Lietuvos chirurgija
Not a member yet
718 research outputs found
Sort by
Inksto transplantato de novo karcinomos gydymas perkutanine radiodažnine abliacija: klinikinis atvejis
Get PDFThe incidence of malignant tumors in renal allograft recipients is higher than in the general population. Kidney carcinomas represent 4.8% of the tumors in transplant patients. Only 10% of them occur in the transplanted kidney. Graft tumors can be transmitted by donors, metastases from the recipient’s native organs, or de novo development after transplantation. The mean time to diagnosis of the tumor after transplantation is 10 years. We report the case of a 45-year old male patient with an incidental locally confined 15 mm renal cell carcinoma detected in allograft kidney’s lower pole 16 years after the transplantation. The patient successfully underwent a minimally invasive procedure - percutaneous radiofrequency ablation, completely eliminating the tumor and preserving graft function with no signs of early complications. One year after the procedure, there is no evidence of oncological disease recurrence or late complications and the patient maintains an adequate graft function with no need for hemodialysis.Pastebėta, jog piktybinių navikų dažnis žmonėms, kuriems persodinti inkstai, yra didesnis nei bendrojoje populiacijoje. Inkstų karcinomos sudaro 4,8 % visų navikų, nustatomų recipientams, ir vos 10 % – transplantate. Transplantato navikai gali būti perduoti donoro, metastazės iš kitų recipiento organų arba de novo (naujai) vystytis po transplantacijos. De novo navikai transplantate nustatomi vidutiniškai 10 metų po transplantacijos. Mes aprašome klinikinį atvejį 45 metų vyro, kuriam 16 metų po inksto persodinimo atsitiktinai aptikta besimptomė neišplitusi 15 mm dydžio papilinė inksto karcinoma apatiniame transplantato poliuje. Ligoniui sėkmingai atlikta minimaliai invazyvi procedūra – perkutaninė radiodažninė abliacija, kuri visiškai sunaikino naviką išsaugodama transplantato funkciją. Ankstyvųjų komplikacijų nenustatyta. Praėjus vieneriems metams po procedūros vėžinės ligos atsinaujinimo ar vėlyvųjų komplikacijų požymių nėra, išlieka adekvati transplantato funkcija be hemodializės poreikio
Dešiniosios hemikolektomijos vieno pjūvio laparoskopinė operacija: dviejų atvejų aprašymas
Get PDFSingle incision procedures are evolving as part of minimally invasive surgery. In 2008, the SILS approach was first described for a right hemicolectomy. We report and describe the first two transumbilical single incision laparoscopic right hemicolectomies for benign disease, which were performed in Lithuania Vilnius University Hospital Santariskiu Klinikos.Vieno pjūvio chirurginės procedūros vystosi kaip minimaliai invazinės chirurgijos dalis. Dešinioji hemikolektomija, atlikta SILS būdu, pirmą kartą aprašyta 2008 metais. Mes aprašome pirmąsias dvi laparoskopines transumbilikalines vieno pjūvio dešiniąsias hemikolektomijas, atliktas Vilniaus universiteto ligoninėje Santariškių klinikos
Vaikų perforavusių skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų diagnostika ir gydymas
Get PDFObjectivesPerforated peptic ulcer (PPU) is a rare but life-threatening surgical emergency in childhood. The aim of our study was to analyse the clinical features, diagnosis and management of PPU in children.MethodsThe data of children diagnosed with gastroduodenal PPU at Children’s Surgery Department, Children’s Hospital, Affiliate of Vilnius University Hospital Santariskiu Klinikos from 1994 to 2012 were reviewed. The patients’ age, sex, anamnesis, clinical features, examination results, operative findings and methods, medication therapy and outcomes were assessed. Statistical analysis was performed using MS Excel.ResultsThere were 14 (93.3%) males and one female aged 14 to 18 years (16.3 ± 1.3) included in the study. Twelve patients (80%) were diagnosed with gastric and 3 (20%) with duodenal PPU. Eleven patients (73.3%) had dyspepsia before PPU, of them 4 had a history of peptic ulcer disease. Most patients (46.6%) arrived to the hospital within 6 hours of symptom onset. All presented with severe epigastric pain, 8 (53.3%) with nausea and vomiting. Only one patient (6.6%) complained