Lietuvos chirurgija
Not a member yet
718 research outputs found
Sort by
Jatrogeninė kolonoskopinė storosios žarnos perforacija: vieno centro chirurginio gydymo rezultatai
Get PDFBackground Although the incidence of iatrogenic colonoscopic perforation is low, it can result in severe complications and mortality. This study assessed the incidence and surgical management outcomes of iatrogenic colonic perforations.Materials and Methods We reviewed all the medical records of patients with colonic perforations during diagnostic or therapeutic colonoscopies from January 2007 to December 2016 at National Cancer Institute. We collected the patient’s demographic data, colonoscopic reports, and data regarding the location of perforations, their treatment and outcome.Results 16 186 colonoscopies were performed at National Cancer Institute. The overall perforation rate was 0.14% (23 of 16 186). Of the total 23 colon perforations, 20 were managed operatively. The most common location was the sigmoid colon, in 12 cases. The most used surgical technique was simple suture (11 cases) followed by resection with anastomosis (6 cases). Three patients died (one because of multiple organ failure caused by acute bronchopneumonia and two patients with intra-abdominal sepsis died due cardiopulmonary insufficiency).Conclusions: If surgery and its associated morbidity can be avoided in cases of colonic perforation the negative impact of a colonoscopy-associated complication can be minimized considerably. Patients need to be informed of the complications of colonoscopy, and clinicians must be cautioned about the potential problems for patients with a high anaesthetic risk when performing the procedure.Įvadas Nors kolonoskopinių gaubtinės žarnos perforacijų dažnis nėra didelis, tačiau jos gali lemti sunkias komplikacijas ar net mirtį. Šios studijos tikslas buvo įvertinti kolonoskopinių gaubtinės žarnos perforacijų dažnį ir jų chirurginio gydymo rezultatus.Metodai Retrospektyviai buvo peržiūrėti duomenys pacientų, kuriems atliekant diagnostinę ar gydomąją kolonoskopiją Nacionaliniame vėžio institute nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. įvyko gaubtinės žarnos perforacijos. Analizuoti pacientų demografiniai rodikliai, kolonoskopijos duomenys, informacija apie jų gydymą ir gydymo rezultatus.Rezultatai Iš viso Nacionaliniame vėžio institute minėtu laikotarpiu buvo atlikta 16 186 kolonoskopijos. Bendras kolonoskopinių gaubtinės žarnos perforacijų dažnis siekė 0,14 % (23 iš 16 186 pacientų). Iš šių 23 perforacijų 20 atvejų buvo taikytas chirurginis gydymas. Daugiausiai perforacijų įvyko riestinėje žarnoje (12 atvejų). 11 atvejų defektas žarnoje buvo užsiūtas, 6 atvejais atlikta žarnos rezekcija su pirmine anastomoze. Viena mirtis įvyko dėl ūmios bronchopneumonijos išsivysčius dauginiam organų disfunkcijos sindromui, kiti du pacientai, kuriems pasireiškė pilvo ertmės sepsis, mirė nuo kardiopulmoninio nepakankamumo.Išvados Jeigu kolonoskopinės gaubtinės žarnos perforacijos atvejais pavyktų išvengti operacijos ir ją lydinčių sunkių komplikacijų, tai leistų reikšmingai sumažinti kolonoskopijos komplikacijos padarinius. Visus pacientus prieš procedūrą būtina įspėti apie galimas komplikacijas, o gydytojai turi būti itin atidūs, jei pacientas priklauso didelės rizikos grupei
Oligometastazinis krūties vėžys: klinikinio atvejo aprašymas ir literatūros apžvalga
Get PDFIntroductionOligometastatic breast disease is a potentially curable state of distant cancer spread, but there is still no standard approach for treatment. The aim of this article is to present a clinical case of oligometastatic breast cancer and short data of the latest literature sources.Case reportThis case report presents 58 years old postmenopausal women diagnosed with oligometastatic breast carcinoma who underwent a successful simultaneous nipple-sparing mastectomy with sentinel node biopsy and right upper lobectomy in National Cancer Institute, Vilnius, Lithuania.ConclusionsMultidisciplinary approach and modern imaging studies allows us to diagnose and successfully treat this rare pathological state. Scientific trials to delineate proper indications for oligometastatic breast