Lietuvos chirurgija
Not a member yet
718 research outputs found
Sort by
Tezės 2. Lietuvos chirurgijos aktualijos
No full textLietuvos chirurgų asociacijos suvažiavimas2013 m. gegužės 24–25 d
Hand-assisted laparoscopic colorectal surgery for colorectal polyps: single institution experience
Get PDFObjectiveTo assess outcomes of a hand-assisted laparoscopic approach (HALS) for the management of difficult colorectal polyps.MethodsIn 2007–2013 at the Institute of Oncology, Vilnius University, 25 HALS colorectal procedures for polyps which could not be treated by endoscopy were performed. Demographic data, histology of the biopsy, type of surgery, length of postoperative stay, complications and final pathology were reviewed prospectively.Results25 patients with a mean age of 65.88±13.3 years underwent HALS polypectomy. Preoperative morphology was: 20 (80%) patients with adenomas and 5 (20%) – Ca in situ. Laparoscopic mobilization of colonic segment, and colotomy with removal of polyp was performed for 5 (20%) polyps. Laparoscopic segmental bowel resection was performed in 20 (80%): anterior rectal resection with partial total mesorectal excision – 10 (40%), left hemicolectomy – 6 (24%), sigmoid resection – 3 (12%) and resection of transverse colon in 1 (4%).Mean postoperative hospital stay was 6.4±2.5 days. Two patients (8%) had complications – urinary tract infection. Both recovered after conservative treatment. Mean polyp size was 3.8±2.2 cm. Final pathology revealed polyp (n = 1), tubular adenoma (n = 3), tubulovillous adenoma (n = 12), Carcinoma in situ (n = 7) and invasive cancer (n = 2). Both patients underwent laparoscopic left hemicolectomies (HALS) in 14 and 10 days after laparoscopic colotomy and polypectomy.ConclusionsFor the management of endoscopically unresectable polyps, laparoscopic polypectomy is currently the technique of choice.Key words: colotomy, colorectal polyp, polyp, HALS.Ranka asistuojamoji laparoskopinė chirurgija gydant endoskopiškai nepašalinamus storosios žarnos polipus
TikslasIšnagrinėti ranka asistuojamosios laparoskopinės chirurgijos (HALS) vaidmenį gydant endoskopiškai nepašalinamus storosios žarnos polipus.Metodai2007–2013 metais Vilniaus universiteto Onkologijos institute buvo atliktos 25 polipų šalinimo HALS operacijos. Prospektyviai buvo išanalizuoti demografiniai rodikliai, histologijos duomenys, atliktų operacijų pobūdis, pooperacinio periodo trukmė,komplikacijos ir galutinė patologijos diagnozė.RezultataiOperuoti 25 pacientai, kurių amžiaus vidurkis buvo 65,88±13,3 metai. Priešoperacinė diagnozė: 20 (80 %) atvejų adenoma ir 5 (20 %) – Ca in situ. Žarnos segmento mobilizacija su kolotomija ir polipo pašalinimu buvo atlikta 5 (20 %) pacientams. Žarnossegmento rezekcija HALS atlikta – 20 (80 %) atvejų: tiesiosios žarnos rezekcija su visiška mezorektaline ekscizija (TME) – 10 (40 %), kairioji hemikolektomija – 6 (24 %), riestinės žarnos rezekcija – 3 (12 %) ir skersinės žarnos rezekcija – 1 (4 %). Vidutinė pooperacinio periodo trukmė buvo 6.4±2.5 dienos. Dviem pacientams pasireiškė dizurijos reiškiniai (8 %). Abu pacientai pasveiko po taikyto konservatyvaus gydymo. Vidutinis polipo dydis 3,8±2,2 cm. Gauta galutinė patologijos diagnozė: polipas (n = 1), tubulinė adenoma (n = 3), tubuloviliozinė adenoma (n = 12), Carcinoma in situ (n = 7), invazyvus tumoras (n = 2). Abiem pacientams atlikta HALS kairė hemikolektomija praėjus 14 ir 10 dienų po kolotomijos su polipektomija.IšvadaHALS galima kaip saugi alternatyva endoskopiškai nepašalinamiems polipams gydyti.Reikšminiai žodžiai: kolotomija, kolorektalinis polipas, polipas, HALS
Kristaloidai ir koloidai perioperacinei skysčių terapijai: savybės ir dozavimo ypatumai
