Lietuvos chirurgija
Not a member yet
718 research outputs found
Sort by
Dviejų krūtį tausojančių operacijų – pusmėnulinės segmentektomijos ir naviką adaptuojančios mastopeksijos palyginimas: monocentrinis tyrimas
Get PDFTyrimo tikslasPalyginti krūtį tausojančias operacijas: periareolinę naviką adaptuojančią mastopeksiją su įprasta pusmėnuline segmentektomija, nustatyti ypatumus, metodų pranašumus ir trūkumus, pasirenkant kurį nors operacijos metodą.Tyrimo metodaiAtlikta retrospektyvioji analizė pacienčių, operuotų „Ammerland“ klinikų Krūties centre Vesterštėdėje (Vokietija) 2008–2009 m. dėl pirminio krūties vėžio, atliekant pusmėnulinę segmentektomiją (n = 136) bei periareolinę naviką adaptuojančią mastopeksiją (n = 131). Abiejų operacijų metodikos buvo nagrinėjamos atsižvelgiant į įvairius kriterijus: naviko ir krūties dydį, kūno masės indeksą, rezektato svorį ir kitus. Duomenys nagrinėti naudojant Stjudento t bei chi kvadrato (χ2) testus, Pearsono koreliaciją ir Kendallo tau-b (r), kai p < 0,05.RezultataiPašalinto audinio svoris (36,96 g ± 20,68 vs. 53,13 g ± 33,03, p = 0,0001, p < 0,05) ir naviko skerspjūvis (17,63 mm ± 11,94 vs. 25,77 mm ± 17,25, p = 0,0001, p < 0,05) buvo didesni pacienčių, kurioms buvo atlikta naviką adaptuojanti mastopeksija. Mažesnes krūtis turinčios moterys buvo dažniau operuojamos naudojant mastopeksijos metodiką, p = 0,008, p < 0,05.Pakartotinių operacijų skaičius (apie 30 %, p = 0,351) ir naviko atstumas iki rezektato kraštų abiejose grupėse nesiskyrė (segmentektomija – 5,52 mm ± 2,59, mastopeksija – 5,88 mm ± 2,87, p = 0,377). Operacijos laikas buvo 1,7 karto ilgesnis mastopeksijos grupėje (113,4 min. ± 29,42 vs. 67,61 min. ± 26, p = 0,001, p < 0,05). Komplikacijų skaičius abiejų operacijų grupėse nesiskyrė, p = 0,34.IšvadaTaikant naviką adaptuojančių periareoliarinės mastopeksijos operacijų metodiką, galima pašalinti didesnius navikus nei įprastos pusmėnulinės segmentektomijos būdu. Mastopeksija taip pat gali būti taikoma moterims, turinčioms mažesnį kūno masės indeksą bei mažesnes krūtis.Reikšminiai žodžiai: krūtį tausojanti operacija (KTO), onkoplastinė chirurgija, naviką adaptuojanti mastopeksija.Comparison of tumor-adapted mastopexy with semilunar segmentectomy – monocentric study
ObjectiveTumor-adapted periareolar mastopexy is a breast-conserving oncoplastic surgery method in the breast cancer treatment. The aim of this study was a comparison of breast-conserving surgeries, tumor-adapted periareolar mastopexy vs. the usual semilunar segmentectomy, determination of characteristic properties, advantages and disadvantages when choosing one or another surgery method.MethodsData on patients from 2008–2009 were retrospectively examined. All patients underwent surgery for primary breast carcinoma by semilunar segmentectomy (n = 136) or by pariareolar tumor-adapted mastopexy (n = 131) at the Breast Center of the Ammerland Clinic in Westerstede, Germany. Both surgical techniques were analyzed on various criteria, such as tumor / breast-relation, BMI, resection weight, etc. The data analysis was performed using Student’s t-test or the Chi-square (χ2) test, the correlation by Pearson and Kendall’s Tau-b (r) when p < 0.05.ResultsThe removed tissue weight (36.96 ± 20.68 g vs. 53.13 ± 33.03 g, p = 0.0001, p < 0.05) and the diameter of the tumor (17.63 ± 11.94 mm vs. 25.77 ± 17.25 mm, p = 0.0001, p < 0.05) were larger in the tumor-adapted mastopexy patient group than in the semilunar segmentectomy group. For women with small breasts, mastopexy was used more frequently, p = 0.008, p < 0.05.The number of secondary surgeries (both groups about 30 perc., (p = 0.351) and the distance between the tumor and the resection margin were the same for both surgical procedures (segmentectomy – 5.52 ± 2.59 mm and mastopexy – 5.88 ± 2.87 mm, p = 0.377). The duration of surgery was 1.7 times longer in mastopexy than in the other technique (113.4 ± 29.42 min vs. 67.61 ± 26 min, p = 0.001, p < 0.05). The complication rate was the same in both methods, p = 0.34.ConclusionPeriareolar tumor-adapted mastopexy allows removing larger tumors than the semicircular segmentectomy. Mastopexy can be indicated for women with a lower BMI and smaller breasts.Key words: breast-conserving surgery (BCS), oncoplastic surgery, tumor-adapted mastopexy
Stuburo krūtininės ir juosmeninės dalies lūžių operacinio gydymo rezultatai
