Lietuvos chirurgija
Not a member yet
    718 research outputs found

    Tiesiosios ir gaubtinės žarnos vėžys: ar įmanoma jo išvengti?

    Get PDF
    Colorectal cancer: is it possible to prevent it?Ricardo Escalant

    General instructions to authors

    Get PDF

    Sėkmingas minimaliai invazinis chirurginis pleuros empiemos gydymas

    Get PDF
    Įvadas / tikslasPleuros empiema – viena iš seniausiai žinomų krūtinės ligų ir iki šiol yra susijusi su didėjančiu sergamumu visame pasaulyje. Kaip ir daugelyje chirurgijos sričių, gydant pūlinėmis pleuros ligomis sergančius ligonius populiarėja minimaliai invazinės chi­rurginės procedūros. Tačiau torakoskopinė operacija vis dar negali pakeisti atvirosios visais empiemų atvejais. Šiame straips­nyje supažindiname su mūsų atliekamų torakoskopinių pleuros empiemos operacijų metodika ir aptariame pradinę patirtį.Ligoniai ir metodaiNuo 2011 m. sausio iki 2013 m. rugsėjo torakoskopiškai buvo operuoti 49 ligoniai, sergantys pleuros empiema. Visi pacientai operuoti sukėlus bendrinę nejautrą, naudojant vieno plaučio ventiliaciją. Visos torakoskopinės operacijos buvo padarytos per dvi arba tris angas krūtinėje. Tais atvejais, kai sėkmingai atlikti torakoskopiniu būdu empiemektomijos nepavykdavo, būdavo pereinama į atvirąją (torakotominę) operaciją.RezultataiSėkmingai videotorakoskopinė operacija buvo atlikta 36 (73,5 %) ligoniams, o 13 (26,5 %) atvejų prireikė konversijos į atvirą operaciją. Pleuros ertmės sąaugos ir negalėjimas iki galo pašalinti ant plaučio paviršiaus susidariusio jį kaustančio šarvo buvo pagrindinės konversijų priežastys. Dešimt (20 %) ligonių patyrė tokių pooperacinių komplikacijų kaip ligos atkrytis, ilgesnį laiką besiskiriantis pro drenus oras, žaizdos infekcija.IšvadosPleuros empiemos atveju minimaliai invazinė chirurgija yra saugi ir pakankamai efektyvi. Tačiau turėtume ieškoti tam tikrų veiksnių, kurie padėtų atrinkti asmenis, tinkamus sėkmingai torakoskopinei pleuros empiemos operacijai.Reikšminiai žodžiai: pleuros empiema, piotoraksas, videoasistuojamoji krūtinės chirurgija, empiemektomija, dekortikacija Successful video-assisted thoracic surgery for pleural empyemaŽymantas Jagelavičius, Vytautas Jovaišas, Algis Kybartas, Arūnas Žilinskas, Lina Lukoševičiūtė, Ričardas Janilionis, Narimantas Evaldas Samalavičius Background / ObjectiveFew thoracic conditions present such a considerable challenge as does pleural empyema. The disease is known since Hip­pocrates’ time, nonetheless it is still associated with the rising incidence all over the world. Minimally invasive procedures be­come more and more popular in many fields of surgery as well as in patients with pleural empyema. However, video-assisted thoracoscopy cannot replace open surgery in all empyema cases. In this report, we would like to present our thoracoscopic technique and preliminary experience in treating patients with pleural empyema.Patients and methodsDuring the period from January 2011 till September 2013, thoracoscopic empyemectomy was performed in 49 patients. All patients were operated on under general anaesthesia using single lung ventilation. All procedures were performed through two or three ports. Conversion to thoracotomy was performed when it was impossible to make successfully thoracoscopic empyemectomy.ResultsA video-assisted thoracoscopic operation was successful in 36 (73.5%) patients, whereas in 13 (26.5 %) cases a conversion was required. Pleural space adhesions and inability to remove completely the peel from the underlying lung were the main reasons for conversion. Ten (20%) patients had postoperative complications such as recurrence of disease, prolonged air leak, or wound infection.ConclusionsMinimally invasive surgery is a safe and effective treating of patients with pleural empyema. However, we should search for preoperative factors of identifying the right persons who could be cured successfully by video-assisted thoracoscopic sur­gery.Key words: pleural empyema, pyothorax, video-assisted thoracic surgery, empyemectomy, debridement, decorticatio