Get PDFStraipsnio tikslas yra apžvelgti kristaloidų ir koloidų savybes, šių preparatų pranašumus ir trūkumus bei derinimo ypatumus perioperacinėje skysčių terapijoje.Racionali skysčių terapija gerina gydymo baigtį po didelių chirurginių intervencijų. Perioperacinei skysčių terapijai yra vartojami kristaloidų ir koloidų tirpalai bei jų deriniai. Nė viena iš tirpalų rūšių nėra pranašesnė už kitą, o nepageidaujamas poveikis labai priklauso nuo dozės. Trumpoje apžvalgoje aprašomos išskirtinės tirpalų savybės ir atsižvelgiant į naujausius mokslinius tyrimus apibūdinamos racionalaus jų dozavimo bei derinimo galimybės. Ypatingas dėmesys skiriamas naujų individualaus skysčių skyrimo metodų ir pusiau uždaros grandinės infuzinių sistemų naudojimo perspektyvoms.Reikšminiai žodžiai: skysčių terapija, kristaloidai, koloidai, perioperacinis laikotarpis, gydymo baigtisCrystalloids and colloids: aspects of their co-administration in perioperative fluid therap
Pheochromocytoma with severe cardiac complicatons
Get PDFIntroductionPheochromocytoma is a rare and usually benign catecholamine-secreting tumor with a broad variety of signs and symptoms, the most common being palpitations, headaches, and sweating. Rarely, pheochromocytoma can cause severe cardiac complications such as myocardial infarction, pulmonary edema or cardiogenic shock.Case reportWe report a case of a 42-year-old male who presented with acute chest pain, dyspnea, and general weakness. He had a history of episodical high blood pressure and panic attacks, which were unsuccessfully treated with antidepressants. The patient developed a severe left ventricular function impairment with pulmonary edema and cardiogenic shock. Coronary angiography showed a spasm of the right coronary artery. We suspected pheochromocytoma and performed computed tomography ofthe abdomen, which showed a large tumor in the right adrenal gland. It was confirmed to be a pheochromocytoma. The patient was treated with α-blockers, and a successful laparoscopic surgical removal of the pheochromocytoma was carried outeighteen days later. The patient recovered well, and symptoms of pheochromocytoma disappeared.ConclusionPheochromocytoma can cause severe cardiac complications in different mechanisms, such as coronary spasm and direct catecholamine toxic effect on cardiomyocites. Diagnosing and treating pheochromocytoma with cardiac complications remainsa challenge for a physician.Key words: pheochromocytoma, hypertension, acute myocardial infarction, catecholamine-induced cardiomyopathyFeochromocitoma: širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijos
ĮvadasFeochromocitoma yra retas dažniausiai nepiktybinis katecholaminus sekretuojantis navikas, kuriam būdinga didelė simptomų įvairovė. Širdies plakimo jausmas, galvos skausmas bei gausus prakaitavimas – būdingiausi pacientų skundai. Retaisatvejais feochromocitoma komplikuojasi gyvybei grėsmingomis širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis – miokardo infarktu, plaučių edema bei kardiogeniniu šoku.Klinikinis atvejisĮ priėmimo skyrių atvykęs 42 metų amžiaus vyras skundėsi intensyviu krūtinės skausmu, dusuliu ir bendru silpnumu. Pastaruoju metu pacientas buvo nesėkmingai gydomas antidepresantais dėl besikartojančių panikos atakų, kurių metu padidėdavoarterinis kraujospūdis. Priėmimo skyriuje paciento būklė sparčiai blogėjo, progresavo ūminis kairiojo skilvelio nepakankamumas, išsivystė plaučių edema bei kardiogeninis šokas. Atlikus vainikinių arterijų angiografiją, pastebėtas dešiniosios vainikinės arterijos distalinės dalies spazmas. Įtarus feochromocitomą, buvo atlikta pilvo kompiuterinė tomografija – rastas didelis navikas kairiajame antinkstyje. Laboratoriniais tyrimais patvirtinta feochromocitomos diagnozė. Aštuoniolika dienų pacientas buvo gydytas α-blokatoriais, vėliau sėkmingai atlikta naviko šalinimo operacija. Pooperaciniu laikotarpiu