Lietuvos chirurgija
Not a member yet
718 research outputs found
Sort by
Nėščiųjų ir pagimdžiusiųjų hemorojus ir išangės įplėša: paplitimas, rizikos veiksniai bei įtaka moters gyvenimo kokybei
Get PDFŠio straipsnio tikslas – apžvelgti literatūrą, nagrinėjančią nėščiųjų hemorojaus ir išangės įplėšos paplitimą, priežastis, dažnį, rizikos veiksnius bei šių ligų įtaką moterų gyvenimo kokybei.Išangės ligos (hemorojus ir išangės įplėša) tiek nėštumo metu, tiek laikotarpiu po gimdymo yra dažna patologija, kuriai vis dar stinga tiek koloproktologų, tiek akušerių ginekologų dėmesio. Šiuo metu nėra tyrimų, kuriuose perspektyviuoju būdu nėštumo metu ir po gimdymo būtų vertinamas išangės ligų atsiradimas, nustatomi jų rizikos veiksniai. Labai svarbu ištirti ir įvertinti šių ligų paplitimą Lietuvoje ir rizikos veiksnius, jų ryšį su nėštumo ir gimdymo veiksniais, laiku šias ligas diagnozuoti ir gydyti bei atrasti priemonių, kaip jų išvengti, taip pagerinant moterų gyvenimo kokybę ne tik nėštumo ir gimdymo metu, bet ir laikotarpiu po gimdymo.Reikšminiai žodžiai: hemorojus, išangės įplėša, nėštumas, gimdymas, rizikos veiksniai, gyvenimo kokybė
Hemorrhoids and anal fissures during pregnancy and after childbirth: prevalence, risk factors and impact on women’s quality of lifeDiana Bužinskienė, Gražina Drąsutienė, Tomas Poškus
The aim of this study was to review the literature regarding the incidence, prevalence, risk factors of hemorrhoids and anal fissures during, before, and after pregnancy and their impact on the quality of life of women.Both hemorrhoids and anal fissures are common during and after pregnancy; however, they are frequently overlooked by both coloproctologists and gynecologists. There are no prospective cohort studies of perianal diseases during and after pregnancy with an emphasis on identifying the possible risk factors. Thus, it is important to identify the incidence and risk factors of perianal diseases in Lithuania and to find the factors of pregnancy and delivery that could be related to the occurrence or prevent the occurrence of these diseases. In this way, the possible areas of correction and intervention could be identified.Key words: hemorrhoids, anal fissure, pregnancy, delivery, risk factors, quality of life
 
Stambiųjų kraujagyslių transpozicija: Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centro pastarųjų penkerių metų patirtis
Get PDFĮžanga / tikslasStraipsnio tikslas – apžvelgti stambiųjų kraujagyslių transpozicijos chirurginio gydymo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinikoje ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centre 2007–2013 metų rezultatus.Ligoniai ir metodaiAtlikta retrospektyvi visų ligonių, operuotų dėl D-stambiųjų kraujagyslių transpozicijos 2007 m. sausio–2013 m. spalio mėn., ligos istorijų analizė. Visiems ligoniams buvo atlikta anatominė ydos korekcija – arterijų sukeitimo (Jatene) operacija.RezultataiAnkstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu nuo širdies nepakankamumo mirė vienas ligonis. Ankstyvas pooperacinis tirtų ligonių mirštamumas siekia 2,9 %. Iš karto po operacijos nustatyti 3 (9,1 %) nedidelio laipsnio aortos vožtuvo nesandarumo atvejai, nė vienam ligoniui nepasitaikė plautinio kamieno vožtuvo patologijos. Kitos ankstyvosios pooperacinės komplikacijos: kraujavimas, žaizdos infekcija ir inkstų funkcijos nepakankamumas, sėkmingai gydytos. Vėlyvuoju laikotarpiu po pakartotinės operacijos (dešiniojo skilvelio infundibulektomijos ir dvikryptės Glenn jungties suformavimo dėl nustatytos povožtuvinės plautinio kamieno stenozės) nuo kilusios pneumonijos ir sepsinio šoko mirė vienas ligonis (3 %). Septyniems ligoniams (21,8 %) nustatytas aortos vožtuvo nesandarumas (5 (15,6 %) – I laipsnio aortos vožtuvo nesandarumas, 2 (6,2 %) – I–II laipsnio), o dviem (6 %) – plautinio kamieno vožtuvo nesandarumas (1 (3 %) – I laipsnio plautinio kamieno vožtuvo nesandarumas, 1 (3 %) – II laipsnio). Bendras operuotų ligonių 5 metų išgyvenamumas sudaro 94 %.IšvadosSantariškių klinikose pasiekti geri ankstyvieji ir vėlyvieji stambiųjų kraujagyslių transpozicijos gydymo rezultatai. Ligoniai, turintys aortos vožtuvo nesandarumą, turėtų būti stebimi dėl galimo ydos progresavimo. Be to, duomenų kaupimas ir patirties analizė svarbūs, kad gerėtų gydymo rezultatai.Reikšminiai žodžiai: stambiųjų kraujagyslių transpozicija, arterijų sukeitimo operacija, Jatene operacija, įgimtos širdies ydos.Transposition of the great arteries: the last 5-year experience of the Vilnius University Hospital Santariškių Clinics Heart Surgery Center
