Lietuvos chirurgija
Not a member yet
718 research outputs found
Sort by
Jatrogeninis trečio laipsnio krūties nušalimas: klinikinis atvejis
Get PDFIatrogenic frostbite injuries are extremely rare in medical practice. According to the latest publications only one iatrogenic frostbite injury of the breast was stated which did not require surgical intervention. We are presenting deep III° frostbite injury of the breast managed conservatively and surgically. This clinical case reports 29 year old breastfeeding patient sustained mastitis symptoms and applied ice packs on her left breast and fell asleep. In two days the patient was admitted to Hospital of Lithuanian University of Health Sciences “Kauno Klinikos” complaining of left breast pain, redness, edema and fever. During the examination erythema, edema and superficial wounds with necrotic tissue were observed on the lower quadrants of the breast. Early stage treatment consisted of daily antiseptic wound dressings and delayed debridement of obviously necrotic tissue. The wound healing was complicated by breast milk secretion to the wound bed. On the 30th day after injury delayed surgery was performed, some of the milk ducts were ligated and the soft tissue defect was covered by surgery. Post-operative period was complicated with Pseudomonas Aeruginosa wound infection. However, adequate antimicrobial therapy coped with wound infection. This clinical case report presents successful treatment of the deep frostbite injury of the breast in breastfeeding patient using delayed debridement and wound plasty.Jatrogeniniai nušalimai yra ypač reti medicinos praktikoje. Remiantis pasaulinės literatūros duomenimis, yra užfiksuotas tik vienas konservatyviai gydytas jatrogeninio krūties nušalimo atvejis. Mūsų pristatomas atvejis – gilus III laipsnio krūties nušalimas, kuriam gydyti prireikė ir operacijos. Šiame pranešime aprašoma dvidešimt devynerių metų žindančios pacientės patirtis, kai dėl mastito moteris dėjo ant krūties ledo paketą ir užmigo. Po dviejų dienų ji kreipėsi į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas dėl krūties skausmo, paraudimo, patinimo ir karščiavimo. Apžiūrint kairioji krūtis buvo kieta, edemiška, paraudusi visame plote, žaizdos apatiniuose kvadrantuose su negyvybingų audinių ploteliais. Ankstyvuoju gydymo laikotarpiu buvo pasirinkta konservatyvi taktika, žaizdos tvarstytos antiseptiku suvilgytais tvarsčiais, išryškėjus negyvybingų audinių ribai, tie audiniai buvo šalinami etapais. Žaizdos gijimą sunkino pieno skyrimasis į žaizdos dugną. Vėliau operacijos metu pieno latakai buvo persiūti, o susidaręs defektas padengtas atliekant odos ir poodžio plastiką. Eigą po operacijos komplikavo P. aeruginosa žaizdos infekcija, tačiau paskyrus tikslinę antibiotikų terapiją žaizdos infekcijos požymiai atslūgo, žaizda sugijo. Šiame klinikinio atvejo pranešime aprašomas sėkmingas gilaus krūties nušalimo su minkštųjų audinių defektu gydymas pasitelkiant konservatyvias priemones bei plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos metodus
Ragenos naujadarų kraujagyslių išsivystymas keratokonusą turinčiam pacientui nešiojančiam kietus kontaktinius lęšius: klinikinis atvejis