komplikacijų nebuvo, feochromocitomos simptomai išnyko.IšvadosFeochromocitoma gali sukelti sunkių širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijų dėl įvairių katecholaminų pertekliaus poveikio mechanizmų. Aprašytu atveju tai buvo vainikinių arterijų spazmas bei tiesioginis toksinis katecholaminų poveikis kardiomiocitams. Labai didelė nespecifinių simptomų įvairovė bei galimos sunkios komplikacijos lemia tai, kad feochromocitomos diagnostika bei gydymas tebėra nelengvas iššūkis gydytojui.Reikšminiai žodžiai: feochromocitoma, hipertenzija, ūmus miokardo infarktas, katecholaminų sukelta kardiomiopatija
Pleurostomija – dar neužmirštas plaučių ir (arba) pleuros infekcinių uždegiminių ligų gydymo būdas
Get PDFKrūtinės organų neprisipildžiusi pleuros ertmės dalis, susidariusi dėl plaučių ir (arba) pleuros infekcinių uždegiminių ligų bei pooperacinių komplikacijų, vadinama liekamąja pleuros ertme. Krūtinės chirurgijoje tai nedažna, bet sunkiai sprendžiamabėda. Kai kiti gydymo būdai yra neveiksmingi, tenka atlikti pleurostomiją ir sanuoti liekamąją pleuros ertmę atviru būdu. Pleurostomija lieka bene vienintelis ir saugus chirurginio gydymo būdas, kai atsiveria ilgai neužgyjančios bronchų-pleurosarba stemplės-pleuros fistulės. Pagerėjus paciento būklei, gydyti galima ir ambulatoriškai. Kai liekamoji pleuros ertmė tampa švari, atliekama plastinė rekonstrukcinė operacija vienu iš tinkamiausių būdų.Straipsnyje nagrinėjama plaučių ir pleuros infekcinių uždegiminių ligų chirurginio gydymo naudojant pleurostomiją (I etapas) ir po jos susidariusios liekamosios pleuros ertmės plastiką (II etapas) problema, pateikiama klinikinių pavyzdžių.Pleurostomy – still available treatment method for infectiuos inflammatory diseases of lungs and/or pleura
A pleural space not filled with thoracic organs, formed after infectious inflammatory diseases of lungs and/or pleura and postoperative complications, is called a residual pleural space. It is a rare and intractable problem in thoracic surgery. Whenother treatment methods become ineffective, pleurostomy and open sanation of residual pleural cavity have to be performed. Pleurostomy remains perhaps the only and safe method of surgical treatment for prolonged non-healing bronchopleuraland esophagopleural fistulas. Outpatient treatment is also possible when a patient’s condition gets better. When the residual pleural cavity becomes clean, plastic-reconstructive surgery is performed.In this article, the problem of the surgical treatment of infectious inflammatory diseases of lungs and pleura using pleurostomy (stage I) and residual pleural space plastic (stage II) is examined and clinical examples are presented
Training of basic laparoscopic skills in surgical education
Get PDFBackground / objectiveThe study was carried out to evaluate the potential use of laparoscopic simulators to enhance basic laparoscopic skills until proficiency is reached.Materials and methodsThe study participants were divided into two groups according to their experience in laparoscopic procedures: no prior experience (group A; n = 16) and laparoscope navigation experience (group B; n = 16). All the participants performed nineattempts of three basic laparoscopic skill tasks (“Instrument navigation”, “Cutting”, “Clip applying”) on the LapSim® simulator during three sessions within one month. The distribution of practice sessions was standardized by performing three attemptsfor each task per session and no more than one session per week. The assessment of laparoscopic skills was based on the cumulative score for each task measured by the computer system.ResultsTrainees in the group A were younger (22.2 ± 1.3 vs. 26.1 ± 1.3 years, P < 0.001). There were statistically significant differences in cumulative scores for all three tasks