of melena. One (6.6%) suffered from epigastric pain radiating to the left shoulder. Physical examination revealed positive peritoneal signs in 13 patients (86.6%). Subdiaphragmatic free air was detected in 12 patients (80%). The mean duration of perforation was 34.47 ± 57.41 hours (2–178). Thirteen patients (86.6%) underwent laparotomy, 2 laparoscopic repair. The anterior wall of the prepyloric gastric region was the commonest perforation site (80%). Eight patients (53.4%) had a course of H. pylori eradication therapy. The average hospital stay was 10.6 ± 6.3 days (4–32). Fourteen patients (93.3%) had an uneventful postoperative period, one developed nephrotic range proteinuria. All recovered fully.ConclusionsGastroduodenal PPU should be suspected in adolescent boys with a sudden onset of severe abdominal pain, positive peritoneal signs, and confirmed by pneumoperitoneum in the plain X-ray. Simple closure and eradication of H. pylori (when infection confirmed) are mandatory for a complete recovery. Darbo tikslasSkrandžio ar dvylikapirštės žarnos opos perforacija yra reta, tačiau gyvybei pavojinga vaikų būklė. Darbo tikslas – išanalizuoti vaikų perforavusių skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų kliniką, diagnostiką ir gydymą.Tyrimo medžiaga ir metodaiAtlikta retrospektyvi ligonių, 1994–2012 m. gydytų Vaikų ligoninės VUL SK filialo Vaikų chirurgijos skyriuje, duomenų analizė. Vertinta ligonių amžius, lytis, anamnezė, klinika, fizinio ir instrumentinio ištyrimo duomenys, operacijos radiniai, metodai ir trukmė, medikamentinė terapija ir ankstyvosios komplikacijos. Statistinė duomenų analizė atlikta MS Excel programa.RezultataiBuvo tirta 15 vaikų: 14 (93,3 %) berniukų ir 1 (6,6 %) mergaitė. Vidutinis ligonių amžius buvo 16,3±1,3 metų. Dvylikai (80 %) ligonių diagnozuota skrandžio, 3 (20 %) – dvylikapirštės žarnos opos perforacija. Iki perforacijos pilvo skausmais skundėsi 11 (73,3 %) ligonių, iš jų keturiems buvo diagnozuota opaligė. Dauguma ligonių (46,6 %) atvyko į ligoninę per 6 valandas nuo simptomų pradžios. Visi vaikai skundėsi labai stipriu skausmu pakrūtinio srityje, 8 (53,3 %) – pykinimu ir vėmimu. Tik 1 (6,6 %) vaikui buvo melena. Vienas (6,6 %) skundėsi pakrūtinio skausmu, plintančiu į kairį petį. 86,6 % tiriamųjų nustatyti pilvaplėvės dirginimo požymiai. Apžvalginėje pilvo rentgenogramoje 12 (80 %) ligonių rasta laisvo oro po diafragma. Ligoniai iki operacijos vidutiniškai sirgo 34,47 ± 57,41 valandas (nuo 2 iki 178). Laparotomija buvo atlikta 13 (86,6 %) ligonių, laparoskopija – 2 (20 %). Net 12 (80 %) vaikų perforavusios opos rastos skrandžio prepiliorinės dalies priekinėje sienoje. Aštuoniems ligoniams (53,4 %) skirta H. pylori eradikacinė terapija. Vaikai ligoninėje gydyti vidutiniškai 10,6 ± 6,3 dienas (nuo 4 iki 32). Pooperacinė eiga buvo sklandi 14 (93,3 %) ligonių, 1 (6,6 %) vaikui nustatyta nefrozinio lygio proteinurija. Visi ligoniai pasveiko.IšvadosSkrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos turėtų būti įtariamos paaugliams berniukams, kurie kreipiasi dėl ūminių stiprių pakrūtinio skausmų ir kuriems nustatytas pilvaplėvės dirginimas. Laisvas oras po diafragma apžvalginėje pilvo rentgenogramoje – itin svarbus požymis diagnozuojant ligą. Ulcerorafija ir H. pylori eradikacija (kai infekcija patvirtinta) yra būtini, kad pacientas visiškai pasveiktų
Trauminio skrandžio plyšimo sepsinių komplikacijų gydymas minimaliai invaziniais metodais: klinikinis atvejis
Get PDFBackgroundIncidence of stomach perforation following blunt trauma ranges from 0.02 to 1.7 per cent. Isolated traumatic rupture of the stomach is relatively uncommon and is usually treated by emergency laparotomy and gastric repair. Our aim was to present an unusual case of traumatic gastric transmural injury and its septic complications managed using minimally invasive surgery techniques.Case report62 years male patient was admitted with epigastric tenderness and signs of acute gastrointestinal bleeding. The patient sustained a blunt abdominal trauma two weeks ago and had a history of gastric ulcer. The UGI endoscopy showed ulceration covering all the lesser curvature of the stomach without signs of active