Lietuvos chirurgija
Not a member yet
718 research outputs found
Sort by
Izoliuotas kiaušintakio užsisukimas dėl kiaušintakio vandenės: atvejo aprašymas ir literatūros apžvalga
Get PDF[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
Background. Isolated fallopian tube torsion due to hydrosalpinx is a rare cause of obdominal pain in adolecent patients. The incidence in reproductive age woman is 1:1 500 000. Only few cases have been reported of isolated fallopian tube torsion caused by hydrosalpinx in pediatric patients. The clinical manifestation is non-specific and usually diagnosis is set during diagnostic laparoscopy.Case report. We present the case of 11 year old virgin girl, presented with acute lower right-sided abdominal pain. No specific symptoms were identified. Ultrasound showed an elongated cystic mass, measuring 80 mm in length and 15 mm width in the pelvic cavity. Hydrosalpinx of the right fallopian tube was suspected. The patient was scheduled for an laparoscopic operation, during which an enlarged and twisted fallopian tube was found. Detorsion ant puncture was performed.Conclusion. Isolated fallopian tube torsion is very rare in adolescent patients and it can be often misdiagnosed. Although uncommon, isolated fallopian tube torsion should be included in every case of abdominal pain differential diagnosis.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Įvadas. Izoliuotas kiaušintakio užsisukimas dėl vandenės nustatomas 1:1 500 000 reprodukcinio amžiaus moterų. Itin retai ši liga yra vaikų pilvo skausmų priežastis. Literatūroje aprašyta tik keletas vaikų izoliuoto kiaušintakio užsisukimo dėl kiaušintakio vandenės atvejų. Liga neturi specifinių simptomų. Galutinė diagnozė patvirtinama atlikus laparoskopiją.Klinikinis atvejis. 11 metų mergaitė atvyko į priėmimo skyrių dėl staiga atsiradusių skausmų pilvo apačioje. Tiriant skausmas nustatytas dešinėje klubo srityje. Ultragarsinio tyrimo metu dubenyje pastebėtas 80 mm ilgio ir 15 mm skersmens cistinis darinys, prisipildęs skysčio. Buvo įtarta dešiniojo kiaušintakio vandenė. Atlikta laparoskopija, rastas išsiplėtęs, prisipildęs skysčio ir apsisukęs dešinysis kiaušintakis. Kiaušintakis atsuktas ir išpunktuotas.Išvada. Kiaušintakio vandenės sukeltas izoliuotas kiaušintakio užsisukimas yra reta, todėl gana sunkiai nustatoma vaikų pilvo skausmų priežastis
Neurochirurgijos ištakos XIX a. pradžios Vilniaus klinikose
Get PDF[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
Objectives
Before the end of the XIXth century neurosurgical operations were rarely performed in European university clinics and city hospitals. The development of neurosurgery was not possible without major medical discoveries: anaesthetics and antiseptics, effective haemostasis and atraumatic surgical techniques. The aim of this work is to discover the origins of neurosurgery, to determine what type of surgical operations of the nervous system were performed in the beginning of the XIXth century in Vilnius.
Material and methods
We analyzed doctoral theses devoted for neurosurgery and defended in Imperial university of Vilnius during 1803–1832.
Results
Five theses (out of 26) were included into analysis: dissertation on brain commotion, external head injuries, trepanation, encephalocele and brain fungus, and the ligation of the common carotid artery. Evaluating patients with external head injuries, University professors and students performed primitive neurological examination and estimated signs of brain compression.
Dizziness, somnolence and stupor, stertorous breathing, headache and weakness of voluntary movements were evaluated, taking the side of hemiplegia as one of the most important signs. If the patient presented with head trauma which caused brain compression, but no external head injuries and signs of skull fractures were observed, then the side of limbs paralysis was evaluated and trepanation performed contralaterally to paralysis. Post mortem examinations of the deceased patients in Vilnius Surgery clinic were performed to confirm the clinical diagnosis.
Conclusions
The origin of neurosurgery in Vilnius goes back to the beginning of the 19th century. Trepanation, evacuation of epidural or subdural hematomas, ligation of the common carotid artery and excision or ligation of the surface head tumors were performed in Vilnius Surgery clinic.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Įvadas
Iki XIX a. pabaigos neurochirurginės operacijos Europos klinikose buvo atliekamos retai. Neurochirurgijos raida buvo neįmanoma be esminių medicinos atradimų: anestezijos ir antiseptikos, efektyvios hemostazės ir atraumatinės operavimo technikos. Šio darbo tikslas – aptarti neurochirurgijos mokslo ištakas, nustatyti, kokių nervų sistemos chirurgijos operacijų buvo atliekama XIX a. pr. Vilniaus imperatoriškojo universiteto Chirurgijos klinikoje.
