Lietuvos chirurgija
Not a member yet
718 research outputs found
Sort by
Ekscizija ir kiuretažas – optimalus pilonidinės cistos gydymo metodas: literatūros apžvalga
Get PDFObjectiveThe aim of the article is to review the literature concerning pilonidal sinus treatment and to suggest the optimal method.MethodsUsing PubMed electronic database the literature published in the period 2010–2016 on pilonidal sinus treatment was reviewed. The keywords of the search were: pilonidal sinus, curettage, excision, drenage, recurrence. The articles, presenting data on basis of randomized controlled trials and including more than 1000 patients, were analized. To review the long- term results after treatment, the data of prospective randomized studies was analized.ResultsStudies, presenting the effectiveness of the different treatment methods of pilonidal sinus were included in this analysis. The outcome parameters were operating time, healing time, recurrence, complication rate and return to work time. 13 studies were included for the analysis to compare the results of different surgical techniques: the systematic review of the studies done for laying open plus curettage (LOC) procedure reported the recurrence rate – 4.47%, whereas in excision with open healing, it is 11.9%, in excision with marsupialization to 7.1%, in excision with midline closure 20%, and in excision with off midline closure 11%. The mean operating time in LOC is 34.6 min, which is shorter than in other techniques (reaches 89 min). The complication rate in LOC (1.44%) is also lower (as compared to excision with open healing 23.8%). The median time to return to work in LOC is 8.4 days, whereas in different methods it reaches 43 days. The median days taken in wound healing in LOC also seem shorter. In seven out of 13 studies, this procedure was feasible under local anaesthesia. The similar conclusion was drawn by all the studies performing this procedure.ConclusionsEvidence suggests that some of the questions of which is the best surgical technique for pilonidal sinus have now been answered – a “less is more” approach is warranted. Laying open of the pilonidal sinus with curettage of the cavity should be the first-line procedure for pilonidal sinus disease. It has distinct advantages – low recurrence and complication rate, easy to reproduce, short operating time, low cost, possible to do this operation under local anaesthesia, less pain and early return to work time.TikslasRemiantis literatūros duomenimis, pasiūlyti optimalų pilonidinės cistos gydymo metodą.MetodikaNaudojant „PubMed“ elektroninę duomenų bazę peržiūrėta 2010–2016 metais publikuota literatūra, kurios pagrindinė tematika – pilonidinės cistos gydymas. Paieškai naudoti raktiniai žodžiai: pilonidinė cista, kiuretažas, ekscizija, drenažas, recidyvai. Apžvalgai atrinkti straipsniai, kuriuose duomenys pateikti remiantis atsitiktinių imčių bei kontroliuojamų studijų, tyrusių daugiau nei 1000 pacientų, rezultatais, o išvados paremtos statistiškai patikimais rodikliais. Remiantis perspektyviųjų atsitiktinių imčių tyrimų duomenimis apžvelgti ilgalaikiai pilonidinės cistos gydymo rezultatai. Taip pat analizuoti ir nagrinėtų straipsnių literatūros sąraše pateikti literatūros šaltiniai, nepasiūlyti pradinėje paieškoje.Rezultatai Į apžvalgą įtrauktos studijos, lyginančios skirtingų pilonidinės cistos operacinio gydymo būdų efektyvumą. Buvo vertinama:operacijos trukmė, gijimo laikas, recidyvų, komplikacijų dažniai bei grįžimo į darbą laikas. Sisteminė apžvalga ir metaanalizė apėmė 13 studijų, nagrinėjusių pilonidinės cistos atvėrimo ir kiuretažo (CAK) rezultatus. Gauti duomenys palyginti su alternatyviomis pilonidinės cistos gydymo technikomis: recidyvų dažnis CAK pacientų grupėje – 4,47 %, ekscizijos ir antrinio žaizdos gijimo grupėje – 11,9 %, ekscizijos ir marsupielizacijos – 7,1 %, ekscizijos ir pirminio žaizdos užsiuvimo vidurio linijoje – iki 20 %, ekscizijos ir užsiuvimo ne vidurio linijoje – 11 %. Operacijos laikas: CAK – 34,6 min., o kitų operacijų būdų siekia iki 89 min. Komplikacijų dažnis CAK grupėje taip pat mažesnis (1,44 %, palyginti su 23,8 % po ekscizijos ir antrinio žaizdos gijimo). Grįžimo į darbą mediana po CAK – 8,4 dienų, po kitų operacijų šis laikas daug ilgesnis (siekia iki 43 dienų). Žaizdos gijimo trukmė trumpesnė po CAK. Be to, cistos atvėrimas ir kiuretažas gali būti atliktas sukeliant vietinę nejautrą (7 iš 13 studijų). Kitų studijų rezultatai panašūs, pabrėžiama retesni ligos recidyvai, trumpesnė pooperacinio gijimo trukmė bei ankstesnis grįžimas į darbą. Išvados Remiantis apžvelgtų naujausių straipsnių duomenimis, prioritetinis pilonidinės cistos gydymas turi būti kiek įmanoma mažiau agresyvus, tad pirmo pasirinkimo operacija turėtų būti cistos atvėrimas ir kiuretažas. Nors šis būdas senas, bet gerokai pranašesnis už alternatyvius metodus – retesni recidyvai, pooperacinės komplikacijos, operacija lengvai atliekama ir trumpai trunkanti, pigi, jai atlikti pakanka vietinės anestezijos, pooperacinis laikotarpis mažiau skausmingas ir pacientas greičiau grįžta į darbą.
Epidemiologinė lyginamoji LSMU ligoninėje Kauno klinikose gydytų nudegimų analizė: 2003–2005 m. vs. 2013–2015 m.
Get PDFBackground and objectives Burns are one of the most severe traumas, which traumatism has been changing over the past decades, globally and nationally. In LUHS hospital Kaunas Clinics, a study which analyses latest tendencies in burn epidemiology has not been conducted. Since 1972 LUHS Hospital Burns Center has been a national severe burns treatment center, thus our study data well represents national burns statistics. Our study aim was to analyze and compare data about burned patients who were admitted to Plastic and Reconstructive Surgery and Burns Department in LUHS Hospital Kaunas Clinics during two periods: 2003–2005 and 2013–2015. Methods This was a retrospective study. Patients from two comparison groups: treated in 2003–2005 and during 2013–2015 were divided according to age, gender, burn etiology, depth, degree, localization, hospitalization stay, surgery time (early surgery <7 days post burn/ delayed surgery >7 days post-burn). Overall data from 757 burn patients admitted during both periods were collected and analyzed. Results Statistically significantly more men suffered from burn injuries during the both periods (66.3% men, 33,7 % women). A statistically significant correlation between burn mechanism and gender was found: men are more likely to be burned by flame, women by scald. The most common burn localizations were arm, legs and head/neck/face regions. During the second period statistically significantly less arm, stomach/waist and leg region burns occurred. Flame was the most common burn cause in both periods. Hospital stay during the second period was statistically significantly shorter (26 days vs. 24 days). Deep burn number statistically significantly decreased from 79.5% to 49.3%. When comparing burn surgery tactics more early burn necrectomies (135 vs. 165) were performed sooner after the trauma (10 vs. 8 days) in 2013–2015. Conclusions Our study results match worldwide burns epidemiologic and treatment tendencies: less deep burns occur (79.5% during first period, 49.3% during the second period, p<0.05), hospital stay is getting shorter (26 days during first period and 24 days during the second, p<0.05). During 2013–2015, more early burn surgeries were performed (135 surgeries during first period vs. 165 during the second, p<0.05), which