Get PDFContact lenses are perfect choice in order you live an active life and you do not want to wear glasses. As long as contact lenses are very comfortable to wear, they could cause some issues. People who wear contact lens, do not always follow recommendations their doctor gave, they also do not wear them properly. In addition to this, some of the eye conditions and diseases may also initiate the beginning of the development of contact lens related noninfectious complications. The case report of an adult man with keratoconus is presented in this article. Rigid contact lenses are recommended in order to ensure good vision. However, they can be the reason initiating the development of noninfectious contact lens complications, in this case – corneal neovascularization. In this article the evidence-based information about keratoconus and corneal neovascularization treatment options and prevention is presented.Kasdieniame gyvenime kontaktiniai lęšiai yra labai patogūs nešioti, jie puikiai atstoja akinius. Visgi lęšiai gali sukelti nemažai problemų. Jei žmogus nesistengia jų nešioti tinkamai, nesilaiko elementarios higienos, gydytojo nurodymų ir rekomendacijų, iškyla didelis pavojus išsivystyti kontaktinių lęšių sukeltoms neinfekcinėms komplikacijoms. Prie jų atsiradimo smarkiai prisideda įvairios akių būklės ir ligos. Straipsnyje pristatytas klinikinis atvejis yra apie sferiškos ragenos formos pasikeitimą į kūginę – keratokonuso išsivystymą suaugusiam vyrui. Esant keratokonusui rekomenduojama nešioti kietus kontaktinius lęšius, kurie ilgainiui gali sukelti tam tikrų komplikacijų, šiuo atveju – naujadarių kraujagyslių ragenos paviršiuje vystymąsi. Straipsnyje yra pateikta įrodymais pagrįsta naujausia informacija apie šią būklę, taip pat jos priežiūrą, gydymo galimybes bei prevenciją
Vyrų šlapimo nelaikymo gydymas implantuojant dirbtinį sfinkterį AMS 800
Get PDFObjectiveOur purpose is to review results of AMS 800 artificial urinary sphincter implantation for treatment of male stress urinary incontinence.To evaluate indications, contraindications, patient assessment, operative technique and complications of AMS 800 device.
Materials and methodsWe used up to date literature of PubMed database.ResultsSuccess rates of artificial urinary sphincter AMS 800 vary between 61% and 100%. 80 – 90% of patients were satisfied with theoutcome and would recommend having the surgery. The complication rates are generally low and varies between 1–31%.AMS 800 5-year functioning without complications rates vary between 59% and 79%.ConclusionsAMS 800 artificial urinary sphincter is highly effective and time tested treatment of moderate and severe stress urinary incontinence.This device shows effective results and significantly improves the quality of life for appropriate selected patients.Darbo tikslasRemiantis literatūros duomenimis, apžvelgti dirbtinio šlapimo pūslės sfinkterio AMS 800 implantavimo rezultatus gydant įtampos (streso) šlapimo nelaikymą. Įvertinti prietaiso implantavimo indikacijas, kontraindikacijas, paciento paruošimą operacijai, operacijos techniką, komplikacijas.
Medžiaga ir metodaiApžvalga buvo atlikta remiantis naujausia literatūra, pateikiama PubMed duomenų bazėje.
RezultataiLiteratūros duomenimis, dirbtinio šlapimo pūslės sfinkterio AMS 800 efektyvumas įvairuoja nuo 61 % iki 100 %. 80–90 % operuotų pacientų pagerėja gyvenimo kokybė, jie yra patenkinti operacija ir ją rekomenduotų kitiems. Komplikacijos yra palyginti retos, pasitaiko nuo 1 % iki 31 % atvejų. Tikimybė, kad AMS 800 dirbtinis sfinkteris garantuotai veiks 5 metus, yra 59–79 %.
