Lietuvos chirurgija
Not a member yet
718 research outputs found
Sort by
Bendrojo kepenų latako jatrogeninio E2 klasės sužalojimo atliekant laparoskopinę cholecistektomiją gydymas endoskopinio stentavimo būdu: klinikinis atvejis
Get PDFBackground Open reconstructive bile duct surgery is a standard procedure for Bismuth–Strasberg E class iatrogenic injury of common hepatic or common bile duct. We aimed to describe an endoscopic stenting of the extra-hepatic bile duct due to Bismuth– Strasberg E2 class iatrogenic injury of common hepatic duct related to emergency laparoscopic cholecystectomy for acute prolonged perforated calculus cholecystitis and subhepatic abscess. Case report The E2 class injury to the common hepatic duct detected via ERCP and fistula cholangiography for an 81 year-old-male patient following ‘difficult’ emergency laparoscopic cholecystectomy and drainage of the subhepatic space. A plastic biliary stent inserted during the ERCP procedure for the temporary management of a high-volume bile leak from the common hepatic duct. When a 1 cm long stricture was diagnosed three months after the original gallbladder surgery (Fig. 4), Hanarostent BCT-10-080-180 was inserted to cure the patient. The patient is well and without symptoms of cholangitis within six months following the final biliary stenting. Conclusions Endoscopic biliary stenting is an alternative management option for E2 (and, potentially, for E1) class injury of the common hepatic duct in patients with a limited physiological reserve. The case shows that a step-wise approach to 25 principles to minimize the risk to patients undergoing laparoscopic cholecystectomy (Lithuanian Surgery 2015, 14: 14–27) should be a requirement in all institutions admitting patients with a biliary disease.ĮžangaAprašome bendrojo kepenų latako jatrogeninio E2 klasės sužalojimo endoradiologinės diagnostikos ir nestandartinio sėkmingo gydymo tulžies latako stentavimu atvejį. Klinikinis atvejisLigoniui, 81 metų vyrui, dėl ūminio perforacinio kalkulinio cholecistito ir subhepatinio pūlinio atlikta laparoskopinė cholecistektomija ir pokepeninio tarpo drenavimas. Po operacijos buvo iki 700 ml tulžies nuotėkis pro dreną. Endoskopinės cholangiopankreatografijos metu diagnozavus bendrojo kepenų latako E2 klasės sužalojimą, tulžies latakai buvo stentuoti plastikiniu stentu. Vėliau susidariusi 1 cm ilgio striktūra buvo panaikinta metaliniu savaime išsiplečiančiu ir antimigracinį mechanizmą turinčiu Hanarostent BCT-10-080-180 stentu. Praėjus pusei metų nuo šios procedūros ligonis jautėsi visiškai patenkinamai. Cholangito simptomų nebuvo.IšvadosTulžies latakų stentavimas yra efektyvi alternatyva atviroms tulžies latakų operacijoms esant bendrojo kepenų latako jatrogeninės kilmės didelės apimties perforaciniam sužalojimui ir vėliau susidariusiai striktūrai (E2 ir potencialiai E1 sužalojimų klasės). Jis yra ypač svarbus vyresnio amžiaus ligoniams, turintiems mažą fiziologinį rezervą
Lėtinės kolorektalinės fistulės gydymas naudojant OTSC kabutes: klinikinis atvejis
Get PDFAnastomotic leakage in colorectal surgery is an infrequent but in some cases very serious or even lethal complication. The over-the-scope-clipping (OTSC) system (Ovesco), which was originally developed to treat intestinal perforation and was tested on animals, could be the answer for the patient with such situation. We present a case of 63-year-old man suturae insuffitiency at the 40th post-operative day. The conservative treatment was long and unsuccessful. The lesion was then closed with two subsequent clips, and the patient recovered well without major interventions. The lesion showed a normal healing on the follow-up.Kolorektalinės anastomozės nesandarumas nėra dažna, tačiau labai sunki, neretai ir mirtina komplikacija. OTSC kabutės („Ovesco“) buvo sukurtos virškinamojo trakto perforacijoms gydyti. Pirmiausia išbandytos eksperimentuojant su gyvūnais. Šios kabutės gali būti vienas iš nesandarumo ir (ar) fistulių gydymo metodų. Aprašome atvejį, kai 63 metų vyrui po kolorektalinės operacijos atsirado žarnų siūlės nesandarumas. Konservatyvus gydymas buvo nesėkmingas. Defektas panaikintas naudojant dvi „Ovesco“ kabutes, kurios uždėtos skirtingu metu. Stebėjimo laikotarpiu defektas sugijo
