Lietuvos chirurgija
Not a member yet
718 research outputs found
Sort by
Laparoskopinė ranka asistuojama storosios žarnos chirurgija naudojant transumbilikalinį pjūvį
No full textVilma Brazytė1, Narimantas Evaldas Samalavičius1, Renatas Tikuišis2, Povilas Miliauskas2
1 Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Chirurgijos klinika, Santariškių g. 1, LT-08660 Vilnius ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinika2 Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Intensyviosiosios terapijos ir anesteziologijos skyrius, Santariškių g. 1, LT-08660 Vilnius
El. paštas: [email protected]
TikslasIšanalizuoti chirurginius rezultatus po laparoskopinių ranka asistuojamų storosios žarnos operacijų, atliktų nuo 2009 07 01 iki 2010 12 31 Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Chirurgijos klinikoje, laparoskopinį diską įkišus per transumbilikalinį pjūvį.
Ligoniai ir metodaiPer 18 mėnesių Vilniaus universiteto Onkologijos institute atlikta 51 laparoskopinė ranka asistuojama storosios žarnos operacija naudojant transumbilikalinį laparoskopinio disko pjūvį. Operuoti 25 vyrai ir 26 moterys, kurių amžius svyravo nuo 37 iki 84 metų, vidurkis 63 metai. Atliktos 22 (43 %) tiesiosios žarnos rezekcijos ir dalinė totalinė mezorektalinė ekscizija (TME) dėl navikų viršutiniame tiesiosios žarnos ampulės trečdalyje, 16 (31 %) kairės pusės hemikolektomijų, 8 (16 %) riestinės žarnos rezekcijos, 3 (6 %) skersinės žarnos rezekcijos, 2 (4 %) rektosigminės dalies rezekcijos. 45 (88 %) ligoniai operuoti dėl storosios žarnos vėžio, 4 (8 %) – dėl endoskopiškai nepašalinamų storosio žarnos adenomų ir 2 (4 %) – dėl storosios žarnos Kronos ligos. Iš 45 ligonių, operuotų dėl storosios žarnos vėžio, 3 buvo 0 stadijos (pTis), 12 – I stadijos, 11 – II stadijos, 16 – III stadijos, 3 – IV stadijos. Operacijos truko nuo 50 minučių iki 3 valandų 5 minučių, vidutiniškai 1 valandą ir 45 minutes.
RezultataiVidutinė bendra hospitalizacijos trukmė buvo 10 dienų, pooperacinė gulėjimo trukmė – 8 dienos (nuo 4 iki 30 dienų). Pooperacinė eiga komplikavosi 4 (8 %) ligoniams: vienam – žarnos perforacija virš jungties ir susidaręs parakolinis pūlinys, vienam – kraujavimas iš anastomozės, vienam – pilvo ertmės infiltratas, vienam – žaizdos infekcija. Pakartotinai operuotas 1 (2 %) ligonis: dėl žarnos perforacijos ir susidariusio pūlinio atlikta laparotomija, pūlinio drenavimas, žarna susiūta ir suformuota prevencinė ileostoma. Ligonių, operuotų dėl storosios žarnos vėžio (45), pooperaciniuose preparatuose rasta nuo 8 iki 54 limfmazgių, vidurkis 16 limfmazgių.
IšvadaLaparoskopinė ranka asistuojama storosios žarnos chirurgija per transumbilikalinį pjūvį buvo saugi ir patikima laparoskopinės chirurgijos alternatyva, susijusi su nedideliu komplikacijų skaičiumi ir neilga operacijos trukme. Jos ankstyvieji chirurgai ir kosmetiniai rezultatai buvo geri.
Reikšminiai žodžiai: ranka asistuojama laparoskopinė chirurgija, storosios žarnos vėžys, komplikacijos.
Hand-assisted laparoscopic colorectal surgery via transumbilical incision
Vilma Brazytė1, Narimantas Evaldas Samalavičius1,Renatas Tikuišis2, Povilas Miliauskas2
1 Oncology Institute of Vilnius University, Clinic of Surgery,Santariškių Str. 1, LT-08660 Vilnius, Lithuania2 Oncology Institute of Vilnius University, Intensive Care and Anestesiology Department, Santariškių Str. 1, LT-08660
E-mail: [email protected]
ObjectiveAnalysis of results of hand-assisted laparoscopic colorectal surgery via transumbilical hand-port incision, performed at the Oncology Institute of Vilnius University from 1 July 2009 to 31 December 2010.