IšvadosAMS 800 dirbtinis sfinkteris yra laiko patikrintas ir laikomas auksiniu standartu gydant vidutinio ir didelio laipsnio įtampos šlapimo nelaikymą. Tinkamai ištyrus pacientą, pasiekiami puikūs gydymo ir paciento pasitenkinimo operacija rezultatai, labai pagerėja gyvenimo kokybė
Collis–Nissen plastikos metodas esant labai ilgam tarpui tarp stemplės galų
Get PDFObjective The purpose of this study is to evaluate the modified Collis-Nissen gastroplasty and fundoplication method in children with a very long gap esophageal atresia.Methods During the period of 1996–2016 years there were 151 patients having esophageal atresia and 23 patients had a long gap esophageal atresia were treated in our hospital. 3 patients had a very long gap esophageal atresia and the Collis-Nissen late esophagoplasty were performed. The remote results were observed retrospectively from the outpatient charts.Results Three boys who were born at the gestational age of 35, 35 and 37 weeks within the first few hours were diagnosed having type B, C and C esophageal atresia. Two of these patients had surgeries on their first day and the third patient was operated on his second day. The closure of tracheoesophageal fistulas and gastrostomy were performed for all of these newborns, the sigmostoma – for one patient. They were diagnosed having a very long gap (diastasis at 7, 4 and 6 cm) esophageal atresia. Before the Collis-Nissen gastroplasty and fundoplication was performed, the esophagus was elongated till the patients were 7, 7 and 4 months old. All of the boys experienced early and late complications: anastomosis leaking, mediastinitis, sepsis, scarring stenosis have occurred, but remediastinotomies, drainages of mediastinum, dilatations of esophagus were successful. All three patients quickly were able to eat normally. Records in the outpatient charts show the boys having no complaints, eating well, having a good appetite.Conclusion Collis-Nissen esophagoplasty is a good alternative comparing with other surgical reconstructions when dealing with a very long gap esophageal atresia.Tikslas Išanalizuoti stemplės plastikos modifikuotu Collis–Nissen metodu efektyvumą gydant vaikus dėl stemplės atrezijos esant labai ilgam tarpui tarp stemplės galų.Medžiaga ir metodai 1996–2016 metais buvo gydytas 151 ligonis dėl stemplės atrezijos, iš jų 23 pacientams buvo ilgas tarpas tarp stemplės galų. Trims ligoniams buvo atlikta Collis–Nissen vėlyvoji stemplės plastika. Atokieji rezultatai analizuoti iš ambulatorinių kortelių.Rezultatai Trims berniukams, gimusiems 35 sav., 35 sav. ir 37 sav., per pirmąsias gyvenimo valandas buvo diagnozuota B, C ir C tipo stemplės atrezija. Du pacientai buvo operuoti pirmą gyvenimo parą, trečiasis – antrą. Visiems ligoniams buvo likviduotos tracheoezofaginės fistulės, atliktos gastrostomijos, vienam – ir sigmostomija. Nustatyti labai ilgi tarpai (7 cm, 4 cm ir 6 cm) tarp stemplės galų. Stemplės auginimas vyko iki 7 mėn., 7 mėn. ir 4 mėn., kol buvo atlikta Collis–Nissen gastroplastika ir fundoplikacija. Visi pacientai patyrė ankstyvų ir vėlyvų komplikacijų: pasireiškė anastomozių nesandarumas, mediastinitas, sepsis, randinė stemplės stenozė, tačiau atlikta remediastinotomija, tarpuplaučio drenavimas, stemplės bužavimas buvo sėkmingi. Visi pacientai gana greitai pradėti maitinti pro burną. Ligonių ambulatorinių kortelių įrašuose matyti, jog skundų pacientai neturi, maitinasi įprastai, apetitas geras.Išvada Collis–Nissen stemplės plastika – gera alternatyva kitoms rekonstrukcinėms stemplės operacijoms esant labai ilgam tarpui tarp stemplės galų
Dubens nepakankamumo lūžiai: diagnostika ir gydymo prioritetai