disease are neededĮvadasOligometastazinis krūties vėžys yra potencialiai pagydoma būklė, kuriai yra būdingas ribotas metastazinis išplitimas, tačiau iki šiol nėra gydymo standartų. Straipsnio tikslas – aprašyti retą oligometastazinio krūties vėžio atvejį, apžvelgti naujausius literatūros šaltinius ir įvertinti problemos aktualumą.Klinikinis atvejisStraipsnyje aprašomas 58 metų moters klinikinis atvejis – postmenopauzės laikotarpiu jai buvo diagnozuotas oligometastazinis krūties vėžys. Ligonė buvo gydyta chirurginiu būdu Nacionaliniame vėžio institute Vilniuje.IšvadosModerni radiologinė diagnostika ir daugiadalykės komandos darbas sudaro galimybes sėkmingai diagnozuoti ir gydyti šią retą onkologinę patologiją. Ateityje reikalingi moksliniai tyrimai oligometastazinio krūties vėžio gydymui standartizuoti
Gigantinis piktybinis filoidinis krūties navikas: klinikinio atvejo aprašymas ir literatūros apžvalga
Get PDFIntroductionPhyllodes tumors of the breast are rare and account for less than 1% of breast tumors. They occur over a wide age range with a median age of 45 years. Malignant transformation of a phyllodes tumor is a rare form of breast cancer accounting for just 0.5% of all breast cancers. A simple mastectomy is performed for giant phyllodes tumors (>10 cm), those that are multifocal, in cases of malignant phyllodes tumors, in cases of recurrence or in phyllodes of ‘borderline’ histologyCase reportWe report a rare case of a rapidly growing malignant giant phyllodes tumor of the young, 26 year-old white woman, who underwent successful combined treatment nipple-sparing mastectomy and irradiation in National Cancer Institute, Vilnius, LithuaniaConclusionsMultidisciplinary approach and modern imaging studies allows us to diagnose and successfully treat this rare pathological state. Scientific trials to delineate proper indications for combined treatment malignant phyllodes tumor of the young patients are needed.ĮvadasKrūties filoidiniai navikai yra reta patologinė būklė, sudaranti mažiau negu 1 % krūties navikų. Filoidiniai navikai pasitaiko įvairaus amžiaus moterims, amžiaus vidurkis yra 45 metai. Filoidinių navikų malignizacija pasitaiko retai ir sudaro 0,5 % visų krūties navikų. Paprastoji mastektomija rekomenduojama esant gigantiniams filoidiniams navikams (>10 cm), navikų daugiažidiniškumui, ligos atsinaujinimui ir histologiškai patvirtintam paribiniam filoidiniam navikui.Klinikinis atvejisAprašome retą piktybinio filoidinio naviko atvejį 26 metų moteriai, kuri sėkmingai gydyta Nacionaliniame vėžio institute Vilniuje, derinant spenelį tausojančią mastektomiją ir aktinoterapiją.IšvadosDaugiadalykis atvejo aptarimas ir modernūs tyrimo metodai leidžia diagnozuoti ir sėkmingai gydyti šią retą patologiją. Reikalingi tolesni piktybiniais filoidiniais navikais sergančių jaunų pacienčių moksliniai tyrimai, naujos sudėtinio gydymo indikacijos ir gydymo standartai.
Hibridinė transanalinė ir laparoskopinė TME po TEM dėl netikėto T2 tiesiosios žarnos vėžio
Get PDFA 57-year-old woman underwent transanal endoscopic microsurgery (TEM) for T1 rectal cancer. Final histology demonstrated T2 invasion (Figure 1). A total mesorectal excision (TME) was recommended. Operation started in a prone-jacknife position performing partial TME from below (Figure 2, 3). The mobilized rectum (Figure 4) and rectal stump (Figure 5) were closed with purse-string sutures. A completion laparoscopic TME was performed with colonic J pouch anal stapled anastomosis. An intact rectal specimen was achieved (Figure 6). 57 metų moteriai dėl T1 tiesiosios žarnos vėžio buvo atlikta transanalinė endoskopinė mikrochirurginė (TME) operacija. Galutinio patologinio tyrimo duomenimis, buvo konstatuota T2 invazija (1 pav.). Ligonei buvo pasiūlyta totalinė mezorektinė ekscizija (TME). Operacija buvo pradėta pusiau sulenkto lenktinio peilio padėtyje, atliekant dalį TME per išangę (2, 3 pav.). Mobilizuota tiesioji žarna (4 pav.) ir tiesiosios žarnos bigė (5 pav.) buvo užsiūtos rauktinėmis siūlėmis. TME buvo užbaigta laparoskopiškai, sudarant storosios žarnos J rezervuaro jungtį su analiniu kanalu. Tokiu būdu pavyko suformuoti vientisą tiesiosios žarnos preparatą (6 pav.)