bleeding. Transabdominal ultrasound scan showed a collection of fluid within lesser sac, haematoma of anterior abdominal wall and small volume of free fluid in the abdominal cavity. The urgent surgery was discussed with the patient, however, he categorically refused to undergo it. Ultrasound guided percutaneous drainage of anterior abdominal wall abscess using 12 Fr drain and an endoscopic drainage through posterior gastric wall using two 7 Fr pigtail drains for a lesser sac abscess were performed when a CT-scan of the abdomen confirmed them. The patient was discharged on 35th day of hospitalization. The drains from the stomach were removed endoscopically in two months time.ConclusionLocalized septic complications of traumatic gastric rupture can be effectively managed using percutaneous and transgastric minimally invasive surgery techniques.ĮžangaIzoliuotas trauminis skrandžio plyšimas pasitaiko labai retai. Apie 95 % atvejų diagnozuojami gretutinių organų sužalojimai. Dėl santykinai palankios skrandžio anatomijos, jo mobilumo bei storos sienos skrandžio plyšimai sudaro 0,02–1,7 % visų bukų pilvo sužalojimų. Mūsų tikslas – aprašyti neįprastą trauminį skrandžio plyšimą, gydytą minimaliai invazinės chirurgijosmetodais.Atvejis62 metų vyras skubos tvarka hospitalizuotas į chirurgijos skyrių dėl skausmo epigastriumo srityje ir kraujavimo iš viršutinės virškinimo trakto dalies klinikinių požymių. Ligonis teigė, kad prieš 2 savaites patyrė buką pilvo traumą. Iš anamnezės žinoma apie skrandžio opaligę. Atlikus endoskopinį tyrimą rastas visą mažąją kreivę apimantis skrandžio išopėjimas be aktyvaus kraujavimo požymių. Pilvo organų echoskopijos duomenimis, konstatuota bursa omentalis skysčio sankaupa, priekinės pilvo sienos hematoma ir laisvas skystis pilvo ertmėje (apie 500–700 ml). Įtarta pridengta skrandžio kūno mažosios kreivės perforacija ir hemoperitoneumas. Ligoniui siūlytas skubus operacinis gydymas, bet jis tokio gydymo kategoriškai atsisakė. Konservatyvaus gydymo metu, atsiradus infekcijos požymių, atliktas pilvo organų ultragarsinis ir kompiuterinės tomografijos tyrimai, kuriais nustatyta bursa omentalis skysčio sankaupos ir priekinės pilvo sienos hematomos supūliavimas. Atliktas ultragarsu kontroliuojamas pilvo sienos hematomos dravimas 12 Fr drenu. Endoskopinės procedūros metu per užpakalinę skrandžio sieną drenuotas bursa omentalis pūlinys, į jo ertmę įkišus du 7 Fr drenus. Normalizavosi temperatūra, kraujo tyrimų rodikliai, pacientas pradėjo normaliai valgyti. Geros būklės išrašytas į namus 35 parą nuo hospitalizacijos pradžios. Stebėtas ambulatoriškai. Komplikacijų nekonstatuota. Po 2 mėnesių endoskopiškai pašalinti skrandžio drenai.IšvadaSkrandžio trauminio sužalojimo sepsinės komplikacijos gali būti efektyviai gydomos minimaliai invazinės chirurgijos priemonėmis – perkutaniniu ir endoskopiniu transgastriniu pūlinių drenavimu
Inkstų vėžio epidemiologija ir rizikos veiksniai: literatūros apžvalga ir epidemiologinių rizikos veiksnių koreliacija Lietuvos gyventojų populiacijoje
Get PDFBackgroundRenal cell carcinoma (RCC) is one of the most dangerous urological cancers. Several risk factors for RCC have been identified, including smoking, obesity, and hypertension. Other risk factors for RCC could be dietary practices (alcohol consumption, food), physical activity, occupational exposures, drugs, other diseases, reproductive and hormonal factors, and others.ResultsOur literature analysis revealed a high smoking incidence in the past and the present decrease in smoking by 50%. If smoking is a strong causal factor of RCC, in the nearest future, in 10–20 years, we will have a decrease in RCC incidence. In Lithuania, over the last ten years, the prevalence of overweight and obesity among men has increased, and in women it has decreased. The significant reduction in obesity, therefore, would dramatically decrease the incidence of those cancers and lower the mortality rate of RCC in Lithuania. The high prevalence of hypertension and the still low awareness among hypertensive men and women could also be a cause of high incidence of RCC in Lithuania. The Lithuanian population eats many fatty and high--protein foods. Meat is seen almost in everyday