Patients and methodsFifty-one patients underwent hand-assisted laparoscopic colorectal surgery over a period of eighteen months. There were 25 males and 26 females, age range 37 to 84 years, mean 63 years. Twenty-two (43%) patients underwent rectal resections with partial total mesorectal excision (TME) for superior third rectal tumours, 16 (31%) left hemicolectomies, 8 (16%) sigmoid resections, 3 (6%) transverse colon resections, 2 (4%) rectosigmoid resections. Forty-five (88%) patients were operated on for malignancies: for stage 0 (pTis) – 3, stage I – 12, stage II – 11, stage III – 16, stage IV – 3. Others were operated on for benign diseases: endoscopically inextirpable colorectal adenomas 4 (8%) and Chron’s disease 2 (4%). The operations lasted from 50 minutes to 3 hours and 5 minutes, on average 1 hour and 45 minutes.
ResultsThe median in-hospital stay was 10 days, postoperative stay 8 days, range 4–30 days. Complications occurred in 4 (8%) patients: colon perforation above anastomosis and paracolical abscess in one patient (he underwent laparotomy, drainage of abscess, suture of colon defect and preventive ileostomy), bleeding from anastomosis site in 1, infiltration in abdominal cavity in 1, wound infection also in 1 patient. In the postoperative patients operated on for colorectal cancer, the mean lymph node harvest was 16, range 8–54.
ConclusionHand-assited laparoscopic colorectal surgery via transumbilical hand-port incision was a safe and reliable alternative to straight laparoscopic surgery, related to a low complication rate, short operative time and showed good short-term surgical and cosmetic results.
Keywords: hand-assited laparoscopic colorectal surgery, colon cancer, complications
Retroperitoninio tarpo ganglioneuroma: klinikinio atvejo pristatymas
Get PDFAgnė Čižauskaitė1, Mantas Trakymas2, Eugenijus Stratilatovas1
1 Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyrius, Santariškių g. 1, LT-08660 Vilnius2 Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Intervencinės echoskopijos ir ultragarsinės diagnostikos poskyris, Santariškių g. 1, LT-08660 Vilnius
El. paštas: [email protected]; [email protected]; [email protected]
ĮvadasGanglioneuroma – retas, geros diferenciacijos nepiktybinis neuroblastinis navikas, susidarantis iš subrendusių autonominės nervų sistemos ląstelių. Dauguma šių navikų yra besimptomiai ir nustatomi atsitiktinio ištyrimo metu. Dažniausia jų lokalizacija yra užpakalinis tarpuplautis ir retroperitonis tarpas.
Klinikinis atvejisProfilaktinio tyrimo metu atlikus pilvo organų echoskopinį tyrimą 23-ejų metų pacientei diagnozuotas dešiniosios pilvo pusės navikas. Atlikus magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą ir įvertinus histologinę biopsinės medžiagos išvadą nustatyta retroperitoninio tarpo ganglioneuromos diagnozė. Ligonei planine tvarka buvo atlikta naviko ekstirpacija. Bendras hospitalizacijos laikas – 13 dienų.
IšvadaRetroperitoninio tarpo ganglioneuromų diagnostika palyginti sudėtinga dėl menko naviko simptomiškumo ir tyrimo metodų specifiškumo. Operacija išlieka šių navikų gydymo aukso standartu.
Reikšminiai žodžiai: ganglioneuroma, retroperitoninis tarpas, naviko ekstirpacija.
Retroperitoneal ganglioneuroma: a case report
Agnė Čižauskaitė1, Mantas Trakymas2, Eugenijus Stratilatovas1
1 Vilnius University, Institute of Oncology, Department of General and Abdominal Surgery, Santariškių Str. 1, LT-08660 Vilnius, Lithuania2 Vilniaus University, Institute of Oncology, Department of Interventional Sonoscopy and Ultrasound Diagnostic, Santariškių Str. 1, LT-08660 Vilnius, Lithuania
E-mail: [email protected]; [email protected]; [email protected]
BackgroundGanglioneuroma is a rare, highly-differentiated, benign tumour originating in mature autonomic nerve cells. Most ganglioneuromas are asymptomatic and diagnosed incidentally. The most common site of occurence is posterior mediastinum and retroperitoneum.
Case reportA 23-year-old female patient was incidentally found to have a right-side abdominal tumour on ultrasonography. Magnetic resonance imaging and the histopathological examination revealed the diagnosis of retroperitoneal ganglioneuroma. The patient underwent the tumour extirpation. The total hospitalization lasted 13 days.
ConclusionUnfortunately, the diagnostics of retroperitoneal ganglioneuromas is still relatively difficult because of the lack of specific symptoms and imaging findings. Surgical treatment still remains a “gold standard” in the management of these tumours.