Get PDFTikslasĮvertinti pacientų darbingumo pokyčius po stuburo lūžių operacinio gydymo.Ligoniai ir metodaiRetrospektyviai išanalizuoti 121 ligonio, operuoto 2007–2010 m. RVUL Ortopedijos ir traumatologijos centre dėl nestabilių stuburo krūtininės ir juosmeninės dalių lūžių be neurologinių komplikacijų duomenys. Į galutinę analizę įtraukti 44 ligoniai, kurie suskirstyti į tris socialines grupes: A – dirbantys ne visu krūviu, turintys neįgalumą, pensininkai; B – dirbantys visu krūviu; C – bedarbiai. Atlikta ligonių nedarbingumo analizė ir gydymo rezultatų vertinimas naudojant Oswestry klausimyną.RezultataiIš tirtų 44 ligonių moterų buvo 17 (38,6 proc.), vyrų – 27 (61,4 proc.). Amžiaus vidurkis buvo 41,9 ± 15,9 (21–75) metų. Vidutinis laikas iki operacijos buvo 9,5 ± 12,2 (1–50) dienos. A grupėje nedarbingumas po operacijos padidėjo nuo 5 (11,4 proc.) iki 21 (47,7 proc.), B grupėje darbingumas grįžo 21 (63,6 proc.) iš 33, C grupėje bedarbių sumažėjo nuo 6 (13,6 proc.) iki 2 (4,6 proc.) po gydymo. Ligoniai Oswestry klausimynu ištirti vidutiniškai po 19,1 ± 3,85 (12–24) mėnesių po traumos. Iš visų ištirtų 44 ligonių sunkus ir luošinantis neįgalumas pagal Oswestry skalę nustatytas 18 (40,9 proc.), o lengvas ir vidutinis neįgalumas – 26 (59,1 proc.). Vidutinis Oswestry klausimyno balų skaičius buvo 36 ± 21,5 (0–76).IšvadosPo stuburo lūžių operacinio gydymo darbingumas grįžta 63,6 proc. prieš traumą visu krūviu dirbusių pacientų. Po traumos gydymo dirbančių ne visu krūviu, turinčių neįgalumą, pensininkų padaugėjo nuo 11,4 iki 47,7 proc. Iš visų operuotų pacientų dažniau nustatytas lengvas ir vidutinis neįgalumas nei sunkus.Reikšminiai žodžiai: stuburas, lūžiai, operacinis gydymas, fiksacijos tipas, socialinės grupės.Outcome of surgical treatment of thoracic and lumbar spine fractures
ObjectiveTo evaluate the disability score after the surgical treatment of spinal column fractures.Materials and methodsData on 121 patients with unstable thoracic and lumbar spinal column vertebrae fractures without neurological complications, who underwent surgical fixation in the Centre of Traumatology and Orthopaedics in the Republic Vilnius University Hospital in 2007–2010, was retrospectively analyzed; 44 fixations were enrolled into the final study, and all the patients were grouped into three groups according to the level of disability: A – retirees, people having disability and working not full time; B – working full time; C – unemployed. The results of the disability and surgical treatment were analyzed by using the Oswestry scale.ResultsOf the 44 treated patients, 17 (38.6 perc.) were women and 27 (61.4 perc.) – men. The average age of the patients was 41.9 ± 15.9 (range, 21–75). The average time until the surgery was 9.5 ± 12.2 (1–50) days. The number of patients with disability in group A increased from 5 (11.4 perc.) to 21 (47.7 perc.), in group B the ability to work full time returned to 21 (63.6 perec.) out of 33, in group C the number of unemployed after surgery decreased from 6 (13.6 perc.) to 2 (4.6 perec.). The Oswestry disability scale was used 19.1 ± 3.85 (12–24) months after surgery. Severe disability was diagnosed to 18 (40.9 perc.) patients, minimal and moderate to 26 (59.1 perc.). The average score according to the Oswestry scale was 36 ± 21.5 (0–76).ConclusionsAfter surgical treatment, the ability to work returned to 63.6 perc. of the patients who were able to work full time before the trauma. After the trauma and surgery, the number of retirees and disabled patients increases from 11.4 perc. to 47.7 perc. The minimal and moderate disability among the operated on patients is identified more often than the severe one.Keywords: spinal column, fractures, surgical treatment, fixation type, social groups
Intratekalinis skausmo malšinimas morfinu atliekant laparoskopines gaubtinės žarnos operacijas
Get PDFPovilas Miliauskas1, Renatas Tikuišis1,2, Narimantas Evaldas Samalavičius1,3, Aleksas Žurauskas1
1Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Chirurgijos klinika, Santariškių g. 1, LT-08660 Vilnius2Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anesteziologijos ir Reanimatologijos klinika, Šiltnamių g. 29, LT-04130 Vilnius3Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinika, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius
El. paštas: [email protected]
Įvadas / tikslas
Intratekaliai sušvirkštas morfinas pasižymi geromis skausmą malšinančiomis savybėmis, atliekant įvairias chirurgines operacijas. Laparoskopinė kolorektalinė chirurgija tampa gera alternatyva atviroms gaubtinės žarnos operacijoms. Šio darbo tikslas – įvertinti intratekalinio skausmo malšinimo morfinu efektyvumą po laparoskopinių gaubtinės žarnos operacijų.