Šaltiniai ir metodai
Analizuotos lotynų kalba parašytos Vilniaus imperatoriškojo universiteto (1803–1832 m.) medicinos magistrų disertacijos nervų sistemos chirurgijos tema. Tyrimo metodai: šaltinių analizė, lyginamasis ir analogijos metodai.
Rezultatai
Iš 26 disertacijų, nagrinėjusių nervų ligų klausimus, atrinktos penkios, skirtos nervų sistemos chirurgijai: disertacija apie galvos smegenų sukrėtimą, išorinius galvos sužalojimus, trepanaciją, encefalocelę ir galvos smegenų grybą bei bendrosios miego arterijos perrišimą. Vertinant galvos traumas patyrusius ligonius, įgimtomis CNS ydomis sirgusių kūdikių būklę ar kitą chirurginę nervų sistemos patologiją, stebėtos gyvybinės ligonio funkcijos, vertinta bendrasmegeninė (galvos skausmas, mieguistumas, koma) ir židininė (paralyžiai, konvulsijos, jutimo sutrikimai) neurologinė simptomatika. Vilniaus chirurgai, rinkdamiesi, kurioje galvos pusėje reikėtų dėti trepaną, jei nepastebėta jokių išorinių sužalojimų požymių, tačiau įtariama kraujosruva, ligonio vienpusį paralyžių siejo su tikėtino galvos smegenų pažeidimo, kontralateralinio paralyžiui, lokalizacija. Chirurgijos klinikoje buvo atliekamos mirusių ligonių autopsijos ir, remiantis post mortem radiniais, tvirtinamos klinikinės diagnozės.
Išvados
Neurochirurgijos mokslo ištakos Vilniuje siekia XIX a. pradžią. Vilniaus imperatoriškojo universiteto Chirurgijos klinikoje atlikta pavienių kaukolės trepanacijų, subdurinės hematomos pašalinimo, bendrosios miego arterijos perrišimo ir paviršinių galvos darinių ekscizijos ir ligavimo operacijų
Prevencinės ileostomos uždarymo artimieji rezultatai
Get PDF[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
Introduction. Preventive ileostomy is most often performed to prevent leakage through low rectal anastomosis. This procedure is most commonly performed during surgery of low rectal cancer.
The aim. To review short-term results of preventive ileostomy closure.
Method. Retrospective analysis of data about patients operated for ileostomy closure at Coloproctology Section of the Surgery Department of the Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics between 2015 and 2017 was carried out. Age, characteristics of complications, number of days of hospitalization, application of neoadjuvant treatment before surgery, time span until ileostomy closure surgery, resection type, type of anastomosis, duration of surgery and postoperative period were analysed. Statistical data analysis was performed using Microsoft Excel software.
Results. The data of 64 patients were analysed: 34 men (53.12%) and 30 women (46.87%). These patients underwent surgery for rectal, sigmoid tumours and also for perforated diverticulitis. Patients’ mean age 64±3.1 years. Neoadjuvant treatment before surgery was applied to 16 patients (25%). For all patients, anastomotic leak test was performed before their preventive ileostomy closure surgery. Preventive ileostomy closure surgery took place on average after 5.17±0.95 months. Mean duration of hospitalization was 5.7±0.74 days. Mean duration of the surgery was 75.93±8.57 min. During surgery, segment resection was performed on 38 patients (59.37%). The following anastomoses were formed: “end-to-end” – 20 (52.63%), “end-to-side” – 13 (34.21%) and “side-to-side” – 5 (13.16%). After preventive ileostomy closure surgery early complications affected 7 patients (10.94%). Haemorrhage from anastomosis site was present in 2 (3.12%) patients. For one of them “end-to-side” anastomosis was performed. Another patient underwent marginal resection surgery. Arrhythmia occurred in 2 patients (3.12%). 2 patients (3.12%) developed symptoms of ileus. One of them underwent marginal resection, whereas the other one had “end-to-end” anastomosis. After marginal resection, abdominal wall abscess formed in 1 patient (1.58%). There was no re-operations.