matches the worldwide burns treatment guideline. Epidemiological data from our study could help understand changes in burn injuries and to improve burn prevention strategies.Tyrimo tikslas ir uždaviniaiNudegimai – viena iš sunkiausių traumų. Pastaraisiais dešimtmečiais nudegimų traumatizmas keičiasi tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose (LSMUL KK) iki šiol nebuvo atliktas tyrimas, kuris nagrinėtų naujausius nudegimų epidemiologinius duomenis ir pokyčius. Nuo 1972 m. LSMU KK Nudegimų centras yra pagrindinis nudegimų gydymo padalinys Lietuvoje ir vienintelis centras, kuriame gydomi suaugusiųjų dideli nudegimai, todėl gydomų pacientų grupė gerai reprezentuoja situaciją šalyje. Mūsų tyrimo tikslas buvo ištirti ir palyginti nudegusių pacientų, gydytų LSMUL KK 2003–2005 m. ir 2013–2015 m., demografinius duomenis, nustatyti traumatizmo ir gydymo pokyčius.MetodaiAtlikta retrospektyvioji analizė. Surinkti duomenys suskirstyti į dvi grupes: 1 grupė apima nudegimus, įvykusius 2003–2005 m., 2 grupė – 2013–2015 metais. Asmenys suskirstyti pagal amžių, lytį, nudegimo etiologiją, gylį, laipsnį, lokalizaciją, hospitalizacijos trukmę, operacijos laiką: ankstyva operacija (≤7 d. po nudegimo) ir vėlyva operacija (>7 d. po nudegimo).Tyrimo rezultataiIš viso išanalizuoti 757 nudegę pacientai. Nustatyta, kad statistiškai reikšmingai dažniau nudegimus patiria vidutinio amžiaus vyrai (66,3 % vyrų, 33,7 % moterų). Rasta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp lyties ir nudegimo mechanizmo: vyrai dažniau nusidegina liepsna, o moterys – karštu vandeniu. Dažniausios nudegimų lokalizacijų grupės: rankos, kojos ir galva, kaklas ir veidas, dažniausia etiologija – liepsna. Statistiškai reikšmingai sutrumpėjo nudegusio paciento hospitalizacijos trukmė (nuo 26 iki 24 dienų), sumažėjo gilių nudegimų (nuo 79,5 % iki 49,3 %). Lyginant operacinę taktiką abiem laikotarpiais, 2013–2015 m. statistiškai reikšmingai daugiau atlikta ankstyvųjų nekrektomijų ir operacijos laikas po nudegimo sutrumpėjo (nuo 10 iki 8 dienų).IšvadosMūsų tyrimo rezultatai sutampa su pasaulinėmis nudegimų epidemiologinėmis ir gydymo tendencijomis: gilių nudegimų mažėja (79,5 % pirmuoju laikotarpiu ir 49,3 % antruoju laikotarpiu), hospitalizacijos laikas trumpėja (nuo 26 iki 24 dienų). Antruoju laikotarpiu išryškėjo operacinė taktika atlikti ankstesnes nudegimo operacijas (44,9 % visų atliktų operacijų pirmuoju ir 60,4 % antruoju laikotarpiu, p<0,05), kuri sutampa su pasaulinėmis nudegimų gydymo gairėmis. Epidemiologiniai tyrimo duomenys gali padėti atskleisti nudegimo traumos pokyčius ir sudaryti tikslesnes nudegimų prevencijos programas
Pirmoji patirtis implantuojant dirbtinį sfinkterį „AMS 800“
Get PDFObjective Our purpose is to provide first results of artificial urinary sphincter AMS 800 implantation for treatment of male urinary incontinence after radical prostatectomy. To evaluate effectiveness and safety of AMS 800 artificial urinary sphincter patients. Material and methods 2016-11-04 three patients with severe urinary incontinence after radical prostatectomy had artificial urinary sphincter AMS 800 implantation. For these patients, urinary incontinence conservative treatment has not effective. All patients before surgery examined. For all patients progression of prostate cancer, urethral strictures, residual urine and urinary tract infections were not found. Patients were checked one month after the activation of the artificial sphincter. Results Three artificial sphincters were implanted in 3 patients. After six weeks has been activated 2 sphincters, one sphincter was not activated because of device failure, however, one week later artificial sphincter was reactivated successfully. After checking