    C-reaktyvusis baltymas – komplikacijų po laparoskopinės storosios žarnos rezekcijos prediktorius

    Get PDF
    TikslasĮvertinti ir nustatyti C-reaktyviojo baltymo prognozines savybes, diagnozuojant ankstyvas pooperacines komplikacijas po laparoskopinės storosios žarnos rezekcijos.Ligoniai ir metodaiTai perspektyvusis pacientų, kuriems VUL SK Pirmajame pilvo chirurgijos skyriuje atlikta laparoskopinė storosios žarnos rezekcija, tyrimas. Pagal tai, ar pacientai turėjo komplikacijų ar ne, juos suskirstėme į dvi grupes. C-reaktyviojo baltymo koncentracija kraujyje buvo matuojama antrą, ketvirtą ir šeštą pooperacinę parą. Apskaičiuoti abiejų grupių C-reaktyviojo baltymo vidurkiai minėtomis dienomis ir palyginti tarpusavyje taikant Stjudento (t) kriterijų nepriklausomoms imtims. Siekdami nustatyti šio baltymo koncentracijos slenkstinę ribą, geriausiai prognozuojančią komplikacijų išsivystymo tikimybę, apskaičiavome jo tyrimo jautrumą, specifiškumą, teigiamą ir neigiamą prognozines vertes.RezultataiTyrime dalyvavo 90 pacientų, iš jų 11 išsivystė komplikacijos. Nustatytos didžiausiu jautrumu ir neigiama prognozine verte pasižyminčios slenkstinės C-reaktyviojo baltymo koncentracijos: antrą pooperacinę dieną – 90 mmol/l, ketvirtą – 6O mmol/l, šeštą – 60 mmol/l. Taigi kiekvieną dieną galime vis tiksliau prognozuoti, ar komplikacijos išsivystys ar ne.IšvadosStebėdami C-reaktyviojo baltymo koncentraciją antrą, ketvirtą ir šeštą pooperacinę dieną, galime anksti diagnozuoti besivystančias komplikacijas.Reikšminiai žodžiai: C-reaktyvusis baltymas, laporoskopinė storosios žarnos rezekcija, pooperacinės komplikacijosC-reactive protein is a predictor of complications after elective laparoscopic colorectal surgeryEligijus Poškus, Gintarė Andreikaitė, Ignas Karnuševičius ObjectiveTo study the evaluation and determination of the predictive characteristics of C-reactive protein when diagnosing early postoperative complications after elective laparoscopic colorectal surgery.Materials and methodsA prospective study included patients who have undergone a laparoscopic colorectal surgery in 2010–2013. The patients were divided into two groups – with and without complications. C-reactive protein concentrations in their blood serum weremeasured on the 2nd, 4th and 6th day after surgery. We estimated the mean values of CRP in both groups and compared them using the independent sample test, the Student criteria (t). The sensitivity, specificity, positive and negative predictive valuesfor different CRP concentration cut-offs (40–130 mmol/l) were also calculated.ResultsNinety patients were included into the trial; 11 of them had complications. The cut-off values of CRP which had the highest sensitivity, specificity, positive and negative prognostic values were 2 POD – 90 mmol/l, 4 POD – 6O mmol/l, and 6POD –60 mmol/l. Thus, we can predict the risk of evolving complications more accurately each day after the operation.ConclusionsMeasuring CRP values on the 2nd, 4th and 6th postoperative day, we can diagnose the evolving complications early, i.e. after an elective laparoscopic colorectal surgery.Key words: C-reactive protein, laparoscopic colorectal surgery, complication

    Kolektomija po kolonoskopinės piktybinių polipų šalinimo procedūros ir netikėta T1 vėžio histologinė diagnozė