Conclusions
1. Most often, during preventive ileostomy closure surgery segment resection is performed. 2. Mean time before ileostomy closure was 5 months. 3. Complications in the postoperative period were more frequent after segment resection. 4. End-to-end anastomosis is associated with few complications during the postoperative period.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Įvadas
Prevencinės ileostomos (PI) dažniausiai formuojamos siekiant apsaugoti žemą tiesiosios žarnos jungtį nuo jos nepakankamumo. PI dažniausiai atliekamos operuojant apatinės tiesiosios žarnos dalies vėžį.
Tikslas
Apžvelgti PI uždarymo artimuosius rezultatus.
Metodika
Atlikta retrospektyvi 2015–2017 m. LSMU KK Chirurgijos skyriuje, Koloproktologijos sektoriuje operuotų pacientų, kuriems operacijos metu buvo uždaryta ileostoma, duomenų analizė. Analizuotas amžius, lovadienių skaičius, komplikacijos, nagrinėta, ar buvo taikytas neoadjuvantinis gydymas prieš operaciją, laikas iki iloestomos uždarymo, rezekcijos tipas, jungties rūšis,operacijos trukmė ir pooperacinis laikotarpis. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant Microsoft Excel programą.
Rezultatai
Išanalizuotos 64 pacientų – 34 vyrų (53,12 %) ir 30 moterų (46,88 %) – ligos istorijos. Pacientai operuoti dėl tiesiosios, klubinės, riestinės žarnos navikų ir dėl perforavusio divertikulito. Pacientų amžiaus vidurkis – 64±3,1 metų. Neoadjuvantinis gydymas prieš operaciją skirtas 16 pacientų (25 %). Prevencinė ileostoma buvo uždaryta vidutiniškai po 5,17±0,95 mėnesių.
Pacientų hospitalizacijos trukmės vidurkis – 5,7±0,74 dienos. Operacijos trukmė vidutiniškai buvo 75,93±8,57 min. Operacijos metu žarnos segmento rezekcija atlikta 38 pacientams (59,37 %). Suformuotos jungtys: „galas su galu“ – 20 pacientų (52,63 %), „galas su šonu“ – 13 pacientų (34,21 %) ir „šonas su šonu“ – 5 pacientams (13,16 %). Po PI uždarymo ankstyvosios komplikacijos pasireiškė septyniems pacientams (10,94 %). Kraujavimas iš anastomozės vietos pasireiškė dviem pacientams (3,12 %). Vienam iš jų buvo atlikta jungtis „galas į šoną“, kitam – kraštinė rezekcija. Ritmo sutrikimas atsirado dviem pacientams (3,12 %). Žarnų nepraeinamumo simptomai pasireiškė taip pat dviem pacientams (3,12 %). Vienam iš jų buvo atlikta kraštinė rezekcija, kitam – segmento rezekcija ir suformuota jungtis „galas su galu“. Po kraštinės rezekcijos vienam pacientui (1,58 %) susiformavo pilvo sienos abscesas. Pakartotinės operacijos nereikėjo.
Išvados
1. Uždarant PI operacijos metu, segmento rezekcija atliekama 59,37 % pacientų. 2. Vidutinis laikas iki ileostomų uždarymo yra penki mėnesiai. 3. Atliekant segmento rezekciją, dažnesnė nesklandi pooperacinė eiga. 4. Palyginti su segmento rezekcijos pooperacine eiga, formuojant jungtį „galas su galu“, laikotarpis po operacijos yra sklandesnis
Nykščio riešinio sąnario artrozės gydymas atvirąja sinovektomija su sąnario išvalymu: vėlyvųjų pooperacinių gydymo rezultatų įvertinimas
Get PDF[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
Background. Several systemic reviews have showed that no surgical technique for treating thumb carpometacarpal osteoarthritis (TMC osteoarthritis) is superior by results. Our goal was to investigate long-term treatment results of open synovectomy with joint debridement and compare them with other widely popular surgical techniques.Methods. In this retrospective cohort study we evaluated 19 patients (20 thumbs) with II–IV stage TMC osteoarthritis. All patients were treated by a single surgeon with open synovectomy with joint debridement. Procedure covered synovectomy and removal of free bodies and osteophytes. We divided patients by follow-up into two groups: up to 4.5 years (N = 10), more than 4.5 years (N = 9). We evaluated pain in numeric pain rating scale, postoperative hand function (tip and lateral pinch, opposition range, QuickDASH questionnaire score), postoperative articular status (two views hand x-rays) and time of full recovery. All results were compared with other popular surgical techniques.Results. Our treatment significantly reduced pain for all patients, same as compared techniques. A