the 3 patients within 1 month after the activation of the sphincter, for 2 patients wasn’t need sanitary pad and for one patient was enough just 2 pads.TikslasPateikti pirmuosius vyrų šlapimo nelaikymo po radikalios prostatektomijos rezultatus, implantuojant „AMS 800“ dirbtinį sfinkterį. Įvertinti šio metodo efektyvumą ir pranašumą.Medžiaga ir metodai2016 m. lapkričio 4 d. VUL SK Urologijos centre 3 pacientams dėl sunkaus šlapimo nelaikymo, atsiradusio po radikalios prostatektomijos dėl prostatos karcinomos, buvo implantuoti šlapimo pūslės dirbtiniai sfinkteriai „AMS 800“. Šiems pacientams konservatyvus šlapimo nelaikymo gydymas buvo neveiksmingas. Visi pacientai prieš operaciją buvo išsamiai ištirti. Jiems prostatos vėžio progresavimo, šlaplės striktūrų, liekamojo šlapimo nebuvo, šlapimo takų infekcijos nerasta. Pacientai patikrinti praėjus mėnesiui po dirbtinio sfinkterio aktyvavimo.RezultataiIš viso buvo implantuoti 3 dirbtiniai sfinkteriai 3 pacientams. Praėjus 6 savaitėms buvo aktyvuoti 2 sfinkteriai, vieno sfinkterio aktyvuoti nepavyko dėl prietaiso techninių kliūčių, tačiau po 1 savaitės pakartotinis aktyvavimas buvo sėkmingas. Patikrinus 3 pacientus praėjus 1 mėnesiui po sfinkterio aktyvavimo, dviem visiškai nereikėjo įklotų, 1 šlapimo laikymas pagerėjo 60 proc. (anksčiau sunaudojo 6, dabar užtenka 2 įklotų).IšvadosRemdamiesi literatūra ir savo pirmuoju patyrimu galime teigti, kad „AMS 800“ dirbtinis sfinkteris yra laiko patikrintas ir laikomas auksiniu standartu gydant vidutinio ir didelio laipsnio įtampos šlapimo nelaikymą. Tinkamai ištyrus pacientą, pasiekiami geri gydymo ir paciento pasitenkinimo operacija rezultatai, labai pagerėja gyvenimo kokybė
Ektopinis nėštumas gimdos kaklelyje: klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga
Get PDFBackground Cervical pregnancy is a rare pathology with unclear etiology. This condition can be life-threatening and in certain situations be treated with total abdominal hysterectomy, although due to improving diagnostics, approach to cervical pregnancy’s management has been changing towards fertility preserving treatment. Case report 38 years old patient with vaginal bleeding and lower abdomen pain was admitted to Klaipėda Seamen‘s hospital. After thorough evaluation, clinical diagnosis of cervical pregnancy was confirmed. Different approaches were considered and total abdominal hysterectomy was determined as most suitable method. Surgery was successful and post-operative period was uneventful. Discussion Ultrasonography is the main diagnostic tool used to observe cervical ectopic pregnancy. Speculum and bimanual examination usually show prominent findings, assisting cervical pregnancy’s diagnose. Prior to improved diagnostic tools, total abdominal hysterectomy was the main approach treating cervical pregnancy. Now conservative management using methotrexate is considered as the first-line treatment and frequency of other fertility preserving procedures as suction curettage and tamponade or uterine artery embolization are increasing. Conclusion Data is limited because of cervical pregnancy’s rarity and every case of this condition has to be assessed separately. Desire to preserve fertility and patient’s condition must be taken to account before making decision on how cervical pregnancy will be managed.