Lietuvos chirurgija
Not a member yet
718 research outputs found
Sort by
Kidney tumor radiofrequency ablation progress in Lithuania
Get PDFBackground / ObjectiveThis retrospective study aimed to clarify one of the minimally invasive therapies – Radiofrequency ablation (RFA) – performance, extremeness and 5-year survival in patients with small renal tumors.Patients and methods118 patients (77 men (65%), and 41 women (35%) with mean age of 68.72 (± 10.12 ) years) were treated with RFA method in Vilnius University Institute of Oncology Urology Section, and since 2003 September 17 till 2012 December 6 were performed144 renal tumor RFAs. All renal tumors RFAs were performed percutaneously in the projection of the skin, under local or general anesthesia. Procedures were performed by one or several small (up to 1 cm) incisions, and in the US control electrodeswere introduced. Since May 2011, 30 RFAs were performed with three electrodes and US control with CT navigation, just a day before the operation additionally titanium markers were put in around the kidney tumor.ResultsSince 2003 till 2007 years our patient’s follow-up method was US examination. However, in case of suspicion of tumor progression, percutaneous renal biopsy and CT were performed. From 2007 year patients were follow-up with CT. The ablationzone, contrast agent accumulation and the ablation of the edge were evaluated. Average tumor size was 2.8 (± 0.9) cm. By histology, mainly there were malignant tumors, much less benign, a minority remained histologically unconfirmed.In our study we found out that the most radical renal tumor RFAs were done in the control of US with CT navigation, when additionally around the renal tumor titanium markers were added. Also we clarified, that procedure is more radical whenperformed using three electrodes. The most common postoperative complication was paranephric hematoma.ConclusionsAfter RFA, 2-year survival rate is 90 %, 5 years – 58%. Death risk factors: tumor size, higher ASA class, non-radical surgery, metastases or other oncologic process.Key words: Radiofrequency ablation, survival, observation, fiducial markers.Inkstų navikų radiodažninės abliacijos pažanga Lietuvoje
Įvadas / tikslasMūsų atlikto retrospektyviojo tyrimo tikslas – išsiaiškinti vieno iš minimaliai invazinių gydymo metodų – radiodažninės abliacijos (RDA) efektyvumą, radikalumą ir mažus inkstų navikus turinčių pacientų penkerių metų išgyvenamumą.Ligoniai ir metodai118 pacientų (77 vyrai (65 %) ir 41 moteris (35 %), amžiaus vidurkis 68,72 ± 10,12 metų) buvo gydyti RDA metodu Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (VUOI) Urologijos skyriuje. Jiems nuo 2003 m. rugsėjo 17 d. iki 2012 m. gruodžio 6 d. buvo atliktos 144 inkstų navikų RDA. VUOI visos inkstų navikų RDA atliktos perkutaniškai, kai sukėlus vietinę ar bendrąją nejautrą, inksto projekcijos odoje atliekama viena ar kelios nedidelės (iki 1 cm) incizijos, per kurią/kurias kontroliuojant ultragarsu (UG) įkišami elektrodai ir atliekama RDA procedūra. Nuo 2011 m. gegužės 30 d. atliktos RDA su trimis elektrodais, kontroliuojamos ultragarsu su kompiuterinės tomografijos (KT) navigacija, tik dieną prieš operaciją papildomai UG kontroliuojamu būdu suleidus titaninių žymenų (TŽ) aplink inksto naviką.RezultataiMūsų tyrime nuo 2003 m. iki 2007 m. taikytas ultragarsinis ligonių stebėjimo metodas. Įtarus lokalų naviko progresavimą, buvo atliekama perkutaninė inksto biopsija ir KT. Nuo 2007 m. stebėta tik atliekant KT, kurios metu vertinta abliacijos zona, kontrastinės medžiagos (k/m) kaupimas joje ir abliacijos kraštas. Vidutinis naviko dydis buvo 2,8 (± 0,9) cm. Pagal histologiją, daugiausia buvo piktybinių navikų, daug mažiau – gerybinių, mažoji dalis liko histologiškai nepatvirtinta.Radikaliausios inkstų navikų RDA buvo atliktos kontroliuojant UG su KT navigacija ir prieš operaciją UG kontroliuojamu būdu papildomai suleidus aplink naviką titaninių žymenų. RDA yra radikalesnė, kai atliekama naudojant tris elektrodus. Duomenys parodė, kad dažniausia pooperacinė komplikacija buvo paranefrinė hematoma.IšvadosPo RDA procedūros apskaičiuota dvejų metų išgyvenamumo tikimybė – 90 %, penkerių metų – 58 %. Mūsų tyrime nustatyti mirties rizikos veiksniai – naviko dydis, aukštesnė ASA klasė, neradikali operacija, metastazės iš anamnezės, kito organo onkologinis procesas.Reikšminiai žodžiai: radiodažninė abliacija, išgyvenamumas, stebėjimas, titaniniai žymenys
Suaugusiųjų žarnos invaginacija: klinikinio atvejo pristatymas ir literatūros apžvalga
Get PDFJonas Jurgaitis1, Saulius Sologubovas2, Viktor Asejev2, Marius Paškonis1, Vytautas Lipnickas1, Asta Dukštaitė3, Dileta Rutkauskaitė3, Kęstutis Strupas1, 2
1Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Pilvo chirurgijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius2Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas3Vilniaus universiteto ligoninė Santariškių klinikos, Radiologijos ir branduolinės medicinos centras
El. paštas: [email protected]
Įvadas
Žarnos invaginacija yra apibūdinama kaip proksimalinio žarnos segmento įsimovimas į distaliau esančią jos dalį. Žarnos invaginacija dažniausiai pasitaiko vaikų amžiuje. Suaugusiems asmenims žarnų invaginacija yra reta chirurginė liga, kurią paprastai sukelia jau esantis žarnos pažeidimas, veikiantis kaip invaginacijos viršūnė. Numanomas sergamumas – du trys atvejai iš milijono gyventojų per metus. Suaugusiems pacientams invaginacija pasireiškia įvairiais simptomais, kurie gali būti ūmūs, intermituojantys ar lėtiniai. Daugumai pacientų iki operacijos nustatoma žarnų obstrukcijos diagnozė (apie 50 proc.), o tikroji diagnozė paaiškėja tik operacijos metu.
Klinikinis atvejis
Pacientas atvyko turėdamas žarnyno nepraeinamumo kliniką. Atlikus pilvo organų echoskopiją, rasta gastrostazė ir pakitusi plonoji žarna. Diagnozei patikslinti buvo atliktas kompiuterinės tomografijos tyrimas, rasta tuščiosios žarnos invaginacija. Atlikta operacija, kurios metu reponavus invaginaciją rastas spindį užkemšantis 8 cm tumoras. Pašalintas 70 cm ilgio plonosios žarnos segmentas. Operacinės medžiagos patologinio tyrimo metu nustatytas navikas – lipoma. Šis atvejis pabrėžia neįprastą suaugusiųjų žarnos invaginacijos atvejį, sukeltą plonosios žarnos lipomos.
Išvados
Suaugusiųjų žarnos invaginacija yra reta chirurginė liga, kurią diagnozuoti palyginti sudėtinga dėl menkos klinikos, o tikroji invaginacijos priežastis paaiškėja tik operacijos metu.
Reikšminiai žodžiai: žarnos invaginacija, lipoma.