after the first five attempts between the two groups (P < 0.001). Comparison of thecumulative scores for the task “Instrument navigation” after the sixth attempt (P = 0.073), for the task “Clip applying” after the seventh attempt (P = 0.287), and for the task “Cutting” after the eighth attempt (P = 0.080) showed no significant differences among the study groups.ConclusionsThe results indicated that a group of trainees with no prior laparoscopic experience acquired the basic laparoscopic skills significantly faster. Proficiency in the laparoscopic basic tasks was achieved within 6–8 repetitions in both groups. These findings suggest that training of practical skills in using laparoscopic simulators should be integrated into medical education much earlier.Key words: surgical education, simulation, laparoscopy, virtual reality simulator, LapSimBazinių laparoskopinių įgūdžių įgijimas studijuojant mediciną
TikslasAtlikti tyrimą, siekiant įvertinti kompiuterinių laparoskopinių simuliatorių naudojimą medicinos studijoms mokant pagrindinių laparoskopinių operacijų įgūdžių, kol bus įgyta reikiama patirtis.MetodikaTyrimo dalyviai pagal patirtį buvo suskirstyti į dvi grupes: vienos grupės tiriamieji neturėjo jokios išankstinės laparoskopinių operacijų patirties (A grupė, n=16), o kitos grupės turėjo tik navigacijos laparoskopu patirties (B grupė, n=16). Visi dalyviai pertrejas pratybas su laparoskopiniu virtualiu simuliatoriumi LapSim® atliko trijų pagrindinių laparoskopinių užduočių („Instrumentų navigacija“, „Pjovimas“, „Kabučių uždėjimas“) devynis bandymus. Kiekvieną užsiėmimą atskira užduotis buvo kartojamatris kartus, o užsiėmimas vyko ne dažniau nei kartą per savaitę. Vertintas galutinis užduoties rezultatas. Laparoskopinių operacijų įgūdžiai vertinti kompiuterine sistema pagal išvestinį kaupiamąjį kiekvienos užduoties balą.RezultataiA grupės dalyviai buvo jaunesni (22,2±1,3 vs. 26,1±1,3 metų, p<0,001). Išanalizavus visų trijų užduočių kaupiamuosius balus po pirmųjų penkių bandymų, abi grupės skyrėsi statistiškai reikšmingai (p<0,001). Tyrimą tęsiant ir lyginant išvestinį kaupiamąjįbalą atliekant užduotį „Instrumentų navigacija“ po šešto bandymo (p=0,073), užduotį „Kabučių uždėjimas“ po septinto bandymo (p=0,287), užduotį „Pjovimas“ po aštunto bandymo (p = 0,080), jokių reikšmingų skirtumų tarp tiriamų grupių nerasta.IšvadosTyrimo rezultatai parodė, kad net be laparoskopinių operacijų patirties tokių operacijų pagrindinius įgūdžius laparoskopiniu simuliatoriumi įgyjama greičiau. Chirurginės simuliacijos užduočių kartojimas iki 6–8 bandymų leidžia įgyti gerus pagrindiniųlaparoskopinių operacijų įgūdžius. Šie rezultatai rodo, kad praktinių įgūdžių mokymas naudojant laparoskopinį simuliatorių turėtų būti įtrauktas į medicinos studijų programą.Reikšminiai žodžiai: chirurgijos studijos, simuliacija, laparoskopija, virtualios realybės simuliatorius, LapSim
Percutaneous iliosacral screw fixation for posterior pelvic ring injuries: the first experience, complicatons
Get PDFBackgroundPercutaneous iliosacral screw fixation is a minimally invasive technique for the treatment of unstable pelvic injuries involving the posterior ring. Nevertheless, screw malposition may result in dangerous complications involving injury to adjacent neurological structures. This study was conducted in order to evaluate the first results of using the percutaneous iliosacral screw technique at the Republican Vilnius University Hospital.ObjectiveTo report the early results and possible complications of percutaneous iliosacral screw fixation in the management of unstable pelvic ring injuries.MethodsThe data for the period 2011–2013 were collected retrospectively. Fifty-five patients who suffered from injury to the pelvic ring requiring surgical treatment were included in this