Lietuvos chirurgija
Not a member yet
718 research outputs found
Sort by
Perianalinis pūlinys, diagnozuotas praėjus daug laiko po praryto svetimkūnio: klinikinis atvejis
Get PDFAbscesses and fistulas are common findings of the perianal space in surgery. In most cases, they are cryptogenic, though can be caused by other pathological events. It could be an impaction of a foreign body. While retrogradally inserted artefact immediately causes pain, an ingested foreign body can persist in an organism a long time before the significant symptoms appear. A rare clinical case: 42-years-old female presented to Vilnius University Hospital “Santariškių klinikos“ with chronic pain and discomfort in a sacrococcygeal region due to a purulent wound after pilonidal sinus abscessotomy performed 7 months ago. Following thorough examination – a wide local excision of the perianal tissue was performed. Abscesses and both fistula canals which were found during examination were removed. During the operation, dental bur was found inside one of the abscesses – predominantly causing the infection. Ingested foreign body may persist in an organism undetected for a considerable period of time. When impacted into perianal space it causes infection of soft tissue. Carefully collected medical history could help consider this cause even though no fistulas in ano are found.Abscesai bei fistulės – dažnai pasitaikantys perianalinės srities dariniai. Paprastai jie būna kriptogeninės kilmės, tačiau juos gali išprovokuoti ir kitos priežastys. Viena jų – į perianalinius audinius patekęs svetimkūnis. Retrogradinis patekimas pastebimas ir iškart sukelia skausmą, o pro burną patekęs svetimkūnis gali likti nepastebėtas ir išbūti organizme ilgą laiką, kol atsiranda ryškūs simptomai. Aprašome retą klinikinį atvejį, kai 42 metų moteris kreipėsi į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas dėl 7 mėnesius po atliktos pilonidinio sinuso abscesotomijos pūliuojančios pooperacinės žaizdos ir su tuo susijusio skausmo bei diskomforto uodegikaulio srityje. Po papildomų tyrimų atlikta plati abscesotomija ir pašalinti abu tyrimų metu rasti fistulių kanalai. Operacijos metu pūlinio ertmėje rastas svetimkūnis – odontologinis grąžtas, kuris, numanoma, sukėlė abscesus bei fistules. Nurytas svetimkūnis gali ilgai išbūti organizme nepastebėtas. Įsitvirtinęs perianalinėje srityje, sukelia aplinkinių audinių uždegimą. Tinkamai surinkus anamnezę reikėtų įvertinti šios uždegimo etiologijos tikimybę netgi nesant fistulės angų analiniame kanale bei išangėje
Sėkminga vienos angos videotorakoskopinė kairio plaučio viršutinė lobektomija neintubuotam pacientui: klinikinis atvejis
Get PDFBackgroundVideo assisted thoracic surgery (VATS) started to spread worldwide over the past twenty years. It had developed from three ports to uniportal VATS. VATS provides less pain and shorter recovery time compared with conventional thoracotomy. Moreover, major thoracoscopic lungs resections can be performed on a nonintubated patient.Case reportWe report a case of a 68-year-old patient with a non-small cell lung cancer who underwent a successful nonintubated uniportal VATS left upper lobectomy for the first time in the history of Lithuania and the Hospital of Lithuanian University of Health Sciences.ConclusionsNonintubated uniportal VATS lobectomy for cancer is a safe and effective procedure.ĮžangaVideotorakoskopinė chirurgija (VATS) visame pasaulyje pirmuosius žingsnius žengė daugiau nei prieš dvidešimt metų. Įprastinė trijų angų VATS buvo patobulinta iki vienos angos VATS. Pacientai, kuriems atliktos minimaliai invazinės operacijos, jaučia mažesnį pooperacinį skausmą, greičiau sveiksta. Be to, didelės torakoskopinės plaučių rezekcijos gali būti atliekamos ir neintubuotiems pacientams.Klinikinis atvejisLietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje pirmą kartą Lietuvos istorijoje sėkmingai atlikta vienos angos videotorakoskopinė kairė viršutinė lobektomija 68 metų pacientui, sirgusiam nesmulkialąsteliniu plaučių vėžiu.IšvadosNeintubuotam pacientui atlikta vienos angos VATS lobektomija, esant vėžio pažeistai plaučio skilčiai, yra saugi ir efektyvi operacija.