Duktalinė karcinoma in situ: vieno centro patirtis ir 5 metų pooperacinė stebėsena
Get PDFIntroductionDuctal carcinoma in situ (DCIS) – heterogeneous group of diseases. Numbers of DCIS after introduction of breast cancer screening program, is constantly rising. Material and methodsA retrospective analysis of 31 DCIS patient treated at National Cancer Institute in 2010 was performed. Patient ‘s age was 46– 75 years, average 60 y. 51.6% of cases were high grade DCIS, 9.6 % intermediate grade, 32.2 % low grade DCIS, and 3.2% Paget disease. 61.3% of cases were oestrogen positive (7–8 acc. Allred), and in 32.2 % of cases oestrogen receptors were negative. 61.3% of DCIS were progesterone positive, and in 35.5% progesterone receptors were negative. Usually DCIS was diagnosed performing mammography and radio-guided stereotactic biopsy, 67.7 %. In 70.1% radiologist evaluated mammography BI-RADS 4–6. In 45% radio-guided biopsy, and in 29.0% fine needle biopsy was performed.ResultsPatients were followed-up for 5 years. One patient died from ovarian cancer 60 month after DCIS surgery, and in 1 axillary metastases were found 61 months after DCIS surgery.ConclusionsAge average of DCIS patients was 60 y., high grade DCIS, oestrogen and progesterone positive DCIS was dominant. After 5-year follow-up progression of disease, axillary metastases, was found in one patient (3,2 %). ĮvadasDuktalinė karcinoma in situ (DCIS) – heterogeniška liga. Įdiegus profilaktinės patikros programą, nustatomų DCIS atvejų sparčiai daugėja.Medžiaga ir metodaiAtlikome retrospektyvią pacienčių, operuotų Nacionaliniame vėžio institute dėl DCIS 2010 metais, analizę. NVI duomenų bazėje radome 31-ą tokią pacientę. Pacienčių amžius buvo 46–75 metai, vidurkis – 60 metų. 51,6 % atvejų sudarė didelio laipsnio DCIS, 9,6 % – vidutinio laipsnio DCIS, 32,2 % – mažo laipsnio DCIS, 3,2 % – Pedžeto liga. Dauguma DCIS atvejų estrogenų receptoriai buvo labai jautrūs: 61,3 % pacienčių nustatyti 7–8 Allredo balai iš aštuonių, 32,2 % – estrogenų receptoriai buvo neigiami. Progesteronų receptoriai buvo teigiami 61,3 % atvejų, 35,5 % atvejų – neigiami. Diagnozuojat DCIS dažniausiai, 67,7 % atvejų, buvo atlikta mamografija ir biopsija, kontroliuojama rentgenu, 70,1 % atvejų matomus mamogramose pakitimus radiologai įvertino BI-RADS 4–6 kategorijomis. Rentgenu kontroliuojama biopsija atlikta 45 % atvejų; 29,0 % atvejų biopsija atlikta plona adata.RezultataiMoterys stebėtos penkerius metus. Viena pacientė mirė dėl kiaušidžių onkologinės ligos po 5 metų, vienai pacientei, praėjus 61 mėnesiui po DCIS operacijos, rastos metastazės pažastyje.IšvadosDCIS sirgo maždaug 60 metų moterys, vyravo didelio laipsnio DCIS, turinti labai jautrius estrogenų ir progesteronų receptorius. Stebint 5 metus, nustatytas progresavimas vienai pacientei pažastyje (3,2 %)
Su spinduliniu gydymu susijusi angiosarkoma po krūties vėžio gydymo: klinikinio atvejo aprašymas ir literatūros apžvalga
Get PDFIntroductionAngiosarcoma after breast cancer conservative treatment is extremely rare pathology and its early diagnostic is complicated. Due to rarity of this patology, there is still no standard approach for treatment. The aim of this article is to present a clinical case of radiation-associated angiosarcoma (RAAS) after breast cancer conservative treatment and review the latest literature sources.Case reportThis case report presents 66-year-old white postmenopausal women diagnosed with left breast cancer stage I (pT1cN0M0). Breast preserving operation was performed and patient received adjuvant radiotherapy (50 Gy). After 5 years of the follow-up, RAAS of the irradiated left breast was diagnosed. The clinical features of this rare occurrence of RAAS are presented and possible treatment options are discussed. Treatment of patient was performed in National Cancer Institute.ConclussionsEarly diagnostic, multidisciplinary approach, aggressive R0 surgical treatment and additional doses of radiotherapy – allows us to more successfully treat this rare pathological state. Scientific trials to delineate proper indications for RAAS treatment of the breast are needed.