Ligoniai ir metodai
Į tyrimą buvo įtraukta 40 ligonių, kuriems buvo atliktos laparoskopinės gaubtinės žarnos operacijos. Atsitiktinės atrankos būdu jie suskirstyti į dvi grupes, atsižvelgiant į pooperacinio skausmo malšinimo metodą: IT grupę (n=20) sudarė pacientai, kuriems intratekaliai prieš anestezijos indukciją buvo sušvirkšta vienkartinė 0,4 mg morfino dozė, ir IV grupę (n=20) – pacientai, kuriems pirmą pooperacinę parą buvo taikoma nuolatinė intraveninė morfino 0,02 mg/kg/val. infuzija. Kitas paras abiejų grupių pacientų skausmas buvo slopinamas į raumenis leidžiamu ketolganu. Abiejų grupių pacientams taikyta tokia pat bendroji nejautra. Pirmas 24 val. po operacijos skausmo intensyvumą vertinome naudodami vizualinę analoginę skausmo skalę ir suvartotų analgetikų kiekį.
Rezultatai
Pirmą parą po operacijos suvartota morfino ir ketolgano suminė dozė buvo mažesnė IT grupės pacientų, palyginti su IV grupės pacientais (p<0,05). Intratekalinis skausmo malšinimas morfinu buvo statistiškai patikimai geresnis negu intraveninis pirmą parą po operacijos. Tačiau gydymo ligoninėje laikas ir žarnyno veiklos atsitaisymo laikas nesiskyrė, lyginant abi pacientų grupes.
Išvada
Intratekaliai sušvirkštas morfinas anestezijos indukcijos metu statistiškai patikimai geriau malšina pooperacinį skausmą ir sumažina opioidų poreikį pirmą parą po laparoskopinių gaubtinės žarnos operacijų, palyginti su sistemiškai vartojamu morfinu.
Reikšminiai žodžiai: skausmo malšinimas, intratekalinis morfinas, laparoskopinės kolektomijos
Analgesic effect of intrathecal morphine in laparoscopic colon surgery
Povilas Miliauskas1, Renatas tikuišis1,2, Narimantas Evaldas samalavičius1,3, Aleksas žurauskas1
1Vilnius University, Institute of Oncology, Santariškių Str. 1, LT-08660 Vilnius, Lithuania2Vilnius University, Faculty of Medicine, Clinic of Anesthesiology and Intensive Care, Šiltnamių Str. 29, LT-04130 Vilnius, Lithuania3Vilnius Uuniversity, Faculty of Medicine, Clinic of Internal Diseases, Family Medicine and Oncology, Santariškių Str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania
E-mail: [email protected]
Background / Objective
A single intrathecal morphine injection has a good analgesic effect in various types of surgery. Laparoscopic colon surgery is becoming more common and offers a good alternative to open surgery in selected patients. The purpose of this study was to evaluate the intrathecal morphine analgesic effect after laparoscopic colon surgery.
Patients and methods
Fourty patients after laparoscopic colon surgery were included in the study. The patients were randomized to receive intrathecal 0.4 mg morphine (IT gr., n = 20) before anesthesia induction or intravenous 0.02 mg/kg/h morphine dose (gr. IV, n = 20). A standard anesthetic technique, including fentanyl, sevoflurane and air in oxygen, was used. The visual analog scale scores for pain and the amounts of the analgesics were recoded 24 h after surgery.
Results
The total dose of morphine and ketolgan in the first 24 hours postoperatively were smaller in the intrathecal group than in group IV (p < 0.05). The quality of analgesia in the first 24 h was better in the intrathecal morphine group (p < 0.05). There were no differences between the two groups as regards the returning of bowel function and the length of hospital stay.
Conclusion
Intrathecal morphine before anesthesia induction provided a significantly better postoperative analgesia than the intravenous use of morphine and was effective in reducing analgesics requirement during the first 24 h after laparoscopic colon surgery.
Key words: analgesia, intrathecal morphine, laparoscopic colectom
Laparoskopinis žarnos vientisumo atkūrimas po Hartmanno operacijos
Get PDFCenter of General Surgery, Faculty of Medicine, Republican Vilnius University Hospital, Šiltnamių Str. 29, Vilnius, Lithuania
E-mail: [email protected]; [email protected], [email protected]
Introduction
A change in procedure from open to laparoscopic reversal of Hartmann’s colostomy was implemented at our department between May 2009 and December 2010. The aim of the study was to investigate whether this change was beneficial for the patients.