Get PDFAs the average of people lives increases pelvic insufficiency fractures, their timely diagnosis and treatment are becoming more severe problem. Purpose of this article is to review the main literature databases and provide relevant, diagnostic and therapeutic principles applicable to the pelvic insufficiency fractures. This literature review includes data from articles in Pubmed and Cochrane databases. Also overview and available data are provided from Republican Vilnius University Hospital which focuses on pelvic insufficiency fracture treatment.Lithuanian hospitals do not have a common database and conducted extensive research, which could be reliable to identify exact number of pelvic insufficiency fractures.Risk factors which impact fracture deficiencies are: long-term use of corticosteroids, rheumatoid arthritis, lumbar scoliosis, fracture and prior internal fixation of the proximal femur, osteochondrosis. If patient who has a risk factor is complaining about sudden, constant pain in lower back or any other pelvic area, then pelvic insufficiency fracture needs to be considered.When pelvic insufficiency fracture is suspected the main test to be carried out is plain radiography. Monitoring plain radiography or suspecting pubic bone fracture the CT scan is recommended. Effective treatment of pelvic insufficiency fracture needs to be in conjunction with the treatment of osteoporosis and bone fracture in the pelvis.Didėjant žmonių amžiaus vidurkiui, vis aktualesne problema tampa dubens nepakankamumo lūžiai, jų nepavėluota diagnostika ir gydymo taktika. Šio straipsnio tikslas yra apžvelgti pagrindinėse duomenų bazėse esamą literatūrą ir supažindinti su temos aktualumu, dubens nepakankamumo lūžių diagnostikos ir gydymo principais. Šioje literatūros apžvalgoje pateikiami duomenys iš „Pubmed“ ir „Cochrane“ duomenų bazių straipsnių, taip pat Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės turimi duomenys apie dubens nepakankamumo lūžių gydymą, apžvelgiama diagnostikos ir gydymo taktika, taikoma šios ligoninės ortopedijos-traumatologijos skyriuose.Lietuvos ligoninėse neturime bendros duomenų bazės, stinga ir atliktų išsamių tyrimų, kuriais galėtume remtis, kad sužinotume tikslų dubens nepakankamumo lūžių skaičių.Nepakankamumo lūžiams daro įtaką šie rizikos veiksniai: ilgalaikis kortikosteroidų vartojimas, reumatoidinis artritas, juosmeninės dalies skoliozė, iš anamnezės žinomas šlaunikaulio proksimalinio galo lūžis, juosmeninės stuburo dalies artroziniai pakitimai. Visada reikia įtarti dubens nepakankamumo lūžį, jei pacientas, turintis rizikos veiksnių, skundžiasi staiga atsiradusiu, nuolatiniu apatinės juosmens dalies ir (ar) kitos dubens srities skausmu. Skausmas gali atsirasti ir nesant traumos arba po mažos kinetinės energijos traumos. Pagrindinis tyrimas, kuris turi būti atliktas įtariant nepakankamumo lūžį, yra dubens tiesinė rentgenograma. Jeigu ji rodo ar leidžia įtarti gaktikaulio šakų lūžį, rekomenduojama atlikti dubens kompiuterinę tomografiją. Dubens nepakankamumo lūžiai gali būti efektyviai gydomi tik kartu gydant osteoporozę ir dubens kaulų lūžį
Hemoroidinių arterijų embolizacija – naujas hemorojaus gydymo metodas: atvejo pristatymas
Get PDFBackground / Objective Hemorrhoids are a very common anorectal condition, affecting millions of people around the world and represent major medical and socioeconomic problem. New technique for treating symptomatic hemorrhoids has been introduced in to clinical practice. Only limited number of cases using this technique were reported. This was a first clinical case in Lithuania using this technique for treating hemorrhoids. 