Keywords: ganglioneuroma, retroperitoneum, tumour extirpatio
Pooperacinis delyras po širdies operacijų
Get PDFJudita Andrejaitienė1,2, Edmundas Širvinskas1,2, Dovilė Šeikytė3, Roberta Petrauskaitė3, Sergej Gavrilov3
1 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos institutas2 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos, Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinika, Eivenių g. 2, LT-50009 Kaunas3 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademija
El. paštas: [email protected]
Šio straipsnio tikslas – apžvelgti rekomendacijas, kaip atpažinti ir nustatyti beprasidedantį delyrą po širdies operacijos ir laiku pradėti gydyti. Delyras po kardiochirurginių operacijų – tai sunki komplikacija, galinti išsivystyti ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu kiekvienam ligoniui, tačiau daugiau kenčia vyresnio amžiaus, o šios ligos baigtis priklauso nuo to, ar laiku nustatoma ir racionaliai gydoma. Pooperacinis delyras gerokai pailgina gydymo intensyviosios terapijos skyriuje laiką, didina mirštamumą ir kitų komplikacijų skaičių. Anksti nustatytas pooperacinis delyras padeda laiku pradėti gydymą, leidžia pasiekti geresnių rezultatų. Kadangi benzodiazepinų, narkotikų vartojimas didina delyro riziką, raminamųjų ir skausmą malšinančių vaistų skyrimas turi būti apgalvotas ir pagrįstas. Dėl simptomų įvairovės delyras po kardiochirurginių operacijų dažnai yra nepakankamai įvertinamas ar per vėlai diagnozuojamas. Labai svarbu gilinti sveikatos priežiūros darbuotojų žinias apie šias pooperacines senyvo amžiaus pacientų komplikacijas, jų rizikos veiksnius, pažintinių funkcijų vertinimo būdus ir delyro atpažinimą. Deja, intensyviosios terapijos skyriuose dar netaikoma adekvati centrinės nervų sistemos rizikos stebėsena, todėl reikalingas delyro nustatymo algoritmas, kuris tiktų ITS gydomiems pacientams ir beprasidedantis delyras būtų deramai atpažintas intensyviosios terapijos specialistų.Reikšminiai žodžiai: delyras, pooperacinis delyras, delyras po širdies operacijų, pažintinių funkcijų sutrikimas, širdies operacija, dirbtinė kraujo apytaka.
Reikšminiai žodžiai: delyras, pooperacinis delyras, delyras po širdies operacijų, pažintinių funkcijų sutrikimas, širdies operacija, dirbtinė kraujo apytaka.
Post-cardiac surgery delirium
Judita Andrejaitienė1,2, Edmundas Širvinskas1,2, Dovilė Šeikytė3, Roberta Petrauskaitė3, Sergej Gavrilov3
1 Institute of Cardiology of Lithuanian University of Health Science2 Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy Hospital, Department of Cardiothoracic and Vascular Surgery, Eivenių Str. 2, LT-50009 Kaunas, Lithuania3 Lithuanian University of Health Sciences, Medical AcademyE-mail: [email protected]
The purpose of this article is to review the guidelines for identifying, diagnosing and beginning an early treatment of an initiating delirium. Post-cardiac surgery delirium is a severe complication which can develop in any patient during the early postoperative period; however, it is more common in elderly patients, and the outcome of the condition depends on the timely diagnosis and rational treatment. Postoperative delirium substantially increases the time of treatment in the intensive care unit, increases mortality and the number of other complications. If diagnosed early, it helps to begin the timely treatment of the patient and to achieve better results. Since the use of benzodiazepines and narcotic substances increases the risk of delirium, the prescription of sedative and anaesthetic drugs must be well thought-out and reasonable. Due to the diversity of its symptoms, post-cardiac surgery delirium is frequently underestimated or is diagnosed too late. It is very important to deepen the healthcare workers’ knowledge of these postoperative complications in elderly patients, their risk factors, cognitive function assessment methods and delirium identification. Unfortunately, intensive care units still not apply an adequate central nervous system monitoring; therefore, an effective delirium identification algorithm is necessary, which would be suitable for patients treated in the intensive care unit, and the initiating delirium could be properly identified by intensive care specialists.