Riboto piopneumotorakso gydymas vakuumine žaizdų gydymo sistema
Get PDFA 52-year-old male was admitted to the Department of General Thoracic Surgery with a right-side localized pyopneumothorax that showed no improvement after conservative treatment. Open-window thoracostomy was created due to the presence of bronchopleural fistula. The capacity of the cavity was 600 ml. On the 11th postoperative day, a spontaneous closure of the bronchopleural fistula occurred. Later, a vacuum-assisted device was used for the residual empyema cavity treatment. It was used for 15 days, sponges were changed every 5 days. The residual cavity reduced in size six times (till 100 ml). The patient was discharged for a daily dressing changing at the outpatient department. After two months the patient was ready for a radical closure of open-window thoracostomy. The postoperative period was uneventful. The case shows that the vacuum-assisted closure therapy can be safely used in open-window thoracostomy after pleural empyema. This method reduces the duration of open-window thoracostomy and accelerates surgical closure.Penkiasdešimt dvejų metų vyras dėl dešinio riboto piopneumotorakso buvo hospitalizuotas į Krūtinės chirurgijos skyrių, nes konservatyvus gydymas buvo neveiksmingas. Dėl persistuojančios bronchopleurinės jungties padaryta pleurostoma. Vienuoliktą pooperacinę parą bronchopleurinė jungtis savaime išnyko, todėl buvo nuspręsta naudoti vakuuminę žaizdų gydymo sistemą. Aktyvios aspiracijos sistema per sidabru impregnuotą kempinę naudota 15 dienų (kempinės keistos kas penkias dienas). Po šio gydymo kurso pleurostomos tūris sumažėjo nuo 600 ml iki 100 ml. Pacientas išrašytas gydytis ambulatoriškai. Po dviejų mėnesių ertmė buvo sumažėjusi iki 10 ml, visiškai epitelizavosi ir buvo tinkama torakoplastinei operacijai. Gydant pleuros empiemą, kuri komplikavosi piopneumotoraksu, galima sėkmingai naudoti vakuuminę žaizdų gydymo sistemą. Šis gydymo metodas sutrumpina liekamosios pleuros ertmės egzistavimą ir leidžia greičiau atkurti krūtinės sienos vientisumą
Laparoskopinės ir tradicinės distalinės kasos rezekcijos metodų palyginimas
Get PDFObjective The aim of the study is to estimate effectiveness of surgical approaches: laparoscopic (LDP) and conventional distal pancreatectomy (TDP) for benign and non-invasive lesions in the body and tail of pancreas . Materials and methods Comparative retrospective study of demographic, pathotological, operative data, which were taken from the medical records of all patients undergoing LDP and TDP between 1998–2015 in the Klaipeda University hospital. Until 1998 all patients were operated on by conventional approach. From 2006 all patients were operated by laparoscopic approach. Results We conducted 62 distal pancreatectomies: 30 of LDP and 32 of TPD. Both of these comparative groups (TPD and LDP) were not different according to the demographical and pathohistological data, but it was different according operative and postoperative indicators. Quantity of blood loss was higher in the TPD group (p – 0.012). There were more cases of spleen preservation in TPD group, but the difference was not significant. Fistulas of pancreas in TPD (11) and LDP (7) groups were not significant different (p – 0.31). There was significantly higher need for analgesic (ketonal, morphine) after the operation in TPD group (p – 0.03, p – 0.01). After LDP patients spend less time in hospital (p – 0.01). Death cases after operations in both groups were not recorded. Conclusion Both operations of LDP and TPD are safe while removing diseases of distal pancreas. Study showed that complications in LDP and TPD were similar, postoperative fistula frequency of pancreas was similar. In comparison of results, LDP has these advantages: less blood loss, less time in hospital, less need of analgesics, faster return to active life. It is great need of prospective randomized study in the future to compare both methods.Tikslas Laparoskopinė distalinė kasos rezekcija (LDP) pirmą kartą atlikta 1996 metais. Paskelbta nemažai laparoskopinės distalinės kasos rezekcijos retrospektyviųjų tyrimų rezultatų, bet jų rezultatai yra prieštaringi. Kol kas dar niekas nėra atlikęs perspektyviojo atsitiktinių imčių tyrimo. Mūsų klinikinio tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kuris metodas yra pranašesnis mūsų retrospektyviojo tyrimo duomenimis. Ligoniai ir metodai Šiame darbe nagrinėjame ligonius, kuriems 1998–2015 metais Klaipėdos universitetinės ligoninės Pilvo ir endokrininės chirurgijos skyriuje atliktos distalinės laparoskopinės ir tradicinės kasos rezekcijos (TDP). Iki 2006 metų visos distalinės kasos rezekcijos buvo atliekamos tradiciniu būdu, o po 2006 metų – laparoskopiniu būdu. Į tyrimą buvo įtraukti tik ligoniai, sergantys gerybiniais kasos augliais, paribiniais augliais, distalinės kasos dalies pseudotumoroziniu pankreatitu, neuroendokrininiais augliais. Rezultatai Atliktos 62 distalinės kasos rezekcijos: 30 LDP ir 32 TDP. Abi šios lyginamosios grupės nesiskyrė pagal demografinius ir patologinės histologijos duomenis. Išsiskyrė tik pagal operacinius ir pooperacinius rodiklius. Patikimai reikšmingai skyrėsi kraujo netektis operacijų metu, analgetikų poreikis bei hospitalizacijos trukmė. Netekto kraujo kiekis buvo didesnis TDP atveju (p – 0,012). Blužnies išsaugojimo atvejų buvo daugiau TDP, tačiau tai reikšmingai nesiskyrė. Kasos pooperacinės fistulės TDP (11) ir LDP (7) grupėse reikšmingai nesiskyrė (p – 0,31). Analgetikų poreikis (ketonalio, morfijaus) po operacijos reikšmingai didesnis TDP grupėje (p – 0,03, p – 0,01). Po LDP gydymosi stacionare trukmė buvo mažesnė (p – 0,01). Mirties atvejų po operacijų neužfiksuota. Išvados Ir LDP, ir TDP yra saugios operacijos šalinant distalinės kasos dalies auglius. Tyrimas parodė, kad abiejose grupėse komplikacijų skaičius panašus, kasos pooperacinės fistulės dažnis toks pats. Bet LDP grupės ligoniai operacijos metu neteko mažiau kraujo, mažiau reikėjo analgetikų, trumpesnis buvo gydymas ligoninėje
Žarnų invaginacija – reta suaugusių žmonių žarnų nepraeinamumo priežastis
Get PDFBackgroundIntestinal intussusception is a rare cause of abdominal pain in adults and stands for only 5% of all cases with acute abdominal pain. While the clinical signs of pediatric invagination are obvious, surgeons struggle with preoperative diagnosis of adult intestinal invagination because of non-specific symptoms, which can result in misleading diagnosis. Therefore, it is mandatory to evaluate the risk of bowel intussusception when there is lack of evidence to explain constipation symptoms in adults.MethodsThe correct diagnosis of bowel obstruction can lead to tumor detection, which causes 86% of small bowel intussusception in adults. Ultrasound and plain X-ray examination procedures are not effective to diagnose intestinal obstruction. CT is the “golden standard” diagnostic procedure; therefore, it is