Pakartotinė inkstų navikų krioabliacija ir radijo dažnio abliacija esant vieninteliam inkstui: dviejų klinikinių atvejų aprašymas
Get PDFIntroductionPercutaneous cryoablation and radiofrequency ablation are options of minimally invasive treatment while maximizing nephron preservation. It is increasingly used in patients with comorbid conditions, multiple renal cell carcinomas, for patients with a single kidney and/or inherited renal cancer syndromes especially in situations when there is a need to preserve renal function. The aim of this presentation is to show the benefits (effectiveness and safety) of cryoablation for the patients with a solitary kidney from our experience. Case reportsWe present 2 cases of the patients with a solitary kidney and solid renal masses of <4 cm who underwent percutaneous cryoablation and radiofrequency ablation multiple times. A follow up computed tomography was performed at 1 day, 3, 6 and 12 months and every 6 months thereafter, along with physical examination, urine analysis and serum creatinine. Both patients tolerated renal cryoablation and radiofrequency therapy well with no postoperative complications and no change in renal function, there was no significant change in serum creatinine from preoperative values. Both patients had complete tumor ablation after the treatment. ConclusionAlthough it is not possible to draw definite conclusions about the safety and efficacy of these techniques from two successful cases, however, these cases demonstrate that these minimally invasive treatment techniques allow kidney cancer to be treated with much less disruption of patients’ lives and helps to achieve acceptable oncological results.Įžanga Perkutaninė inkstų navikų krioabliacija ir radijo dažnio abliacija yra minimaliai invazyvūs gydymo metodai, leidžiantys maksimaliai išsaugoti inkstų funkciją. Jie vis dažniau naudojami pacientams, sergantiems sunkiomis gretutinėmis ligomis, esant daugybiniams inkstų navikams, pacientams, turintiems tik vieną inkstą ir (ar) turintiems didelį genetinį polinkį susiformuoti dauginiams inkstų navikams, ypač tais atvejais, kai labai svarbu išsaugoti inkstų funkciją. Straipsnyje siekta įvertinti šių minimaliai invazyvių gydymo metodųnaudą (efektyvumą ir saugumą) pacientams, turintiems vienintelį inkstą. Klinikiniai atvejai Aprašome ir aptariame du klinikinius atvejus pacientų, kuriems buvo diagnozuoti maži inkstųnavikai (<4 cm) vieninteliame likusiame inkste ir kurie buvo pakartotinai gydyti krioabliacijos bei radijo dažnio abliacijos metodais Nacionaliniame vėžio institute. Kontrolinė kompiuterinė tomografija buvo atlikta kitą dieną po procedūros, po 3, 6 ir 12 mėnesių po procedūros ir toliau kas 6 mėnesius, kartu buvo atliekamas fizinis ištyrimas, šlapimo tyrimas ir nustatoma kreatinino koncentracija serume. Abu pacientai inkstų navikų krioabliaciją ir radijo dažnio abliaciją toleravo gerai, pooperacinių komplikacijų, ryškesnių inkstų funkcijos pokyčių nebuvo. Serumo kreatinino koncentracija mažai skyrėsi nuo priešoperacinių verčių. Abiem ligoniams pasiekta visiška / radikali naviko abliacija po vienos gydymo procedūros. Išvada Nors neįmanoma daryti tikslių galutinių išvadų apie navikų vieninteliame inkste gydymo minimaliai invaziniais metodais veiksmingumą ir saugumą tik iš dviejų sėkmingų atvejų, tačiau jie parodo, jog inkstų navikų krioabliacija ir radijo dažnio abliacija leidžia minimaliai invazyviu būdu gydyti inkstų navikus ir siekti gerų onkologinių rezultatų
Radijo dažnio abliacija ankstyvuoju poprocedūriniu laikotarpiu skatina inkstų audinio apoptozę
Get PDFObjectiveHyperthermia induced apoptosis may lead to tumor cell death thus expanding the volume of non-viable tissue and warrant a “safety margin” of at least 10mm to exclude the possibility of tumor recurrence. We carried out an experimental study to investigate the cellular injury produced by radiofrequency ablation in the area surrounding the ablated tissue and to describe early apoptotic processes in the transition zone following radiofrequency ablation procedure in a porcine kidney model.Materials and methodsEight anesthetized pigs underwent laparotomy and local thermal ablation of the kidney parenchyma. The ablated tissue and the surrounding parenchyma were investigated for apoptosis applying Western blot analysis and immunohistochemistry.ResultsThe active (cleaved) caspase-3 17-kDa subunit was detected in the transition zone one hour after ablative procedure at a distance of 7-9 mm from the rim of the necrosis zone. In contrast analysis of tissues in necrosis zone and in surrounding normal kidney parenchyma revealed no markers of apoptotic activity.ConclusionsWe determined that apoptosis, leading to further cell death, is activated in the majority of cells in the transition zone, thus supporting the hypothesis that the “safety margin” of 8 mm is encompassed by the indirect thermal effect.