Methods
The medical records of all patients who underwent colostomy reversal after a primary Hartmann’s procedure during the period from May 2009 to December 2010 were reviewed retrospectively in a case control study.
Results
A total of 13 patients were included. Six had a laparoscopic and 7 an open procedure. The two groups matched with regard to age, sex, the American Society of Anaesthestist (ASA) score, body mass index and indication for Hartmann’s operation. A significantly longer operation time was found for laparoscopic than for open surgery (median 285 versus 158 minutes,p < 0.001), but with a less blood loss (median 100 versus 600 ml, p < 0.001), faster return of bowel function (median three versus four days, p < 0.01) and a shorter postoperative hospitalization (median four versus six days, p < 0.01). No intraoperative complications occurred. One laparoscopic operation was converted (16.6%). There was no difference in postoperative complications between the two groups (10 versus 14%) and no anastomotic leaks. The total mortality was 0.
Conclusion
It is possible for trained laparoscopic general surgeons to perform laparoscopic reversal of Hartmann’s procedure as safely as in open surgery and with a faster recovery, shorter hospital stay and less blood loss despite a longer knife time. Therefore, it seems reasonable to offer patients a laparoscopic procedure at departments skilled in laparoscopic surgery and use it for standard colorectal surgery.
Key words: laparoscopic reversal of Hartmann’s colostomy; restoration of intestinal continuit
Laparoskopinė urachus cistų ir sinuso šalinimo operacija: du klinikiniai atvejai ir literatūros apžvalga
Get PDFĮžangaEmbrioninio šlapimo latako (urachus) anomalijos yra retos. Infekcija yra dažniausia jų komplikacija ir simptomų pasireiškimo priežastis. Simptomines urachus anomalijas reikia šalinti. Mes aprašome du klinikinius atvejus, kai sėkmingai pašalinta urachus cista ir sinusas laparoskopinės operacijos būdu. Mūsų turimais duomenimis, Lietuvoje atliktos pirmosios tokio pobūdžio operacijos.Atvejų pristatymasPirmas atvejis yra 55 metų amžiaus moters, kuri paguldyta į ligoninę dėl du mėnesius trunkančio padažnėjusio šlapinimosi. Atlikus pilvo echoskopiją, klaidingai nustatyta dešinės kiaušidės cistadenoma. Urachus cista buvo aptikta atlikus diagnostinę laparoskopiją, pilvo ir dubens kompiuterinę tomografiją. Antras atvejis yra 22 metų moters, kuri paguldyta į ligoninę dėl 10 dienų trunkančio pilvo skausmo ir bambos šlapiavimo. Pilvo echoskopijos metu žemiau bambos po pilvo siena buvo rastos dvi cistos – viena iš jų netoli šlapimo pūslės, kita atsiverianti į bambą. Remiantis atliktais tyrimais diagnozuota urachus cista ir sinusas. Abiem atvejais buvo atliktos laparoskopinės urachus cistų ir sinuso ekscizijos.IšvadosDaugelį metų urachus anomalijos buvo operuojamos atviruoju būdu, tačiau laparoskopinė operacija tapo gera alternatyva atvirosioms dėl silpnesnio pooperacinio skausmo, mažesnių randų, greitesnio sveikimo.Reikšminiai žodžiai: urachus cista, urachus sinusas, ekscizija, laparoskopinė operacija.Laparoscopic excision of urachal cysts and sinus: report of two cases and review of the literature
IntroductionUrachal abnormalities are rare. Usually, they are incidental findings and remain asymptomatic unless a complication (most commonly infection) occurs. A complicated urachal anomaly needs to be removed. We introduce two successful case reports, according to our data the first laparoscopic urachal remnant excision in Lithuania.Cases presentationIn the first case, 55-year-old female patient presented with a two-month history of dysuria. Abdominal ultrasonography misdiagnosed the right ovarian cyst. Diagnostic laparoscopy and pelvic computer tomography showed an urachal cyst. In the second case, a 22-year-old female patient presented with a ten-day history of abdominal pain and umbilical discharge. Abdominal ultrasonography showed two cysts (the first cyst was found near the urinary bladder and the second cyst was connected with the umbilicus) under the anterior abdominal wall. According to clinical symptoms and ultrasound findings, urachus sinus and cyst were diagnosed. Laparoscopic urachal anomaly excision operations were performed to both patients.ConclusionsLaparoscopy is an effective and safe minimally invasive technique in the management of urachal anomalies. Open surgical excision has been the treatment of choice for many years, but the laparoscopic approach has become an attractive alternative because of less postoperative pain, better cosmetics, and rapid convalescence.Key words: urachal cyst, urachal sinus, excision, laparoscopic surgery