Key words: delirium, postoperative delirium, post-cardiac surgery delirium, postcardiotomy delirium, postoperative cognitive dysfunction, cardiac surgery, cardiopulmonary bypass
Krūtį tausojančios operacijos ir kombinuotojo gydymo rezultatai
Get PDFValerijus Ostapenko1, Saulius Bružas1, Algimantas Mudėnas1, Jonas Sabonis1, Algirdas Jackevičius1, Juozas Kurtinaitis1, Anatolijus Ostapenko2, Narimantas Evaldas Samalavičius1, Laima Bloznelytė-Plėšnienė1
1 Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, Santariškių g. 1, LT-08661 Vilnius2 Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Čiurlionio g. 21, LT-03101 VilniusEl. paštas: [email protected]
TikslasKrūtį tausojančios operacijos (KTO) pastaruoju metu yra pripažintas krūties vėžio gydymas, kuriam chirurgija teikia pirmumą. Krūtį tausojančių operacijų skaičius didėja industrinėse pasaulio šalyse, taip pat ir Lietuvoje. Šio darbo tikslas – įvertinti Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (VUOI) KTO kombinuotojo gydymo rezultatus.
Ligoniai ir metodaiDarbe atliekama retrospektyvi 349 pacienčių, sergančių I, II, III stadijos krūties vėžiu ir gydytų KTO, analizė. Visoms pacientėms buvo taikytas kombinuotasis gydymas. Ligonių amžius mediana buvo 51 metai, stebėjimo mediana – 9,4 metų.
RezultataiBendras ligonių, sergančių I stadijos krūties vėžiu, penkerių išgyvenimas 93,6 % (88,3–96,5), II stadijos – 76,4 % (69,5–81,9), o III – 64,0 % (42,2–79,4). Pasitaikė 22 lokalūs recidyvai. Atkryčio išsivystymo tikimybė siekė 8,0 % (5,2 %–12,3 %).
IšvadaDarbo rezultatai leidžia teigti, kad KTO įdiegus VUOI, atkryčių nepadaugėjo, o bendrieji išgyvenimo rezultatai buvo panašūs į tarptautinių randomizuotų klinikinių studijų rezultatus.
Reikšminiai žodžiai: krūties vėžys, krūtį tausojančios operacijos, gydymo rezultatai.
Breast preserving surgery and results of combined treatment
Valerijus Ostapenko1, Saulius Bružas1, Algimantas Mudėnas1, Jonas Sabonis1, Algirdas Jackevičius1, Juozas Kurtinaitis1, Anatolijus Ostapenko2, Narimantas Evaldas Samalavičius1, Laima Bloznelytė-Plėšnienė1
1 Institute of Oncology,Vilnius University, Santariškių Str. 1, LT-08661 Vilnius, Lithuania2 Medical Faculty Vilnaus University, Čiurlionio Str. 21, LT-03101 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected]
BackgroundBreast conservation therapy (BCT) is now well established as an oncologically safe treatment for primary breast cancer. BCT rates are growing in industrial countries, also in Lithuania. The aim of the study was to analyze the results of combined treatment of breast conservation therapy at the Oncology Institute of Vilnius University.
Patients and methodsA retrospective analysis of 376 patients with stages I, II, III breast cancer, who underwent BCT treatment at the Oncology Institute of Vilnius University in 1999–2000, was performed. The patients’ age median was 51 years and the follow-up median 9.4 years.
ResultsThe overall 5-year survival in stage I was 93.6% (88.3–96.5), stage II – 76.4% (69.5–81.9), stage III – 64.0% (42.2–79.4); 22 local recurrences were observed. The cumulative probability of local recurrence was estimated to be 8.0% (5.2–12.3%).
ConclusionsThe implementation of BCT at the Oncology Institute of Vilnius University did not peaked the recurrence rates, and patients’ survival was found to be comparable to the findings of randomized clinical studies.
Keywords: breast cancer, breast-preserving surgery, results of combined treatment
Chirurginio gydymo įtaka sergančiųjų imuninei sistemai ir pacientų lytis
No full textVilniaus universiteto Onkologijos institutas, Santariškių g. 1, LT-08660 Vilnius
El. paštas: [email protected]
Straipsnyje apžvelgti tyrimai, susiję su chirurginio gydymo poveikiu vėžiu sergančių ligonių imuninei sistemai. Operacija sutrikdo imuninės sistemos funkcijas ir gali skatinti ligos progresavimą. Nustatyta skirtinga imuninės sistemos reakcija į traumą ar kitokius pažeidimus priklausomai nuo lyties (vyrams imunosupresija yra stipresnė nei moterims). Svarbu išsiaiškinti, ar po chirurginės intervencijos nevienodos vyrų ir moterų imuninės sistemos funkcijos gali turėti įtakos piktybinės ligos eigai. Tyrimai rodo, kad atsakas gali būti susijęs su lytiniais hormonais. Kol kas yra mažai informacijos apie sergančių vėžiu ligonių imuninės sistemos veiklos pokyčius pooperaciniu laikotarpiu priklausomai nuo lyties, o sutrikdytų šios sistemos funkcijų korekcija po operacijos gali padėti numatyti veiksmingesnes gydymo strategijas atsižvelgiant į ligonio lytį.