Įvadas Nėštumas gimdos kaklelyje yra reta patologija, kurios tiksli etiologija nežinoma. Ši būklė gali būti gyvybiškai pavojinga ir gydoma totalia laparotomine histerektomija, tačiau tobulėjanti diagnostika leidžia ektopinį nėštumą gimdos kaklelyje gydyti išsaugant vaisingumą. Klinikinis atvejis 38 metų pacientė buvo paguldyta į Klaipėdos Jūrininkų ligoninę dėl kraujavimo iš makšties ir skausmo apatinėje pilvo dalyje. Nuodugniai ištyrus pacientę, buvo diagnozuotas nėštumas gimdos kaklelyje. Apsvarsčius skirtingas gydymo taktikas, totali laparotominė histerektomija buvo pasirinka kaip tinkamiausias gydymo būdas. Operacija buvo sėkminga, pooperacinis laikotarpis sklandus. Diskusija Ultragarso tyrimas yra pagrindinis nėštumo gimdos kaklelyje diagnostikos metodas. Skėtikliais ir bimanualinio tyrimo metu dažniausiai randami svarbūs pakitimai, kurie padeda pagrįsti diagnozę. Totali laparotominė histerektomija buvo pagrindinis gydymo metodas, tačiau tobulėjant diagnostikos metodams metotreksatas tapo pirmos eilės pasirinkimu kaklelinio nėštumo atveju. Kiti konservatyvūs gydymo metodai, pavyzdžiui, gimdos ir gimdos kaklelio abrazija, lydima tamponavimo Foley kateteriu, ar gimdos arterijos embolizacija, tampa vis populiaresni. Išvados Duomenys apie kaklelinį nėštumą yra riboti dėl šios patologijos retumo ir kiekvienas atvejis turi būti vertinamas individualiai. Noras išsaugoti vaisingumą ir pacientės būklė yra pagrindiniai rodikliai, į kuriuos būtina atsižvelgti nusprendžiant, kokią gydymo taktiką pasirinkti esant nėštumui gimdos kaklelyje
Šlapinimosi sutrikimai po stuburo traumų ir jų gydymas botulino toksino A endovezikinėmis injekcijomis
Get PDFNeurogenic bladder in patients after spinal cord injury is a significant problem. A severe spinal cord injury might produce overactive bladder, detrusor’s hyperactivity which results in urine leaking during storage phase. The loss of supraspinal control that normally coordinates detrusor contraction and sphincter relaxation during urination, can lead to segmental spinal cord reflex-mediated simultaneous contractions of detrusor and sphincter or on the contrary to detrusor-sphincter dyssynergia, resulting in inefficient urine voiding and high residual volume. These disease-related alterations may deteriorate patient’s quality of life, therefore different approaches are being applied for patient’s well-being. Anticholinergic medications are currently first choice for treatment of neurogenic detrusor over-activity. If anticholinergic drugs are not effective and surgery is not an option, injections of botulinum toxin-A to detrusor or urethral sphincter can be chosen for lowering bladder pressure and decreasing the number of urinary incontinence episodes. Botulinum toxin-A injections is a new highly efficient method with rare side effects, therefore this procedure is becoming a promising future in bladder dysfunction treatment. The botulinum toxin-A treatment can be performed repeatedly.Neurogeninės kilmės šlapinimosi sutrikimai, atsiradę dėl stuburo traumos, yra aktuali problema. Sunkus stuburo pažeidimas gali sukelti padidėjusį šlapimo pūslės jautrumą, tuštinamojo pūslės raumens (detruzoriaus) hiperaktyvumą, o dėl to šlapimo nelaikymą kaupimo fazės metu. Praradus spinalinę kontrolę, kuri normaliai koordinuoja detruzoriaus susitraukimą ir šlaplės sfinkterio atsipalaidavimą šlapinantis, vystosi detruzoriaus ir sfinkterio sinerginis susitraukinėjimas arba, atvirkščiai – vezikosfinkterinė dissinergija, sukelianti fiziologiškai nenormalų šlapimo pasišalinimą. Šie pokyčiai gali pakenkti paciento gyvenimo kokybei, todėl taikomi įvairūs gydymo būdai. Pirmo pasirinkimo medikamentai yra anticholinerginiai vaistai. Jiems tapus nebeveiksmingais ir norint išvengti chirurginio gydymo, naudojamos botulino toksino A inkekcijos į šlapimo pūslės raumenį arba šlaplės sfinkterį. Botulino toksino A injekcijos – tai naujas gydymo metodas šlapinimosi sutrikimams gydyti. Jis yra veiksmingas ir sukelia mažai nepageidaujamų reiškinių, todėl ši procedūra vis dažniau atliekama klinikinėje praktikoje. Injekcijomis siekiama sumažinti slėgį pūslėje ir retinti šlapimo nelaikymo epizodų skaičių, be to, galima atlikti kartotines injekcijas