Background / objectiveThe main goal of the study was to review our experience in treating patients with a D-transposition of great arteries in 2007–2013 at the Vilnius University Faculty of Medicine Clinic of Cardiovascular Diseases and the Vilnius University HospitalSantariškių Clinics Heart Surgery Center.Patients and methodsWe have reviewed 34 patients who underwent an arterial switch operation in January 2007 – October 2013 at our center. Complete anatomical repair – arterial switch (Jatene) procedure – was performed in all cases.ResultsOne patient died from heart failure short after surgery. The postoperative mortality was 2.9%. The postoperative complications included bleeding, wound infection, and renal failure, and were treated successfully. In 3 (9.1%) patients, in the earlypostoperative period echocardiographically a trivial or slight aortic valve insufficiency was found. No pulmonary valve pathology was noted. During the follow-up period, one patient underwent a reoperation (right ventricle infundibulectomy and a bidirectional Glenn operation) due to a subvalvular pulmonary stenosis. This patient died of pneumonia and septic shock. The periodic echocardiographic investigation revealed that the number of aortic valve insufficiency (7 patients, 21.8%) slightlyincreased: 5 (15.6%) patients had a mild and 2 (6.2%) a mild-moderate aortic valve regurgitation. Two (6 %) instances of pulmonary valve insufficiency, 1 case (3%) of mild pulmonary valve insufficiency and 1 (3%) mild-moderate case were found.The cumulative survival rate of our patients was 94% for 5 years.ConclusionsWe have achieved good early and late postoperative results in treating patients with a D-transposition of the great arteries. Patients with aortic valve insufficiency should be followed for the further evaluation of the aortic valve function. Besides, our studyhas shown that the data collection and a routine analysis of patient treatment experience are necessary to achieve better results.Key words: transposition of the great arteries, arterial switch operation, Jatene operation, congenital heart defect
Ankstyvas stemplės venų varikozės atsinaujinimas po endoskopinio perrišimo yra susijęs su specifiniais endoskopiniu ultragarsiniu tyrimu diagnozuojamais pakitimais: prospektyvusis tyrimas
Get PDFĮvadas / tikslasPagrindinis stemplės venų varikozės gydymo metodas yra endoskopinis jų perrišimas guminiais žiedais (toliau – endoskopi­nis perrišimas). Stemplės venų varikozės atsinaujinimas po endoskopinio gydymo yra dažnas ir jam būdingas didelis krau­javimo pavojus. Sergant kepenų ciroze su portine hipertenzija, aplink stemplę išsiplečia kolateralinės venos, kurias galima matyti ir įvertinti atliekant endoskopinį ultragarsinį tyrimą. Šio darbo tikslas – nustatyti, ar endoskopinio ultragarsinio tyrimo metu matomas kolateralinių venų tipas ir dydis gali padėti prognozuoti ankstyvą stemplės venų varikozės atsinaujinimą po endoskopinio perrišimo.Ligoniai ir metodaiĮ prospektyvųjį tyrimą įtraukti ligoniai, kuriems buvo atliktas stemplės varikozinių venų endoskopinis perrišimas. Prieš perrišimą visiems pacientams buvo atliktas endoskopinis ultragarsinis tyrimas ir įvertintas aplink stemplę esančių venų ti­pas ir dydis. Po endoskopinio stemplės varikozinių venų perrišimo ligoniai buvo stebimi vienerius metus siekiant nustatyti stemplės venų varikozės atsinaujinimą. Atsinaujinimas, kuris išsivystė per 6 mėnesius po gydymo, buvo vadinamas ankstyvu. Siekiant nustatyti ankstyvo stemplės venų varikozės atsinaujimo rizikos veiksnius, buvo įvertintas kolateralinių venų ryšys su atsinaujinimu. Tyrimui atlikti buvo gautas regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimas.RezultataiPo