Patologiniu nutukimu sergančių pacientų kepenų histologinių pokyčių vertinimas
Get PDFTyrimo tikslasĮvertinti patologiniu nutukimu sergančių pacientų kepenų histologinius pokyčius ir nustatyti galimus ryšius su demografiniais, kūno masės, laboratoriniais rodikliais bei gretutinėmis ligomis.Ligoniai ir metodaiPerspektyviajame tyrime dalyvavo 103 pacientai, kuriems buvo atlikta laparoskopinė skrandžio apjuosimo reguliuojama juosta operacija kūno masei mažinti. Jos metu 98 (95,1 proc.) pacientams buvo atlikta kepenų stulpelinė biopsija.RezultataiStatistiškai patikimas ryšys siejo histologinius kepenų rodiklius: 1) steatozę – su vyriška lytimi (p = 0,012), aspartataminotransferaze (AST) (p = 0,003), alaninaminotransferaze (ALT) (p = 0,003); 2) balioninę degeneraciją – su AST (p=0,036), gama-glutamiltransferaze (GGT) (p = 0,018); 3) skiltinį uždegimą – su cukriniu diabetu (CD) (p = 0,006); 4) portinį uždegimą – su trigliceridais (p = 0,011), hipertenzija (p = 0,01), miego apnėja (p = 0,028), hipertenzija su miego apnėja (p = 0,033); 5) fibrozę – su AST (p = 0,016), GGT (p = 0,013), trigliceridais (p = 0,011), CD (p = 0,006), hipertenzija (p = 0,04); 5) nealkoholinės kepenų suriebėjimo ligos aktyvumo indeksą – su kūno masės indeksu (p = 0,032), AST (p = 0,001), ALT (p = 0,012), GGT (p = 0,038), CD (p = 0,029); 6) fibrozės ir uždegimo indeksą – su AST (p = 0,048), hipertenzija (p = 0,007), CD (p = 0,007).IšvadosDidesnio laipsnio steatozė koreliuoja su padidėjusiais aspartataminotransferazės, alaninaminotransferazės, gama-glutamiltransferazės kiekiais. Didesnio laipsnio kepenų steatozė būdingesnė vyrams. Fibrozinių ir uždegiminių kepenų pokyčių sunkumą geriausiai atspindėjo aspartataminotransferazė ir trigliceridai. Patikimas ryšys siejo cukrinį diabetą, miego apnėją bei hipertenziją su nealkoholiniu steatohepatitu.Reikšminiai žodžiai: patologinis nutukimas, bariatrinė chirurgija, nealkoholinė kepenų suriebėjimo liga, nealkoholinis steatohepatitasThe histological liver evaluation in morbidly obese subjects
ObjectiveTo evaluate histological liver changes in morbidly obese patients and to look for possible correlations with demographic, body mass, laboratory parameters, comorbidities.Material and methods103 patients included in our prospective study had been referred for the obesity surgery and 98 (95.1%) of them had liver biopsies.ResultsOur study assessed significant relations of these parameters: 1) steatosis and male gender (p = 0.012), aspartate transaminase (AST) (p = 0.003), alanine transaminase (ALT) (p = 0.003); 2) hepatocellular ballooning – AST (p = 0.036), gamma-glutamyltransferase (GGT) (p = 0.018); 3) lobular inflammation – diabetes mellitus (p = 0.006); 4) portal inflammation – triglycerides (p = 0.011), hypertension (p = 0.01), obstructive sleep apnea (p = 0.028), hypertension with obstructive sleep apnea (p = 0.033); 5) fibrosis – AST (p = 0.016), GGT (p = 0.013), triglycerides (p = 0.011), diabetes mellitus (p = 0.006), hypertension (p = 0.04); 5) non-alcoholic fatty liver disease activity score – body mass index (p = 0.032), AST (p = 0.001), ALT(p = 0.012), GGT (p = 0.038), diabetes mellitus (p = 0.029); 6) fibro-inflammation index – AST (p = 0.048), hypertension (p = 0.007), diabetes mellitus (p = 0.007).ConclusionsThe severity of liver steatosis preferably reflected aspartate transaminase, alanine transaminase, gamma-glutamyltransferase. The severe liver steatosis was more common among men. The severity of liver fibrosis and inflammation preferably reflected aspartate transaminase, triglycerides. Diabetes mellitus, obstructive sleep apnea and hypertension significantly correlated with non-alcoholic steatohepatitis.Key words: morbid obesity, bariatric surgery, non-alcoholic fatty liver disease, non-alcoholic steatohepatitis
Recidyvų vertinimas po hallux valgus korekcijos Lapidus operacijos ir Z-osteotomijos metodais