mandatory for doctors to correctly interpret the non-specific obstruction (“target” or “sausage shaped” thickened part of a bowel) signs.ResultsThe abdominal ultrasound showed minimal fluid in the right iliac fossa where appendectomy was performed a week ago. The plain X-ray examination of the abdomen did not show signs of small bowel obstruction. The CT scan performed later on showed ileocecal intussusception, dilated bowel loops and signs of regional lymphadenopathy, which was the main indication for immediate surgery.ConclusionIntestinal intussusception is a rare cause of adult recurrent abdominal pain, which can be misled by an insufficient diagnostic criteria. The CT imaging is the most precise diagnostic method in early pathology detection. Resection of involved bowel is recommended when treating these patients because, in most cases, intussusception is caused by a neoplasm of the bowel.Įvadas Žarnų invaginacija – retai pasitaikanti pilvo skausmų priežastis, diagnozuojama tik 5 % suaugusiųjų, turinčių ūmaus pilvo sindromą. Ši patologija dažnesnė vaikams ir jiems yra lengvai diagnozuojama, tačiau suaugusiems pacientams ši žarnų nepraeinamumo priežastis yra sunkiai nustatoma. Žarnų obstrukcijos požymiai yra nespecifiniai, todėl kartais gydytojų diagnozė gali būti klaidinga. Dėl šių priežasčių yra būtina įtarti žarnų invaginacijos riziką visiems suaugusiems žmonėms, besiskundžiantiems grįžtamais pilvo skausmais be jokių gretutinių specifinių požymių išraiškos. Metodai Tikslus žarnų obstrukcijos diagnostikos algoritmo pasirinkimas yra svarbus veiksnys tikrajai ūmaus pilvo skausmų priežasčiai nustatyti. Dažniausiai diagnozuojama priežastis suaugusiems pacientams yra navikinis darinys, kuris lemia 86 % visų žarnų nepraeinamumo atvejų. Ultragarsiniai tyrimai bei rentgeno tyrimas yra nepakankamai specifiški šiai patologijai nustatyti. Kompiuterinė tomografija yra auksinis standartas retai žarnų nepraeinamumo priežasčiai nustatyti, todėl šiuo atveju yra būtinas gydytojų budrumas analizuojant ir įvertinant nespecifinius žarnų invaginacijos požymius KT nuotraukose (dešros formos sustorėjusi žarnų sienelė). Rezultatai Pilvo srities ultragarsinis tyrimas rodė skysčio sankaupą prieš savaitę atliktos apendektomijos srityje – dešinėje klubinėje duobėje. Atliktas rentgeno tyrimas nepadėjo nustatyti žarnų nepraeinamumo priežasties, todėl buvo paskirta kompiuterinė tomografija. KT vaizdai aiškiai parodė žarnų invaginaciją ileocekalinėje srityje, išsiplėtusias žarnų kilpas bei vietinę limfadenopatiją. Šių kriterijų pakako skubiai operacijai pradėti. Išvados Suaugusiųjų žarnų invaginacija yra reta grįžtamų pilvo skausmų priežastis, kuri gali būti sunkiai paaiškinama dėl nepakankamo tyrimų specifiškumo. KT tyrimas yra viena tiksliausių priemonių anksti nustatyti patologijos priežastį. Rekomenduojama nedelsiant atlikti invaginacijos srities žarnos rezekciją, kartu pašalinant pagrindinę priežastį, nes dažniausiai ši patologija yra išsivysčiusio naviko priežastis
Antimikrobinės atsparumas. Naujos antimikrobinės medžiagos lėtinėms trofinėms opoms gydyti
Get PDFBackground / objectiveThe steady growing number of pathogenic microorganisms resistant not only to antibiotics but also to antiseptics complicates the cure of the wound process. The sensibilization of skin to the majority of locally applicable preparations creates certain difficulties in the treatment of chronic trophic ulcers. The new herbal remedy PhytoMP was developed based on two components (Macleaya microcarpa (Maxim.) Fedde, Papaveraceae family and Plantago major L., Plantaginaceae family). A new atraumatic combined dressing was developed based on polyester curtain nets coated with copper particles 0.2 mcm in size and a