Results
Eighteen BPV were performed with the primary PA pressure gradient < 50 mm Hg: the immediate mean pressure gradient decreased from 39.5 ± 5 to 15.83 ± 8.37 mm Hg, in the mid-term period to 20 ± 6 mm Hg, and in the long-term to 21.5 ± 5 mm Hg. Eighty-three BPV were performed with the primary PA pressure gradient > 50 mm Hg; the immediate mean pressure gradient decreased from 81.31 ± 21.28 mm Hg to 31.32 ± 13.82 mm Hg, in the mid-term period to 20 ± 6 mm Hg and in the long-term period to mm Hg. With the residual pressure gradient after BPV < 36 mm Hg (58 patients), in the mid-term period the pressure gradient decreased to 23.66 ± 9.29 mm Hg and in the long-term period to 16.85 ± 7.98 mm Hg. With the residual pressure gradient after BPV > 36 mm Hg (21 patients), in the mid-term period the pressure gradient decreased to 51.99 ± 20.61 mm Hg and in the long-term period to 35.7 ± 16 mm Hg. In the long-term follow-up, the pressure gradient decreased, but PA regurgitation (PAR) was progressive. Immediately after BPV, PAR was seen in 7%, in mid-term follow-up in 53 %, and in long-term follow-up in 81.7 % patients.
Conclusions
BPV is a well tolerated and effective non-surgical treatment method. Late trivial PAR develops in the majority of cases, but rarely requires surgical treatment. Our study has demonstrated that the appropriate patient selection enables achieving good immediate, mid-term and long-term follow-up results.
Keywords: congenital heart defects, congenital pulmonary artery stenosis, balloon valvuloplasty
Perkutaninė lazerinė liumbalinio tarpslankstelinio disko dekompresija
Get PDFGunaras Terbetas1, Aurelija Vaitkuvienė21 Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinika,Šiltnamių g. 29, LT-04130 Vilnius2 Vilniaus universiteto Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų institutas,Saulėtekio al. 9-III, 3, LT-10222 VilniusEl paštas: [email protected]
Įžanga
Tarpslankstelinio disko išvarža yra dažna juosmens ir radikulopatinio kojos skausmo priežastis. Daugeliu atvejų tarpslankstelinio disko išvaržos sukeltų simptomų natūrali eiga yra gerybinė dėl disko išvaržos spontaninės rezorbcijos. Dauguma disko išvaržas turinčių pacientų sveiksta taikant konservatyvų gydymą. Jei konservatyvus gydymas nesukelia pagerėjimo, pacientus tenka operuoti. Šiame straipsnyje pristatomas naujas Lietuvoje disko išvaržos chirurginio gydymo būdas – perkutaninė lazerinė disko dekompresija (PLDD).
Pacientai ir metodai
Nuo 2007 m. gegužės iki 2009 m. birželio 20 pacientų atrinkta PLDD operacijai. Skausmo intensyvumas prieš operaciją įvertintas pagal VAS (Visual Assessment Analogue Scale) skalę, gyvenimo kokybė ir neįgalumo laipsnis – pagal ODI (Oswestry Disability Index) klausimyną. VAS skausmo indeksas prieš operaciją buvo nuo 3 iki 7 balų esant ramybės būsenos (vid. – 5,0), judesio metu – nuo 5 iki 9 balų (vid. – 6,75). ODI neįgalumo indeksas nuo 20% iki 60% (vid. – 47,5%). Atliktos 24 PLDD operacijos, naudota vietinė nejautra ir rentgenoskopo kontrolė. Pooperacinis įvertinimas atliktas praėjus 2 ir 6 mėn. po operacijos.
Rezultatai
Geras, ilgai trunkantis efektas buvo 14 pacientų (70%). Po 6 mėn. – VAS esant ramybės būsenos svyravo nuo 1 iki 5 (vid. – 1,75), judesio metu nuo 1 iki 7 balų (vid. – 2,6). Vidutinis VAS kritimas: esant ramybės būsenos – 3,25; judesio metu – 4,15. ODI po 6 mėn. nuo 2% iki 48% (vid. ODI – 18,8%); vidutinis ODI kritimas – 28,7%.
