Lietuvos chirurgija
Not a member yet
718 research outputs found
Sort by
C-reaktyvusis baltymas – komplikacijų po laparoskopinės storosios žarnos rezekcijos prediktorius
Get PDFTikslasĮvertinti ir nustatyti C-reaktyviojo baltymo prognozines savybes, diagnozuojant ankstyvas pooperacines komplikacijas po laparoskopinės storosios žarnos rezekcijos.Ligoniai ir metodaiTai perspektyvusis pacientų, kuriems VUL SK Pirmajame pilvo chirurgijos skyriuje atlikta laparoskopinė storosios žarnos rezekcija, tyrimas. Pagal tai, ar pacientai turėjo komplikacijų ar ne, juos suskirstėme į dvi grupes. C-reaktyviojo baltymo koncentracija kraujyje buvo matuojama antrą, ketvirtą ir šeštą pooperacinę parą. Apskaičiuoti abiejų grupių C-reaktyviojo baltymo vidurkiai minėtomis dienomis ir palyginti tarpusavyje taikant Stjudento (t) kriterijų nepriklausomoms imtims. Siekdami nustatyti šio baltymo koncentracijos slenkstinę ribą, geriausiai prognozuojančią komplikacijų išsivystymo tikimybę, apskaičiavome jo tyrimo jautrumą, specifiškumą, teigiamą ir neigiamą prognozines vertes.RezultataiTyrime dalyvavo 90 pacientų, iš jų 11 išsivystė komplikacijos. Nustatytos didžiausiu jautrumu ir neigiama prognozine verte pasižyminčios slenkstinės C-reaktyviojo baltymo koncentracijos: antrą pooperacinę dieną – 90 mmol/l, ketvirtą – 6O mmol/l, šeštą – 60 mmol/l. Taigi kiekvieną dieną galime vis tiksliau prognozuoti, ar komplikacijos išsivystys ar ne.IšvadosStebėdami C-reaktyviojo baltymo koncentraciją antrą, ketvirtą ir šeštą pooperacinę dieną, galime anksti diagnozuoti besivystančias komplikacijas.Reikšminiai žodžiai: C-reaktyvusis baltymas, laporoskopinė storosios žarnos rezekcija, pooperacinės komplikacijosC-reactive protein is a predictor of complications after elective laparoscopic colorectal surgeryEligijus Poškus, Gintarė Andreikaitė, Ignas Karnuševičius
ObjectiveTo study the evaluation and determination of the predictive characteristics of C-reactive protein when diagnosing early postoperative complications after elective laparoscopic colorectal surgery.Materials and methodsA prospective study included patients who have undergone a laparoscopic colorectal surgery in 2010–2013. The patients were divided into two groups – with and without complications. C-reactive protein concentrations in their blood serum weremeasured on the 2nd, 4th and 6th day after surgery. We estimated the mean values of CRP in both groups and compared them using the independent sample test, the Student criteria (t). The sensitivity, specificity, positive and negative predictive valuesfor different CRP concentration cut-offs (40–130 mmol/l) were also calculated.ResultsNinety patients were included into the trial; 11 of them had complications. The cut-off values of CRP which had the highest sensitivity, specificity, positive and negative prognostic values were 2 POD – 90 mmol/l, 4 POD – 6O mmol/l, and 6POD –60 mmol/l. Thus, we can predict the risk of evolving complications more accurately each day after the operation.ConclusionsMeasuring CRP values on the 2nd, 4th and 6th postoperative day, we can diagnose the evolving complications early, i.e. after an elective laparoscopic colorectal surgery.Key words: C-reactive protein, laparoscopic colorectal surgery, complication
Endoskopinis virškinamojo trakto fistulių, perforacijų ir anastomozių nepakankamumo gydymas naudojant OTSC kabutę (OVESCO)