Bowel intussusception in adults: a case report and literature review
Jonas Jurgaitis1, Saulius Sologubovas2, Viktor Asejev2, Marius Paškonis1, Vytautas Lipnickas1, Asta Dukštaitė3, Dileta Rutkauskaitė3, Kęstutis Strupas1, 2
1Vilnius University Hospital “Santariškių klinikos”, Center of Abdominal Surgery, Santariškių Str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania2Vilnius University, Medical Faculty3Vilnius University Hospital “Santariškių klinikos”, Center of Radiology and Nuclear Medicine, Santariškių Str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania
E-mail: [email protected]
Background
Intussusception occurs when a proximal segment of the bowel (intussusceptum) telescopes or invaginates into the lumen of the adjacent distal segment (intussuscipiens). Intussusception is usually found in children. The incidence of intussusception in adults is only 2–3 cases per million per year and is usually caused by a small bowel lesion acting as the apex of the intussusception. The clinical symptoms of intussusception in adults vary and may present as acute, intermittent or chronic. Usually, bowel obstruction is diagnosed, and the diagnosis of intussuception remains unclear preoperatively.
Case report
The patient presented with symptoms of bowel obstruction. She underwent several diagnostic procedures, including sonoscopy; finally, the possibility of intussusception was raised by a computed tomographic scan of the abdomen. The patient underwent a reduction on intussusception and resection of the intussuscepted intestine, which resulted in a long-lasting resolution of the symptoms. The resected specimen contained a tumour which was diagnosed histopathologically as an intestinal lipoma. This case highlights the uncommon causation of adult intussusception by an intestinal lipoma.
Conclusion
Unfortunately, the diagnostics of bowel intussusception in adults is still relatively difficult due to the lack of specific symptoms, and the real cause of intussusception is revealed only perioperatively.
Key words: bowel intussusception, lipom
Tulžies akmenų sukeltas mechaninis žarnų nepraeinamumas: retrospektyvioji 14 ligos atvejų analizė ir klinikinis atvejis
Get PDFŽygimantas Juodeikis, Juozas Stanaitis, Algimantas Stašinskas
1 Vilniaus universiteto Gastroenterologijos, nefrourologijos ir chirurgijos klinika, Bendrosios chirurgijos centras, Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, Šiltnamių g. 29, LT-04130 Vilnius
El. paštas: [email protected]
Tikslas
Pateikti mūsų gydymo patirtį ir palyginti šios patologijos gydymo rezultatus su užsienio autorių duomenimis.
Ligoniai ir metodai
Atlikome 14 ligonių, 1992–2011 m. sirgusių mechaniniu žarnų nepraeinamumu dėl tulžies akmenų, retrospektyviąją analizę.
Rezultatai
Išanalizuoti 14 ligonių duomenys. Visi ligoniai buvo vyresni nei 70 metų (nuo 71 iki 88 metų), amžiaus vidurkis 76,9 metų. Vyrų ir moterų santykis buvo atitinkamai 3:11. Visi ligoniai buvo hospitalizuoti dėl ūminio žarnų nepraeinamumo ir skubiai operuoti. Operacijos metu dažniausiai nustatyta obstrukcijos vieta buvo klubinėje žarnoje ir tuščiojoje žarnoje, rečiau – dvylikapirštėje žarnoje. Septyniems ligoniams operacijos apimtis apsiribojo enterolitotomija, trims buvo atlikta enterolitotomija ir cholecistektomija, vienam ligoniui atlikta plonosios žarnos rezekcija, dviem ligoniams pavyko konkrementą mechaniškai nustumti į storąją žarną. Vienu atveju dėl Bouveret sindromo atlikta cholecistektomija ir Finney piloroplastika. Pooperaciniu laikotarpiu du ligoniai mirė, trims pasireiškė komplikacijų.
Išvados
Tulžies akmenų sukeltas žarnų nepraeinamumas yra reta, dideliu mirtingumu pasižymėti patologija, dažniausiai pasitaikanti senyvo amžiaus ligoniams. Enterolitotomija yra saugesnis, mažesnį mirtingumą lemiantis gydymo metodas nei enterolitotomija su cholecistektomija.