44 year-old-man underwent liver transplantation for B viral cirrhosis in 2011. He developed liver transplant cirrhosis, hepatorenal syndrome, portal hypertension, hiperuricaemia. He presented to us with recurrent episodes of massive rectal bleeding, requiring multiple transfusions, with hemoglobin as low as 45 g/l. Several episodes of conservative treatment for hemorrhoids was not effective. Because of thrombocytopenia, risk of intra- and postoperative bleeding usual choice of surgical or minimally invasive treatment for hemorrhoids was not possible. The choice of selective angiography and embolization was made. On the 30th of July 2015 the patient underwent visceral and selective mesenteric angiograms. Inferior mesenteric artery was canulated. Terminal branches of the inferior rectal artery were embolized using Interblock 18 microspirals. Three spirals were used. Rectal bleeding stopped. Proctoscopy was performed after three weeks. Hemorrhoidal cushions were reduced by approximately 70%. No recurrent bleeding was observed 23 months after the procedure. The patient safely underwent repeated liver transplantation within 1 month.Conclusions Embolization of inferior rectal arteries requires multidisciplinary approach. Emborrhoid is a safe, effective microinvasive treatment for hemorrhoids in patients, who are otherwise at high risk for surgical complications.Įvadas / tikslas Keturiasdešimt ketverių metų vyrui dėl lėtinio hepatito B išsivysčiusios kepenų cirozės 2011 m. rugsėjo 30 d. atlikta kepenų transplantacija. Progresuojant hepatitui po 4 metų išsivystė kepenų transplantato cirozė, hepatorenalinis sindromas, portinės hipertenzijos sindromas (splenomegalija ir hipersplenizmas, stemplės venų varikozė, tiesiosios žarnos venų varikozė), hiperurikemija. III° hemorojus komplikavosi gausiais kraujavimais. Dėl posthemoraginės anemijos kelis kartus atliktos hemotransfuzijos. Konservatyvus gydymas buvo neveiksmingas. Dėl trombocitopenijos (45x10⁹/l), tiesiosios žarnos venų varikozės, gausaus kraujavimo operacijos metu arba po operacijos didelio pavojaus klasikinės hemoroidektomijos arba mikroinvazinių operacijų (LHP, THD) nebuvo galima atlikti. Situacija buvo aptarta konsiliume dalyvaujant intervenciniams radiologams. Buvo nuspręsta atlikti hemoroidinių arterijų embolizaciją. 2015 m. liepos 30 d. buvo atliktos visceralinė ir selektyvi angiografija. Į apatinę mezenterinę arteriją buvo įvesta kaniulė. Hemoroidinių arterijų embolizacija atlikta „Interblock 18“ mikrospiralėmis. Panaudotos trys 3 mm 6 cm ilgio spiralės. Introdiuseris pašalintas. Punkcijos vieta užsiūta „Angioseal“ prietaisu. Po embolizacijos praėjus 3 savaitėms atlikta RRS. Kraujavimo iš tiesiosios žarnos požymių neaptikta, hemorojiniai mazgai sumažėjo, apie 70 % sumažėjo tiesiosios žarnos venų varikozė. Per 23 mėn. po procedūros kraujavimų iš tiesiosios žarnos nepastebėta.Išvados Hemoroidinių arterijų embolizacija reikalauja įvairių sričių gydytojų specialistų komandos darbo – intervencinio radiologo, proktologo, pilvo chirurgo, transplantologo. Viršutinės tiesiosios žarnos arterijos (retais atvejais ir papildoma apatinės tiesiosios žarnos arterijos) embolizacija yra patikimas, efektyvus, saugus mikroinvazinis kraujuojančio hemorojaus gydymo metodas, taikytinas pacientams, sergantiems kepenų ciroze arba turintiems kraujo krešėjimo sutrikimų
Galvos smegenų kaverninė malformacija
Get PDFCerebral cavernous malformations (CCM) are low-flow vascular lesions in eloquent locations. Their presentation is often marked with symptomatic hemorrhages. Annual brainstem CM rate of hemorrhage is from 2.3% to 4.1%. Surgery for deep-seated or brainstem lesions is less successful and is associated with an early morbidity rate of roughly 30–70% and a mortality rate of 2%. Signs and symptoms of CCM depends on localization in the brain. Approximately 80% of cases are supratentorial cavernomas. The most frequent injuring zones are frontal, temporal lobes and subcortical region. The most common symptoms are epilepsy and seizures. Also it can effect motor fibers which are situated in the cerebellum branch. Statistically approximately 40% all of CCM are asymptomatic and found accidentally when radiological investigations are taken. A preoperative MRI is essential for understanding the anatomy of the lesion and complete surgical resection of CCM is the only management strategy that can be fully curative. A non-radical