Reikšminiai žodžiai: operacija, imunitetas, vėžys, lytis.
The influence of surgical treatment on cancer patients immune system and according to gender
Birutė Kazbarienė
Institute of Oncology, Vilnius University, Santariškių Str. 1, LT-08660 Vilnius, Lithuania
E-mail: [email protected]
This article focuses on the effect of surgical stress on cancer patients immune system. Surgery induces dysfunction of the immune system and may promote remnant cancer cell growth and metastasis. Difference of the immune system functions between females and males is seen in the response to injury (immunosuppression is more expressed in men than in women). It is important to determine whether or not different immune response in men and women may influence cancer development after surgery. Researches suggest that response may be linked with various sex hormones. For the present time there isn’t enough information about immune system functions of cancer patients depending on their gender in perioperative period. Therefore future investigations are necessary because restore of immune system disturbance may provide the better opportunity to choose treatment strategy in dependence of the cancer patients gender.
Keywords: surgery, immunity, cancer, gende
Nevarikozinio kraujavimo iš viršutinės virškinimo trakto dalies gydymo rekomendacijos
Get PDFLaimas Jonaitis, Kęstutis Adamonis, Jonas Valantinas, Juozas Stanaitis, Limas Kupčinskas
Nevarikozinis kraujavimas iš viršutinės virškinimo trakto dalies yra dažna ir gyvybei grėsminga būklė, kurios diagnostikai ir gydymui reikia turėti žinių ir patirties. Šios patologijos diagnostika ir gydymas labai svarbus skubiosios pagalbos, intensyviosios terapijos skyrių gydytojų, endoskopuotojų, gastroenterologų ir chirurgų kasdieniame darbe. Straipsnyje pateikiamos Lietuvos gastroenterologų draugijos ekspertų posėdyje apsvarstytos tarptautiniu mastu priimtos rekomendacijos, stengiantis jas pritaikyti prie Lietuvos medicinos įstaigų situacijos.
Recommendations for managing patients with nonvariceal gastrointestinal bleeding
Laimas Jonaitis, Kęstutis Adamonis, Jonas Valantinas, Juozas Stanaitis, Limas Kupčinskas
Nevarikozinis kraujavimas iš viršutinės virškinimo trakto dalies yra dažna ir gyvybei grėsminga būklė, kurios diagnostikai ir gydymui reikia turėti žinių ir patirties. Šios patologijos diagnostika ir gydymas labai svarbus skubiosios pagalbos, intensyviosios terapijos skyrių gydytojų, endoskopuotojų, gastroenterologų ir chirurgų kasdieniame darbe. Straipsnyje pateikiamos Lietuvos gastroenterologų draugijos ekspertų posėdyje apsvarstytos tarptautiniu mastu priimtos rekomendacijos, stengiantis jas pritaikyti prie Lietuvos medicinos įstaigų situacijos
Aloplastika kirkšnies išvaržų chirurgijoje Lietuvoje
Get PDFDeividas Narmontas, Audrius Gradauskas
Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Chirurgijos klinika, Antakalnio g. 57, LT-10207 Vilnius Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Reabilitacijos, sporto medicinos ir slaugos institutas,M. K. Čiurlionio g. 21, LT-03101 VilniusEl. paštas: [email protected]
Modernioji išvaržų chirurgijos era prasidėjo XIX amžiaus paskutinį dešimtmetį. Iki XX amžiaus pabaigos išvaržų operacijos buvo atliekamos be aloplastinių medžiagų – anatomiškai rekonstruojami kirkšnies kanalo sienų sluoksniai. Šiuo metu chirurgai vis geriau supranta aloplastinių medžiagų svarbą išvaržų operacijoms, kurios gali būti atliekamos atviru ar laparoskopiniu būdu.Šiame straipsnyje apžvelgiama Vilniaus krašto ligoninių, kuriose dirba Vilniaus chirurgų draugijos nariai, kirkšnies išvaržų operacijų naudojant aloplastines medžiagas dinamika 2001–2003, 2006 ir 2008 metais. Į visas ligonines, kuriose dirba Vilniaus chirurgų draugijos nariai, buvo išsiųstos specialiai paruoštos anketos. Anketoje buvo tokie klausimai: kiek iš viso atlikta išvaržų operacijų, kiek operuota kirkšnies išvaržų, kokiais metodais, kiek planinių, recidyvinių ir skubių operacijų.Susumavę visus duomenis pamatėme, kad, operuojant planines pirmines kirkšnies išvaržas, vis dažniau naudojamas tinklelis. Didžiąją daugumą recidyvinių kirkšnies išvaržų operacijų taip pat sudaro operacijos naudojant aloplastines medžiagas. Tačiau, iš anketų surinktais duomenimis, dar ne visoms recidyvinėms išvaržoms yra naudojamas sintetinis tinklelis.