complete relief of pain in longer follow-up group did not differ from compared techniques. There were not significant differences in QuickDASH scores. Also our patients had the same or higher tip and lateral pinch strength. In compared studies was seen the main complication – proximalisation of first metacarpal. Our patients did not have that. Time of full recovery was in average 3 months, which is significantly less that in techniques with K-wire fixation.Conclusions. Our surgical technique’s long-term treatment results do not differ from widely popular techniques in pain reduction and hand function. Our patients hand more advantageous postoperative joint status, which had caused faster recovery. That is why open synovectomy with joint debridement would become a primary choice for treating TMC osteoarthritis.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Įvadas. Atlikta sisteminė mokslinės literatūros apžvalga parodė, kad gydant nykščio riešinio sąnario osteoartitą nė viena chirurginė metodika nėra reikšmingai pranašesnė. Straipsnyje siekiama įvertinti atvirosios sinovektomijos su sąnario išvalymu („debridementu“) vėlyvuosius pooperacinius gydymo rezultatus ir palyginti juos su kitų, dažnai taikomų metodikų, rezultatais.Metodai. Atlikta retrospektyvinė studija, kurioje įvertinta 19 pacientų (20 nykščių), sergančių II–IV stadijos nykščio riešinio sąnario osteoartritu. Visi pacientai operuoti vieno chirurgo, taikant atvirą sinovektomiją su sąnario išvalymu, kurios metu pašalinta išvešėjusi sinovija, kaulinės išaugos ir laisvieji kūnai.Pagal vidutinį pacientų stebėjimo laiką skiriamos dvi tiriamųjų grupės: iki 4,5 metų (N = 10) ir daugiau negu 4,5 metų (N = 9) po operacijos stebėti pacientai. Įvertintas pokytis skaitinėje skausmo skalėje, pooperacinė plaštakos funkcija (pincetinio ir šoninio gnybio jėga, priešpastatymo amplitudė, QuickDASH klausimyno įvertis), pooperacinė sąnario būklė (dviejų krypčių plaštakos rentgenogramos) ir trukmė iki susigrąžinto darbingumo. Gauti rezultatai lyginti su dažniausiai pasirenkamų gydymo metodų studijų rezultatais.Rezultatai. Nustatyta, kad visiems pacientams po operacijos statistiškai reikšmingai sumažėjo skausmo intensyvumas (kaip ir kitose studijose, kurių duomenys buvo lyginami). Visiško skausmo išnykimo procentas II grupėje reikšmingai nesiskyrė nuo rezultatų, pateikiamų kitose studijose. Reikšmingų skirtumų lyginant QuickDASH įverčius taip pat nenustatyta. Lyginant pincetinio ir šoninio gnybio jėgas, gauti panašūs arba aukštesni įverčiai.Populiariose gydymo metodikose, kurių rezultatai buvo lyginami su atlikto tyrimo duomenimis, minima pagrindinė komplikacija – delnakaulio proksimalizacija. Atliktame tyrime, įvertinus tiriamųjų pooperacines rentgenogramas, tokios komplikacijos nenustatyta. Tiriamieji grįžo į kasdienę savo veiklą vidutiniškai per tris mėnesius, o tai reikšmingai skyrėsi nuo kitų gydymo metodikų, kuriose taikoma fiksacija Kiršnerio vielomis ir ilgai trunkanti reabilitacija.Išvados. Atlikto tyrimo rezultatus palyginus su dažniausiai taikomų chirurginių metodikų rezultatais, vertinant plaštakos skausmą ir funkciją pacientų ilgojo stebėjimo laikotarpiu reikšmingų skirtumų nenustatyta. Tiriamiesiems rentgenografiškai diagnozuota palankesnė pooperacinė sąnario būklė, leidžianti pacientui greičiau susigrąžinti darbingumą. Dėl minėtų priežasčių atviroji sinovektomija su sąnario išvalymu galėtų būti pirmo pasirinkimo metodas gydant nykščio riešinio sąnario osteoartritą
Kiaušidės disgerminoma su metastazėmis viršraktikauliniuose limfmazgiuose, diagnozuota 16 metų merginai: klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga
Get PDF[full article, abstract in English; abstract in Lithuanian]
Background
Tumors of children reproductive system are rare, the most frequent among them is ovarian tumor. The most frequent histological type of ovarian tumor in girls and adolescents is germ cell tumor, with dysgerminoma being the most frequent of all. Symptoms are very non-specific, this is why these tumors are often diagnosed late. Dysgerminoma is a malignant tumor, thus if not treated, it may be potentially lethal.