    Get PDF
    TikslasAnkstyvos stadijos storosios ir tiesiosios žarnos vėžio, pašalinto endoskopiniu būdu, tolesnė gydymo taktika priklauso nuo histologinio ištyrimo radinių. Šio tyrimo tikslas yra įvertinti kolektomijos naudos ir rizikos santykį pacientams, kuriems atliktaendoskopinė polipektomija ir histologinio tyrimo metu rasti nepalankūs histologiniai veiksniai.MetodikaĮ šį retrospektyvųjį tyrimą įtraukta 23 pacientai (12 vyrų ir 11 moterų, amžiaus mediana 66 metai), kuriems nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2014 m. vasario 28 d. VUOI buvo atlikta kolektomija po kolonoskopinės piktybinių polipų su T1 vėžiu polipektomijos dėl bent vieno iš šių nepalankių histologinių veiksnių: teigiamas rezekcijos kraštas ar polipas pašalintas dalimis. Pagrindinis tikslas buvo įvertinti onkologinės kolektomijos, atliktos po endoskopinės polipektomijos, naudos ir rizikos santykį. Onkologinėnauda vertinta pagal pacientų, kuriems rasta metastazių limfmazgiuose, skaičių. Rizika vertinta atsižvelgiant į III–IV laipsnio komplikacijų dažnį ir mirtingumą.RezultataiDažniausia piktybinių polipų su T1 vėžiu vieta buvo riestinė žarna – 10 atvejų (43,5 %) ir viršutinis tiesiosios žarnos trečdalis – 9 atvejai (39,1 %). Devyniems (39,1 %) pacientams histologinio tyrimo metu rasta geros diferenciacijos adenokarcinoma (G1),kitiems (14 pacientų iš 23, 60,9 %) – vidutinės diferenciacijos adenokarcinoma (G2). Pagrindinės kolektomijos indikacijos buvo dvi: rezekcijos kraštas ≤1 mm (n=17), rezekcija dalimis (n=7). Daugiausia buvo atlikta tiesiosios žarnos rezekcijų su daline mezorektine ekscizija – 9 (39,1 %). Onkologinė kolektomijos nauda pasiekta dviem pacientams (8,7 %), kurie turėjo metastazių limfmazgiuose. Penkiems pacientams (21,7 %) pasireiškė pooperacinių komplikacijų. Šios komplikacijos nedidino operacinės rizikos, nes pagal Clavien klasifikaciją buvo I–II laipsnio. Mirties atvejų nepasitaikė.IšvadaAtliktus onkologinę kolektomiją dėl nepalankių histologinių veiksnių (teigiamas rezekcijos kraštas ar rezekcija dalimis) po endoskopinės polipektomijos, 8,7 % pacientų rasta metastazių limfmazgiuose, todėl šis retrospektyvusis tyrimas pabrėžiaonkologinės rezekcijos svarbą šių pacientų grupėje.Reikšminiai žodžiai: piktybinis tiesiosios žarnos polipas, endoskopinė polipektomija, limfmazgių metastazėsElective colectomy after colonoscopic polypectomy for unexpected polypoid T1 cancerNikas Samuolis, Narimantas Evaldas Samalavičius, Ugnius Mickys ObjectiveThe treatment of early-stage colorectal cancers removed endoscopically depends on histopathologic findings. The aim of this retrospective study was to assess the benefit–risk balance for patients who underwent colectomy after endoscopic polypectomy of a T1 carcinoma with unfavourable histological factors.MethodsFrom January 1st 2004 to February 28th 2014, twenty-three patients (12 men and 11 women, age median 66 years) who underwent colectomy after endoscopic resection of malignant polyps with T1 carcinoma were included in this retrospective study. Specimens resected after endoscopic polypectomy showed at least one of the two unfavorable factors – no free margin or piecemeal resection. The main objective was to assess the benefit–risk balance of oncological resection performed after polypectomy. The oncological benefit was measured by the lymph node metastasis rate, and the risk was measured by the occurrence of severe (grade III–IV) complications or death.ResultsThe most common localisation of T1 cancer was the sigmoid colon (10 cases, 43.5%) and the upper rectum (9 cases, 39.1%). Nine (39.1%) patients had a well-differentiated adenocarcinoma (G1), while others (14 patients from 23, 60.9%) had a moderately differentiated adenocarcinoma (G2). The main indications for colectomy were the margin of resection ≤ 1 mm (n = 17) and peacemeal resection (n = 7). The most common surgical operation was rectal resection with partial mesorectal excision (9, 39.1%). The oncological benefit of colectomy was reached for two patients (8.7%) who had lymph node metastases. Five patients (21.7%) presented postoperative complications. These complications did not rise surgery risk, because all of them were of I–II grade according to Clavien’s classification. There were no deaths.ConclusionsAmong the patients who underwent oncological colectomy after endoscopic polypectomy for unexpected polypoid T1 cancer with unfavorable histology (no free margin or peacemeal polypectomy) 8.7% had metastases in the lymph nodes; thus, this study suggests the rationale of oncological surgical resection after endoscopic polypectomy for these patients. Key words: malignant colonic polyp, endoscopic polypectomy, lymph node metastase