Reikšminiai žodžiai: kirkšnies išvarža, aloplastika, tendencijos.
Aloplasty in inguinal hernia repair in Lithuania
Deividas Narmontas, Audrius Gradauskas
Vilnius City University Hospital, Clinic of Surgery, Antakalnio str. 57, LT-10207 Vilnius, Lithuania Vilnius University Medical Faculty, Institute of Rehabilitation, Sport medicine and Nursing,M. K. Čiurlionio str. 21, LT-03101 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected]
Since the 19th century in the last decade of the 20th century, when the modern era of hernia surgery began, hernia operations were performed without alloplastic materials by anatomically reconstructing the inguinal canal wall layers. Currently, surgeons are aware of the importance of alloplastic materials in hernioplasty, which can be performed via open or laparoscopic method.This article gives an overview of hernia surgery using alloplastic materials in 2001–2003, 2006 and 2008 in the hospitals of Vilnius region fusing the Society of Vilnius surgeons.Specially prepared questionnaires were sent to staff of hospitals connecting Vilnius Surgeons Society. The questionnaire had the following questions: how many hernioplasties were performed in general, how many inguinal hernioplasties were performed, what operation methods were used, etc.By aggregating of all the data we found that a lot more of alloplasties are done for primary inguinal hernia. The same is with recurrent hernias. However, according to the data collected from questionnaires, still not all hernioplasties are done with surgical mesh.
Key words: inguinal hernia, mesh, tendencies
Intraveninių narkomanų triburio vožtuvo izoliuoto infekcinio endokardito chirurginio gydymo patirtis
Get PDFGediminas Džiugas1, Kęstutis Ručinskas1 , Palmyra Semėnienė1, Karolina Džiugienė2, ArimantasGrebelis1, Vytautas Sirvydis1
1 Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinika, Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl. paštas: [email protected] Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas
Įvadas: Mažiausiai 5 % triburio vožtuvo (TV) infekcinio endokardito (IE) atvejų reikia gydyti chirurgiškai. Nėra daug studijų, analizuojančių intraveninių narkomanų izoliuoto triburio vožtuvo infekcinio endokardito chirurginio gydymo rezultatus. Duomenų apie tokių ligonių gydymą Lietuvoje nėra. Mes pateikiame pastarųjų 10-ies metų rezultatus, gydant intraveninius narkomanus, operuotus dėl triburio vožtuvo infekcinio endokardito. Įvertinome triburio vožtuvo protezavimo biologiniu vožtuvu ir plastikos ankstyvuosius bei vėlyvuosius rezultatus.
Ligoniai ir metodai: Ši studija retrospektyvi. Atlikta 18 ligonių, operuotų Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centre dėl izoliuoto triburio vožtuvo infekcinio endokardito 2000–2010 m., duomenų analizė. Visi ligoniai vartojo intraveninius narkotikus.
Rezultatai: Pooperaciniu laikotarpiu nemirė nė vienas ligonis, visi išrašyti iš stacionaro. Ankstyvųjų pooperacinių komplikacijų pasitaikė tik ligoniams, kuriems atliktas triburio vožtuvo protezavimas (4 iš 14 pacientų). Tačiau skirtumas, palyginti su triburio vožtuvo plastikos grupe, nereikšmingas (p=0,225). Ilgesnė hospitalizacijos trukmė buvo po TV protezavimo biologiniu protezu (27,7±14,5 d.) nei po TV plastikos (18,7±15,1 d.). Vėlyvosios komplikacijos išsivystė 8 ligoniams: septyniems buvo atliktas pirminis TV protezavimas biologiniu vožtuvu ir vienam – TV plastika. Keturiems ligoniams buvo infekcinio endokardito atkrytis. Vėlyvuoju pooperaciniu laikotarpiu mirė 4 (22 %) ligoniai.
Išvados: Daliai intraveninių narkomanų triburio vožtuvo chirurginė korekcija yra vienintelis veiksmingas triburio vožtuvo infekcinio endokardito gydymo būdas. Po triburio vožtuvo protezavimo biologiniu protezu dažnai būna ankstyvųjų ir vėlyvųjų komplikacijų. Triburio vožtuvo plastika – saugesnis gydymo būdas ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu.
