Lietuvos chirurgija
Not a member yet
718 research outputs found
Sort by
Prieryklinio tarpo navikų diagnostikos ypatybės ir sunkumai
Get PDFIntroductionParapharyngeal space tumours, most of them benign, account for some 0.5% of head and neck. Since they are rare, most clinicians will only come across a small number of them during their career. Nevertheless, it is important to highlight a few aspects of their diagnostics: symptoms are various and usually nonspecific, and signs manifest when tumour is rather advanced.Materials and methodsThis article summarizes diagnostic aspects of retrospective analysis of 6 parapharyngeal space tumour cases, treated in National Cancer Institute between 2004 and 2016. We revise the scientific literature and analyse the diagnostic sequence, placing special emphasis on describing difficulties and peculiarities of diagnosing parapharyngeal space tumours.Results3 benign and 3 malignant tumours were diagnosed. Patients reported a wide variety of symptoms, most of them being nonspecific. The vast majority of patients underwent preoperative fine needle aspiration biopsy (FNAB), and radiological imaging (computed tomography (CT) and/or magnetic resonance imaging (MRI) was performed for all of them.ConclusionsAll clinicians who come across these cases should take into consideration that symptoms of parapharyngeal space tumours are usually nonspecific, and signs appear after a period of silence. In diagnostic sequence, fine needle aspiration biopsy is mandatory to avoid histological surprises. Radiological imaging, especially MRI, is useful in predicting the origin, side, size and, to some extent, the type of the tumour.ĮžangaPrieryklinio tarpo navikai, dažniausiai nepiktybiniai, sudaro apie 0,5 % galvos ir kaklo srities navikų. Jie yra reti, todėl daugelis gydytojų per savo praktiką su šia patologija susiduria nedažnai. Svarbu išskirti kelis prieryklinio tarpo navikų diagnostikos ypatumus: simptomai yra įvairūs ir nespecifiški, o objektyvūs požymiai pasireiškia, kai navikas yra vėlesnės stadijos.Medžiaga ir metodaiŠiame straipsnyje apibendrinami retrospektyviosios šešių prieryklinio tarpo navikų atvejų analizės diagnostiniai aspektai. Visi aptariami pacientai buvo gydyti Nacionaliniame vėžio institute nuo 2004 iki 2016 metų. Straipsnyje apžvelgiame mokslinę literatūrą ir nagrinėjame diagnostikos seką, atkreipdami dėmesį į prieryklinio tarpo navikų diagnozavimo ypatumus bei sunkumus.RezultataiBuvo diagnozuoti trys gerybiniai ir trys piktybiniai navikai. Pacientai skundėsi įvairiais, daugiausia nespecifiniais, simptomais.Daugumai pacientų buvo atlikta priešoperacinė aspiracinė biopsija plona adata, visiems – priešoperacinis radiologinis tyrimas (kompiuterinė tomografija ir (ar) magnetinio rezonanso tomografija.IšvadosVisi gydytojai, susiduriantys su šia patologija, turėtų atkreipti dėmesį, kad prieryklinio tarpo navikų simptomai dažniausiai būna nespecifiniai, o objektyvūs požymiai pasireiškia navikui jau pažengus. Kalbant apie diagnostikos seką, aspiracinė biopsija plona adata yra būtinas tyrimas, siekiant išvengti histologinių netikėtumų. Radiologinis tyrimas, ypač magnetinio rezonanso tomografija, yra naudingas vertinant naviko kilmę, dydį, iš dalies ir tipą
Endoskopinis gerybinio trachėjos naviko pašalinimas
Get PDFBackgroundBenign fibroepithelial polyps of respiratory tract are very rare.Case reportA 42-year-old man was admitted to our hospital suffering from cough and dyspnea. The CT scan of the thorax revealed a round, smooth tumor in the middle part of the trachea. The tumor was successfully removed endoscopically using an electrocautery snare. The postoperative period was uneventful; patient‘s condition was perfect. Histology showed a fibroepithelial polyp – a rare benign lesion of the trachea.ConclusionsEndobronchial electrosurgery is a safe and effective treatment method. Clinicians should always consider the possibility of tracheobronchial tumors.