Reikšminiai žodžiai: žarnų nepraeinamumas, enterolitotomija, Bouveret sindromas.
Gallstone ileus: retrospective review of 14 cases and case report
Žygimantas Juodeikis, Juozas Stanaitis, Algimantas Stašinskas
1 Vilnius University, Institute of Oncology, Santariškių Str. 1, LT-08660 Vilnius, Lithuania2 Vilnius University, Faculty of Medicine, Clinic of Internal Diseases, Family Medicine and Oncology, Santariškių Str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania
E-mail: [email protected]
Objective
The objective of this study was to present the resuts of our treatment of gallstone ileus and to compare them with the results reported by other authors.
Patients and methods
A retrospective study with the revision of clinical stories of patients diagnosed with gallstone ileus between 1991 and 2011 was performed.
Results
Analysis of data on 14 patients was performed. All of the patients were older than 70 years (median, 76.9). The men-to-women ratio was 3 : 11. All patients were admitted with small bowel obstruction symtoms and operated on rapidly. The most common obstruction location was the ileum and the jejunum, and a less frequent location was the duodenum. Enterolithotomy was performed in 7 cases cholecystectomy and enterolithotomy in 3 cases. There was a single case when small bowel resection was necessary. Concrements were succesfully mechanically pushed into the colon in 2 cases. In one case, the Finney pyloroplasty and cholecystectomy were performed. Postoperatively, 2 patients died. Postoperative complications were observed in 3 cases.
Conclusions
Gallstone ileus is a rare and highly lethal pathology which mostly occurs in the elderly. Enterolithotomy with cholecystectomy is related to a higher mortality rate than enterolithotomy alone.
Key words: gallstone ileus, enterolithotomy, Bouveret syndrom
Varikocelės gydymas naudojant mikrochirurginį metodą
Get PDFTigran Zotov, Deimantas Šukys
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Urologijos skyrius, Šiltnamių g. 29, LT-04130 Vilnius
El. paštas: [email protected]
Įvadas
Varikocelė yra gan dažna liga, nustatoma 10 proc. suaugusių vyrų, ir net 25 proc. tų vyrų, kurie tiriami dėl nevaisingumo. Varikocelė mažina sėklidžių apimtį, blogina spermos kokybę ir Leidigo ląstelių funkciją. Po varikocelės gydymo sėklidė padidėja, pagerėja spermos kokybė. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje buvo pradėta naudoti mikrochirurginė varikocelės gydymo metodika.
Metodai
Nuo 2009 m. balandžio iki 2011 m. gegužės buvo atliktos septynios varikocelektomijos operacijos naudojant mikrochirurginę techniką.
Rezultatai
Intraoperacinių ar ankstyvųjų pooperacinių komplikacijų nebuvo. Iškvietus pakartotinio patikrinimo operuotus pacientus nerasta nė vieno varikocelės recidyvo.
Išvados
Varikocelė yra gan dažna liga, galinti lemti nevaisingumą. Dėl nevaisingumo besikreipiantiems vyrams, kuriems yra klinikinė varikocelės raiška ir nenormalius spermos tyrimas, indikuojamas operacinis gydymas. Jei yra galimybė pasinaudoti operaciniu mikroskopu, tikslinga atlikti mikrochirurginę varikocelektomiją, o jei tokios galimybės nėra, pirmučiausia alternatyva yra laparoskopinė varikocelektomija.
Reikšminiai žodžiai: varikocelė, chirurginis gydymas.
Varicocele treatment by the microsurgical method
Tigran Zotov, Deimantas Šukys
Republican Vilnius University Hospital, Department of Urology, Šiltnamių Str. 29, LT-04130 Vilnius, Lithuania
E-mail: [email protected]
Background
Varicocele is a rather frequent disease found in 10% of adult males and in 25% of infertile men. Varicocele reduces the testicular volume, declines sperm quality and the function of the Leydig cells. After varicocele treatment, the testicular volume increases and sperm quality improves. Varicocele treatment by the microsurgical method was started at the Republic Vilnius University Hospital.