ĮžangaStraipsnio tikslas – aprašyti retą klinikinį su spinduliniu gydymu susijusį angiosarkomos atvejį po krūties tausojančios operacijos ir spindulinio vėžio gydymo, taip pat apžvelgti naujausius literatūros šaltinius.Klinikinis atvejisStraipsnyje aprašomas klinikinis 66 metų moters atvejis. Jai buvo diagnozuotas kairės krūties I stadijos vėžys (pT1cN0M0).2011 metais atlikta krūtį tausojanti operacija ir taikytas pooperacinės radioterapijos kursas (50 Gy). 2016 metais, po 5 metų nuo pirminio kairės krūties vėžio sudėtinio gydymo, šioje krūtyje nustatyta su spinduliniu gydymu susijusi angiosarkoma.Mes aptariame šios retos angiosarkomos klinikinį atvejį ir galimus gydymo metodus. Ligonė buvo gydoma Nacionaliniame vėžio institute.IšvadosAnkstyva diagnostika, daugiadalykis aptarimas, agresyvus R0 chirurginis gydymas ir adjuvantinio spindulinio gydymo dozės leidžia sėkmingiau gydyti šia retą patologinę būklę. Reikalingi papildomi moksliniai tyrimai, kurie padėtų nustatyti su spinduliniu gydymu susijusios angiosarkomos gydymo indikacijas.
Intrakranijinės besimptomės meningiomos daugybinės metastazės į plaučius: klinikinis atvejis
Get PDFBackground This case presents unexpected association between diseases and symptoms. We believe that it should compel clinicians to rethink the known behaviors of the benign tumors, in particular meningioma which can gain independent metastatic potential. This report aims to increase the awareness of clinicians toward patients with this unusual and clinically isolated pattern, because metastases can remain misdiagnosed for a long period of time. This case contributes to medical knowledge, diagnostic and prognostic approaches. This is also the first case of metastatic meningioma reported in Lithuania. Case presentation We report a 66-year-old woman who presented with persistant productive cough, dyspnea, fever and weakness during physical activity. Chest radiographs revealed multiple small round shaped pulmonary nodules. Thoracoscopic resection and histopathology showed a benign meningioma. Magnetic resonance imaging scan of the brain demonstrated a small dural based mass in the left pontocerebellar angle connected with deep dilated cerebral venous network and superior petrosal sinus. Morphological findings of the session were consistent with a World Health Organization grade I fibrous meningioma. Conclusion Meningiomas are usually non-invasive tumors and do not metastasize and hence, are perceived as benign tumors. Patients with this uncommon and clinically isolated pattern of metastases can remain misdiagnosed for a long period of time, due to unexpected behavior of this particular tumor. This case report denies most of the criteria of possible risk factors for the development of metastases from a meningioma what allows to consider it as tumor with unpredictable behavior.ĮvadasŠis klinikinis atvejis yra nenumatyto ligos pasireiškimo. Tikime, kad jis privers apgalvoti jau žinomą gerybinių navikų, tarp jų ir meningiomos, elgseną, kuri gali įgyti nepriklausomą metastazinį potencialą. Kadangi gerybinių navikų metastazės yra diagnozuojamos pavėluotai, šiuo pavyzdžiu siekiame plėsti klinicistų sąmoningumą ir budrumą nagrinėjant ligas, kurioms būdingos neįprastos klinikinės apraiškos. Tai pirmasis Lietuvoje aprašytas intrakranijinės meningiomos metastazavimo į plaučius atvejis.Atvejo pristatymasAprašome klinikinį atvejį 66 metų moters, kurią vargino nuolatinis produktyvus kosulys, dusulys, karščiavimas ir silpnumas, atsirandantis fizinio krūvio metu. Atliktos krūtinės ląstos rentgenogramos parodė daugybinius, mažus, apvalios formos mazgus plaučiuose. Po atliktos torakoskopinės plaučių audinių rezekcijos histopatologinio tyrimo metodu konstatuota meningioma. Atliktas galvos smegenų magnetinio rezonanso tyrimas, kurio išvada – kairiajame tilto ir smegenėlių kampe su dangalais susijęs, kontrastinę medžiagą gerai kaupiantis, smulkus navikas, išsiplėtusios giliosios smegenų venos. Histologinė smegenų darinio išvada remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos klasifikacija – pirmo laipsnio fibrozinė meningioma.IšvadaMeningioma yra traktuojama kaip neinvazinis ir nemetastazuojantis, gerybinis, intrakranijinis navikas. Metastaziniai židiniai yra neįprasti šios ligos eigai, dėl to gali būti diagnozuoti pavėluotai. Klinikinis atvejis paneigia literatūroje nurodytus rizikos veiksnius, kuriais remiantis būtų galima numatyti galimą meningiomos metastazavimą, ir tai leidžia priskirti meningiomą neprognozuojamos eigos navikams