ĮvadasGerybiniai kvėpavimo takų fibroepiteliniai polipai yra labai reti.Klinikinis atvejis Keturiasdešimt dvejų metų vyras atvyko į ligoninę skųsdamasis kosuliu ir dusuliu. Atlikus kompiuterinę krūtinės ląstos tomografiją, nustatytas apvalus, lygus navikas vidurinėje trachėjos dalyje. Navikas sėkmingai pašalintas endoskopiškai, naudojant elektrokoaguliacijos kilpą. Pooperacinis laikotarpis buvo sklandus, ligonio būklė puiki. Histologinio tyrimo išvada – fibroepitelinis polipas – reta gerybinė trachėjos liga.IšvadosEndobronchinė elektrochirurgija yra saugus ir veiksmingas gydymo metodas. Gydytojai visada turėtų įtarti tracheobronchinio naviko galimybę
Hibridinė transanalinė ir laparoskopinė ranka asistuojama TME sergant žemu tiesiosios žarnos vėžiu: atvejo analizė
Get PDFTotal mesorectal excision (TME) is a widely accepted golden rectal cancer surgery standard. In low rectal cancer, there are a lot of important concerns related to sphincter saving, positive resection margins and similar aspects. We present a case of 52 year old female, who underwent a successful hybrid transanal and laparoscopic hand-assisted TME for low rectal cancer. Trials to delineate proper indications for low rectal cancer of robotic TME, transanal TME (Ta TME) and hybrid transanal plus laparoscopic TME are needed.Totalinė mezorektinė ekscizija (TME) yra plačiai pripažintas auksinis tiesiosios žarnos vėžio gydymo standartas. Operuojant ligonius, sergančius žemu tiesiosios žarnos vėžiu, iškyla išangės raukų išsaugojimo, teigiamų rezekcijos kraštų ir daug kitų klausimų. Mes aprašėme 52 metų amžiaus moters, operuotos dėl žemo tiesiosios žarnos vėžio, atvejį. Šiai ligonei buvo atlikta hibridinė laparoskopinė ranka asistuojama TME su distalinės tiesiosios žarnos dalies išpreparavimu per tarpvietę. Ateityje reikalingi tyrimai, kurie padėtų nustatyti robotinės chirurgijos, transanalinės TME (Ta TME) ir hibridinės laparoskopinės TME su distalinės tiesiosios žarnos dalies išpreparavimu per tarpvietę indikacijos žemo tiesiosios žarnos vėžio chirurgijoje
Tiesiosios žarnos iškritimo chirurginis gydymas – vieno centro patirtis
Get PDFBackgroundNo consensus on the optimal procedure for repair of rectal prolapse (RP) exist. We present the results of our 10 year experience of Vilnius University Hospital Santariskiu Klinikos.Patients and methodsRetrospective review was performed of the patients, operated on for rectal prolapse between 2005 and 2016. Patients were divided into two groups – internal recal prolapse (IRP) and complete rectal prolapse (CRP). Perioperative data between two groups were analysed. Statistical data analysis was carried out using the SPSS 20.0 software. To assess the difference between rectal prolapse groups of statistical methods the χ2 test was used. Data were considered statistically significant at p < 0.05.Results89 patients between 2005 and 2016 underwent surgical treatment for rectal prolapse at our department. IRP group included 52 (58,4%), CRP – 37 (41,6%) patients. The male/female ratio was 1/6,4, the mean age was 58,3±15,2 years. Defecography was performed for 29 (32,6%)patients in IRP group and for 12 (13,5%) – in CRP group (p<0,001). 7 (7,9%) patients in CRP group had previous surgical procedure for RP while in IRP group there were none (p=0,02). The most common management of IRP included 6 strategies (n=25, 67,5% of group); of CRP – 3 different procedures (n=38, 73,1% of group) (p=0,003). Mean hospital stay in IRP group was significantly (p=0,014) longer (9,78±4,6 days) than in CRP group (7,58±3,7 days). Mortality rate was 0 %. Mean follow-up (14 patients) was 20,93±17,21 months.ConclusionThere is no evidence-based consensus regarding treatment of rectal prolapse. Management of IRP covered a more diverse range of surgical options, including of open approach. Thus, hospital stay was longer, but no mortality occurred. Further follow-up for evaluation of long-term outcome is necessary.