resection of CCM is associated with high recurrence risk. From 12% to 17% patients may manifest a neurological deficits after surgery. Permanent neurological deficit rate is 2.6–8%. It consists of symptoms such as severe headache, mild speech dysfunction, ataxia, severe hemiparesis, sensorical dysfunction. MRI is the most sensitive and specific diagnostic test for cerebral cavernous malformations. CCMs can be very small and difficult to identify on routine brain MRI. Due to hemosiderin associated with these lesions, there is marked “blooming” view, resulting in much higher sensitivity for lesion detection.Galvos smegenų kaverninė malformacija (KM, kavernoma, kaverninė angioma, kaverninė hemangioma) – tai įgimtas kraujagyslinis darinys, sudarytas iš kompaktiškai išsidėsčiusio išsiplėtusių kapiliarų rezginio, kuriame nėra smegenų parenchimos. Dažnai kavernomų simptomatikos pasireiškimas susijęs su pakraujavimu. Tačiau kavernomos gali būti besimptomės, jos nustatomos atsitiktinai. Kasmetinis kamieno kavernomų pakraujavimo dažnis – nuo 2,3 % iki 4,1 %.Todėl dauguma sunkių židinių tampa neurochirurgijos centrų tikslu. Giliai esančių bei kamieno židinių chirurgija yra ne tokia sėkminga. Kavernomų simptomatika priklauso nuo židinio lokalizacijos. Apie 80 % atvejų kavernomos yra viršdangtinės. Dažniausiai pažeidžiamos kaktinė bei smilkininė skiltys, požievinė zona. Būdingiausi simptomai yra epilepsija ir traukuliai. Šie simptomai yra susiję su kaverninės malformacijos pakraujavimu. Renkantis chirurginį gydymą svarbu įvertinti židinio anatomiją ir lokalizaciją atlikus magnetinio rezonanso tomografiją (MRT). Radikalus kavernomos chirurginis pašalinimas yra vienintelis veiksmingas gydymo metodas.MRT yra jautriausias ir specifiškiausias kavernomų diagnostikos metodas. Mažas kavernomas rutininiu MRT gali būti sunku diagnozuoti
Magnetiniai svetimkūniai vaikų virškinamajame trakte: klinikinė išraiška, diagnostika, gydymas
Get PDFIntroduction Although most ingested foreign bodies pass innocuously through the gastrointestinal tract, multiple magnets can lead to serious injury resulting from the attraction of the magnets across tissues.Objectives To identify the clinical presentation, diagnostics and management of magnet ingestions.Methods A retrospective review of magnet ingestions treated between January 2011 and January 2016 was developed. Patients’ demographics, clinical information, radiologic images and surgical records were obtained.Results 7 cases of multiple magnet ingestions were identified. Three patients presented with magnets located in the stomach. All of those patients were asymptomatic; two of them underwent endoscopic removal. Three patients presented with magnets located in the small intestine; two of them had abdominal pain and underwent laparoscopic retrieval. Spontaneous evacuation of magnets occurred in two cases. One asymptomatic patient had magnets located in the colon; enema was performed and evacuation of magnets occurred.Conclusion Cases of multiple magnets ingestion require aggressive management as migration of the objects might result in complications and greater morbidity.Įvadas Dauguma į virškinamąjį traktą patekusių svetimkūnių pasišalina savaime, tačiau nuryti magnetiniai svetimkūniai dėl tarpusavio traukos per žarnyno sienas gali sukelti gyvybei grėsmingų komplikacijų.Tikslas Nustatyti magnetinių svetimkūnių virškinamajame trakte klinikinę išraišką, diagnostikos ir gydymo metodus.Metodai Atlikta retrospektyvioji VUL SK Vaikų ligoninėje 2011 m. sausio–2016 m. sausio mėn. laikotarpiu gydytų magnetinių svetimkūnių virškinamajame trakte atvejų analizė. Rinkti ir analizuoti pacientų demografiniai, klinikiniai, radiologiniai duomenys ir operacijų protokolai.Rezultatai Tiriamuoju laikotarpiu nustatyti septyni magnetinių svetimkūnių virškinamajame trakte atvejai. Trims pacientams magnetai rasti skrandyje, šiems pacientams simptomų nebuvo, dviem iš jų buvo atliktas endoskopinis magnetų šalinimas. Trims pacientams magnetai rasti plonojoje žarnoje, du pacientai skundėsi pilvo skausmais, abiem atliktas laparoskopinis magnetų šalinimas. Vienam besimptomiam pacientui magnetai rasti storojoje žarnoje, jie pasišalino savaime paskyrus vidurių laisvinamuosius vaistus.Išvados Diagnozavus magnetinius svetimkūnius virškinamajame trakte, pacientą būtina aktyviai stebėti arba magnetinius svetimkūnius šalinti dėl didelės komplikacijų rizikos