Išvados
Disko išvaržos chirurginio gydymo kriterijai galutinai nėra nustatyti, tebevyksta diskusija apie chirurginio gydymo privalumus ir trūkumus. Disko išvaržos chirurginis gydymas sukelia greitesnį simptomų regresą, po jo greitesnė reabilitacija, greičiau pavyksta atkurti darbingumą, bet yra vėlyvų komplikacijų rizika. Perkutaninė lazerinė disko dekompresija pastaruoju metu pripažįstama esanti efektyvus, minimaliai invazyvus chirurginis disko išvaržos gydymo būdas, taikytinas kai kurioms disko išvaržoms. Atvira disko išvaržos operacija (mikrodiskektomija) ir PLDD neturėtų būti vertinami kaip du alternatyvūs metodai gydyti tą patį pacientą, nes įtraukimo PLDD ir atvirai operacijai kriterijai skiriasi. Gydymo metodo pasirinkimą lemia išvaržos morfologija, nustatoma MRT tyrimu. Abu metodai turėtų būti prieinami ir gyvuoti greta ligoninėse, kur operuojama stuburo patologija. Ligoniai, turintys disko sekvestrą, pratrūkusią disko išvaržą ar masyvią subligamentinę disko išvaržą, turėtų būti operuojami atvira operacija; ligoniai, kurių disko išvarža nepratrūkusi, nesukelia didelės nervinės šaknelės kompresijos, turėtų būti operuojami minimaliai invaziniais intradiskiniais metodais (PLDD).
Reikšminiai žodžiai: tarpslankstelinio disko išvarža, juosmens skausmai, lazerinė chirurgija
Percutaneous lazer lumbar disc decompression
Gunaras Terbetas1, Aurelija Vaitkuvienė21 Clinic of Neurology and Neurosurgery, Faculty of Medicine, Vilnius University,Šiltnamių str. 29, Vilnius LT-04130, Lithuania2 Institute of Materials Science and Applied Research, Vilnius University,Saulėtekio al. 9-III, 3, Vilnius LT-10222, LithuaniaE-mail: [email protected]
Background
Lumbar disc hernia (LDH) is a common cause of low back pain and radicular leg pain. The natural course of lumbar disc hernia-induced symptoms is benign in many cases because of spontaneous resorption of herniated nucleus pulposus. It is well known that the majority of LDH patients recover spontaneously; others will require surgery after failure of conservative treatment. Here we present new in Lithuania surgical treatment method for intervertebral disc hernia- Percutaneous Laser Disc Decompression (PLDD).
Material and Methods
During the period from 2007 May to 2009 June, 20 patients have been selected to be operated on disc herniation by means of Percutaneous Laser Disc Decompression (PLDD). All patients preoperatively were evaluated by Visual Assessment Analogue Scale (VAS) and Oswestry Disability Index (ODI). VAS pain index preoperatively ranged from 3 to 7 points at rest (mean- 5.0 points), to 5-9 points at movement (mean-6.75 points). ODI preoperatively ranged from 20% to 60% (mean 47.5%). 24 PLDD procedures were performed under local anesthesia, using C-arm control. Post operative evaluation was made at 2 and 6 months.
Results
14 patients (70%) experienced long lasting relief of their symptoms. At 6 month follow-up VAS score ranged from 1 to 5 at rest (mean 1.75), at movement range was from 1 to 7 (mean 2.6 points). Mean VAS drop was 3.25 points at resting state, and 4.15 points at movement. ODI at 6 month follow-up ranged from 2% to 48%, mean being 18.8%. Mean ODI drop was 28.7%.