ĮvadasDėl vienos tiesiosios žarnos iškritimo gydymo strategijos nesutariama. Mes apžvelgėme tiesiosios žarnos iškritimo gydymą Vilniaus universiteto ligoninėje Santariškių klinikose.Pacientai ir metodaiRetrospektyviai tirti pacientai, operuoti dėl tiesiosios žarnos iškritimo 2005–2016 metais. Pacientai suskirstyti į dvi grupes – viso storio iškritimo (CRP) ir vidinio iškritimo (IRP). Buvo palyginti perioperaciniai grupių duomenys. Duomenys apdoroti statistinio duomenų paketo SPSS 20.0 versija. Skirtumas tarp grupių lygintas remiantis chi kvadrato testu, vertintas kaip reikšmingas,jei p vertė buvo < 0,05.RezultataiMinėtu laikotarpiu operuoti 89 pacientai. Dėl vidinio iškritimo – 52 (58,4 %), dėl viso storio iškritimo – 37 (41,6 %). Vyrų ir moterų santykis buvo 1/6,4, vidutinis amžius – 58,3 ± 15,2 metų. Defekografija atlikta 29 (32,6 %) IRP grupės ir 12 (13,5 %) – CRP grupės pacientams (p < 0,001). Septyni (7,9 %) CRP grupės pacientai praeityje buvo operuoti dėl tiesiosios žarnos iškritmo, o IRP grupėje anksčiau operuotų pacientų nebuvo (p=0,02). IRP grupės pacientai buvo operuoti šešiais būdais, o CRP – trimis būdais (p = 0,003). Vidutinė IRP grupės pacientų hospitalizacijos trukmė buvo ilgesnė (p = 0,014) (9,78 ± 4,6 dienos) negu CRP grupės (7,58 ± 3,7 dienos). Mirštamumas buvo 0 %. Vidutinė 14 pacientų stebėjimo trukmė buvo 20,93±17,21 mėnesio.IšvadaIki šiol nesutariama dėl to, kuri operacija tinkamiausia sergantiesiems tiesiosios žarnos iškritimu. Laparoskopinė ventralinė rektopeksija tinkleliu šiuo metu yra populiariausia operacija šiai ligai gydyti
Jatrogeninės menopauzės prevencijos ir vaisingumo išsaugojimo būdai moterims, sergančioms kolorektaliniu vėžiu
Get PDFIntroduction In the last 30 years it was identified an increased incidence of colorectal cancer in young woman. Those women who develop rectal cancer may necessitate use of chemotherapy and radiation therapy in combination. For this reason many young women face infertility and iatrogenic premature ovarian failure problems. They are not regularly informed about the risks of chemoradiotherapy on their reproductive system and the possibilities of fertility preservation and restoring ovarian function. So our aim is to introduce the Lithuanian society and our patients with fertility preservation possibility while treating rectal cancer, using ovarian transposition and ovarian tissue cryopreservation. Case report 27-year-old woman was diagnosed with rectal cancer in 2015.10.12. III clinical stage of rectal cancer was found using endoscopic and radiological tests. Multidisciplinary team discussed this case and decided to begin the treatment with neoadjuvant chemotherapy and radiotherapy after laparoscopic ovarian transposition and ovarian tissue cryopreservation, which was done in 2015.11.25. After that patient was treated with pre-operative chemoradiotherapy. On 2016.02.25 total mesorectal excision was removed and patient was set for adjuvant chemotherapy treatment. At the moment, patient‘s treatment is in motion. Conclusions By using combined fertility preservation techniques – ovarian transposition and ovarian tissue cryopreservation – we were able to offer the patient a possibility to avoid iatrogenic premature ovarian failure problems and preservation of ovarian function.ĮžangaPer pastaruosius 30 metų vis daugiau jaunų moterų suserga kolorektaliniu vėžiu. Tokioms pacientėms, nustačius didesnę nei pirmą tiesiosios žarnos vėžio stadiją, dažniausiai pasirenkamas kompleksinis gydymo metodas: derinamas chemospindulinis ir chirurginis gydymas. Todėl dauguma jauno amžiaus moterų po vėžio gydymo susiduria su nevaisingumo ir jatrogeninės ankstyvos menopauzės problema. Pacientės nepakankamai informuojamos apie neigiamą chemoterapijos ir radioterapijos poveikį reprodukcinei sistemai bei galimybes išsaugoti pakankamą reprodukcinės sistemos veiklą ir normalizuoti kiaušidžių funkciją po gydymo. Aprašome klinikinį atvejį norėdami supažindinti Lietuvos