linen nonwoven sorbent containing silver nanoparticles stabilized by PhytoMP. The aim of the present study was to investigate the possibility of these developments to improve the effectiveness of the complex therapy of trophic ulcers of the lower limbs.MethodsA clinical trial study was conducted in the Republic Center of Surgical Infection, Belarus. Patients (n = 42) with chronic trophic ulcers of the lower limbs participated in the study. The sensitivity of microorganisms to antibiotics, herbal remedy, and metallic fabrics was determined by the method to diffusions in agar. By the method of the dose- and time-dependent killing of pathogens, the minimal inhibitory concentration for PhytoMP and the duration of its antimicrobial effect was evaluated. The total treatment response was evaluated on the basis of changes in the clinical manifestations of the disease, according to the subjective feelings of patients, the degree of bacterial contamination, the terms of the appearance of granulation, epithelialization, healing, and the cytological picture. The parameters were evaluated before the treatment and every third day in the period until complete ulcer healing. The data were analyzed statistically.ResultsBacteriological examination revealed that the microflora of trophic ulcers in 37.04% of cases was introduced by S. aureus which was resistant to the majority of antibiotics. A comparative analysis demonstrated the significant differences in terms of a complete cleansing of ulcers from pathogens: with use of PhytoMP on the 7.38 ± 0.65 day, while in the control group it was on 8.30 ± 0.48 day (p < 0.01). The average hospital stay of patients with trophic ulcers from the main group was 30.77 ± 2.01 bed-days and from the control group 35.50 ± 1.72 bed-days (p < 0.01). It was experimentally established that the use of PhytoMP infusion as a matrix for stabilizing silver nanoparticles allows to halve the amount of the metal in a linen nonwoven sorbent, and to achieve a strong antimicrobial effect against S. aureus and E. coli. It was noted that, due to the strong antimicrobial effect, the physical properties of the developed combined dressings, their high anti-adhesive activity allowing carrying out the atraumatic change of bandage without moving a flap, successful results of skin plastic were observed.ConclusionsThis study suggests that the developed herbal remedy PhytoMP and atraumatic combined dressings are a promising alternative to be used in the treatment of chronic trophic ulcers...
Vaikų dermatofibrosarkoma: klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga
Get PDFDermatofibrosarcoma protuberans is a very rare malignant neoplasm in children. It is reported that the classic form of dermatofibrosarcoma has a very limited metastatic potential, while a fibrosarcomous transformation of dermatofibrosarcoma protuberans has a much higher potential. We present a case of a 17-year-old boy with a huge ulcerated mass (17 x 15 cm) on his right thigh. At operation, the pathological diagnosis was dermatofibrosarcoma protuberans with a fibrosarcomous component. All lesions were removed by surgical excision with a margin of 1.5 to 3 cm. After one year, there is no evidence of tumor recurrence.Dermatofibrosarcoma protuberans yra itin retas vaikų piktybinis navikas. Nurodoma, kad klasikinė dermatofibrosarkomos forma labai retai metastazuoja, o fibrosarkominei jos transformacijai dažnai būdingos metastazės. Mes aprašome išopėjusios dešiniosios šlaunies dermatofibrosarkomos atvejį septyniolikos metų berniukui. Navikas buvo radikaliai pašalintas. Po vienerių metų atkryčio nerasta
Suaugusiųjų pilvinės limfangiomos: klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga
Get PDFIntraabdominal lymphangioma is rare and comprises 5% of all lymphangiomas. In adults, it is less common than in children, and because of a benign progress lymphangioma is usually asymptomatic and its diagnosis is quite difficult. However, it is recommended to extirpate lymphangioma surgically to avoid complications. There is the question if lymphangioma should be completely excised to avoid relapses. We present a case of cavernous lymphangioma in an adult male who underwent a partial resection of the tumour. After ten years of observation, there is no evidence of tumour recurrence.Pilvinės limfangiomos pasireiškia retai ir sudaro mažiau nei 5 % visų limfangiomų. Suaugusiesiems limfangiomos pasitaiko rečiau nei vaikams, dėl gerybinės eigos jos būna besimptomės ir sunkiai diagnozuojamos. Vis dėlto siekiant išvengti komplikacijų rekomenduojamas chirurginis limfangiomų šalinimas. Literatūroje išlieka diskusinis klausimas, ar būtina visiškai pašalinti limfangiomas siekiant išvengti jų atkryčio. Mes aprašome kaverninės limfangiomos atvejį vyrui, kuriam buvo atlikta dalinė rezekcija. Po dešimties stebėjimo metų atkryčio nerasta
Klubo sąnario endoprotezo sepsinis išklibimas esant gūžduobės protrūzijai ir išorinės klubinės arterijos sužalojimui: atvejo aprašymas
Get PDFIn this article, we describe a rare complication after total hip arthroplasty (THA). Because of the hip arthrosis, a rutine primary arthroplasty was made. During the first month after arthroplasty, four luxations of the endoprosthesis occurred. In one month after primary THA, the revision surgery with a double mobility acetabular component was made because of the loosening of the acetabular component. After 12 months, because of the progressive septic protrusion of the acetabular component, revision surgery was done. An acetabular component protrusion, which damaged the wall of a. illiaca externa, was found. Because of multiple sites of the femus and acetabulus osteomielytis, exarticulation of the hip was done.Straipsnyje aprašyta reta komplikacija po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos. Ligonei dėl dešinio klubo sąnario artrozės atlikta planinė pirminė klubo sąnario endoprotezavimo operacija. Per pirmą pooperacinį mėnesį įvyko keturi endoprotezo išnirimai, diagnozuotas gūžduobinio komponento išklibimas. Atlikta revizinė artroplastika, implantuojant dvigubo mobilumo gūžduobinį komponentą. Po 12 mėnesių dėl persistuojančios infekcijos, gūžduobinio komponento išklibimo esant progresuojančiai protrūzija į mažąjį dubenį ir gausaus kraujavimo iš fistulės pooperacinio rando vietoje skubiai atlikta revizinė operacija. Angiografijos duomenimis, kraujavimo požymių į mažąjį dubenį nebuvo. Operacijos metu rastas į mažąjį dubenį paniręs gūžduobinis endoprotezo komponentas, pažeidęs išorinę klubinę arteriją, dauginiai šlaunikaulio ir kaulinio gūžduobės dugno osteomielito židiniai. Arterijos defektas susiūtas ir atlikta klubo sąnario egzartikuliacija
Vaikų galvos traumos
Get PDFBackgroundHead trauma is one of the most common injuries in children. The aim of this article is to review and analyse data on head traumas in children documented in the Children Hospital (2008–2013), their causes, mechanism and nature of lesions and to define the age-related risk groups. To establish the severity of lesions, a ratio of cases treated in an out-patient setting and hospitalisation cases as well as peculiarities of hospitalisations and to compare these data with data from the developed countries available in the publications.Material and methodsStatistical data of children under 18 year-old admitted to the Emergency Department of the Children Hospital due to head trauma within the period of 6 years were analysed. Emergency Department served 100 918 children within the period of 6 years. Head trauma was a reason for consultation in 19970 cases (19.8%). The majority of patients were treated in an outpatient setting. The majority of patients were infants and children under 3 year-old and adolescents above 16 year-old. The mean age of patients was 7 years. 