endoskopinio perrišimo 30 % pacientų (12 iš 40) išsivystė ankstyvas stemplės venų varikozės atsinaujimas. Didelės ar­timosios (peri) kolateralinės venos, diagnozuojamos atliekant endoskopinį ultragarsinį tyrimą, buvo statistiškai reikšmingai susijusios su didesne ankstyvo stemplės venų varikozės atsinaujimo rizika (p=0,041). Didelės tolimosios (para) kolateralinės venos, diagnozuojamos atliekant endoskopinį ultragarsinį tyrimą, nebuvo statistiškai reikšmingai susijusios su didesne ankstyvo atsinaujimo rizika (p=0,149).IšvadosŠiuo tyrimu nustatyta, kad didelės artimosios kolateralinės venos yra susijusios su ankstyvu stemplės venų varikozės atsinau­jimu po endoskopinio perrišimo.Reikšminiai žodžiai: endoskopinis ultragasinis tyrimas, stemplės venų varikozės atsinaujimas, endoskopinis perrišimas
Endoscopic ultrasound predicts early recurrence of esophageal varices after endoscopic band ligation: a prospective cohort studyLaura Mašalaite, Jonas Valantinas, Juozas Stanaitis
BackgroundVariceal recurrence following endoscopic treatment is very common and associated with the variceal bleeding or rebleeding risk. Esophageal collateral veins are observed by endoscopic ultrasound (EUS) in patients with portal hypertension. The aim of the study was to identify whether EUS findings could predict the early variceal recurrence after endoscopic band ligation (EBL).Patients and methodsThe prospective cohort study was performed, including consecutive patients, undergoing EBL for esophageal varices. EUS was performed before ligation, and the type and grade of esophageal collateral veins (ECV) were described. After all EBL ses­sions had been completed, patients were examined every three months for a 12-month period to detect variceal recurrence. Patients in whom varices reoccurred within six months were noted as the early recurrence group. The relationship between the type and grade of ECV and the early variceal recurrence was analysed to detect the possible risk factors. The study was approved by the local ethics committee.ResultsForty patients were included in the study over the study period. Twelve of the forty patients (30%) had early variceal recur­rence within six months, and nineteen of the forty patients (47.5%) had variceal recurrence within twelve months after EBL. Overall, the mean number of months from the end of EBL until recurrence was 7.26 ± 3.05 (3–12)). Severe peri-ECV were statis­tically significantly associated with the higher variceal recurrence risk within six months (p = 0.041), whereas severe para-ECV had no statistically significant risk related to the early variceal recurrence risk (p = 0.149).ConclusionsA positive association between early variceal recurrence following endoscopic band ligation and specific findings on EUS was demonstrated. Severe-grade peri-ECV predict early variceal recurrence following EBL.Key words: endoscopic ultrasound, variceal recurrence, endoscopic band ligatio
Klajoklio nervo krūtininės dalies neurilemoma: klinikinis atvejis
Get PDFNeurilemoma – periferinių nervų dangalų auglys. Jis auga lėtai ir pradžia dažniausiai būna besimptomė. Pasiekęs kritinį dydį auglys, priklausomai nuo atsiradimo vietos, pasireiškia spaudimo į aplinkinius organus klinika. Neurilemomos dažniausiai atsiranda galūnėse 30–50 gyvenimo metais nepriklausomai nuo lyties. Klajoklio nervo neurilemoma yra nedažna patologija, o krūtininės klajoklio nervo dalies neurilemoma pasitaiko itin retai. Diagnozuojant svarbiausi yra radiologiniai tyrimo metodai. Gydymas – chirurginis auglio pašalinimas. Pateikiame krūtininės klajoklio nervo dalies neurilemomos, nustatytos 39 metų moteriai, klinikinį atvejį. Auglys aptiktas radiologiniais tyrimais (krūtinės rentgeno, kompiuterinės tomografijos ir tarpuplaučio magnetinio branduolių rezonanso), pašalintas naudojant vaizdo torakoskopinę (VATS) metodiką. Diagnozė galutinai patvirtinta histologiniu tyrimu. Aštuntą parą po operacijos ligonė išrašyta į namus.Reikšminiai žodžiai: neurilemoma, klajoklis nervas, operacija
Neurilemoma of intrathoracal vagal nerve: clinical caseRenatas Aškinis, Arnoldas Krasauskas, Sigitas Zaremba, Saulius Cicėnas