gydytojų visuomenę ir pacientus su vaisingumo ir kiaušidžių funkcijos išsaugojimo galimybe gydant tiesiosios žarnos vėžį – atliekant kiaušidžių transpoziciją bei kiaušidžių audinio krioprezervaciją.Klinikinis atvejis27 metų pacientei 2015 m. spalio 12 d. buvo diagnozuotas tiesiosios žarnos vėžys. Endoskopiniais ir radiologiniais tyrimais buvo nustatyta III klinikinė stadija. Daugiadalykio aptarimo metu buvo nutarta gydymą pradėti nuo priešoperacinės chemospindulinės terapijos, prieš tai atlikus laterokolinę kiaušidžių transpoziciją ir kiaušidžių audinio krioprezervaciją, kuri buvo atlikta 2015 m. lapkričio 25 d. Paskui pacientei buvo paskirtas priešoperacinis chemospindulinis gydymas. Jį baigus, konstatuotas patenkinamas terapinis efektas ir 2016 m. vasario 25 d. buvo atlikta laparoskopinė tiesiosios žarnos rezekcija. Navikas pašalintas radikaliai. Šiuo metu tęsiama adjuvantinė chemoterapija.IšvadosNaudojant kiaušidžių transpozicijos ir kiaušidės audinio krioprezervacijos metodus pacientei buvo suteikta galimybė išvengti gydymo sukeltos (jatrogeninės) ankstyvos menopauzės bei tikėtinai išsaugoti vaisingumo funkciją
Ankstyvų stadijų nesmulkialąstelio plaučio vėžio chirurginio gydymo rezultatai
Get PDFThe increasing incidence of lung cancer in Lithuania and in the world remains relevant to improving the effectiveness of treatment. Lung cancer is often diagnosed at an older age. Non-small cell lung cancer accounts for about 85%, and small cell lung cancer 15% of all diagnosed lung cancers. About 25% of newly diagnosed non-small cell lung cancer cases are stage I and II, in other cases, however, local or distant spread of lung cancer is detected, when surgical treatment is not indicated. Early-stage non-small cell lung cancer treatment start is radical resection, if the patient’s condition allows. After the operation, an adjuvant platinum–based chemotherapy is combined with etoposide. We analyzed 82 IB–IIIA non-small cell stage lung cancer sufferers who underwent radical resection in combination with a subsequent adjuvant chemotherapy. 1–2 of years after surgery disease progression was noted in 22 patients (27%), while in the 60 (73%) we observed disease remission. These findings stress necessity of additional DNA testing to individualize the treatment itself and improve treatment outcome.Didėjant sergamumui plaučių vėžiu Lietuvoje ir pasaulyje išlieka aktualus gydymo efektyvumo gerinimas. Plaučių vėžys dažniausiai diagnozuojamas vyresniame amžiuje. Nesmulkialąstelis plaučių vėžys sudaro apie 85 %, o smulkialąstelis plaučių vėžys – 15 % visų diagnozuotų plaučio vėžio atvejų. Apie 25 % naujai diagnozuotų nesmulkialąstelio plaučio vėžio atvejų būna I–II stadijos, kitais atvejais, deja, nustatomas vietiškai ar atokiai išplitęs plaučių vėžys, kai chirurginis gydymas negalimas. Ankstyvų stadijų nesmulkialąstelio plaučių vėžio gydymas pradedamas nuo radikalios rezekcinės operacijos, jeigu leidžia ligonio būklė. Po operacijos taikoma adjuvantinė chemoterapija platinos preparatais kartu su etopozidu. Nagrinėti 82 IB–IIIA stadijos nesmulkialąsteliu plaučių vėžių sergantys ligoniai, kuriems atlikta radikali rezekcinė operacija ir paskesnė adjuvantinė chemoterapija. Pooperaciniu 1–2 metų laikotarpiu liga progresavo 22 ligoniams (27 %), o 60-iai ligonių (73 %) buvo ligos remisija. Atsižvelgus į šiuos duomenis būtini papildomi DNR tyrimai, kurie leistų individualizuoti gydymą bei pagerinti jo rezultatus
Suaugusiųjų Hirschprungo ligos chirurginis gydymas subtotaline kolektomija: galima alternatyva