Methods
Seven varicocelectomies by the microsurgical way were performed from April 2009 till May 2011.
Results
No intraoperative or early postoperative complications were observed. There was no varicocele recurrences found on postoperative control visits.
Conclusions
Varicocele is a rather frequent disease which can cause infertility. Its surgical treatment is indicated in cases of a clinically apparent varicocele and abnormal sperm analysis. If possible (where a surgical microscope is accessible), microsurgical varicocelectomy is the preferred way of treatment. Laparoscopic varicocelectomy is the method of choice if there is no possibility to perform a microsurgical procedure.
Key words: varicocele, surgical treatmen
Gigantinė retroperitoninio tarpo lipoma: klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga
Get PDFEdgaras Kulikauskas1, Eligijus Poškus1, Dileta Rutkauskaitė2, Kęstutis Strupas1
1Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Gastroenterologijos, nefrologijos, urologijos ir abdominalinės chirurgijos klinika, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius2Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Krūtinės ligų, alergologijos ir radiologijos klinika, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius
El. paštas: [email protected]
Pirminiai retroperitoniniai navikai yra reti, pasižymintys didele histologine įvairove. Apie 80 proc. pirminių retroperitoninio tarpo navikų yra piktybiniai, o gerybinės lipomos šioje vietoje aptinkamos labai retai. Augdamos lėtai lipomos gali pasiekti 20 cm dydį ir kelių kilogramų svorį, nesukeldamos ryškesnės simptomatikos. Šių nepiktybinių navikų diagnostika remiasi radiologiniais tyrimais. Atskirti lipomas nuo piktybinių riebalinių navikų, ypač geros diferenciacijos liposarkomomis, kurios retai metastazuoja, tačiau pasižymi dideliu recidyvų dažnumu, gali būti labai sudėtinga. Dėl šių priežasčių riebaliniai retroperitoninio tarpo navikai turi būti vertinami kaip liposarkomos, kol neįrodoma kitaip. Radikalus chirurginis naviko pašalinimas yra pirmiausia pasirenkamas gydymo metodas.Pateikiame klinikinį retroperitoninės lipomos, nustatytos 61 metų amžiaus vyrui, gydymo atvejį. Navikas diagnozuotas remiantis klinika ir kompiuterinės tomografijos tyrimu. Operacijos metu rasta ir pašalinta 40 × 40 × 20 cm dydžio, 6500 g svorio lipoma, diagnozė patvirtinta histologinio tyrimo metu. Devintą parą po operacijos, ligonis išrašytas į namus.
Reikšminiai žodžiai: retroperitoninis tarpas, lipoma, chirurgija.
Giant retroperitoneal lipoma: case report and literature review
Edgaras Kulikauskas1, Eligijus Poškus1, Dileta Rutkauskaitė2, Kęstutis Strupas1
1Clinic of Gastroenterology, Urology and Abdominal Surgery, Vilnius University Hospital “Santariškių klinikos”, Santariškių Str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania2Vilnius University, Medical Faculty, Clinic of Chest Diseases, Allergology and Radiology, Santariškių Str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania
E-mail: [email protected]
Primary retroperitoneal tumours are rare and show a high histological variety. About 80% of retroperitoneal tumours are malignant; benign lipomas in this location are exceptionally rare. These slow-growing tumors can grow up to more than 20 cm and weight a few kilograms. The differential diagnosis of lipomas with liposarcomas may be problematic, especially for tumours with low-grade malignancy, which have a predilection for local recurrence but do not generally metastatize. Fatty tumours of the retroperitoneum should be considered to be potential liposarcomas until proven otherwise, and a radical lesion excision should always be performed, if possible.We report a case of a giant retroperitoneal lipoma in a 61-year-old male. A CT scan of his abdomen showed a large mass of fat density displacing organs to the right side. The patient underwent a radical tumour excision. Laparotomy showed a giant fatty mass measuring 40 x 40 x 20 cm and weighing 6500 g. The pathological examination revealed benign lipoma. The patient was discharged home on postoperative day 9.