    Natyvinės nefrektomijos, atliktos rengiant pacientus inkstų transplantacijai, rezultatai

    Get PDF
    TikslasNustatyti natyvinės nefrektomijos, atliktos rengiant pacientus inkstų transplantacijai, efektyvumą.Ligoniai ir metodaiRetrospektyviai išanalizuoti 49 pacientai, kuriems inkstų ligų baigčių stadijoje nuo 1999 iki 2009 metų atliktos natyvinės nefrektomijos rengiant recipientus inkstų transplantacijai. Pacientų vidutinis amžius 44,9 metų. Nefrektomijos atliktos dėl inkstų policistozės 23 (46,9 %), inkstų akmenligės – 13 (26,6 %), obstrukcinės nefropatijos – 8 (16,3 %), kitų priežasčių – 5 (10,2 %) pacientams. Vienmomentė abipusė nefrektomija atlikta 24 ligoniams. Tyrimo metu natyvinių nefrektomijų efektyvumas vertintas analizuojant intraoperacines, artimąsias pooperacines, arterioveninių jungčių komplikacijas bei išnagrinėjus inkstų transplantacijos atlikimo dažnį bei neatlikimo priežastis iki 2012 metų.RezultataiIntraoperacinės komplikacijos nustatytos 3 (5,4 %) pacientams. Pooperacinės komplikacijos diagnozuotos 8 (14,3 %) atvejais ir dažniausia komplikacija buvo pooperacinis kraujavimas. Mirė 3 (6,12 %) pacientai. Analizuojant šių komplikacijų priežastis paaiškėjo perireninės fibrozės, išsivysčiusios po buvusių chirurginių manipuliacijų bei dėl šlapimo takų infekcijos, lemiamas vaidmuo. Hemodializių procedūros komplikavosi 9 (18,4 %) pacientams įvykus arterioveninės jungties trombozei. Atlikus natyvinę nefrektomiją recipientais išliko 46 pacientai ir iš jų 28 (60,9 %) atlikta inkstų transplantacijos operacija.IšvadosNatyvinių inkstų šalinimo operacijos rengiant recipientus inkstų transplantacijai yra susijusios su intraoperacinių (5,4 %), ankstyvų pooperacinių komplikacijų (14,3 %), artrioveninių jungčių trombozės (18,4 %) rizika. Atliekant natyvines nefrektomijas, pagrindinis tikslas – paruošimas inksto transplantacijai – buvo pasiektas 69,6 %: transplantacija atlikta 60,9% pacientų, o 8,7 % pacientų išlieka aktyviame inksto transplantacijos laukimo sąraše.Reikšminiai žodžiai: ikitransplantacinė nefrektomija, inkstų policistozė, arterioveninė jungtis, inkstų transplantacijaResults of native nephrectomy before planned renal transplantation ObjectiveThe goal of this paper is to establish the efficiency of pretransplant native nephrectomies performed in the patients being prepared for renal transplantation.Patients and methodsA retrospective study has been performed with 49 patients who had native nephrectomies in the period 1999–2009. The average age of the patients was 44.9 years. Nephrectomies were performed in 23 patients (46.9%) due to a polycystic kidneydisease, in 13 patients (26.6%) due to a kidney stone disease, in 8 patients (16.3%) due to an obstructive nephropathy, and in 5 patients (10.2%) for other reasons. Simultaneous bilateral nephrectomy was performed in 24 patients. The effectiveness was evaluated by analysing intraoperatve postoperative complications of native nephrectomies, complications of haemodialysis assess, and the rate of kidney transplantations before the year 2012 was assessed.ResultsIntraoperative complications were diagnosed in 3 patients (5.4%) and postoperative complications in 8 (14.3%) cases. The most common complication was postoperative bleeding. Perirenal fibrosis was the most common cause of these complications.Nine patients (18.4%) had a thrombosis of the arteriovenous fistula. After pre-transplant native nephrectomies, 28 patients (60.9%) underwent the renal transplantation surgery.ConculusionsPretransplant native nephrectomies associated with intraoperative complications occurred in 5.4%, postoperative complications in 14.3%, and thrombosis of arteriovenous fistula in 18.4% of cases. When performing native nephrectomies, the maingoal – preparation for renal transplantation – was reached in 69.6% : 60.9% of patients had a transplantation, whereas 8.7% of patients remained on the active list of those waiting for renal transplantation.Key words: pretransplant nephrectomy, renal polycystosis, haemodialysis assessment, renal transplantatio