ĮvadasHipertermijos indukuojama apoptozė gali lemti vėžinių ląstelių žūtį ir taip praplėsti radijo dažnio abliacijos saugią gydymoribą net iki 10 milimetrų, taip užkertant kelią ligai atsinaujinti. Hipotezei patvirtinti atlikome eksperimentinį tyrimą, kuriuosiekėme įvertinti radijo dažnio abliacijos poveikį inkstų ląstelėms audinyje aplink susidariusią nekrozės zoną bei apibūdintiankstyvus apoptozinius procesus šioje zonoje.MetodaiSukėlus bendrąją endotrachėjinę nejautrą, operuotos aštuonios eksperimentinės kiaulės. Joms atliktos vidurinės laparotomijosir inkstų parenchimos radijo dažnio abliacija. Abliacijos zona ir ją supantys audiniai buvo tiriami Western bloto bei imunohistochemijosmetodais siekiant nustatyti apoptozę.RezultataiValandą po procedūros aktyvuota trečiosios kaspazės 17-kDa dalis nustatyta tranzitorinėje abliacijos zonoje 7–9 mm atstumunuo nekrozės ribos. Tiriant nekrozės zoną bei aplink nepažeistą inksto parenchimą, apoptozės žymenų aktyvumas nebuvonustatytas.IšvadosMes nustatėme, kad po radijo dažnio abliacijos aštuonių milimetrų atstumu nuo nekrozės zonos daugumoje inksto ląsteliųyra aktyvuojama ląstelių žūtį lemianti apoptozė. Tai patvirtina hipotezę, kad po šios procedūros dėl netiesiogiai plintančioterminio poveikio aplink nekrozės zoną gali susidaryti papildomai saugi 8 mm zona
Atsinaujinusio šlapimo nelaikymo gydymas minimaliai invaziniu būdu: klinikinis atvejis
Get PDFStress urinary incontinence is the most common type of urinary incontinence. It is described as involuntary leaking of urine during physical activity, coughing or sneezing. Urinary incontinence can lead to physical, psychological, sexual, social or economic problems. There are many treatment options but good results are not always achieved, therefore, recurrent urinary incontinence is a common problem. According to the literature, a surgical treatment of urinary incontinence is effective up to 20% of all cases. Suburethral sling implantation operations are the first choice treatment for the recurrent urinary incontinence. We present a case of a woman who underwent 3 operations. In 2012, she was diagnosed with vesicocele and chronic perineal laceration, anterior colporrhaphy and colpoperineoplasty was made. After the surgery, stress urinary incontinence remained. In 2014, transobturator tape implantation was performed. Although postoperative period was uneventful, operation was not effective. In 2015, tension-free vaginal tape procedure was performed. Urinary incontinence disappeared, no residual urine was observed. A properly selected operative technique helps to manage the recurrent urinary incontinence and improves the quality of life. Synthetic suburethral sling implantation operation is an effective procedure for recurrent stress urinary incontinence. Įtampos šlapimo nelaikymas – dažniausiai pasitaikantis šlapimo nelaikymo tipas, kai šlapimas nevalingai išteka fizinio krūvio metu, kosint ar čiaudint. Dėl šios priežasties blogėja žmogaus gyvenimo kokybė, atsiranda fizinių, psichologinių, seksualinių, socialinių ar ekonominių problemų. Gydymo galimybių yra daug, tačiau norimas rezultatas ne visada pasiekiamas, todėl atsinaujinęs šlapimo nelaikymas – dažnai klinikinėje praktikoje pasitaikanti problema. Literatūros duomenimis, šlapimo nelaikymo chirurginis gydymas būna neveiksmingas iki 20 % atvejų. Sintetinių pošlaplinių raiščių implantavimo operacijos minimaliai invaziniu būdu – pirmo pasirinkimo metodas gydant atsinaujinusį šlapimo nelaikymą. Aprašome ir aptariame atvejį moters, kuri buvo tris kartus operuota dėl šlapimo nelaikymo. 2012 metais, diagnozavus vezikocelę ir įsisenėjusį tarpvietės plyšimą, atlikta priekinė kolporafija ir kolpoperineoplastika. Po operacijos šlapimo nelaikymas fizinio krūvio metu išliko. 2014 metais pacientė buvo operuota pakartotinai ir atlikta pošlaplinio raiščio implantavimo operacija per užtvarinę angą, tačiau norimo rezultato nepasiekta, šlapimo nelaikymas išliko. 2015 metais pacientei diagnozuotas III laipsnio atsinaujinęs šlapimo nelaikymas. Atlikus pošlapininio raiščio implantavimo operaciją užgaktiniu būdu, moteris gerai sulaiko šlapimą, liekamojo šlapimo nėra. Pošlaplinio raiščio implantavimas užgaktiniu būdu – efektyvi operacija gydant atsinaujinusį šlapimo nelaikymą