Transkateterinė arterinė embolizacija gydant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opas
Get PDFBackground and objectiveTranscatheter arterial embolization is an alternative to surgical management when dealing with recurrent bleeding from a peptic ulcer after a failed endoscopic treatment. The purpose of this study is to analize the ffectiveness and outcomes of transcatheter arterial embolization and identify the factors that influenced morbidity and mortality rates.Materials and methodsA retrospective single-center analysis was performed of 20 patients who underwent transcatheter arterial embolization for acute upper astrointestinal bleeding from gastroduodenal ulcers from 2012 to 2015 at the Republic Vilnius University Hospital. We analyzed the association of early rebleeding and mortality with sex, age, number of units of blood components administered to the patients, length of hospital stay, time passed until embolization, therapeutic or prophylactic embolization.ResultsThe embolization procedure had a technical success rate of a 100%. 14 (70%) were prophylactic embolizations and 6 (30%) were therapeutic embolizations. Three patients (15%) had an episode of rebleeding following embolization, 5 (25%) patients died. Patients that died received statistically significant larger number of blood components (p=0.04 for frozen plasma;p=0.01 for packed red blood cells) and patients that survived had a shorter hospital stay (p=0.05). No associations were observed between rebleeding and factors analyzed.ConclusionsTranscatheter arterial embolization is a feasible method for the treatment of rebleeding in gastroduodenal ulcer after endoscopic treatment, resulting in high rates of technical and clinical success and low complication rates. Further prospective randomized trials are needed to obtain more evidence.ĮvadasTranskateterinė arterinė embolizacija yra chirurginio gydymo alternatyva. Ji taikoma esant pakartotiniam kraujavimui iš skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opos po nepavykusio kraujo stabdymo endoskopijos metu. Mes nagrinėjometranskateterinės embolizacijos efektyvumą, gydymo baigtis ir rodiklius, galinčius turėti įtakos sergamumui bei mirtingumui.MetodaiAtlikome retrospektyviąją analizę, į kurią įtraukėme 20 pacientų, kuriems nuo 2012 m. iki 2015 m. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje buvo atlikta transkateterinė arterinė embolizacija dėl ūminio kraujavimo iš viršutinės virškinamojo trakto dalies. Ieškojome ryšio tarp pakartotinio kraujavimo bei mirštamumo ir pacientų lyties, amžiaus, perpiltų kraujokomponentų vienetų, hospitalizacijos trukmės, laiko iki embolizacijos, atliktos embolizacijos rūšies (profilaktinė ar terapinė).RezultataiEmbolizacijos techninis efektyvumas buvo 100 %. Keturiolikai pacientų (70 %) buvo atlikta profilaktinė ir 6 (30 %) – terapinė embolizacija. Trims (15 %) pacientams po embolizacijos pasikartojo kraujavimas. Penki (25 %) pacientai mirė. Pacientams, kurie vėliau mirė, buvo perpilta statistiškai reikšmingai daugiau kraujo komponentų vienetų (šviežiai šaldytos plazmos p=0,04;eritrocitų masės p=0,01), jų hospitalizacija buvo ilgesnė (p=0,05). Statistiškai reikšmingų veiksnių, galinčių turėti įtakos pakartotinio kraujavimo dažniui, neradome.IšvadosTranskateterinė arterinė embolizacija yra tinkamas metodas po endoskopinio gydymo pasikartojusiam kraujavimui iš skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opų gydyti. Nors šis būdas pasižymi dideliu techniniu ir klinikiniu efektyvumu ir mažu komplikacijų dažniu, tačiau reikalingi tolesni atsitiktinių imčių tyrimai šio gydymo būdo tinkamumui pagrįsti