    Kavos poveikis žarnyno veiklai po žarnyno laparoskopinės rezekcinės operacijos: perspektyvusis atsitiktinių imčių tyrimas

    Get PDF
    TikslasPooperacinis žarnų nepraeinamumas – dažnai pasitaikantis žarnyno rezekcinių operacijų padarinys. Nustatytas teigiamas kavos poveikis žarnyno motorikai sveikiems tiriamiesiems. Lieka neaišku, ar kava galėtų sumažinti pooperacinio žarnyno nepraeinamumo riziką. Tyrimo tikslas – nustatyti kavos ir kofeino poveikį žarnyno veiklai po žarnyno rezekcinių operacijų.Ligoniai ir metodaiVilniaus universiteto Onkologijos institute 2013 01 01–2014 12 31 atliekamas atsitiktinės atrankos kontroliuojamas perspektyvusis tyrimas. Įtraukti pacientai, kuriems atlikta laparoskopinė storosios žarnos operacija. Prieš operaciją ligoniai paskirstytiį tris grupes: pooperaciniu laikotarpiu gaunančių vandens (100 ml 3 kartus per dieną), dekofeinizuotos kavos ir kavos su kofeinu. Pirminės svarbos tikslas – laikas iki pirmojo pasituštinimo. Antrinės svarbos tikslai – laikas, iki išėjo dujos, ir laikas ikimaisto toleravimo.RezultataiLigoniai buvo suskirstyti į tris grupes po 16 kiekvienoje. Šeši buvo atšaukti: keturi – dėl operacijos pasikeitimo, du atsisakė dalyvauti. Demografiniai pacientų rodikliai buvo panašūs visose grupėse. Ligoniai, kurie gėrė dekofeinizuotą kavą bei kavą sukofeinu, pasituštino anksčiau negu vandenį gėrusios grupės ligoniai: 3,23±1,36 ir 3,64±1,29 paros vs 3,9±0,99, p<0,05. Laikas iki maisto toleravimo – 1,63 ir 2,42 paros vs 2,82, p<0,05, laikas, iki išėjo dujos, – 1,44 ir 1,62 vs 1,92, p<0,05.IšvadosKavos vartojimas po kolektomijos yra saugus ir sumažina laikotarpį iki pasituštinimo. Kofeinas žarnų funkcijos neskatina.Does coffee affect the duration of postoperative ileus following elective laparoscopic colectomy? A randomized prospective single-center studyAudrius Dulskas, Michail Klimovskij, Marija Vitkauskienė, Narimantas Evaldas Samalavičius Background / objectivePostoperative ileus is a common problem after colorectal surgery. A positive effect of coffee on the bowel motor activity has been described. It is still unclear whether coffee consumption decreases the risk of postoperative ileus. The aim of the study was to determine whether consuming an 8-ounce cup of coffee is effective in preventing or reducing postoperative ileus.Patients and methodsFrom January 1st, 2013 to December 31st 2014, a prospective study is being performed at the Institute of Oncology of Vilnius University. Patients with a malignant or benign disease, undergoing elective laparoscopic colectomy, are assigned randomly before surgery to receive either coffee with caffeine (group 1), coffee without caffeine (group 2), or water (group 3) (100 ml three times daily) after the procedure. The primary endpoint is the time to first bowel movement, and the secondary endpoints are the time to the first flatus and the time to solid food tolerance.ResultsA total of 48 patients have been randomized, 16 to each group. Six patients were excluded: four due to a change in the surgical procedure, and two refused to participate. Patients’ demographic characteristics were similar in all groups. The time till the first bowel movement was significantly (p < 0.05) shorter in the decaffeinated coffee (3.23; SD 1.36) and coffee with caffeine (3.64; SD 1.29) groups versus the water group (3.90; SD 0.99). The time till the tolerance of solid food (1.63 and 2.42 versus 2.85; p < 0.05) and the time till the first flatus (1.44 and 1.66 versus 1.92; p < 0.05) showed a similar trend.ConclusionsCoffee consumption after colectomy has been safe and associated with a reduced time to the first bowel action. Caffeine consumption does not decrease the length of postoperative ileus. Note: these are the preliminary data which should be evaluated as a trend of the future final results