Get PDFĮvadas / tikslasOTSC (Over-The-Scope Clip, Ovesco Endoscopy GmbH, Tuebingen, Vokietija) – tai naujas endoskopinis virškinamojo trakto vientisumo atkūrimo būdas, naudojant endoskopinę kabutę, stipriau ir plačiau suspaudžiančią defekto kraštus, palyginti su įprastine per endoskopo kanalą uždedama kabute. OTSC naudojama su lanksčiais endoskopais šiais atvejais: 1) ūminiam kraujavimui stabdyti, 2) kiauriniam virškinamojo trakto defektui užverti, 3) audiniams suspausti ir suartinti, 4) endoskopinių ir chirurginių intervencijų komplikacijoms gydyti. Publikacijos tikslas – retrospektyvioji OTSC naudojimo virškinamojo trakto vientisumui atkurti analizė.RezultataiNuo 2013 m. kovo iki 2014 m. vasario Vilniaus universiteto Onkologijos institute ir Vilniaus universiteto Santariškių klinikose naudojant OTSC kabutes gydyti 9 ligoniai, iš jų 6 vyrai ir 3 moterys. Ligonių amžius – 35–86 metai. Indikacijos atlikti procedūrą: anastomozių nepakankamumas po stemplės rezekcijos, skrandžio rezekcijos ir gastrektomijos (4 atvejai), skrandžio ir dvylikapirštės žarnos perforacijos po daugybinių operacijų dėl nekrozinio pankreatito (2 atvejai), lėtinės fistulės po stemplės rezekcijos ir po stemplės užsiuvimo po perforacijos dėl svetimkūnio (2 atvejai) ir nusileidžiančiosios storosios žarnos perforacija atliekant endoskopinę polipektomiją (1 atvejis). Virškinamojo trakto defektas visiškai užvertas 7 iš 9 atvejų, užvėrimo adekvatumas patikrintas suleidus rentgenokontrastinės medžiagos ar metileno mėlio tirpalo iškart po procedūros. Iš viso 9 pacientams buvo dėta 12 kabučių. Vėlyvuoju laikotarpiu fistulė užsivėrė 7 iš 9 atvejų, vienu nekrozinio pankreatito atveju fistulė atsinaujino kitoje vietoje ir 1 atveju nepavyko užverti didelio anastomozės defekto.IšvadosOTSC kabutė – naujas efektyvus endoskopinis virškinamojo trakto fistulės, perforacijos ar anastomozės nepakankamumo gydymo būdas. Fistulė, perforacija ar anastomozės nepakankamumas sėkmingai užverti 7 iš 9 ligonių (78 %).Endoscopic treatment of fistulae, perforations and anastomotic leaks of the digestive tract with the OTSC clip (OVESCO)Gintautas Radžiūnas, Inga Kildušienė, Juozas Stanaitis, Arnoldas Krasauskas, Narimantas Evaldas Samalavičius
Background / objectiveOTSC (Over-The-Scope Clip, Ovesco Endoscopy GmbH, Tuebingen, Germany) is a new endoscopic method of the restitution of the gastrointestinal tract integrity, which offers a new class of endoscopic clips providing for significantly more strengthand a better tissue capture as compared to the conventional clips delivered through the working channel of a flexible endoscope. The OTSC System could be used in flexible endoscopy for 1) acute bleeding, 2) full thickness wall closure, 3) compressionas well as approximation of tissue, and 4) management of complications after endoscopic or surgical interventions. The aim of the presentation is a retrospective analysis of the restitution of digestive tract integrity with OTSC System.Results2013.03–2014.02 in Vilnius University Hospital Santariskiu Klinikos and Institute of Oncology, Vilnius University, 9 patients were treated with the OTSC System. There were 6 males and 3 females, age range 35–86 years. Indications for the procedurewere: 4 anastomotic leaks and subacute fistulas after esophageal resection, gastrectomy and partial gastrectomy, 2 perforations due to necrotic pancreatitis after multiple operations – stomach and duodenum, 2 chronic fistulae after esophagealresection, suture of esophageal perforation due to a foreign body, and 1 acute perforation of the descending colon during colonoscopic polypectomy. Initial success was achieved in 7 out of 9 cases; the completeness of closure was checked radiologically or injecting a methylene-blue solution immediately after a clip application. The total number of clips was 12. At the follow-up, in 7 cases out of 9 no fistula/dehiscence was present, in one case of necrotizing pancreatitis a new fistula developed in another place and we didn’t succeed to close, one case with a large leak.ConclusionsThe OTSC System is a new efficient endoscopic means of closing a leak, fistula or perforation. A complete fistula / leak / perforationclosure was achieved in 7 out of 9 (78%) cases by using the OTSC System