meal, and another unfavorable factor is the low consumption of vegetables, which could be a preventive meal. This problem is seen even in school-age children.ConclusionIn the analysis of risk factors and their contribution to the high incidence of RCC in the Lithuanian population, we have found that the main risk factor of RCC is highly frequent in population and could be the main reason of high RCC incidence. ĮvadasViena agresyviausių vėžio rūšių urologijoje yra inkstų ląstelių vėžys. Pagrindiniai inkstų vėžio rizikos veiksniai yra rūkymas, nutukimas ir padidėjęs kraujo spaudimas. Kiti rizikos veiksniai galėtų būti mitybos įpročiai (alkoholio vartojimas, maisto produktai), fizinis aktyvumas, žalingi darbo veiksniai, vaistai, ligos, reprodukciniai ir hormoniniai veiksniai.RezultataiAtliekant literatūros apžvalgą, nustatytas didelis rūkymo dažnis praeityje ir 50 proc. mažėjantis rūkymo dažnis dabar. Jei rūkymas yra svarbus inkstų vėžio rizikos veiksnys, netolimoje ateityje, maždaug po 10–20 metų, sergamumas inkstų vėžiu turėtų sumažėti. Lietuvoje per pastaruosius 10 metų antsvoris ir nutukimas vis dažniau nustatomas vyrams, tačiau moterims jis mažėja. Reikšmingas nutukimo sumažinimas populiacijoje leistų gerokai sumažinti sergamumą ir mirštamumą nuo inkstų vėžio. Didelis sergamumas padidėjusiu kraujo spaudimu ir menkas vyrų ir moterų supratingumo lygis taip pat galėtų būti didelio sergamumo inkstų vėžiu priežastis. Lietuvoje gyventojai valgo daug riebalų ir baltymų turinčio maisto. Mėsa yra kasdienio raciono dalis, o kitas nepalankus veiksnys yra per mažas daržovių vartojimas. Ši problema itin aktuali jau mokyklinio amžiaus vaikams.IšvadosAnalizuojant rizikos veiksnius ir jų įtaką dideliam Lietuvos populiacijos sergamumui inkstų vėžiu, nustatyta, kad rizikos veiksniai yra labai paplitę ir tai gali būti pagrindinė didelio sergamumo priežastis
A survey of medical students’ and doctors’ knowledge of nutritional correction
Get PDFBackground / objectiveThe nutritional state of hospitalized patients is far from ideal. A way to improve it is to develop the personnel’s theoretical and practical background on nutritional correction. Our aim was to survey the level of knowledge among physicians in Lithuanian medical institutions and students of the Lithuanian University of Health Sciences with regard to nutritional insufficiency and its correction.MethodsA random voluntary questionnaire survey was undertaken. The questionnaire was completed by the university and municipal hospital physicians, primary care physicians, residents, 5th–6th year students of the Faculty of Medicine and the 3rd year students of the Faculty of Nursing of the Lithuanian University of Health Sciences. Answers to the questionnaire reflected the theoretical and practical background of the respondents.ResultsOverall, 134 doctors and 67 students or residents anonymously completed the questionnaire with the response rate of 100%. The median of correct answers was 8.5 (6–10) among the university hospital doctors who scored best. Primary care physicians showed the worst knowledge with the median score of 4 (1–6), p < 0.05. Doctors showed a significantly better knowledge than students did (p < 0.001).ConclusionsOverall, there is a poor knowledge with regard to the incidence of malnutrition. Hospital doctors have a better knowledge of nutritional correction than both the primary car that their theoretical knowledge is worse as compared with that of doctors. A much more intense professional education is crucial to improve the nutritional state of patients in the hospitals as well as in the ambulatory practice.Key words: nutritional correction, professional knowledge, professional teaching e physicians and the students. Students’ teaching is insufficient consideringMedicinos studentų ir gydytojų žinių apie mitybos korekciją tyrimas