Get PDFTirti pacientai, dėl hallux valgus patologijos operuoti Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje 2006–2008 metais, atliekant Z-osteotomiją arba Lapidus operaciją: 70 pacientų (4 vyrai, 66 moterys), kuriems buvo operuota 80 pėdų (4 – vyrų, 76 – moterų) – po 40 atvejų abiejų operacijos tipų. Tirtų pacientų priešoperaciniai patologijos kriterijai buvo identiški ir sutapo svarbiausias indikacijų parametras – kampas tarp pirmo ir antro padikaulių (IMT1) buvo 16°–23°. Darbo tikslas – palyginti šių grupių recidyvų skaičių. Palyginus grupių pooperacinius rezultatus paaiškėjo, kad recidyvų skaičius vertinant tiek HV kampą, tiek IMT1 kampą po Z-osteotomijos yra mažesnis. Kadangi Z-osteotomija yra mažesnės apimties operacija ir techniškai paprastesnė, o pooperacinis laikotarpis trumpesnis, esant IMT1 kampui 16°–23°, ši operacija turėtų būti pasirenkama pirmiausiai. MTC1 sąnario artrodezė neapsaugo nuo hallux valgus deformacijos.Assessment of relapse after halux valgus Lapidus correction surgery and Z-osteotomy techniques
The aim of this study was to compare the number of relapses in two analogous groups after hallux valgus correction surgery by the Lapidus and Z-osteotomy techniques. The study included 70 patients (4 men, 66 women), who met the inclusion criteria. In total, 80 feet were analyzed (4 males and 76 female), i. e. two comparable groups of 40 feet. The postoperative results showed that the number of relapses as regards both the hallus valgus and the IMT1 angles was less after Z-osteotomy
Pooperacinis skausmo malšinimas deksametazonu po laparoskopinių gaubtinės žarnos operacijų
Get PDFPovilas Miliauskas1, Renatas Tikuišis1, Narimantas Evaldas Samalavičius2, Aleksas Žurauskas1
1Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Chirurgijos klinika, Santariškių g. 1, LT-08660 Vilnius2Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anesteziologijos ir Reanimatologijos klinika, Šiltnamių g. 29, LT-04130 Vilnus3Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinika, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius
El. paštas: [email protected]
Įvadas / tikslas
Deksametazonas pasižymi pykinimą slopinančiomis ir skausmą malšinančiomis savybėmis atliekant įvairias operacijas. Optimali deksametazono dozė, malšinant skausmą po laparoskopinių operacijų, tiksliai nežinoma. Šio darbo tikslas – nustatyti skausmą malšinančią deksametazono dozę po laparoskopinių gaubtinės žarnos operacijų.
Ligoniai ir metodai
Į tyrimą buvo įtraukta 60 ligonių, kuriems atliktos laparoskopinės gaubtinės žarnos operacijos. Atsitiktinės atrankos būdu jie suskirstyti į keturias grupes, atsižvelgiant į deksametazono dozę: D0 grupę sudarė kontrolinės grupės pacientai, kuriems nebuvo skirto deksametazono, D4, D8, ir D12 – tiriamųjų grupių pacientai, kuriems buvo sušvirkšta atitinkamai 4 mg, 8 mg, ir 12 mg deksametazono tirpalo į veną anestezijos indukcijos metu. Visų grupių pacientams buvo taikyta tokia pati bendroji nejautra. Pirmas 24 val. po operacijos skausmo intensyvumą vertinome pagal vizualinę analoginę skalę ir suvartotų analgetikų kiekį.
Rezultatai
Pirmą parą po operacijos suvartota ketolgano, paracetamolio ir tramadolio dozė buvo mažesnė D8 ir D12 grupių pacientų, palyginti su D0 ir D4 grupių pacientais. Analgetikų suvartojimas D0 ir D4 grupių pacientų buvo vienodas. Pavartojus didesnę deksametazono dozę D12 grupės pacientams negu D8 grupės pacientams, didesnio skausmo malšinamojo poveikio nenustatyta.
Išvada
Deksametazono 8 mg dozė anestezijos indukcijos metu malšina pooperacinį skausmą ir sumažina analgetikų poreikį pirmą parą po laparoskopinių gaubtinės žarnos operacijų.
Reikšminiai žodžiai: pooperacinis skausmo malšinimas, deksametazonas, laparoskopinės operacijos
Postoperative reduction pain with dexamethasone after laparoscopic colon surgery
Povilas Miliauskas1, Renatas Tikuišis1, Narimantas Evaldas Samalavičius2,Renatas Tikuišis1,2, Povilas Miliauskas1, Narimantas Evaldas Samalavičius1,3, Aleksas Žurauskas11Vilnius University, Institute of Oncology, Santariškių Str. 1, LT-08660 Vilnius, Lithuania2Vilnius University, Faculty of Medicine, Clinic of Anesthesiology and Intensive Care, Šiltnamių Str. 29, LT-04130 Vilnius, Lithuania3Vilnius Uuniversity, Faculty of Medicine, Clinic of Internal Diseases, Family Medicine and Oncology, Santariškių Str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected]
Background / Objective
Dexamethasone has antiemetic and analgesic effects in various types of surgery. The optimal doses of dexamethasone in the management of pain after laparoscopic surgery are not well defined. The purpose of this study was to evaluate the dose-dependent analgesic effects of dexamethasone after laparoscopic colon surgery.