Neurilemoma is a tumour of peripleurical nervous tissues. It grows slowly and has an asymptomatic manifestation. During tumour enlargement, depending on localisation, clinical symptoms appear because of the tumour pressure to the surrounding tissues. Mostly neurilemomas appear in extremities of patients aged 30–50 years. N. vagus neurilemoma is a very rare disease. The diagnosis is made using radiology. The treatment is surgical removal. We present a clinical case of intrathoracal n. vagus neurilemoma in a 39-year-old woman. The diagnosis was made using radiological findings (chest X-ray, chest CT, and the MRI of the mediastinum). The removal of the tumour was made by VATS. The diagnosis was proved morphologically. After 8 days, the patient was discharged from the hospital.Key words: neurilemoma, vagal nerve, operatio
Intraabdominalinė hipertenzija ir pilvo suspaudimo sindromas: diagnostika, įtaka organų veiklai ir gydymas
Get PDFDauginis organų nepakankamumo sindromas yra viena iš pagrindinių reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių ligonių mirties priežasčių. Didėjant pažeistų organų sistemų skaičiui didėja ir mirštamumas. Nors pasiekta didelė pažanga gydant dauginį organų nepakankamumo sindromą (šiuolaikiniai dirbtinės plaučių ventiliacijos režimai, inkstų, kepenų pakaitinės terapijos metodai, ekstrakorporinė membraninė oksigenacija ir kiti gydymo būdai), tačiau ligonių, turinčių daugiau nei keturių organų nepakankamumą, mirštamumas viršija 70 % Todėl tikslinga daugiau dėmesio skirti organų nepakankamumo prevencijai ir ankstyvam kritinės būklės atpažinimui. Žalingas padidėjusio intraabdominalinio spaudimo poveikis visoms organų sistemoms yra įrodytas tiek eksperimentiniais tyrimais su gyvūnais, tiek klinikiniais tyrimais. Intraabdominalinė hipertenzija atlieka svarbų vaidmenį dauginio organų disfunkcijos sindromo patogenezėje, todėl intaabdominalinio spaudimo matavimas tapo rutininiu sunkios būklės ligonių stebėsenos rodikliu. Šioje apžvalgoje, remiantis naujausios literatūros duomenimis, apibendrinami intraabdominalinės hipertenzijos ir pilvo suspaudimo sindromo apibrėžimai, etiologija ir rizikos veiksniai, taip pat įvairūs intraabdominalinio spaudimo matavimo metodai, aptariamas intraabdominalinės hipertenzijos poveikis organų funkcijoms ir šiuolaikinės jos gydymo tendencijos.Reikšminiai žodžiai: intraabdominalinė hipertenzija, intraabdominalinis spaudimas, pilvo suspaudimo sindromas, dauginis organų disfunkcijos sindromas, dekompresinė laparotomija.Intra-abdominal hypertension and the abdominal compartment syndrome: diagnostics, effects on organ function and management
The multiple organ dysfunction syndrome is one of the main causes of death in intensive care units. The more organ systems are injured the higher are mortality rates. Although there has been a significant progress in treating the multiple organ dysfunction syndrome (modern modes of mechanical lung ventilation, kidney, liver replacement therapy, extracorporeal membrane oxygenation and other techniques), the mortality rate in patients with more than four organ failures exceeds 70%. Therefore, it is reasonable to pay more attention to the prevention and early recognition of a critical illness. When the measurement of intra-abdominal pressure gradually became available in day-to-day practice, an increasing number of experimental animal testing and clinical trials have proved detrimental effects of the elevated intra-abdominal pressure on all organ systems and its role in the pathogenesis of the multiple organ dysfunction syndrome. In this review, we summarize the current literature data concerning the definitions, etiology and risk factors of intra-abdominal hypertension and the abdominal compartment syndrome as well as different techniques to measure the intra-abdominal pressure. We also discuss the pathophysiological implications of intra-abdominal hypertension on organ function and current treatment trends.Key words: intra-abdominal hypertension, intra-abdominal pressure, abdominal compartment syndrome, multiple organ dysfunction syndrome, decompressive laparotom