Conclusions
There is ongoing discussion about disc herniation surgery. Surgical treatment provides faster rehabilitation and faster decrease of symptoms, but has a certain danger of late complications. Percutaneous Laser Disc Decompression (PLDD) has been recently accepted as effective surgical intervention on certain types of disc herniation. Open microdiscectomy and PLDD should not be compared as two different ways of treating the same patient because inclusion criteria for both methods differ due to morphology of disc herniation on MRI. Patients having sequestration, transligamentous or extensive subligamentous extrusion should go for open surgery; patients having moderate or mild protrusion of intervertebral disc with no obvious compression of nerve roots should go for PLDD.
Key words: Intervertebral disc hernia, low back pain, laser surger
Storosios žarnos polipo pašalinimas atliekant laparoskopu asistuojamą polipektomiją – klinikinio atvejo pristatymas
Get PDFArtūras Mečkovski, Narimantas Evaldas Samalavičius, Vaidotas GrigasVilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos II Pilvo chirurgijos skyrius,Santariškių g. 2, LT-08406 VilniusVilniaus universiteto Onkologijos institutas, Chirurgijos klinika, Santariškių g. 1, LT-08660 VilniusVilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinika,Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: [email protected]
Gerybiniai storosios žarnos polipai yra viena iš dažnesnių storojo žarnyno patologijų. Dauguma jų pašalinami endoskopiškai. Tačiau esant dideliems ir nepatogios lokalizacijos polipams reikia kitos metodikos. Viena iš tokių metodikų – laparoskopu asistuojama polipektomija. Operuotas vienas pacientas dėl nusileidžiančiojoje gaubtinės žarnos (colon descendens) dalyje esančio 6 cm polipo. Pooperacinis laikotarpis sklandus, komplikacijų nebuvo. Išvada – laparoskopu asistuojama polipektomija saugus ir patikimas operacijos būdas, kai polipo negalima pašalinti endoskopiškai.
Reikšminiai žodžiai: laparoskopu asistuojama polipektomija, storosios žarnos polipas
Laparoscopy assisted colonic polipectomy – case report
Artūras Mečkovski, Narimantas Evaldas Samalavičius, Vaidotas GrigasDepartment of Abdominal Surgery-2, Santariškių str. 2, LT-08406 Vilnius, LithuaniaClinic of Surgery, Oncology Institute of Vilnius University, Santariškių str. 1,LT-08660 Vilnius, LithuaniaVilnius University, Faculty of Medicine, Clinic of Internal, Family Medicine and Oncology,Santariškių str. 2,LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected]
The most common colonic pathology is the binning polyps. Most of them are treated by endoscopic polipectomy. In some cases when polyp is to large or awkwardly located need to choice another method of treatment. One of them – laparoscopy assisted colonic polipectomy.One patient underwent operation for large, 6 cm polyp of descending colon. Postoperative period was successful, without any complications. Conclusion. Laparoscopy assisted polipectomy was secure method of treatment.
Key words: polipectomy, laparoscopic assisted, colonic polip
Sužalojimai kaip svarbiausia Lietuvos visuomenės sveikatos problema ir jos sprendimo būdas
Get PDFRaimundas LunevičiusVilniaus universiteto Gastroenterologijos, nefrourologijos ir chirurgijos klinikos Bendrosios chirurgijos centras; Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė,Šiltnamių g. 29, LT-04130 VilniusEl paštas: [email protected]
Pagal žuvusiųjų Lietuvos gyventojų skaičių ir mirtingumą sužalojimai daugelį metų esti trečioje vietoje po širdies ir kraujagyslių ligų bei piktybinių navikų. Tačiau, apskaičiavus prarastus potencialiai produktyvius gyvenimo metus dėl mirties ar neįgalumo remiantis standartine 100 000 gyventojų populiacija per metus, aiškėja, kad būtent sužalojimai ir neuropsichinės būklės neabejotinai tampa opiausiomis visuomenės sveikatos problemomis. Sergamumo, mirtingumo, neįgalumo, kainos ir prarastų potencialiai produktyvių gyvenimo metų dėl išorinių priežasčių mažėjimą lemtų trys nedalomi veiksniai: traumos sistemos įdiegimas, traumos centrų kūrimas ir tobulinimas bei visų lygių medicinos personalo nuolatinis švietimas pagal standartizuotas programas. Efektyviausia yra centralizuota (visa apimanti) traumos sistema.