Transkutaninė blauzdinio nervo stimuliacija – efektyvus lėtinio vidurių užkietėjimo gydymo metodas
Get PDFĮvadasLėtinis vidurių užkietėjimas – dažnas virškinimo trakto sutrikimas, kuris labai blogina gyvenimo kokybę ir paprastai yra sunkiai gydomas. Šio perspektyviojo klinikinio tyrimo tikslas – įvertinti transkutaninės blauzdinio nervo stimuliacijos efektyvumą gydant lėtinį vidurių užkietėjimą ir nustatyti sėkmingo gydymo veiksnius.Tyrimo medžiaga ir metodaiTranskutaninė blauzdinio nervo stimuliacija buvo atlikta 49 lėtiniu vidurių užkietėjimu sergantiems pacientams, kuriems maksimalus konservatyvus gydymas buvo neveiksmingas. Stimuliacija buvo atliekama du kartus per savaitę šešias savaites. Vertinti Knowles–Eccersley–Scott vidurių užkietėjimo klausimyno balų, tuštinimosi dažnio ir gastrointestinio gyvenimo koky­bės klausimyno balų pokyčiai prieš gydymą ir po jo.RezultataiPoveikis gautas 53,1 % pacientų. Po 6 gydymo savaičių Knowles–Eccersley–Scott klausimyno balų vidurkis sumažėjo nuo 20,88 ± 5,19 iki 15,61 ± 7,19 (p < 0,001). Tuštinimosi dažnis per dvi savaites padidėjo nuo 4,65 ± 2,48 iki 7,47 ± 3,51 (p < 0,001). Sumažėjo vartojamų laisvinamųjų medikamentų kiekis (p < 0,001). Nustatytas akivaizdus teigiamas pokytis pagal visas gas­trointestinio gyvenimo kokybės klausimyno skales (p < 0,05). Pacientai gerai toleravo gydymą ir nepasitaikė jokių šalutinių poveikių. Galimų sėkmingo gydymo prediktorių nenustatyta.IšvadaTranskutaninė blauzdinio nervo stimuliacija yra naujas, saugus gydymo metodas, kuris gali būti taikomas vaistams atspariam lėtiniam vidurių užkietėjimui gydyti.Reikšminiai žodžiai: transkutaninė elektrinė nervo stimuliacija, vidurių užkietėjimas, blauzdinis nervas
Good results with transcutaneous tibial nerve stimulation for advanced chronic constipation treatmentIeva Stundienė, Paulius Žeromskas, Johann Pfeifer, Jonas Valantinas
Background Chronic constipation is a common complaint with a big impact on the quality of life, which may be difficult to treat. The aim of this prospective pilot study was to assess the efficiency of transcutaneous posterior tibial nerve stimulation in the treatment of constipation in the medium term and to investigate the potential predictors of treatment success. Materials and methods Forty nine patients with constipation resistant to maximal conservative therapy were treated by transcutaneous posterior tibial nerve stimulation twice a week for six weeks. If the treatment was successful, patients were proposed to continue the treatment for six months. The Knowles–Eccersley–Scott Symptom Score, the number of the bowel movements per two weeks and the Gastrointestinal Quality of Life index were evaluated pre- and post-treatment. The evaluation of constipation was performed at the baseline and after six weeks. Results The effect was seen in 53.1% of patients. The mean Knowles–Eccersley–Scott Symptom Score improved significantly (from 20.88 ± 5.19 to 15.61 ± 7.19, p < 0.001) after six weeks. The two-week stool frequency increased from the mean of 4.65 ± 2.48 pre-treatment to 7.47 ± 3.51 post-treatment (p < 0.001). The use of laxatives decreased (p < 0.001). The Gastrointestinal Quality of Life index improved in all subscales (p < 0.05). The therapy was well tolerated, and no participant experienced any adverse event. No potential predictors of treatment success were found. Conclusions Transcutaneous posterior tibial nerve stimulation may be a new safe therapeutic option in patients with constipation, who have failed to respond to the maximal conservative treatment. Key words: transcutaneous electric nerve stimulation, constipation, tibial nerv