Įvadas / tikslasStacionaro pacientų mitybos būklė yra toli gražu ne ideali. Vienas iš būdų ją pagerinti yra personalo teorinių ir praktinių žinių apie mitybos korekciją gerinimas. Mūsų tyrimo tikslas yra įvertinti Lietuvos gydymo įstaigų gydytojų ir Lietuvos sveikatosmokslų universiteto studentų žinias apie mitybos nepakankamumą ir jo korekciją.MetodaiAtlikta atsitiktinė savanoriška anketinė apklausa. Anketą užpildė universitetinių bei municipalinių ligoninių bendrosios praktikos gydytojai, rezidentai, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medicinos fakulteto V ir VI kurso bei Slaugos fakulteto III kursostudentai. Anketinės apklausos atsakymai atspindi respondentų teorinius ir praktinius pagrindus.Rezultatai134 gydytojai ir 67 studentai ar rezidentai anonimiškai atsakė į visus anketos klausimus. Geriausiai atsakė universitetinių ligoninių gydytojai, o prasčiausiai – bendrosios praktikos gydytojai: teisingų atsakymų mediana atitinkamai 8,5 (6–10) ir 4 (1–6),p < 0,05. Gydytojų žinios yra statistiškai patikimai geresnės nei studentų (p < 0,001).IšvadosApie mitybos nepakankamumo paplitimą žinoma mažai. Stacionaro gydytojų žinios apie mitybos korekciją yra geresnės nei bendrosios praktikos gydytojų ir studentų. Studentai nepakankamai supažindinami su mitybos problemomis – jų teorinėsžinios yra prastesnės nei gydytojų. Norint pagerinti ligonių mitybos būklę ligoninėse ir ambulatorinėje praktikoje, reikalingas daug intensyvesnis profesinis mokymas.Reikšminiai žodžiai: mitybos korekcija, profesinės žinios, profesinis mokyma
Evaluations related to the quality of health and nursing care of patients after abdominal surgery
Get PDFBackground / objectiveEvaluations of the health care quality of patients after abdominal operations are significant for the improvement of health care quality in all hospitals. However, there are a lot of discussions how to evaluate the patient’s opinion and attitudes. The aim of the present study was to analyze patients’ evaluations of the quality of abdominal surgical nursing care.MethodsA multicenter, cross-sectional, analytical study was performed. The study was conducted in 11 abdominal surgical wards at Lithuanian hospitals. The data were collected in June 2007 and January 2008. Patients (n = 1208) after abdominal operations participated in the study. A GNCS-P with the response rates of 74 % was used. The data were analyzed statistically.ResultsThe co-operation with significant others and the progress of the nursing and health care process were evaluated lowest by patients. The patient age and satisfaction were the factors related to the quality of nursing care.ConclusionsThe abdominal surgical nursing and health care is a specific surgical area in which different patients are involved; however, all of them expect the good quality of health care before, during, and after abdominal surgery. The process of nursing care in abdominal surgery is specific because of the limited time of patient hospitalization, usually multiple patients’ diagnosis, as well as multiple contacts and relationships with many different staff. Surgical patient participation in the process of health care should be based on the effective relationship and co-operation among patients, medical specialists, and significant others, which is necessary and imperative for increasing the quality of abdominal surgical nursing care.Key words: health and the quality of nursing care, surgical health care, abdominal surgery, patient evaluations.Pacientų po pilvo operacijų sveikatos priežiūros ir slaugos kokybės vertinimai
Įvadas / tikslasPacientų po pilvo operacijų sveikatos priežiūros kokybės vertinimai yra reikšmingi siekiant gerinti ligoninės paslaugų kokybę. Tačiau daug diskutuojama, kaip būtų galima vertinti pacientų nuomonę ir požiūrį į kokybę. Tyrimo tikslas – išanalizuoti pacientų sveikatos priežiūros ir slaugos kokybės vertinimus.MetodaiTyrimui atlikti buvo pasirinktas daugiacentris aprašomasis tyrimo metodas. Pacientų apklausa vyko 2007 m. birželio–2008 m. sausio mėn. septynių Lietuvos ligoninių 11-oje pilvo chirurgijos skyrių. Pacientai (n=1208), kuriems atlikta pilvo operacija,apklausti paskutinę hospitalizacijos dieną. Klausimynų grįžtamumas 74 proc. Atlikta statistinė duomenų analizė.RezultataiBendradarbiavimą su paciento artimaisiais ir sveikatos priežiūros pažangą pacientai įvertino blogiausiai. Pacientų amžius ir pasitenkinimas sveikatos priežiūra turėjo koreliacinį ryšį su sveikatos priežiūros kokybe.IšvadosPacientų po pilvo operacijų sveikatos priežiūra ir slauga