Key words: retroperitoneal space, lipoma, surger
Krūtinkaulio pseudoartrozės po resternotomijos gydymas Strasbūro krūtinės osteosintezės sistema: klinikinis atvejis
Get PDFSternal pseudoarthrosis after resternotomy treated with the Strasbourg Thoracic Osteosyntheses System: a case report
Sternal dehiscence is a serious complication after general thoracic and cardiac surgery. Sternal resuturing, performed by simple rewiring or technical modification of rewiring, can fail overall when the bone quality is poor or the sternum is completely destroyed. A number of different sternal closure systems consisting of plates, screws, clips, and titanium bars have been recently introduced to treat the complicated sternal dehiscence. We describe the use of the Strasbourg Thoracic Osteosyntheses System (STRATOS) to treat complicated sternal dehiscence causing chest and back pain, sternum and chest instability, which was applied for the first time in Lithuania.Key words: sternotomy, sternal pseudoarthrosis, sternal osteosynthesis, chest instability, STRATOS
Klajoklio nervo krūtininės dalies neurilemoma: klinikinis atvejis
Get PDFNeurilemoma – periferinių nervų dangalų auglys, kuris auga lėtai ir jo pradžia dažniausiai būna besimptomė. Pasiekę kritinį dydį augliai, priklausomai nuo atsiradimo vietos, pasireiškia spaudimo į aplinkinius organus klinika. Neurilemomos dažniausiai atsiranda galūnėse 30–50-ais gyvenimo metais ir nuo lyties nepriklauso. Klajoklio nervo neurilemoma yra nedažna patologija, o krūtininės klajoklio nervo dalies neurilemoma pasitaiko itin retai. Diagnostikai svarbiausi yra radiologiniai tyrimo metodai. Gydymas – chirurginis auglio šalinimas. Pateikiame krūtininės klajoklio nervo dalies neurilemomos, nustatytos 39 metų moteriai, klinikinį atvejį. Auglys aptiktas radiologiniais tyrimais (krūtinės rentgeniniu, kompiuterinės tomografijos ir tarpuplaučio magnetinio branduolių rezonanso), pašalintas naudojant vaizdo torakoskopinę metodiką. Diagnozė galutinai patvirtinta histologiniu tyrimu. Aštuntą parą po operacijos ligonė išrašyta į namus.Reikšminiai žodžiai: neurilemoma, klajoklis nervas, operacija.Neurilemoma of intrathoracal vagal nerve: case report
Neurilemoma is a tumour of peripleurical nervous tissues. It grows slowly and has an asymptomatic manifestation. During tumour enlargement, depending on its localization, clinical symptoms appear due to the tumour pressure to surrounding tissues. Neurilemomas mostly appear in the extremities of patients aged 30–50 years. N. vagus neurilemoma is a very rare disease. The diagnosis is made using radiology. Its treatment is surgical removal. We present a clinical case of intrathoracal nervus vagus neurilemoma in a 39-y woman. The diagnosis was based on radiological findings (chest X-ray, chest CT, and mediastinum MRI). The removal of the tumour was made by the VATS method. The diagnosis was proven morphologically. After 8 days the patient was discharged from the hospital.Key words: neurilemoma, vagal nerve, operation
Perioperacinė skysčių terapija: senos problemos, nauji sprendimai
Get PDFAudrius Andrijauskas1, Indrė Sakavičiūtė2, Juozas Ivaškevičius1, Narūnas Porvaneckas3, Giedrius Kvederas2, Darius Činčikas1, Justas Mažunaitis2, Ugnė Marmaitė4, Lina Sakalaitė4, Povilas Andrijauskas4, Gerda Sakalauskaitė2