Reikšminiai žodžiai: sužalojimai, mirtingumas, prarasti produktyvūs gyvenimo metai, traumos sistema
Injury as a principal lithuanian public health problem and its modus of solution
Raimundas LunevičiusVilnius University, Clinic of gastroenterology, nephrourology and surgery, General Surgery Center; Vilnius University Emergency Hospital,Šiltnamių str. 29, LT-04130 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected]
Injury is the 3rd leading cause of mortality in the Lithuania, preceded by cardiovascular and oncological diseases. However, disability-adjusted life years (DALYs) lost in standard 100 000 population per year show that injury is a key public health problem in Lithuania. Neuropsychiatric disorders emerge as a second major public health problem. Trauma system, trauma centers, and education trauma care related programs are integer factors which significantly could influence reduction of trauma related consequences. Centralized (inclusive) trauma system is most effective.
Key words: injury, mortality, DALYs, trauma syste
Pooperacinio pakraujavimo priežastys neurochirurgijoje
Get PDFGytis Šustickas1, Jelena Ščerbak2, Jolita Šustickienė3Vilniaus universiteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinika, Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos skyrius, Šiltnamių 29, LT-04130 VilniusVilniaus vniversiteto Medicinos fakultetas, M. K. Čiurlionio g. 21, LT-03101 VilniusVilniaus vniversiteto Anesteziologijos ir reanimatologijos klinikaEl paštas: [email protected]
Tikslas
Nustatyti veiksnius, darančius įtaką pooperaciniam intrakranijiniam pakraujavimui po galvos smegenų operacijų.
Ligoniai ir metodai
Nuo 2007 m. lapkričio iki 11 iki 2009 m. vasario prospektyviai išnagrinėti duomenys 640 pacientų, kuriems Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos skyriuje atlikta 820 galvos smegenų operacijų. Buvo vertinama paciento amžius, lytis, diagnozė, operacija, chirurgas, priešoperaciniai krešėjimo rodikliai (trombocitų koncentracija, koagulograma), ankstyvi (iki 12 val.) ir vėlyvi (po 12 val.) pooperaciniai krešėjimo rodikliai, pooperacinė kontrolinė galvos kompiuterinė tomografija pooperaciniam pakraujavimui įvertinti.
Rezultatai
Tirtųjų grupę sudarė 60,2 % vyrų (n = 385) ir 39,8 % moterų (n = 255). Amžiaus vidurkis 53,5±16,3 m. Pooperacinių pakraujavimų dažnis 3,9 % (n = 32), dažniausiai pakraujavo po ūminės subdurinės hematomos (37,5 % visų pakraujavimų) ir smegenų auglio pašalinimo (21,9 %). Izoliuotų priešoperacinių krešėjimo sutrikimų grupėse (trombocitopenija < 100×109/l (n = 12), APTT pailgėjimas > 40 s (n = 26), SPA < 70 %, INR>1,2 (n = 49), hipofibrinogenemija < 2 g/l (n = 5) pakraujavimų nenustyta. Kompleksinių sutrikimų (trombocitopenija < 100×109/l kartu su APTT > 40 s ar SPA < 70 %, INR > 1,2, ar fibrinogeno koncentracija < 2 g/l) prieš operaciją grupę sudarė 7 pacientai. Šioje pacientų grupėje pakraujavimų buvo 2 pacientams, nepakraujavusių grupėje trombocitų kiekio vidurkis buvo 70×109/l, kraujavusių 45×109/l, vidurkių skirtumas 25×109, skirtumo 95 % PI [10–41], p < 0,01, kiti rodikliai statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Amžiaus grupėje <60 m. kraujavimų dažnis 2,1 %, > 60 m. grupėje – 7,4 %, p < 0,01, reliatyvi rizika 3,5, 95 % PI [1,7–7,3].