study. Twenty-two operations were done using canulated screws(group A, 20 operations using 7.3 mm and 2 operations 8.3 mm screws), and 33 (group B) operations were done using noncanulated 6.5 mm screws. We compared our first results of using canulated and non-canulated screws. The data were analysedusing MS Exel.ResultsFrom the analysed 55 patients, 20 (36.4%) were men and 35 (63.6%) women; the average age of the patients was 51 (range, 21–98) years. According to the AO (Arbeitsgemeinschaft für Osteosynthesefragen) classification, there were 49 patients withtype B and 6 patients with type C. The mean operation time was 36 min (range, 10–115). Three patients from group B required reoperation because of a neurological injury. Two of these patients suffered from L5 neuropathy and one from S1 radiculalgy.The complication rate was 9.1 per cent in group B, and they were now complicationa in group B. Twelve patients underwent percutaneous iliosacral screw fixation and anterior fixation, one patient underwent percutaneous iliosacral conversion to open posterior SI fixation osteosynthesis because of neurological complications, while the other 43 patients underwent percutaneous screw fixation only.ConclusionsPercutaneous iliosacral screw fixation is a rapid, safe and definitive treatment for unstable pelvic ring injury. The technique using standard C-arm fluoroscopy may allow accurate location of the screw placed in S1 and result in fewer complications when using percutaneous canulated screws. Key words: percutaneous iliosacral fixation, canulated iliosacral screws, three-dimensional fluoroscopyPerkutaninė kryžkaulio klubikaulio sąnario fiksacija esant užpakalinio dubens žiedo sužalojimams: pirmoji patirtis, komplikacijos
Įvadas / tikslasPerkutaninė kryžkaulio klubakaulio sąnario fiksacija sraigtais yra minimaliai invazinis operacinio gydymo metodas nestabiliems užpakalinio dubens žiedo sužalojimams gydyti. Vis dėlto gretimos nervinės struktūros gali būti pažeistos dėl blogossraigto padėties. Mūsų darbo tikslas – įvertinti Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės pirmuosius kryžkaulio klubikaulio sąnario operacinio gydymo perkutaninės fiksacijos būdu rezultatus ir nustatyti nestabilių dubens žiedo sužalojimųgydymo komplikacijų dažnį.MetodaiRetrospektyviai išanalizuoti 2011–2013 metais gydytų 55 pacientų duomenys. Atliktos 22 operacijos naudojant kaniuliuotus (A grupė, 20 operacijų naudojant 7,3 mm ir 2 operacijos 8,3 mm sraigtus) ir 33 (B grupė) – nekaniuliuotus 6,5 mm sraigtus.Palyginome pirmuosius operacinio gydymo kaniuliuotais ir nekaniuliuotais sraigtais rezultatus. Duomenys analizavome MS Exel programa.RezultataiOperuoti 55 pacientai, iš jų 20 (36,4 %) vyrų ir 35 (63,6 %) moterys. Tiriamųjų amžiaus vidurkis – 51 (21–98) metai. Pagal AO (Arbeitsgemeinschaft für Osteosynthesefragen) klasifikaciją buvo 49 pacientai. Trys B grupės (9,1 %) pacientai buvo peroperuoti dėl neurologinių komplikacijų (du pacientai dėl L5 neuropatijos ir vienas dėl S1 radikulialgijos). A grupės pacientams komplikacijų nebuvo. Dvylikai pacientų atlikta perkutaninė kryžkaulio klubakaulio sąnario fiksacija ir kartu priekinė fiksacija ir 43 pacientams – tik užpakalinė kryžkaulio klubakaulio sąnario fiksacija sraigtu.IšvadosPerkutaninė kryžkaulio klubakaulio sąnario fiksacija yra greitas, saugus ir galutinis nestabilių užpakalinio dubens žiedo sužalojimų operacinio gydymo metodas. Naudojant standartinį rentgeno C-lanką galima tiksliai lokalizuoti sraigto padėtį S1slankstelio lygyje. Naudojant kaniuliuotus sraigtus komplikacijų nepasitaikė, o naudojant nekaniuliuotus sraigtus galimos neurologinės komplikacijos.Reikšminiai žodžiai: perkutaninė kryžkaulio klubakaulio sąnario fiksacija, kaniuliuoti kryžkaulio klubakaulio sraigtai, trijų dimensijų fluoroskopija