Patients and methods
Sixty patients after laparoscopic colon surgery were included in the study. The patients were randomized to receive saline (group D0), dexamethasone 4 mg (group D4), 8 mg (group D8) and 12 mg (group D12) intravenously during the induction of anesthesia. The same anesthetic technique was used to all these patients. The visual analog scale score for pain and the amounts of the analgesics were recoded 24 h after surgery.
Results
The total doses of ketolgan, paracetamol and tramadol in the first 24 hours postoperatively were smaller in the D8 and D12 groups than in the D0 and D4 groups (p < 0.05). No difference in analgesic requirement was found between the D0 and D4 groups. No increase in the analgesic effectiveness or reduction of opioid use could be demonstrated in the D8 and D12 groups.
Conclusion
Intravenous dexamethasone (8 mg) during anesthesia induction is effective in reducing analgesic requirement during the first postoperative day after laparoscopic colon surgery.
Key words: postoperative analgesia, dexamethasone, laparoscopic colectom
Išplitusio sensibilizuoto krūties vėžio diagnostika ir gydymas
Get PDFLaima Bloznelytė-Plėšnienė1, 2, Daiva sendiulienė1, Jurgita Liutkevičiūtė-Navickienė1, Laimutė Rutkovskienė1, Valerijus Ostapenko1, Narimantas Evaldas Samalavičius1
1 Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, Santariškių g. 1, LT-08406 Vilnius2 Klaipėdos universitetas, Herkaus Manto g. 84, LT-92294, KlaipėdaEl. paštas: [email protected]
TikslasNustatyti sensibilizuotų navikų terapijos galimybes gydant išplitusį krūties vėžį.
Ligoniai ir metodaiNuo 2001 m. 54 ligonėms išplitusiam krūties vėžiui gydyti taikyta sensibilizuotų navikų terapija (SNT). 53 ligonėms rastos dauginės metastazės. Metastazės smegenyse diagnozuotos 19 ligonių, kauluose – 29, kepenyse – 15, plaučiuose – 12, limfmazgiuose – 16, minkštuosiuose audiniuose – 13 ir odoje – 15 ligonių. Taikydami SNT į veną suleisdavome 2,5 mg/kg hematoporfirino darinio (HpD) ir jis po 24 val. selektyviai susikaupdavo navikiniame audinyje. Praėjus 24 val. po HpD suleidimo jam aktyvinti navikus apšviesdavome raudona 635 nm šviesa – tai vadinamoji fotosensibilizuotų navikų terapija (FDT), ir (arba) taikydavome radiosensibilizuotų navikų terapiją (RST) – praėjus 24, 48 bei 72 val. po HpD suleidimo naviką apšvitindavome 60Co skleidžiamais gama spinduliais 2 Gy doze. Suminė dozė – 6 Gy. RST taikėme visoms 54 ligonėms.FDT taikėme: 16 ligonių vietiškai krūtinės odoje ir poodyje išplitusiam vėžiui gydyti bei 1 ligonei metastazei akies tinklainėje gydyti. Visų odos ir poodžio navikų riboms patikslinti taikėme ir fotodinaminę diagnostiką. Praėjus 24–78 val. po HpD suleidimo, įtartinus odos plotus apšviesdavome violetine 405 nm šviesa. Navikinis audinys švytėdavo avietine spalva.
RezultataiPritaikius SNT 54 ligonėms išplitusiam krūties vėžiui gydyti, 33 pacientėms per 7–10 dienų po RST labai pakilo Karnovskio indeksas, šešioms pacientėms visi navikai visiškai regresavo, 14 moterų visi gydyti navikai regresavo daugiau nei 50 %, ligos remisija truko ilgiau nei 6 mėn. Šešiolika ligonių navikų regresija buvo dalinė, 18 ligonių gydymas buvo neveiksmingas. SNT buvo ypač efektyvi krūties vėžio metastazėms smegenyse ir kauluose gydyti. Vienai ligonei po dviejų RST kursų visiškai išnyko visos trys metastazės galvos smegenyse. Šešioms ligonėms visos metastazės smegenyse regresavo daugiau nei 50 %, ligos remisija truko daugiau nei 6 mėnesius. Dauginių krūties vėžio metastazių smegenyse turinčių 19 ligonių vidutinis išgyvenamumas nuo metastazių smegenyse diagnozavimo buvo 12 mėnesių. Pritaikius RST 29 ligonėms dauginėms krūties vėžio metastazėms kauluose gydyti, 7 ligonėms gauta visiška visų dauginių kaulinių metastazių regresija. Ligos remisija (moterys buvo kliniškai sveikos) truko 95; 48; 21; 19; 12; 11 ir 4 mėn. nuo RST.
IšvadosSensibilizuotų navikų terapija yra perspektyvus išplitusio krūties vėžio gydymo metodas. Šis metodas ypač veiksmingas gydant krūties vėžio metastazes galvos smegenyse ir kauluose. Tikslinga toliau tyrinėti šį gydymo metodą, siekiant jį modifikuoti pagal ligos išplitimą ir metastazių lokalizaciją.