Priešoperacinių veiksnių įtaka prognozuojant kūno masės sumažėjimą praėjus penkeriems metams po nutukimo gydymo skrandžio apjuosimo reguliuojama juosta operacijos: perspektyvusis atsitiktinių imčių tyrimas
Get PDFBackground Laparoscopic adjustable gastric banding (LAGB) is used as a bariatric procedure for more than 30 years, but there is still insufficient data regarding postoperative weight-loss predicting factors.Objective We carried out a prospective randomized study to compare two different bands (SAGB and Minimizer Extra) and aimed to find weight-loss predicting factors.Methods A total of 103 morbidly obese patients underwent LAGB from January 2009 to January 2010. The SAGB was used in 49 and MiniMizer Extra in 54 patients. Weight loss was evaluated after 1 and 5 years. Factors which significantly correlated with percentage excess weight loss (%EWL) were used to build predicting regression models.Results The mean patient age was 45.9 ± 11.7 years, and mean preoperative body mass index (BMI) was 47.5 ± 7.3 kg/m2. A total of 90 (87.3%) patients completed the 5-year follow-up. The mean overall excess weight loss after 5 years was 47.3 ± 29.7%, and there was no difference between SAGB and MiniMizer bands (47.3% vs 50.3%; p = 0.14). After 1 year, BMI ≤ 47 MiniMizer, patients demonstrated better weight loss results. %EWL was also significantly greater in >40-year-old MiniMizer group patients (p =0.012) and remained significantly higher after 5 years (p = 0.035).Conclusions In > 40-year-old patient group better %EWL can be achieved by using MiniMizer Extra bands compared to SAGB. The constructed prognostic models could be used to predict %EWL after application of SAGB and MiniMizer bands.Įvadas Skrandžio apjuosimo reguliuojama juosta operacija klinikinėje praktikoje atliekama daugiau nei 30 metų. Jos efektyvumą patvirtino daugelis studijų, tačiau nepakanka tyrimų, kuriuose būtų analizuojami priešoperaciniai kūno masės pokyčių prognostiniai veiksniai.Tikslas Nustatyti priešoperacinius prognostinius veiksnius, palyginant dvi skirtingas skrandį apjuosiančias reguliuojamas juostas (SAGB ir Minimizer Extra), siekiant geresnių kūno masės mažėjimo rezultatų.Ligoniai ir metodai Nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. sausio 31 d. į tyrimą buvo įtraukti 103 morbidiniu nutukimu sergantys ligoniai. SAGB juosta naudota 49 ligoniams, MiniMizer Extra – 54 pacientams. Ligoniai pakartotinai ištirti praėjus 1 ir 5 metams. Iš veiksnių, koreliuojančių su procentiniu perteklinės kūno masės sumažėjimu (%PKMS), sudarėme prognostinius regresijos modelius.Rezultatai Vidutinis ligonių amžius buvo 46,1 ± 11,5 metų. Vidutinis kūno masės indeksas (KMI) – 47,5 ± 7,3 kg/m2. Po 5 metų pakartotinai ištirta 90 (87,3%) ligonių. Vidutinis %PKMS po 5 metų buvo 47,3 ± 29,7%, lyginant SAGB ir MiniMizer juostas statistiškai reikšmingo skirtumo (44,1 ± 31,9 ir 50,3 ± 27,6; p = 0,14) nebuvo. Pacientų amžius, priešoperacinė juosmens apimtis ir KMI statistiškai reikšmingai koreliavo su %PKMS.Lyginant SAGB ir Minimizer juostas, po 1 metų %PKMS buvo statistiškai reikšmingai didesnis mažiau nutukusių (KMI ≤ 47 kg/m2) MiniMizer Extra pacientų grupėje. Praėjus 1 ir 5 metams, %PKMS buvo statistiškai reikšmingai didesnis vyresnių nei 40 metų MiniMizer Extra ligonių grupėje.Išvados Didesnis pooperacinis %PKMS gali būti pasiektas vyresniems nei 40 metų pacientams, skrandžio apjuosimo reguliuojama juosta operacijai naudojant MiniMizer Extra juostą. Sudaryti prognostiniai modeliai leidžia numatyti %PKMS naudojant SAGB ir MiniMizer juostas
2017 m. gegužės 4–5 d. Lietuvos koloproktologų draugijos IX suvažiavimas ir Tarptautinės universiteto kolorektalinių chirurgų draugijos sesija
Get PDF..