Išvados
Izuoliota trombocitopenija (60–100×109/l) nepadidina pooperacinio kraujavimo rizikos. Izuoliuotų koaguliacijos sutrikimų korekcija iki APTT 50 s, SPA 52 %, INR 1,4, fibrinogeno koncentracijos 1,5 g/l yra pakankama prieš neurochirurginę operaciją. Esant kompleksiniams sutrikimams, trombocitopenija < 60×109/l padidina pooperacinio pakraujavimo riziką 16 kartų. Senyvas per 60 metų amžius yra nepriklausomas rizikos veiksnys, padidinantis pooperacinio pakraujavimo riziką 3,5 karto.
Reikšminiai žodžiai: Pooperacinis intrakranijinis pakraujavimas, trombocitopenija, koagulopatija.
RISK FACTORS FOR POSTOPERATIVE INTRACRANIAL HAEMORRHAGE AFTER NEUROSURGICAL PROCEDURES
Gytis Šustickas1, Jelena Ščerbak2, Jolita Šustickienė31Vilnius University Clinic of Neurology and Neurosurgery; Department of Neurosurgery Vilnius University Emergency Hospital, Šiltnamių 29, LT–04130, Vilnius, Lithuania2Vilnius University Faculty of Medicine, M. K. Čiurlionio str. 21, LT-03101 Vilnius, Lithuania3Vilnius University Clinic of Anaesthesiology and Intensive CareE-mail: [email protected]
Objective
To determine risk factors for postoperative intracranial haemorrhage (PIH) after neurosurgical procedures.
Patients and methods
During November 2007– February 2009 a total of 604 patients were observed and 802 intracranial procedures were performed. The collected data were patient’s age, sex, diagnosis, operation, surgeon, preoperative and postoperative ( <12 h and >12 h after surgery) coagulation tests (PLT, APTT, SPA, INR, fibrinogen level). For all patients, postoperative computer tomography was performed to evaluate intracranial haemorrhage.
Results
The study included male (60.2%, n = 385) and female (39.8%, n = 255) patients. Their mean age was 53.5 ± 16.3 years. PIH occurred following 32 (3.9%) of 802 intracranial procedures. The most frequent diagnosis leading to PIH was acute subdural hematoma evacuation (37.5% of all postoperative intracranial haemorrhages), followed by brain tumour surgery (21.9%). In groups of isolated preoperative hemostasis change: thrombocytopenia <100×109/l (n = 12), APTT >40 s (n = 26), SPA<70%, INR>1.2 (n = 49), hypofibrinogenemy <2 g/l (n = 5) there was no PIH. In the complex hemostasis change group (thrombocytopenia<100×109/l with APTT > 40 s, or SPA < 70%, INR > 1.2, or fibrinogen concentration <2 g/l) 2 patients had PIH. In the non-hematoma group, the mean platelet count was 70×109/l, in the hematoma group 45×109/l (mean diffrence 25×109, 95% PI [10–41], p<0.01), other coagulation parameters did not differ significantly. In the age group <60 years, the rate of postoperative hematoma was 2.1%, in the group >60 years 7.4%, p < 0.01, RR 3.5, 95% PI [1.7–7.3].
Conclusions
Isolated thrombocytopenia (60–100×109/l ) does not increase the risk of PIH development. The correction of isolated coagulopathy to APTT 50 s, SPA 52%, INR 1.4, fibrinogen level 1.5 g/l is enought before the neurosurgical procedure. Patients aged >60 years are at 3.5-fold higher risk of postoperative hematoma.