22.2 % of patients (4424 children) were hospitalised. The proportion of hospitalised patients increased with growing age. Girls-boys ratio was 1 : 1.9. Accordingly, hospitalisation ratio was 1 : 2. This ratio varied among the age-groups.ResultsHead contusions (S00) were reported most frequently in small children; the proportion of patients younger than three-year old patients was 45.3%. About half of the cases of cranial fractures have been diagnosed in children younger than one-yearold.Intracranial brain lesions have been more characteristic for children above the age of three years. The main diagnostic tool for the fracture diagnosis is X-ray images. They were performed for 66.5 % of patients. 142 CT imaging procedures (0.9%) were carried out. 888 children (4.45 % of all head trauma cases) were suffering from head trauma acquired in a car accident.Only 1% of case victims of the car accidents were infants and children younger than 1–2 year-old. The majority of children of this age group were the sufferers of domestic traumas.ConclusionWe suggest that considering the age of children, a location, nature and severity of the trauma can be foreseen and prevention measures can be applied. The main activities should be focused on education and teaching of adults aiming to reduce the risk of traumas in the groups of children of certain age and to eliminate their causes.ĮvadasGalvos trauma – vienas dažniausių sužeidimų vaikų amžiuje. Straipsnio tikslas – apžvelgti ir išanalizuoti Vaikų ligoninės (2008–2013 m.) duomenis apie vaikų galvos traumas, jų priežastis, pažeidimo mechanizmą bei pobūdį, išskirti rizikos grupes pagal amžių. Nustatyti patirto sužalojimo sunkumą, ambulatorinio gydymo bei hospitalizacijos santykį bei hospitalizacijos ypatumus ir palyginti šiuos duomenis su kitų išsivysčiusių šalių literatūros duomenimis.Tiriamieji ir metodaiNagrinėti iki 18 metų amžiaus vaikų, kurie kreipėsi į Vaikų ligoninės Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyrių (PSPS) dėl patirtų galvos traumų per 6 metų laikotarpį, statistiniai duomenys (100 918 pacientų). Iš jų 19 970 – dėl galvos traumų (19,8 %). Dauguma gydyta ambulatoriškai, hospitalizuota 22,2 % (4 424 vaikai). Daugiausia kreipiasi kūdikiai ir vaikai iki 3 metų amžiaus bei vyresni kaip 16 metų vaikai. Amžiaus vidurkis – 7 metai.RezultataiGalvos sumušimai (S00) dažniausiai pasitaiko mažiems vaikams – 45,3 % visų pacientų sudaro vaikai iki 3 metų amžiaus. Beveik pusė galvos lūžių – 47,2 % – diagnozuojama vaikams iki 1 metų amžiaus. Intrakranijiniai smegenų sužalojimai būdingesni vyresniems nei 3 metų vaikams (85,4 %). Pagrindinė lūžių diagnostikos priemonė – rentgenogramos. Jos atliktos 60,5 % pacientų. Kompiuterinė tomografija atliekama retai – 142 atvejai (0,9 %). Mergaičių ir berniukų santykis – 1 : 1,9. Atitinkamai hospitalizacijos santykis 1 : 2. Šis santykis nevienodas atskirose amžiaus grupėse. Kreipėsi 888 vaikai, galvos traumą patyrę per eismo įvykius (4,45 % visų galvos traumų), iš jų kūdikių ir 1–2 m. amžiaus vaikų – tik kiek daugiau nei 1 %. Dauguma jų patyrė buitines traumas.IšvadosManome, kad įvertinus vaiko amžių, galima numatyti galimą traumos vietą, pobūdį ir sunkumą bei imtis įvairių prevencijos priemonių, pagrindinį vaidmenį teikiant suaugusiųjų švietimui ir mokymui, taip siekiant sumažinti atitinkamų amžiaus grupių vaikų traumų pavojų ar šalinant jo priežastis