Reikšminiai žodžiai: triburis vožtuvas, intraveninių narkotikų vartojimas, infekcinis endokarditas, triburio vožtuvo plastika, triburio vožtuvo protezavimas, komplikacijos
The experience of surgery for isolated tricuspid valve infective endocarditis in intravenous drug abusers
Gediminas Džiugas1, Kęstutis Ručinskas1 , Palmyra Semėnienė1, Karolina Džiugienė2, ArimantasGrebelis1, Vytautas Sirvydis1
1 Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinika, Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl. paštas: [email protected] Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas
Objective: Tricuspid valve infective endocarditis usually affects intravenous drug users. At least 5% of patients with tricuspid valve infective endocarditis have to be treated surgically. Few data exist on surgery for the isolated tricuspid valve infective endocarditis in intravenous drug abusers, and there is no such data in Lithuania. This study summarizes our experience in a surgical treatment of isolated tricuspid valve infective endocarditis in intravenous drug users.
Patients and methods: This is a retrospective analysis of 18 patients operated on for isolated tricuspid valve infective endocarditis in our centre in 2000–2010. All the patients were intravenous drug abusers.
Results: There were no perioperative deaths. Early complications were observed only in the tricuspid valve replacement group (4/14), but there was no significant difference (p = 0.225) was compared to the reconstruction group. There was a longer hospitalization period (27.7 ± 14.5 d) for tricuspid valve replacement than for tricuspid valve reconstruction (18.7 ± 15.1 d.). Eight patients had late complications, of them seven had undergone initial tricuspid valve replacement and one – reconstruction. Four patients had recurrent endocarditis. Late mortality was in 4 (22 %) patients.
Conclusion: For some intravenous drug abusers, tricuspid valve surgery for tricuspid valve infective endocarditis is the only effective treatment. Tricuspid valve replacement with biological prosthesis for intravenous drug abusers is associated with numerous early and late postoperative complications. Tricuspid valve reconstruction is a safe method of treatment in the early postoperative period.
Key words: tricuspid valve, intravenous drug abusers, infective endocarditis, tricuspid valve reconstruction, tricuspid valve replacement, complications
Antrinių prieširdžių pertvaros defektų gydymo chirurginiu ir perkateteriniu būdu ankstyvųjų rezultatų ir komplikacijų palyginimas
Get PDFLina Gumbienė1, Vytautas Juknevičius2 , Valdas Bilkis1 , Virgilijus Tarutis1 , Diana Zakaraitė1 , Rimantas Karalius1 , Giedrė Nogienė1 , Alicija Dranenkienė1
1 Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinika, Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl. paštas: [email protected] Vilniaus universitetas Medicinos fakultetas
Tikslas: Palyginti prieširdžių pertvaros defekto chirurginio ir perkateterinio gydymo metodų ankstyvuosius rezultatus ir komplikacijas.
Ligoniai ir metodai: Retrospektyviai tirti vyresni nei 13 metų amžiaus ligoniai, kuriems 2006–2009 m. mūsų ligoninėje buvo gydytas antrinis prieširdžių pertvaros defektas.
Rezultatai: 62 ligoniams atlikta chirurginė defekto korekcija (A grupė), 35 ligoniams defektas buvo panaikintas perkateteriniu būdu (B grupė). Vidutinis A grupės ligonių amžius buvo 36,1 metų (nuo 13 iki 71), B grupės – 40,51 metų (nuo 14 ik 72). Viena A grupės ligonė mirė po operacijos išsivysčius infekcinei komplikacijai ir dauginiam organų nepakankamumui. Vienai B grupės ligonei defekto panaikinti nepavyko, dar vienai pacientei po procedūros liko nedidelis nuosrūvis tarp prieširdžių. Komplikacijų nepatyrė daugiau B grupės ligonių negu A grupės (atitinkamai 91,4 % ir 59,67 %, p < 0,05). Sunkių komplikacijų išsivystė tik chirurginiu būdu gydytiems ligoniams. B grupės ligonių hospitalizacijos trukmė buvo statistiškai reikšmingai mažesnė negu A grupės (atitinkamai 4,4 ± 2,6 ir 16,7 ± 16,6 paros, p < 0,0001).
Išvados: Ligoniams, kuriems prieširdžių pertvaros defektas uždaromas perkateteriniu būdu, išsivysto mažiau ankstyvųjų pooperacinių komplikacijų ir jų hospitalizacijos laikas trumpesnis. Po chirurginės prieširdžių pertvaros defekto korekcijos atsiradusios ankstyvosios pooperacinės komplikacijos sietinos su buvusiu triburio vožtuvo nesandarumu.