Key words: postoperative intracranial haemmorrhage, thrombocytopenia, coagulopathy
Kriptorchizmas ir sėklidžių vėžys
Get PDFKastytis Gricius, Laima GriciūtėVilniaus universiteto Vaikų ligoninė, Santariškių g. 7, LT-08406 VilniusVilniaus universiteto Onkologijos institutas, Santariškių g 1, LT-08660 Vilnius
Kriptorchizmas yra svarbi klinikinė problema todėl, kad su juo susijusi padidėjusi sėklidės vėžio rizika ir sumažėjęs vaisingumas. Kriptorchizmo etiologija ir plėtojimosi mechanizmai kol kas neaiškūs. Tai yra daugiafaktorinė patologija. Su kriptorchizmu siejamos hipotaliamo – konkorėžinės liaukos – gonadų ašies anomalijos. Įrodyta hormonų įtaka nusileidžiant sėklidėms į kapšelį. Svarbiausi kriptorchizmo rizikos veiksniai: mažas naujagimio svoris ir vyresnis motinos amžius. Kiti įtariami vidiniai ir išoriniai veiksniai diskutuotini. Padidėjusios sėklidės vėžio rizikos nebenustatoma, jei kriptorchizmas sėkmingai pašalintas iki vienuoliktos metų. Orchidopeksijos metu atliekama biopsija, atrodo, yra didelės sėklidės vėžio rizikos veiksnys, todėl patariama ją atlikti tik kliniškai įtartinais atvejais.
Reikšminiai žodžiai: kriptorchizmas, sėklidės vėžys, kriptorchizmo ir vėžio rizikos veiksniai, gydymas
Cryptorchismus and testicular cancer
Kastytis Gricius, Laima GriciūtėChildren’s hospital of Vilnius university, Santariškių str. 7, LT-08406 Vilnius, LithuaniaOncology Institute of Vilnius University, Santariškių str. 1, LT-08660 Vilnius, Lithuania
Cryptorchidism is important clinical problem with an increased risk of testicular cancer and reduced fertility. Aethiology of cryptorchidism as well as exact mechanisms remain obscure. Evidently aethiology is multifactorial. Abnormal action of hypothalamo – pituitary – gonadal axis is associated with cryptorchidism outcome. Important role of hormones in testicular descent was proven. The main risk factors of cryptorchidism are low birthweight and higher maternal age. Other internal and external risk factors are under discussion. No increased risk of testicular cancer was observed among men whose cryptorchidism had been successfully resolved by their 11th birtday. Biopsy performed during orchidopexy seems to be strong risk factor for testicular cancer, it should be advised in doubtful cases only.
Keywords: cryptorchismus, testicular cancer, risk factors, treatmen
Europos išvaržos asociacijos (EHS) pasiūlyta pilvo sienos išvaržų klasifikacija
Get PDFSigitas TamulisVilniaus universiteto Gastroenterologijos, nefrourologijos ir chirurgijos klinika, Bendrosios chirurgijos centras, Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė,Šiltnamių g. 29, LT-04130 VilniusEl paštas: [email protected]
Šiuo metu Lietuvos chirurginėje praktikoje vartojama daug įvairių pilvo sienos išvaržų klasifikacijų, tačiau nėra vienos paprastos, unifikuotos, informatyvios, išsamios ir kartu lengvai atsimenamos išvaržų klasifikacijos. Tai sunkina gydymo rezultatų vertinimą, naujų gydymo būdų diegimą ir integraciją į Europos ir pasaulio pilvo sienos išvaržų diagnostiką, gydymą ir klinikinius tyrimus. Šio darbo tikslas – apžvelgti iki šiol naudotas klasifikacijas ir pateikti EHS klasifikaciją.
Reikšminiai žodžiai: pilvo siena, išvarža, pirminė pilvo sienos išvarža, pooperacinė pilvo sienos išvarža, bambos išvarža, kirkšninė išvarža, epigastrinė išvarža, baltosios pilvo linijos išvarža, juosmeninė išvarža, Špigelio išvarža, pilvo sienos išvaržų klasifikacija.