Transanalinė totalinė mezorektalinė ekscizija (taTME): pirmoji mūsų patirtis
Get PDFTransanal total mesorectal excision (taTME) is a new natural orifice translumenal endoscopic surgery modality combined of three rectal surgery techniques. Detailed analysis of the taTME is the object of this article. We submit the report of three taTME procedures for histologically confirmed rectal adenocarcinoma that were performed for the first time in Lithuania, Vilnius University Hospital Santariskiu Klinikos.Transanalinė totalinė mezorektalinė ekscizija (taTME) yra naujas endoskopinis natūralių angų chirurgijos būdas, susidedantis iš trijų tiesiosios žarnos chirurginių metodų. Šiame straipsnyje detaliai aprašoma taTME chirurginė technika bei pristatomos pirmosios trys taTME procedūros, kurios buvo atliktos Vilniaus universiteto ligoninėje Santariškių klinikose
Daugybinės plaučių metastazės iš besimptomės gerybinės intrakranijinės meningiomos: klinikinis atvejis
Get PDFInroductionThis case presents unexpected association between disease and symptoms. We believe that it should compel clinicians to rethink the known behaviors of the benign tumors, in particular meningioma which can gain independent metastatic potential. This report aims to increase the awareness of clinicians toward patients with this unusual and clinically isolated pattern, because metastases can remain misdiagnosed for a long period of time. This case contributes to medical knowledge, diagnostic and prognostic approaches. This is also the first case of metastatic meningioma reported in Lithuania.Case reportWe report a 66-year-old woman who presented with persistent productive cough, dyspnea, fever and weakness during physical activity. Chest radiographs revealed multiple small round shaped pulmonary nodules. Thoracoscopic resection and histopathology showed a benign meningioma. Magnetic resonance imaging (MRI) scan of the brain demonstrated a small dural-based mass in the left pontocerebellar angle connected with deep dilated cerebral venous network and superior petrosal sinus. Morphological findings of this tumor were consistent with a World Health Organization (WHO) grade I fibrous meningioma.Conclusion Meningiomas are usually non-invasive tumors and do not metastasize and hence, are perceived as benign tumors. Patients with this uncommon and clinically isolated pattern of metastases can remain misdiagnosed for a long period of time, due to unexpected behavior of this particular tumor. This case report denies most of the criteria of possible risk factors for the development of metastases from a meningioma what allows to consider it as tumor with unpredictable behavior.ĮvadasŠis klinikinis atvejis atspindi nenumatytą ligos pasireiškimą. Tikime, kad jis privers apgalvoti jau žinomą gerybinių navikų, tarp jų ir meningiomos, elgseną, kuri gali įgyti nepriklausomą metastazinį potencialą. Kadangi gerybinių navikų metastazės yra diagnozuojamos pavėluotai, šiuo pavyzdžiu siekiame plėsti klinicistų sąmoningumą ir budrumą nagrinėjant ligas, kurioms būdingos neįprastos klinikinės apraiškos. Tai pirmasis Lietuvoje aprašytas intrakranijinės meningiomos metastazavimo į plaučiusatvejis.Klinikinis atvejisAprašome 66 metų moters atvejį. Ji skundėsi nuolatiniu produktyviu kosuliu, dusuliu, karščiavimu ir silpnumu, atsirandančiu fizinio krūvio metu. Krūtinės ląstos rentgenogramos parodė daugybinius, mažus, apvalios formos mazgus plaučiuose. Po atliktos torakoskopinės plaučių rezekcijos histopatologinio tyrimo būdu konstatuota meningioma. Atliktas galvos smegenų magnetinio rezonanso tyrimas, kurio išvada – kairiajame tilto ir smegenėlių kampe su dangalais susijęs, kontrastinę medžiagą gerai kaupiantis, smulkus navikas, išsiplėtusios giliosios smegenų venos. Histologiškai smegenų darinys, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos klasifikacija, yra I laipsnio fibrozinė meningioma.ApibendrinimasMeningioma yra traktuojama kaip neinvazinis ir nemetastazuojantis, gerybinis, intrakranijinis navikas. Metastaziniai židiniai yra neįprasti šios ligos eigai, dėl to gali būti diagnozuoti pavėluotai. Klinikinis atvejis paneigia literatūroje nurodytus rizikos veiksnius, kuriais remiantis būtų galima numatyti galimą meningiomos metastazavimą, kas leidžia priskirti meningiomą neprognozuojamos eigos navikams