Rektovaginalinių fistulių gydymas naudojant Martius lopą: klinikinis atvejis
Get PDFĮžangaRektovaginalinė fistulė yra apibūdinama kaip epitelizuota nenormali jungtis tarp tiesiosios žarnos ir makšties. Ši fistulė sudaro apie 5 % visų tiesiosios žarnos ir išangės fistulių. Dažniausios rektovaginalinės fistulės atsiradimo priežastys yra gimdymotraumos, lėtinės uždegiminės žarnų ligos, žema priekinė tiesiosios žarnos rezekcija, hemorojinių mazgų ir dubens srities chirurgija. Gydymo galimybių yra daug: endorektalinis, transvaginalinis ar transperinealinis uždarymas, pažeistos vietos rezekcija,gydymas autologinėmis kamieninėmis ląstelėmis, fistulės drenavimas ar graciloplastika. Esant žemai rektovaginalinei fistulei, Martius lopas yra tinkamas pasirinkimas dėl gerų pooperacinių rezultatų bei mažo donorinės vietos kosmetinio irfunkcinio pažeidimo.Klinikinis atvejisPacientei buvo diagnozuotas žemas tiesiosios žarnos navikas ir po neoadjuvantinės chemoradioterapijos atlikta priekinė tiesiosios žarnos rezekcija bei suformuota prevencinė ileostoma. Tos pačios hospitalizacijos metu ileostoma uždaryta. Pooperaciniu laikotarpiu atsirado rektovaginalinė fistulė. Tuomet pacientė gavo adjuvantinę chemoterapiją. Po jos atlikta graciloplastika ir suformuota ileostoma. Po dviejų mėnesių rektovaginalinė fistulė vėl pasikartojo. Dėl rektovaginalinės fistulėsrecidyvo alikta Martius lopo operacija. Praėjus mėnesiui po operacijos, apžiūrėdamas pacientę chirurgas rektovaginalinės fistulės recidyvo nerado.IšvadosMartius lopo technika naudojant riebalinio audinio lopą yra tinkamas pasirinkimas gydant rektovaginalines fistules.Reikšminiai žodžiai: rektovaginalinė fistulė, Martius lopasThe Martius flap for repair of low rectovaginal fistula: a case reportDonatas Danys, Narimantas Evaldas Samalavičius, Gytis Žaldokas, Edgaras Smolskas
BackgroundRectovaginal fistula is defined as an epitheliumlined abnormal communication between the rectum and the vagina. It is reported to represent approximately 5% of all anorectal fistulas. The most common causes of rectovaginal fistulas are obstetric traumas, chronic inflammatory bowel diseases, low anterior rectal resection, hemorrhoid and pelvic surgery. There are many treatment options, such as endorectal, transvaginal or transperineal closure, resection of the affected part, treatment with autologous stem cells, seton drainage or graciloplasty. For low fistulas, the Martius flap is referred to as an excellent choice of tissue transfer with no functional and low cosmetic deficit of the donor site.Case reportA patient was diagnosed with low rectal cancer and after neoadjuvantive chemoradiotherapy underwent anterior rectal resection. Preventive ileostomy was made. Later, due to the fluent postoperative progress, ileostomy closure was performed. In the postoperative period, a rectovaginal fistula occurred. Then, the patient was given adjuvantive chemotherapy. After that, graciloplasty for the rectovaginal fistula and ileostomy were performed. After two months, a rectovaginal fistula occurred again, and the Martius flap repair was performed.ConclusionThe Martius flap technique using a fat pad flap is a decent choice for low rectovaginal fistulas. A well vascularised interposition flap between the vagina and the rectum gives good results.Key words: rectovaginal fistula, the Martius fla
Tulžies latakų obstrukcija esant neoperabiliam kasos galvos navikui. Stentavimas ar paliatyvi operacija?