Reikšminiai žodžiai: įgimtos širdies ydos, prieširdžių pertvaros defektas, chirurgija, perkateterinis uždarymas
Comparison of early results and complications in transcatheter and surgical closure of secundum atrial septal defect
Lina Gumbienė1, Vytautas Juknevičius2 , Valdas Bilkis1 , Virgilijus Tarutis1 , Diana Zakaraitė1 , Rimantas Karalius1 , Giedrė Nogienė1 , Alicija Dranenkienė1
1Vilnius University, Clinic of Cardiovascular Diseases, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected] University Faculty of Medicine
Objective: To compare early results and complications in transcatheter and surgical closure of the secundum atrial septal defect (ASD).
Patients and methods: rectal prolapse, rectal cancer, faecal incontinence, Altemeyer operation
Results: Sixty-two patients underwent surgical correction (Group A), 35 patients underwent transcatheter ASD closure with Amplatzer septal occluder (Group B). The mean age in Group A was 36.14 (13–71) years, in Group B 40,51 (14–72) years. One patient in Group A died because of postoperative infection, heart and renal failure. In Group B, the procedure was unsuccessful in one patent, and residual shunt was found in one patient. The percentage of patients without complications was higher in Group B (91.4% versus 59.7% in Group A, p < 0.05). Severe complications were diagnosed only in the surgical (A) group. The mean length of hospital stay was shorter in Group B (4.4 ± 2.64 days) compared with Group A (16.69 ± 16.55 days, p < 0.0001).
Conclusions: The lower rate of early complications and a shorter hospital stay were observed in the transcatheter atrial septal defect closure group. More frequent complications after surgery could have been caused by the insufficiency of the tricuspid valve.
Key words: congenital heart disease, atrial septal defect, surgery, transcatheter closur
Viršutinės galūnės segmentų replantacijų 25 metų apžvalga
Get PDFŠarūnas Mažeika, Giedrė Stundžaitė-Baršauskienė, Kęstutis Vitkus1Vilniaus universiteto Reumatologijos, traumatologijos-ortopedijos ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centras,Žygimantų g. 3/1, LT-01102 Vilnius2Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filialo Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriusEl paštas: [email protected]
Straipsnyje apžvelgiamos 25 metų (1983–2007) viršutinės galūnės replantacijų patirtis. Į tyrimą įtraukti pacientai, kuriems buvo visiškai arba iš dalies amputuotas viršutinės galūnės segmentas, traumos metu pažeisti griaučiai ir kraujotaka, replantacijos metu atkurta kraujotaka. Retrospektyviai išanalizuotos 1573 pacientų, kuriems buvo replantuoti 1942 segmentai, ligos istorijos. Išnagrinėta replantacijų priežastys, tipai, traumuojantys įrankiai, pacientų socialinė padėtis ir šių rodiklių kitimas. Įvertintas replantų prigijimas pagal amputacijų tipus. Nustatyta prigijimo sėkmės priklausomybė nuo lyties. Atskirai įvertinta vaikų, paauglių replantacijų dinamika. Analizuota nejautros tipo atliekant replantacijas dinamika. Aptartos replantacijų skaičiaus mažėjimo priežastys.
Reikšminiai žodžiai: amputacija, replantacija, pirštai, ranka, anastomozė, viršutinė galūnė
Replantations of upper extremity segments: a 25-years review
Šarūnas Mažeika, Giedrė Stundžaitė-Baršauskienė, Kęstutis Vitkus1Vilnius University Clinics of Rheumatology, Traumatology-Ortopaedics and Reconstructive Surgery,Žygimantų Str. 3/1, LT-01102 Vilnius, Lithuania2Hospital Santariškių Clinics, Department of Plastic and Reconstructive SurgeryE-mail: [email protected]
We overview a 25-year (1983–2007) experience in replantations. The retrospective study included patients according to following criteria: completely or partially amputated upper limb segment, injured skeleton and circulation (vitality), performed replantation or revascularization. 1573 patients’ histories were included. 1942 upper limb segments were replanted for 1973 patients. We analyzed the cause and type of amputation, tools of injury, patients’ social situation and dynamics of change. We evaluated the successful rate of replantation in different types of amputation. We found differences in survival due to the patient’s gender. We analyzed the dynamics of replantations in children and adolescents separately. Also, we analyzed the dynamics of different types of anesthesia for replantations. We discussed the reasons for the reduced number of replantations.
Keywords: amputation, replantation, digits, hand, anastomosis, upper extremit