    Perkutaninio šlaunies arterijos kateterizavimo vietinių komplikacijų gydymo taktika

    Get PDF
    Darbo tikslas Nustatyti po intervencinių kardiologinių procedūrų per šlaunies arteriją susidariusių vietinių komplikacijų dažnį, pažeidimo vietos tipą ir optimalų gydymo metodą. Tyrimo medžiaga ir metodai Atlikta 166 pacientų, 2007–2011 metais patyrusių vietinių komplikacijų po kateterizavimo dėl įtariamos vainikinių arterijų patologijos, ligos istorijų duomenų retrospektyvi analizė. Vietinės kraujagyslių komplikacijos diagnozuotos ir gydytos krau­jagyslių chirurgų. Rezultatai Tiriamąją grupę sudarė 96 (57,8 %) moterys ir 70 (42,2 %) vyrų. Vidutinis pacientų amžius buvo 69,1 metų (±11,4 metai). 63 pacientams (38 %) nustatyta sutrikusi kojų arterinė kraujotaka. Po kateterizavimo, atlikto dėl širdies kraujagyslių sistemos pa­tologijos, šlaunies arterijos pseudoaneurizma išsivystė 162 (97,6%), arterioveninė fistulė – 3 (1,8 %), didelė hematoma – 1 pa­cientui. 111 (66,9 %) pacientų gydyta konservatyviai. Chirurginio gydymo prireikė 55 (33,1 %) pacientams. Operuotos 37 mo­terys (67,3 %) ir 18 vyrų (32,7 %). Vidutinis operuotų pacientų amžius buvo 69,9 (±10) metai. Pseudoaneurizmos pašalinimas ir arterijos plastika venos lopu atlikta 33 (60 %) pacientams, pašalinti krešuliai ir užsiūti arterijos defektai 22 (40 %) pacientams. Išvados Vietinių kraujagyslių komplikacijų po intervencinių kardiologinių procedūrų per šlaunies arteriją įvyko 166 pacientams (0,706 %). Dažniausia komplikacija po šlaunies arterijos kateterizavimo – pseudoaneurizma. Pseudoaneurizmos sėkmingai gydytos konservatyviai 111 pacientų (66,9 %). Punkcijos vietos kraujagyslių komplikacijos buvo dažnesnės ligoniams, ku­riems buvo periferinių arterijų aterosklerozinis pažeidimas (p<0,01). Reikšminiai žodžiai: jatrogeninis šlaunies arterijos pažeidimas, pseudoaneurizma Treatment of local complications that develop after catheterisation through the femoral artery punctureIngrida Ašakienė, Andrius Černauskas, Nerijus Misonis, Vaidotas Zabulis, Robertas Breivis, Sigitas Tvarionavičius, Ramūnas Kvietkauskas ObjectiveTo determine what is the rate, type, and the best treatment of local femoral access complications after interventional cardiol­ogy catheterisation procedures through percutaneous femoral artery puncture.Materials and methodsRetrospective analysis of 166 patient medical records was carried out. All the patients underwent coronarography for the suspected coronary artery disease. All of them from 2007 to 2011 developed local femoral access complications. All complica­tions were diagnosed and treated by vascular surgeons.ResultsThe study group consisted of 96 (57.8%) women and 70 (42.2%) men. The average age of the patients was 69.1 years (±11.4 years). Limb ischemia was determined in 63 patients (38%). After catheterisation due to cardiovascular pathology, femoral artery pseudoaneurysm developed in 162 patients (97.6%), arteriovenous fistula in 3 patients (1.8%), and massive hematoma in 1 patient; 111 patients (66.9%) were treated conservatively and 55 (33.1%) surgically. The surgically treated group consisted of 37 women (67.3%) and 18 men (32.7%). The average age of surgically treated patients was 69.9 (±10) years. Pseudoaneurysm removal and venous patch plasty were performed in 33 patients (60%). The removal of blood clots and direct suture of arterial defects were performed in 22 patients (40%).Conclusions166 patients (0.706%) developed local vascular complications after cardiovascular interventions through the femoral artery. Pseudoaneurysm was the most common complication after femoral artery catheterisation. Conservative treatment was suc­cessful in 111 patients (66.9%). Local vascular complications of the puncture site were more common in patients with a pe­ripheral arterial disease (p < 0.01).Key words: iatrogenic femoral artery damage, pseudoaneurys