Get PDFĮvadasMechaninė gelta, kuri dažniausiai yra pirmasis kasos galvos vėžio simptomas, pasireiškia 90 % atvejų. Radikalus chirurginis gydymo būdas įmanomas tik 15–20 % ligonių, todėl taikomi paliatyvūs gydymo metodai: tulžies latakų stentavimas arba bi­liodigestyvinių jungčių suformavimas. Abu gydymo metodai yra lygiaverčiai ir nėra kriterijų, kurie leistų pasirinkti vieną iš jų.Ligoniai ir metodaiAtliktas retrospektyvusis tyrimas. Ligoniai, kuriems diagnozuotas kasos galvos navikas ir pasireiškė mechaninė gelta, buvo suskirstyti į dvi grupes pagal atliktą paliatyvaus gydymo metodą: A grupę sudarė ligoniai, kuriems buvo stentuoti tulžies latakai, B grupę – ligoniai, kuriems atlikta biliodigestyvinė anastomozė. Analizuoti klinikiniai duomenys, komplikacijos, išgy­venamumas, vidutinė ligonio gydymo kaina.RezultataiĮ tyrimą įtraukti 182 ligoniai: 94 (52 %) – atliktas endoskopinis tulžies latakų stentavimas ir 88 (48 %) – suformuota biliodiges­tyvinė anastomozė. A grupės pacientų vidutinis išgyvenamumas buvo mažesnis nei B grupės pacientų – atitinkamai 106,5 (6–705) ir 188,5 (1–744) dienos (p=0,026). Tolimosios metastazės nustatytos 34 (36 %) A grupės ligoniams ir 30 (34 %) – B grupės. Abiejų grupių ligonių, turinčių metastazių, išgyvenamumas mažai kuo skyrėsi: A grupės ligonių – 84,5 (6–354) dienos, o B grupės – 82,5 (9–542) dienos, p=0,38. Komplikacijų pasireiškė 17 % A grupės ir 19 % B grupės ligonių. A grupės paciento vidutinės gydymo išlaidos sudarė 6491 Lt, B grupės – 11 627 Lt.IšvadosIšplitęs kasos galvos navikas su tolimomis metastazėmis lemia trumpesnį išgyvenamumą, todėl šiems ligoniams rekomen­duojama stentuoti tulžies latakus. Esant neoperabiliems kasos galvos navikams be metastazių, indikuojama biliodigestyvinė anastomozė.Reikšminiai žodžiai: kasos galvos vėžys, mechaninė gelta, stentavimas, biliodigestyvinė anastomozė
Biliary tract obstruction in nonresectable tumour of pancreatic head. Stenting or palliative operation?Jonas Jurgaitis, Marius Kryžauskas, Viktor Asejev, Juozas Stanaitis, Marius Paškonis, Virgilijus Beiša, Kęstutis Strupas
BackgroundObstructive jaundice, which usually is the first symptom of tumour of the pancreatic head, occurs in 90% of cases. Due to the fact that radical surgery is possible only for 15–20% of patients, obstructive jaundice is treated by applying palliative methods (endoscopic biliary tract stenting or biliodigestive anastomosis). Both palliative methods are equal, and there are no criteria that would determine the option of treatment.Matherials and methodsA retrospective analysis of patients with a pancreatic head tumour and obstructive jaundice was made. Patients were divided into two groups according to the applied palliative method: group A – biliary tract stenting, group B – biliodigestive anasto­mosis. Clinical data, complications, the survival of patients and the average cost of treatment for one patient were compared.Results182 patients were involved in the analysis, of them 94 (52 %) underwent biliary tract stenting and 88 (48%) biliodigestive anastomosis. The median of the survival of patients in group A was shorter than in group B – 106.5 (6–705) versus 188.5 (1–744) days, p = 0.026. Distant metastases were determined in 34 (36 %) patients of group A and in 30 (34%) of group B. The median survival of patients with distant metastases was approximately equal: in group A – 84.5 (6–354) days, in group B – 82.5 (9–542), p = 0.38. Complications in group A occurred in 17%, and in group B in 19% of cases. The average cost of treatment reached 6491 Lt for one patient in group A and 11 627 Lt in group B.ConclusionsAdvanced tumour of pancreatic head with distant metastases is a condition for a shorter survival; thus, biliary tract stenting is indicated. Inoperable tumour of pancreatic head without distant metastases is an indication for applying a biliodigestive anastomosis.Key words: tumour of pancreatic head, obstructive jaundice, stenting, biliodigestive anastomosi