yra specifinė chirurgijos sritis. Visi jie tikisi gauti kokybiškas paslaugas prieš operaciją, jos metu ir po jos. Slaugos procesas pilvo chirurgijoje yra savitas ir todėl, kad pacientų hospitalizacijos laikas yra ribotas, jie dažnai serga gretutinėmis ligomis, turi daug kontaktų ir santykių su personalu. Pacientų dalyvavimas sveikatos priežiūros procese turi būti grindžiamas efektyviais jų santykiais ir bendradarbiavimu su medikais ir savo artimaisiais, nes nuo to priklauso paslaugos kokybės tobulinimas.Reikšminiai žodžiai: sveikatos priežiūros ir slaugos kokybė, chirurginė sveikatos priežiūra, pilvo operacija, pacientų vertinima
Rektovaginalinės fistulės plastika m. gracilis po chemospindulinio gydymo ir totalios mezorektinės ekscizijos dėl tiesiosios žarnos vėžio
Get PDFĮvadas / tikslasRektovaginalinė fistulė (RVF) yra viena iš sunkiausiai gydomų komplikacijų po chemospindulinio gydymo ir totalios mezorektinės ekscizijos (TME) dėl tiesiosios žarnos vėžio. Manoma, kad šios komplikacijos tikimybė didesnė tiems ligoniams, kuriemsbuvo taikyta spindulinė terapija ir pooperaciniu laikotarpiu buvo išsivystęs sepsis. Ši komplikacija buvo gydoma atliekant musculus gracilis transpoziciją.Ligoniai ir metodaiRetrospektyviai buvo išanalizuoti 5 pacientai, kuriems nuo 2005 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d. Vilniaus universiteto Onkologijos institute atliktos m. gracilis transpozicijos dėl rektovaginalinės fistulės.RezultataiBuvo atliktos penkios m. gracilis transpozicijos. Ligonių amžius – 57,2±17 metų. Ligonėms RVF išsivystė po taikyto chemospindulinio gydymo (50 Gy ir dviejų ciklų 5-FU + leukovorinas) ir TME, po kurios suformuota prevencinė ileostoma dėl tiesiosiosžarnos vėžio. Rektovaginalinė fistulė susiformavo per tris savaites po operacijos. Graciloplastikoms naudotas dešinės šlaunies m. gracilis. Sėkmingu gydymu laikyta užgijusi fistulė po ileostomos likvidavimo ir (arba) patvirtintas jos užgijimasproktoskopija, proktograma, oro–vandens ir metileno mėlio mėginiais. Mūsų centre operacijos sėkmė buvo 60 procentų.IšvadosMūsų duomenys patvirtina, kad graciloplastika yra naudinga rektovaginalinių fistulių gydymo metodika, juolab kad sėkmingų būdų šiai patologijai gydyti nėra daug.Reikšminiai žodžiai: chemospindulinis gydymas, graciloplastika, tiesiosios žarnos vėžys, rektovaginalinė fistulė, totali mezorektinė ekscizijaGraciloplasty of the rectovaginal fistula after chemoradiation followed by total mesorectal excision for rectal cancer: a single centre experiencePaulius Misenko, Narimantas Evaldas Samalavičius, Edgaras Smolskas
Background / objectiveRectovaginal fistula (RVF) is one of the intractable complications following chemoradiation and total mesorectal excision (TME) for rectal cancer. It is supposed that there is a strong possibility of this complication in patients after radiation therapy and having an underlying sepsis. This complication was managed by gracilis muscle transposition.MethodsA retrospectively maintained database was used to identify patients who underwent gracilis muscle transposition for rectovaginal fistula at the Institute of Oncology, Vilnius University from November 2005 to November 2013.ResultsFive gracilis muscle transposition were perfomed. Patients mean age was 57.2±17 years. All patients were female. They received neoadjuvant chemoradiation with a total dose of 50 Gy and two cycles of 5-FU + leucovorin and TME with a colonic J-pouch anal stapled anastomosis, and preventive loop ileostomy. All of them developed RVF during three weeks postoperatively. Graciloplasty was performed using the gracilis muscle from the right thigh. The median length of hospital stay was 10 days (9–13). Success was defined as a healed fistula after ileostomy closure, and/or was confirmed by proctoscopy, proctography, negative air–water and methylene blue tests prior to that. In our center, the success rate is 60 percent.ConclusionsOur data confirm that the strategy of gracilis muscle transposition is a useful option for RVF management in such patients as the number of other successful modalities are limited.Key words: chemoradiation, graciloplasty, rectal cancer, rectovaginal fistula, total mesorectal excisio