The european hernia society (ehs) abdominal hernia classification
Sigitas TamulisVilnius Universitety, Clinic of Gastroenterology, Nephrourology and Surgery, Vilniaus University Emergency Hospital,Šiltnamių str. 29, LT-04130 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected]
A number of abdominal wall hernia classifications are used in surgical practice in Lithuania. However, there is a lack of one simple, practical, informative, well memorizable, unified and integrated classification intended for all the surgical society. The purpose of this article was to review the abdominal wall hernia classifications commonly used in Lithuania and to present the new abdominal hernia classification proposed by the European Hernia Society.
Key words: abdominal wall hernia, inguinal hernia, classification, incisional hernia, ventral hernia, umbilical hernia, epigastric hernia
Tulžies akmenų sukeltas plonosios žarnos nepraeinamumas
Get PDFAlgimantas Stašinskas, Juozas StanaitisVilniaus universiteto Gastroenterologijos, nefrourologijos ir chirurgijos klinika, Bendrosios chirurgijos centras, Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė,Šiltnamių g. 29, LT-04130 VilniusEl paštas: [email protected]
Tikslas
Išnagrinėti retus mechaninio plonosios žarnos nepraeinamumo atvejus.Ligoniai ir metodai 1991–2009 metais buvo dešimt plonosios žarnos mechaninio nepraeinamumo atvejų, sukeltų tulžies akmenų: 9 moterims ir 1 vyrui. Išnagrinėtos ligos istorijos. Tyrimas – retrospektyvusis.
Rezultatai
Vidutinis ligonių amžius – 76,7 metų. Visi ligoniai buvo operuoti skubiai, esant ūminei žarnų nepraeinamumo klinikai. Dviem atvejais operacijos metu pavyko akmenis, įstrigusius klubinio aklosios žarnos vožtuvo valva ileocaecalis srityje, nustumti į storąją žarną, keturiais atvejais apsiribota enterolitotomija, vienu atveju atlikta gangrenavusios plonosios žarnos rezekcija, trimis atvejais – enterolitotomija ir panaikinta bilioenterinė fistulė (atliekant cholecistektomiją). Du ligoniai mirė.
Išvada
Esant mechaniniam žarnų nepraeinamumui, sukeltam tulžies akmenų, ir sunkiai ligonio būklei reikėtų apsiriboti enterolitotomija. Tais atvejais, kai operacijos rizika nedidelė, tikslinga atlikti cholecistektomiją (panaikinant bilioenterinę fistulę) ir enterolitotomiją.
Reikšminiai žodžiai: nepraeinamumas, tulžies akmenys.
Bowel obstruction caused by biliary stones
Algimantas Stašinskas, Juozas StanaitisVilnius Universitety, Clinic of Gastroenterology, Nephrourology and Surgery, Vilniaus University Emergency Hospital,Šiltnamių str. 29, LT-04130 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected]
Objective
Bowel obstruction caused by biliary stones is evaluated.
Patients and methods
There were 10 cases of acute bowel obstruction caused by biliary stones in 1991–2009 (9 females and 1 male). A retrospective study was performed on the basis of medical documentation.
Results
Only in two cases cholelithiasis was diagnosed but not referred as a cause of bowel obstruction before operation. The patients were operated on in all cases. The bigger stones (4 × 5 cm) were found in the jejunum, 2.5 × 4 cm in the ileum or the ileocecal valve. The stones were pushed forward to the cecum only in two cases. Enterotomy with stone extraction was necessary in four cases. Two patients died because of hepatorenal insuffitiency and Mendelson’s syndrome. There were cases of wound infection among the survivors.
Conclusion
Enterolithotomy alone should be done in cases of bowel obstruction caused by biliary stones.
Key words: gallstone ileus, small bowel obstructio