Daugiamodalus rektocelės gydymas
Get PDFThe multimodal treatment of rectoceleXavier Delgadillo-Pfenninge
Koloproktologijos raida Lietuvoje
Get PDFŠiame straipsnyje apžvelgiama koloproktologijos mokslo ir praktikos raida Lietuvoje nuo XVII–XIX a. bei atkūrus Lietuvos valstybingumą. Pateikiami duomenys apie specializuotos proktologinės pagalbos įkūrimą, pirmąsias sudėtingas koloproktologinesoperacijas, specialybės teisinio statuso kitimą. Straipsnyje apžvelgta Lietuvos koloproktologų draugijos raida ir veikla nuo jos įkūrimo 1991 metais iki šių dienų. Paminėtos visos disertacijos, apgintos Lietuvoje koloproktologijos tema bei apžvelgti svarbiausi leidiniai ir vadovėliai. Straipsnis gausiai iliustruotas lentelėmis bei paveikslais.Development of coloproctology in Lithuania
This paper offers a historical overview of the development of coloproctology in Lithuania. It depicts facts relating to the fieldduring the 17th–19th century and after reestablishment of independence. Some data about the foundation of specializedservices of coloproctology, the first major operations and legalisation of speciality are presented as well. The paper reviewsthe development of the Society of Coloproctology since its the establishment in 1991. All dissertations and major textbookspublished on coloproctology in Lithuania are presented
Idiopatinės paauglių skoliozės pooperaciniai rezultatai atliekant pedikulinę fiksaciją sraigtais
Get PDFĮvadas / tikslasDaugiasegmentė pedikulinė fiksacija sraigtais yra labiausiai paplitusi stuburo iškrypimo korekcijos metodika, nes naudojami pedikuliniai sraigtai didina korekcijos trijose plokštumose galimybes, trumpina fiksacijos ilgį, mažina torakoplastikos naudojimąir pooperacinį stuburo iškrypimo progresavimą. Šiuo metu sraigtai sukami į kiekvieną slankstelį priklausomai nuo pasirinkto fiksacijos lygio. Tačiau fiksacija sraigtais, literatūros duomenimis, padidina gydymo išlaidas 2–3 kartus, padidina komplikacijų skaičių. Pagrindinis šio tyrimo tikslas – išanalizuoti mūsų atliktos pedikulinės fiksacijos sraigtais pooperacinius rezultatus bei su sraigtais susijusias komplikacijas.Ligoniai ir metodaiAtliktas retrospektyvus tyrimas. Išanalizuoti 46 pacientai, kuriems 2010–2013 m. Vilniaus universiteto Santariškių vaikų ligoninės Vaikų ortopedijos-traumatologijos centro Ortopedijos skyriuje buvo atlikta nugarinė spondilodezė sraigtais. Tirti LenkeI tipo iškrypimą turintys paaugliai. Vertinti rentgenologiniai duomenys iš karto po operacijos, po 1 mėnesio, po 3 mėnesių ir 6 mėnesių. Darbe palyginti šoninio lenkimo duomenys prieš operaciją ir po operacijos. Išnagrinėta stuburo korekcija ir josrezultatų vidutinis pokytis per pusę metų bei komplikacijos. Statistinė analizė atlikta naudojantis statistiniu paketu SAS v9.0. Pagalbiniams skaičiavimams naudota „Microsoft Office Excel“ programa.RezultataiVidutinis krūtininės dalies iškrypimas prieš operaciją 50,37±12,99 Cobbo laipsnių, po operacijos – 17,61±10,14 Cobbo laipsnių. Krūtininės stuburo dalies korekcijos per pusę metų prarasta vidutiniškai tik 0,27º±4,52º, t. y. 1,53 %. Lyginant krūtininėsstuburo dalies šoninio lenkimo ir pooperacinius rezultatus gauta 38,85 % didesnė korekcija, nei buvo galima spėti iš šoninio lenkimo rentgenogramų (p=0,0001). Vidutiniškai dažniausiai atlikta Th4–L1 ilgio pedikulinė fiksacija sraigtais. Trims pacientamsnustatyta netaisyklinga sraigtų padėtis, tačiau atlikus kompiuterinės tomografijos tyrimą paaiškėjo, kad sraigtai nuo 2 mm iki 4 mm buvo perforavę pedikulinės kojytės vidinę sieną, tokia sraigtų padėtis buvo palikta ir papildomos