Get PDFAdult Hirschsprung’s disease (AHD) is a rare and often undiagnosed condition. At present, only a limited number of cases have been reported. We managed a 19-year-old woman with rich history of chronic constipation and abdominal discomfort. Abdominal radiography and barium enema examination demonstrated massively dilated colon (up to 15 cm in diameter). Full-thickness rectal biopsy showed absence of ganglionic cells. AHD was diagnosed and subtotal colectomy with ileorectal anastomosis was performed. At five-year follow up, the patient had significantly improved defecation and quality of life and was extremely satisfied with the operation. AHD should be considered in patients with long-standing and refractory constipation with megacolon. We advocate a subtotal colectomy with ileorectal anastomosis as one of the possible surgical alternatives in such young patients.Suaugusiųjų Hirschprungo liga yra reta ir sunkiai diagnozuojama vidurių užkietėjimo priežastis. Straipsnyje aprašoma 19 metų mūsų gydytos moters istorija. Pacientė kreipėsi dėl visą gyvenimą trunkančio vidurių užkietėjimo ir pilvo skausmų. Radiologinio ir endoskopinio tyrimo duomenimis, tiesioji žarna normalaus pločio, o gaubtinė žarna labai plati ir pilna turinio. Viso storio tiesiosios žarnos biopsija patvirtino aganglinę tiesiąją žarną. Pacientė buvo operuota ir jai atlikta subtotalinė kolektomija ir ileorektostomija. Penkerių metų stebėjimas po operacijos parodė, kad pacientė gyvena kokybiškai. Manome, kad subtotalinė kolektomija ir ileorektostomija yra viena iš jaunų pacientų chirurginio gydymo alternatyvų
Alternatyvūs nekrektomijos metodai gydant gilius dalies odos storio dilbių ir plaštakų nudegimus
Get PDFTreatment of forearm and hand burns is distinguished for specificity. Anatomically-important and delicate structures fit into a relatively limited space, coated with skin without a thick subcutaneous layer. Hand and forearm burned area tissue surgical debridement is technically difficult, too aggressive to the remaining healthy dermis and reduces the chance of burn wound self epithelisation. Surgical necrectomy can lead to serious complications, therefore it should be done delicately or alternative debridement method should be chosen. According to scientific data, a sterling and selective removal of non-viable tissue leads to faster wound epithelization, reduces the risk of scarring and induces a better functional recovery. Article observes advantages of mechanical, autolytic, enzymatic necrectomy methods for the treatment of deep partial thickness hand and forearm burns.Gydant dilbio ir plaštakos nudegimus būtina atsižvelgti į rankos anatomijos ypatybes – svarbios ir subtilios struktūros čia yra palyginti mažoje ribotoje erdvėje ir jas dengia oda be storo poodinio sluoksnio. Chirurginis dilbio ir plaštakos srities nudegusių audinių šalinimas yra techniškai sunkus, pernelyg agresyvus likusių sveikų audinių atžvilgiu, nes dar labiau sumažėja nudegimo savaiminės epitelizacijos tikimybė. Chirurginė nekrektomija gali sukelti sunkių komplikacijų, todėl turėtų būti atliekama ypač atsargiai arba parenkamas alternatyvus nekrozės šalinimo metodas. Mokslinės literatūros duomenimis, ankstyvas, visavertis ir selektyvus negyvybingų audinių pašalinimas lemia greitesnę žaizdų epitelizaciją, sumažina randėjimo riziką, turi įtakos geresniam funkcijų atsitaisymui. Straipsnyje pateikiama mechaninės, autolitinės, fermentinės nekrektomijos metodų apžvalga gydant gilius dalies odos storio dilbių ir plaštakų nudegimu
Kelio sąnario navigacinio endoprotezavimo operacijų patirtis Lietuvoje
Get PDFWe conducted this multicentrical retrospective study in three Lithuanian hospitals to investigate the importance of using computer-assisted navigation systems during total knee arthroplasty. In this study we analyzed 143 patient navigation system registry data records from three Lithuanian hospitals who underwent a primary total knee arthroplasty operation. The multicentrical retrospective analysis period is from 2006 to 2012. The main evaluation criteria for the operation of computerassisted navigation system record data were the preoperative and postoperative mechanical axis of the limb and the knee joint function before and after surgery.