Gigantinės stemplės lipomos komplikuotas chirurginis gydymas: klinikinis atvejis
Get PDFBackground Lipomas are distinctly uncommon benign tumours of the esophagus. Lipoma and other benign tumours should be considered for patients admitted to the hospital with non-specific complaints of upper gastrointestinal tract disease. Radiological and endoscopic suspicion of a tumour with benign histology and correct preoperative histological diagnosis are important factors in order to choose the best surgical treatment option.Case report A 59-year-old woman was admitted with dysphagia lasting for about 1.5 months. Endoscopy and computed tomography scan revealed intraluminal pedunculated submucosal mass, 13 cm in length and 2 cm in diameter, –67 Hounsfield units in density, suggesting esophageal lipoma to be the most likely diagnosis. Tumour was excised through right lateral thoracotomy with esophagotomy. Barium esophagogram in the postoperative period showed esophageal leakage, hence rethoracotomy was performed and the defect was attempted to close by sutures. Repeated barium esophagogram revealed persisting evidences of esophageal leakage so biodegradable coated 10 cm in length and 31/25/31 mm in diameter SX-ELLA stent was used and successfully sealed the leakage.Conclusion Giant esophageal lipoma is a rare benign esophageal tumour causing dysphagia. Open surgery is the best treatment option for giant esophageal lipomas. However, postoperative complications such as esophageal leakage are common in patients after open esophageal surgery. Biodegradable stent could be successfully used dealing with persistent esophageal leakage.Įžanga Lipoma – retas nepiktybinis stemplės navikas. Tiriant pacientus dėl nespecifinių viršutinio virškinamojo trakto ligos simptomų, reikėtų nepamiršti nepiktybinių stemplės navikų. Vaizdiniais tyrimais įtartas nepiktybinis stemplės navikas ir tiksliai nustatyta histologinė diagnozė priešoperaciniu laikotarpiu yra svarbūs veiksniai pasirenkant tinkamiausią gydymo metodą bei siekiant išvengti sudėtingesnių chirurginių procedūrų.Klinikinis atvejis Moteris, 59 metų amžiaus, buvo paguldyta į chirurgijos skyrių dėl disfagijos, trunkančios apie 1,5 mėnesio. Endoskopiškai įtartas stemplės pogleivio navikas. Atlikus krūtinės ląstos kompiuterinės tomografijos tyrimą rastas 13 cm ilgio ir 2 cm pločio, –67 Hounsfieldo vienetų tankio intraluminalinis pogleivio darinys ant kojytės. Radiologiškai labiausiai tikėtina diagnozė buvo stemplės lipoma. Navikas pašalintas atlikus ezofagotomiją per dešinės pusės torakotominį pjūvį. Pooperaciniu laikotarpiu atlikta kontrastinė ezofagograma parodė stemplės nesandarumo požymius. Buvo atlikta retorakotomija ir stemplės defektas užsiūtas. Kartotinis radiologinis stemplės tyrimas parodė, kad stemplės nesandarumas išliko. Tuomet į stemplę buvo implantuotas biodegraduojantis SX-ELLA dengtas 10 cm ilgio, 31/25/31 mm išorinio skersmens stentas, kuriuo defektas stemplėje sėkmingai užgydytas.Išvados Stemplės lipoma yra retas nepiktybinis stemplės navikas, sukeliantis disfagiją. Atvira stemplės operacija yra geriausias gydymo būdas esant dideliems nepiktybiniams stemplės navikams. Tačiau tokios pooperacinės komplikacijos kaip stemplės nesandarumas nėra retos pacientams po atvirų stemplės operacijų, o jų gydymas sudėtingas. Biodegraduojantis stentas galėtų būti tinkamas įsisenėjusiam stemplės nesandarumui gydyti