    In memoriam pofesoriui Algimantui Marcinkevičiui

    Get PDF

    Onkologinių pacientų vaisingumo išsaugojimas: klinikinis atvejis

    Get PDF
    Onkologinių ligų nuolat daugėja, tačiau tobulėjančios gydymo galimybės labai didina išgyvenamumo rodiklius. Tai rodo vis didėjantį onkologinių pacientų gyvenimo kokybės po sėkmingo gydymo temos aktualumą. Prieš skiriant gonadotoksinį gydymą nuo vėžio, svarbu informuoti kiekvieną vaisingo amžiaus pacientę apie riziką pakenkti vaisingumui. Turėtų būti aptartas ir rekomenduotas vaisingumą išsaugantis gydymas. Kiaušidžių transpozicija, kiaušialąsčių ar embrionų kriokonservacija, kiaušidės audinio užšaldymas ir gonadotropinio hormono agonistų terapija – tai klinikiniais tyrimais pagrįsti vaisingumą išsaugantys gydymo metodai. Svarbu parinkti tinkamiausią ir priimtiniausią metodą, atsižvelgiant į moters amžių, kiaušidžių išteklius, socialinę ekonominę padėtį, religines pažiūras, sveikatos būklę ir gretutines ligas.Reikšminiai žodžiai: onkologiniai pacientai, gydymas nuo vėžio, vaisingumo išsaugojimas, kiaušidžių transpozicija, embrionų užšaldymas, kiaušialąsčių užšaldymas, kiaušidės audinio kriokonservacija ir transplantacija, gonadotropinių hormonų agonistaiFertility preservation in patients with cancer: case report The total number of oncological diseases is constantly growing, but the improvement of treatment options significantly increases the survival rates. It shows the importance of the oncological patients’ quality of life after a succesful treatment. Prior to the prescription of any gonadotoxic medications, every patient of a fertile age should be informed about the risks of damaging fertility and recommended protective treatments. Ovarian transposition, oocyte, embryo or ovarian tissue cryoconservation and gonadotropin releasing hormone agonists’ (GnRHa) therapy these are the clinically tested fertility-protecting treatment methods. For the appropriate method to be selected, it is very important to take into consideration the female’s age, ovarian condition, social-economic situation, religious views, overall health condition, and related diseases.Key words: oncological patients, fertility protection, ovarian transposition, embryo cryoconservation, oocyte cryoconservation, ovarian tissue cryoconservation and transplantation, gonadotropin releasing hormone agonist

    563

    full texts

    718

    metadata records
    Updated in last 30 days.
    Lietuvos chirurgija
    Access Repository Dashboard
    Do you manage Open Research Online? Become a CORE Member to access insider analytics, issue reports and manage access to outputs from your repository in the CORE Repository Dashboard! 👇