operacijos neatliktos. Dviem pacientams koreguota sraigto padėtis pakartotinės operacijos metu. Šiems pacientams buvo ryškus skausminis sindromas, kojų raumenų jėgos silpnumas bei kojų hipestezijos. Dviem pacientams taikytas juosmeninis drenažas dėl likvorėjos po operacijos. Kraujagyslių, pleuros ar plaučių komplikacijų, susijusių su sraigtų padėtimi, nebuvo. Mūsų tyrime komplikacijos sudarė 8,6 %.IšvadosVidutinė atlikta krūtininės stuburo dalies korekcija yra 32,76º, t. y. vidutiniškai pakoreguota 65,04 % iškrypimo. Per pusę metų krūtininės stuburo dalies korekcijos prarasta vidutiniškai tik 1,53 %. Krūtininės stuburo dalies šoninio lenkimo matavimo rezultatai prieš operaciją ir po operacijos statistiškai reikšmingai skiriasi. Krūtininės stuburo dalies gauta korekcija 38,85 % didesnė, nei buvo galima numanyti iš šoninio lenkimo rentgenogramų. Skoliozės korekcija ir fiksacija sraigtais – saugi metodika.Reikšminiai žodžiai: idiopatinė skoliozė, nugarinė spondilodezė, pedikuliniai sraigtai.Postoperative results of posterior spondylodesis with pedicular screws in adolescent idiopathic scoliosis
Background / objectiveFixation of multisegmental pedicular screw is the most commonly used spinal curvature correction technique for increasing the use of screws adjustment possibilities in three dimensions, shorten the length of fixation, reducing thoracoplasty use andpostoperative correction loss. Currently, srews are inserted in each vertebra depending on the level of fixation. However, this type of fixation has increased the cost of treatment 2–3 times and increased the number of complications. The main aim ofour study was to analyze our pedicular screw fixation postoperative results and related complications.Patients and methodsA retrospective study. Analysis of 46 patients from 2010 to 2013 years, Children’s Hospital, Affiliate of Vilnius University Hospital Santariskiu Klinikos pediatric orthopedics and traumatology center orthopedic department was performed for posteriorspondylodesis by screws. We analysed only the Lenke I scoliosis type. Data were collected from x-rays. Our data compare the lateral flexion (bending) and post-operative results. Analysing the average spinal adjustment, spinal correction was carriedout and the results mean change within half a year, and complications. Statistical analysis was performed using the statistical package SAS V9.0 and auxiliary calculations using the Microsoft Office Excel.ResultsThe average correction of thoracic spine before surgery was 50.37 º ± 12.99 º Cobb; the average curvature in thoracic spine after surgery was 17.61 ± 14.10 º Cobb angle. Thoracic spine had an average correction of a half-year loss of only 1.53%. Comparingthe thoracic spine lateral flexion (bending) and post-operative results, the obtained correction of 38.85 % is higher than it was possible to predict the side-bending x-rays (p = 0.0001). Three patients had screw malposition, but after the CT examination the violation was less than 4 mm. Two patients had reoperation for misplaced screws. These patients expressed a pain syndrome, lower extremity muscle strength and weakness of the leg, hypoaesthesia. Two patients received lumbar drainage for dural lesion after surgery. Cardiovascular, pulmonary or pleural complications related to screw position were not described. Complications in our study were 8.6 %.ConclusionsThe thoracic spine correction average was 32.76 ° Cobb angle, and the adjusted average was 65.04% of the curve. During the half-year loss, this part of the correction is minimal. Thoracic spine correction significantly different from that provided priorto the operation. Scoliosis correction and screw fixation is a safe method.Key words: idiopathic scoliosis, posterior spondylodesis, screw fixatio