Z-plastika gydant ženklią kolostomos stenozę
Get PDFStenosis of stoma is late complication after colostomy in about 1–13% of the patients. The severe colostomy stenosis needs surgical treatment because resulting bowel obstruction with possibility of emergency operation and serious complications. In four year period we treated 7 patients with severe colostomy stenosis with Z-plasty according Lyons and Symon technique. All the treated stenoses were end-colostomies resulted from abdominal-perineal resection of the rectum for adenocarcinoma. There were no intra and postoperative complications, with good functional results and without recurrences of the stenosis within follow-up period of the 6-36 months. Z-plasty is easy and safe procedure for stenosis of the stoma after end-colostomy. This extra-abdominal procedure used on day-surgery basis, eliminate possibility for intraperitoneal complications.Stomos susiaurėjimas, arba stenozė, yra vėlyva kolostomos komplikacija ir ji pasitaiko 1–13 % atvejų. Ženklią stomos stenozę reikia koreguoti chirurginiu būdu, nes ji sukelia žarnų nepraeinamumą ir net gali baigtis skubia operacija ir sunkiomis komplikacijomis. Per 4 metų laikotarpį mes operavome 7 pacientus, turinčius didelę stomos stenozę, atlikdami Z-plastiką pagal Lyonso ir Symono techniką. Visos stomos buvo galinės ir po tiesiosios žarnos ekstirpacijos dėl vėžio. Komplikacijų nebuvo nei operacijos metu, nei pooperaciniu laikotarpiu, o stebint ligonius nuo 6 iki 38 mėnesių po operacijos stenozės recidyvų nekonstatuota. Z-plastika buvo paprasta ir saugi metodika galinės stomos stenozei koreguoti. Šiai operacijai nereikia atverti pilvo ertmės ir ji atliekama dienos stacionare, kartu padeda išvengti intraperitoninių komplikacijų
Adenomų radimo dažnis atliekant prevencines kolonoskopijas: vieno centro patirtis
Get PDFObjective Adenoma detection rate (ADR) is a recommended quality measure for screening colonoscopies in risk population. The main aim of our study was to calculate ADR in Vilnius University Hospital Santariskiu Klinikos (VUH SK) and determine inter-individual variations among practicing endoscopists.Material and methods Retrospective data review of all the patients who underwent screening colonoscopy in the VUH SK (Vilnius, Lithuania) between 2009 and 2012.Results A total of 1633 colonoscopies, which were performed by five practicing endoscopists were included. The overall cecal intubation rate was 96.8%. Bowel preparation was good, medium and poor in 65.2%, 28.1% and 6.7% cases, respectively. Polyps were found more commonly in men rather than women: adenomas 40.4% vs. 24% (p<0.001), hyperplastic polyps 11.1% vs. 6.6% (p=0.001), multiple adenomas 6.4% vs. 1.9% (p<0.001). Colorectal cancer was found in 76 patients (4.7%) and there was no statistically significant difference regarding sex (p=0.76). The overall ADR was 31.5%. ADR in men was statistically significantly higher compared with ADR in women (40.4% vs. 24%; p<0.001). ADR ranged among endoscopists from 26.8% to 36.5% (p=0.007). Overall multiple adenoma detection rate was 4% and ranged among endoscopists from 1.7% to 6.7% (p=0.03). Mean number of adenoma per procedure was 0.5 and mean number of adenoma per positive procedure was 1.59.Conclusions Adenoma detection rate in our center is high. Based on current recommendations ADR detected is sufficient for reporting high quality screening colonoscopy.