1Vilniaus universiteto Anesteziologijos ir reanimatologijos klinika,Šiltnamių g. 29, LT-04130 Vilnius, Lietuva2 Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas3 Vilniaus universiteto Reumatologijos, ortopedijos, traumatologijos, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinika4 Lietuvos sveikatos mokslų universitetasEl. paštas: [email protected]
Perioperacinėje skysčių terapijoje vis dar lieka daugiau klausimų nei atsakymų. Prieš dešimtmetį įsivyravo individualus skysčių skyrimas vadovaujantis į tikslą nukreiptos skysčių terapijos (angl. goal-directed fluid therapy) algoritmais. Nors tuo metu tai buvo pažangus metodas, dabar jo naudojimo pagrįstumas jau sukelia diskusijų. Pavyzdžiui, abejojama, ar yra saugu, tikslinga ir fiziologiška maksimizuoti širdies susitraukimų jėgą. Taip pat įtariama, kad kraujotakos optimizavimas intraveniniais skysčiais gali sutrikdyti audinių hidrataciją. Deja, audinių skysčio tūrio matavimas ir jo pokyčių stebėsena yra neįmanomi klinikinėje praktikoje. Neseniai buvo sukurtas naujas metodas – mažasis infuzinis plazmos atskiedimo (mIPA) mėginys audinių hidracijai netiesiogiai įvertinti. Atliekant mIPA mėginį taikomos nedidelės kristaloidų infuzijos, kurias skiria 5 min. laikotarpiai be skysčių, o pagrindinis tikslinis parametras yra plazmos atskiedimas. Trumpoje apžvalgoje taip pat aptariamos hemoglobino (SpHbTM) neinvazyvaus matavimo galimybės plazmos atskiedimo stebėsenai. Aprašomi mIPA mėginio klinikinio išbandymo rezultatai ir ateities tyrimų hipotezės.
Reikšminiai žodžiai: audinių hidracija, kristaloidų tirpalas, skysčių terapija, intersticinis skystis, hemoglobinas, plazmos atskiedimas, limfos apytaka, mikrocirkuliacija.Perioperative fluid therapy: old problems, new solutions
Audrius Andrijauskas1, Indrė Sakavičiūtė2, Juozas Ivaškevičius1,Narūnas Porvaneckas3, Giedrius Kvederas2, Darius Činčikas1, Justas Mažunaitis2,Ugnė Marmaitė4, Lina Sakalaitė4, Povilas Andrijauskas4, Gerda Sakalauskaitė2
1Vilnius University Clinic of Anaesthesiology and Intensive Care, Šiltnamių Str. 29, LT-04130 Vilnius-43, Lithuania2Medical Faculty, Vilnius University3Vilnius University Clinic of Rheumatology, Orthopaedics, Traumatology, Plastic and Reconstructive Surgery4Lithuanian University of Health SciencesE-mail: [email protected]
There are still more questions than answers in the current perioperative fluid therapy. The individualized goal-directed fluid therapy became the prevailing method a decade ago. However, now it is surrounded by the concerns and questions such as whether it is appropriate to maximize the cardiovascular performance. Also, there is a justified concern that it can be associated with the deterioration of body hydration status. The new method – minimal volume loading test (mVLT) – has been recently introduced for the indirect evaluation of the whole-body tissue hydration. It implies administration of consecutive relatively small crystalloid boluses separated by 5 minute periods without fluid. The plasma dilution is employed as the target parameter. The applicability of the noninvasive measurement of hemoglobin (SpHbTM) is discussed. The results of the initial mVLT method validation studies are shortly described along with the hypotheses for the future research.
Keywords: tissue hydration, crystalloid solution, fluid therapy, interstitial fluid, hemoglobin, plasma dilution, lymphatic turnover, microcirculatio