Šio tyrimo tikslas – atlikti daugiacentrę retrospektyviąją analizę, įvertinti Lietuvoje atliktas kelio sąnario endoprotezavimo operacijas, kuriose buvo naudojamos navigacinės sistemos, bei išanalizuoti operacijų registro protokolų duomenis. Daugiacentrės retrospektyviosios analizės laikotarpis 2006–2012 metai. Tyrimo metu išanalizuoti trijų Lietuvos ligoninių 143 pacientai, kuriems buvo atlikta pirminė pilnutinė kelio sąnario endoprotezavimo operacija, ir navigacinių sistemų operacijų registro protokolai. Pagrindiniai vertinimo kriterijai navigacinių sistemų operacijos registrų protokole buvo priešoperacinė ir pooperacinė galūnės mechaninė ašis, kelio sąnario funkcija prieš operaciją ir po jos
Vėlyvieji laparoskopinės vertikalios skrandžio rezekcijos gydymo rezultatai
Get PDFObjectiveThe aim of the study was to review long-term results in the morbidly of obese patients undergoing laparoscopic sleeve gastrectomy.Materials and methodsSeveral databases were searched, including Medline, Current Contents and Cochrane Library. All sleeve gastrectomy studies published until 2015 with long-term results (5 years or longer) were reviewed.ResultsTwenty studies, presenting 5-year or longer results after sleeve gastrectomy, were included in our analysis. A total of 4354 patients after laparoscopic sleeve gastrectomy were included in the selected studies, 1536 of whom were followed for at least 5 years. Their mean age was 37.9 years. Their mean preoperative body mass index was 46.3 kg/m2. The mean percentage of excess weight loss was 59.9 %, 58.5 %, 56.6 % and 56.4 % at 5, 6, 7 and 8 years, respectively. The overall complication rate was 6.47 %, and the 30-day mortality rate was 0.19 %. There was a remission or improvement of diabetes observed in 71.4 %, arterial hypertension in 64.4 %, dyslipidemia in 50.1 %, obstructive sleep apnea in 86.9 %, gastroesophageal reflux disease in 41.8 % and degenerative joint diseases in 83.9 % of the patients 5 years after sleeve gastrectomy. The mean BAROS scale score five years after laparoscopic sleeve gastrectomy was 6, which is equivalent to a very good result.ConclusionsOur study suggests that laparoscopic sleeve gastrectomy is a safe and effective bariatric surgery modality resulting in the good quality of life and a significant resolution of obesity-related comorbidities. Moreover, the excess weight loss is stableafter 5 years.Darbo tikslasRemiantis literatūros duomenimis išanalizuoti vėlyvuosius (≥5 metų) laparoskopinės vertikalios skrandžio rezekcijos rezultatus gydant morbidinį nutukimą.Tiriamoji medžiaga ir metodaiPublikacijų paieška atlikta „Medline“, „Current Contents“ ir „Cochrane Library“ duomenų bazėse. Apžvelgtos visos laparoskopinės vertikalios skrandžio rezekcijos 5 metų ir vėlesnius rezultatus pateikiančios publikacijos, paskelbtos iki 2015 m. sausio 1 dienos.RezultataiAtlikus literatūros šaltinių paiešką, rasta 20 publikacijų, pateikiančių 5 metų ir vėlesnius vertikalios skrandžio rezekcijos rezultatus. Įtrauktose studijose tirti 4354 ligoniai, iš kurių 1536 buvo stebėti 5 metus ir ilgiau. Tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 37,9 metai. Vidutinis priešoperacinis KMI buvo 46,3 kg/m2. Vidutinis procentinis perteklinės kūno masės netekimas po 5, 6, 7 ir 8 metų atitinkamai buvo 59,9 %, 58,5 %, 56,6 % ir 56,4 %. Bendras komplikacijų dažnis – 6,47 %, o pooperacinis 30 dienų mirštamumas – 0,19 %. Po 5 metų nustatyta gretutinių ligų remisija ar pagerėjimas: antro tipo cukrinio diabeto – 71,4 %, arterinės hipertenzijos – 61,4 %, dislipidemijos – 50,1 %, miego apnėjos – 86,9 %, gastroezofaginio refliukso ligos – 41,8 %, degeneracinių sąnarių ligų – 83,9 % ligonių. Vidutinis BAROS skalės balų skaičius praėjus 5 metams po vertikalios skrandžio rezekcijos buvo 6, tai atitinka labai gerus rezultatus.IšvadosLaparoskopinė vertikali skrandžio rezekcija yra efektyvi ir saugi nutukimo gydymo operacija, pasižyminti gera pooperacinegyvenimo kokybe ir gretutinių ligų kontrole, o perteklinės masės netekimas 5 metų laikotarpiu yra ženklus ir stabilus