Įvadas Prevencinių kolonoskopijų kokybė vertinama apskaičiuojant adenomų radimo dažį (ARD). Mūsų tyrimo tikslas – apskaičiuoti prevencinių kolonoskopijų (storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa) ARD ir kitus išvestinius kokybės rodiklius bei palyginti jų skirtumus tarp Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų endoskopuotojų (VUL SK).Metodai Retrospektyvusis 2009–2012 metais VUL SK (Vilnius, Lietuva) atliktų prevencinių kolonoskopijų duomenų tyrimas.Rezultatai Į analizę buvo įtrauktos 1633 kolonoskopijos, kurias atliko 5 endoskopuotojai. Bendras aklosios žarnos intubacijos dažnis buvo 96,8%. Žarnynas tyrimui buvo paruoštas gerai 65,2% atvejų, vidutiniškai 28,1 % atvejų ir blogai 6,7 % atvejų. Polipai dažniau rasti vyrams nei moterims: adenomos 40,4 % vs. 24 % (p<0,001), hiperplaziniai polipai 11,1 % vs. 6,6 % (p=0,001), daugybinės adenomos 6,4 % vs. 1,9 % (p<0,001). Storosios žarnos vėžys buvo rastas 76 pacientams (4,6 %) ir statistiškai reikšmingai nesiskyrė tarp vyrų ir moterų grupių (p=0,76). Bendras ARD buvo 31,5 % ir jis statistiškai reikšmingai buvo didesnis vyrų nei moterų grupėje: 40,4 % vs. 24 % (p<0,001). Tarp endoskopuotojų ARD svyravo nuo 26,8 % iki 36,5 % (p=0,007). Bendras daugybinių adenomų radimo dažnis buvo 4 % ir tarp endoskopuotojų svyravo nuo 1,7 % iki 6,7 % (p=0,03). Vidutinis adenomų skaičius procedūros metu buvo 0,5, o vidutinis adenomų skaičius teigiamos procedūros metu – 1,59.Išvados Adenomų radimo atliekant prevencines kolonoskopijas VUL SK dažnis yra didelis ir atitinka rekomenduojamus kokybės standartus
Pirminis trabekulinis kiaušidžių neuroendokrininis navikas (karcinoidas): klinikinis atvejis
Get PDFPrimary neuroendocrine tumors (carcinoid) of the ovary are very rare neoplasms. They are subdivided into four categories: insular (isolated), trabecular, strumal and mucinous. Trabecular type is one of the least common. It is not associated with carcinoid syndrome and has a good survival rate. We present a case of a 36 years old woman who was diagnosed with a left ovary well differentiated trabecular neuroendocrine tumor and a right ovary mucinous cystadonema. The diagnosis was made after a left ovary biopsy was taken during a laparoscopic cystectomy of the right ovary. Immunohistochemical staining showed positivity for Chromogranin A, Synaptophysin and Ki67 proliferation index was >5%. A laparoscopic left salpingoovarectomy, myomectomy, omentum biopsy, left pelvic and paraaortic lymphadenectomy was performed for surgical staging purposes. The final hystological examination showed no signs of the neuroendocrine tumor. A thorough inspection of an organ system during surgery led to an incidental detection of a small but life threatening neuroendocrine tumor and full patient examination. 1 year after the diagnosis was established there are no signs of disease progression.Pirminis kiaušidžių neuroendokrininis navikas (karcinoidas) yra labai retai pasitaikanti neoplazija. Skiriami keturi pagrindiniai histologiniai kiaušidžių neuroendokrininių navikų tipai: salelinis (izoliuotas), trabekulinis, struminis ir mucininis. Trabekulinis neuroendokrininis navikas yra vienas rečiausių, nesukelia karcinoidinio sindromo ir pasižymi geru pacientės išgyvenamumu. Mes aprašome 36 metų moters klinikinį atvejį. Atliekant šiai moteriai planinę laparoskopinę dešinės kiaušidės cistektomiją, pastebėtas mažas įtartinas darinys kairėje kiaušidėje ir paimtas bioptatas. Nustatytas kairės kiaušidės geros diferenciacijos trabekulinis neuroendokrininis navikas ir dešinės kiaušidės mucininė cistadenoma. Imunohistocheminio dažymo būdu nustatyti chromogranino A, sinaptofizino žymenys, Ki67 proliferacinis indeksas >5 %. Planine tvarka atlikta chirurginio stadijavimo operacija: laparoskopinė kairė salpingoovarektomija, miomektomija, kairės pusės dubens ir prieaortinė limfonodektomija bei taukinės biopsija. Atlikus histologinį tyrimą navikinių ląstelių nerasta. Nuodugni organų apžiūra operacijos metu leido atsitiktinai nustatyti mažą, bet gyvybei pavojingą neuroendokrininį naviką ir laiku nuodugniai ištirti pacientę. Praėjus vieniems metams po neuroendokrininio naviko diagnozavimo ligos plitimo nenustatyta