Reikšminiai žodžiai: išplitęs krūties vėžys, sensibilizuotų navikų terapija, hematoporfirino darinys.
Sensitized treatment and diagnostics of advanced breast cancer
Laima Bloznelytė-Plėšnienė1, 2, Daiva sendiulienė1, Jurgita Liutkevičiūtė-Navickienė1, Laimutė Rutkovskienė1, Valerijus Ostapenko1, Narimantas Evaldas Samalavičius1
1 Vilnius University, Institute of Oncology, Santariškių Str. 1, LT-08406 Vilnius, Lithuania2 Klaipėda University, Herkaus Manto Str. 84, LT-92294, Klaipėda, LithuaniaE-mail: [email protected]
Background / objectiveThe current methodologies used in oncology are of quite limited possibilities. Therefore, there is a constant search for the new perspective treatment methods that could prolong the life of cancer patients and improve its qualitaty. One of such methods is sensitized tumour therapy based on quite selective porphyrin accumulation in tumours. This study presents our primary results in radiosensitized advanced breast cancer therapy using hematoporphyrin derivatives as photo-and radiosensitizers.
Patients and methodsIn 2001–2010, a total of 54 female patients with advanced breast cancer underwent radiosensitized treatment (RST). All patients had undergone chemotherapy and / or radiotherapy and surgical treatment before RST. In all cases, any radical method of treatment was impossible. Multiplex metastatic lesions were established in 53 patients. Brain multiplex metastases were diagnosed in 19 patients and multiplex bone metastases in 29 patients. Lung metastatic lesions were found in 12 patients, liver in 15 patients, lymph node metastases in 16 patients. The hematoporphyrin derivative was injected intravenously; 24, 48 and 72 hours after injection of the sensitizer, the tumorus were irradiated with gamma rays from radioactive 60Co, 2 Gy at a time (6 Gy per course). In all cases when it was possible, patients undervent also photodynamic therapy. Tumours were irradiated with red 630 nm laser light.
ResultsAs a result of RST, complete regression of all treated tumours was observed in 6 patients after two or more RST courses. A significant response – regression of more than 50% of all brain metastases and remission of the disease for over 6 months – was established in 14 patients. Partial response was observed in 16 patients with malignant brain tumours. For the rest of 18 patients the treatment was ineffective. The Karnofsky performance scale index increased immediately in 33 patients following RST treatment. RST was especially effective in the treatment of brain and bone metastatic lesions. As regards brain metastazes, in one patient all three brain metastatic lesions completely disappeared and there were no evidence of any recurrence in brain for 8 months. In 6 patients, regression of more than 50% of all brain metastases and remission of the disease for over 6 months was established. The median survival of 19 patients with multiplex brain metastases was 12 months from the moment of brain metastases detection. As regards bone metastazes, as a result of RST, all metastatic bone lesions completely disappeared in 7 patients.
ConclusionRadiosensitized advanced metastatic breast cancer treatment is a hopeful method, especially when lesions involve the brain and bones.
Keywords: advanced breast cancer, radiosensitized treatment, hematoporphyrin derivative
Regos nervo sužalojimas: literatūros apžvalga
Get PDFRūta Pukenytė1, Gytis Šustickas2, Jelena Ščerbak2, Darius Aukštikalnis1, Rimvydas Ašoklis1
1 Vilniaus universiteto Ausų, nosies, gerklės ir akių ligų klinika, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilniaus universiteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinika, Šiltnamių g. 29, LT-04130 VilniusEl. paštas: [email protected]; [email protected]
Regos nervo pažeidimas siejamas su sunkiu galvos smegenų, veido ar akiduobės sužalojimu, galinčiu sukelti negrįžtamą regėjimo praradimą. Straipsnio tikslas – apžvelgti literatūrą regos nervo sužalojimų etiologijos, patogenezės, diagnostikos ir gydymo klausimais.
Reikšminiai žodžiai: regos nervo sužalojimas, regos nervo avulsija, tiesioginis, netiesioginis regos nervo sužalojimas, trauminė optinė neuropatija, regos nervo dekompresija, kortikosteroidai.
Optic nerve injury: review of the literature
Rūta Pukenytė1, Gytis Šustickas2, Jelena Ščerbak2, Darius Aukštikalnis1, Rimvydas Ašoklis1
1 Vilnius University, Ear, Nose, Throat and Eyes Clinic, Santariškių Str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania2 Vilnius University, Clinic of Neurology and Neurosurgery, Šiltnamių Str. 29, LT-04130 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected]; [email protected]
Injury of the optic nerve is associated with a serious brain, facial and orbital trauma that may be the cause of irreversible vision loss. The purpose of the article is to review the literature for the ethiological, pathological, diagnostical and treatment aspects of the optic nerve trauma.
Key words: optic nerve trauma, optic nerve avulsion, direct, indirect optic nerve injury, traumatic optic neuropathy, optic nerve decompression, corticosteroids