Case report
We present a 16-year old patient, who has come to Vilnius University Hospital Santaros Klinikos, Children’s unit, due to a sudden emergence of a growth above the left clavicle. The girl did not have any other specific complaints. Huge hard growth was founded during palpation of the abdomen. After the cancer marker test (alfa-fetoprotein – 1,9 kU/L, beta-human chorionic gonadotropin – 1231.0 U/L; lactate dehydrogenase – 2721.0 U/L; Ca125 – 665.8 kU/L), pelvic ultrasound examination, computed tomography and histological evaluation of the supraclavicular mass, dysgerminoma of the right ovary FIGO stage IV was diagnosed. The patient was treated with laparotomic oophorectomy and chemotherapy before and after surgery. Treatment was successful as 100% of tumor cells necrosis was achieved.
Conclusions
Girls and adolescents should be suspect to ovarian masses if they complains about abdominal pain, a growth in the abdominal area, disruptions of menstrual cycle or signs of premature puberty. Early diagnosis and treatment of ovarian dysgerminoma have a very good recovery rate in girls and adolescent.[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]
Įvadas
Vaikų reprodukcinės sistemos navikai yra reti, būdingiausias iš jų – kiaušidžių navikas. Germinogeniniai navikai – dominuojantis mergaičių, ypač paauglių, kiaušidžių navikų histologinis tipas. Iš šių navikų dažniausia disgerminoma. Simptomai labai nespecifiniai, todėl navikai diagnozuojami vėlai. Disgerminoma – piktybinis navikas, todėl negydant prognozė gali būti letali.
Atvejo aprašymas
Į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų ligoninės priėmimo skyrių kreipėsi 16 m. pacientė dėl kairėje viršraktikaulinėje srityje staiga atsiradusio darinio. Kitų specifinių skundų mergina neturėjo. Čiuopiant pilvą aptiktas didelis kietas darinys. Atlikus vėžio žymenų tyrimus (alfa fetoproteinas – 1,9 kU/L, beta chorioninis gonadotropinas – 1231,0 U/L; lakatatodehidrogenazė – 2721,0 U/L; Ca125 – 665,8 kU/L), dubens organų ultragarsą, kompiuterinę tomografiją ir viršraktikaulinio darinio histologinį tyrimą, pacientei diagnozuota FIGO IV stadijos dešinės kiaušidės disgerminoma. Pacientei prieš operacinį gydymą ir po jo buvo atlikta laparatominė ovarektomija ir chemoterapija. Gydymas buvo sėkmingas – rasta 100 proc. naviko ląstelių nekrozė.
Išvados
Mergaitėms, ypač paauglėms, gali būti įtartas kiaušidžių darinys, jei skundžiamasi pilvo skausmu, dariniu pilve, nereguliariu mėnesinių ciklu ar ankstyva branda. Ankstyva mergaičių, ypač paauglių, disgerminomų diagnostika ir gydymas lemia labai gerą šių navikų prognozę
Vena saphena magna in situ arterializacija gebstint koją: atvejo aprašymas
Get PDF[full article and abstract in English]
Abstract. Critical lower limb ischemia in the absence of distal arterial circulation presents an urgent situation, which must be treated immediately if we want to save the foot or limb from amputation. The reduced arterial flow in these situations is not adequate to provide metabolic requirements of lower limb even in rest. According to Fountain these patients are classified in Class III or in Class IV. Approximately 14%–20% of patients with critical lower limb ischemia are unsuited for distal arterial reconstruction and face major distal amputation [1]. Distal venous arterialization is a unique procedure in which the venous bed is used as an alternative conduit for perfusion of peripheral tissues of lower limb. Patients with critical lower limb ischemia can be treated by arterialization of great saphenous vein.Case report. In the present article, we describe the first case of in situ arterialization of great saphenous vein performed inMacedoniain treatment of critical below-knee ischemia. Maintaining the great saphenous vein in situ allows the arterialization of the foot venous arch with one anastomosis without removing the vein of its original bed.Conclusion. Distal revascularization of the limb with critical ischemia, by creating a reverse flow with in situ saphenous vein arterialization must be seriously considered as an attempt for salvage of the foot or below-knee without distal arterial run-off.[straipsnis ir santrauka anglų kalba
Pooperacinių storosios žarnos anastomozių nesandarumo gydymo kaštų analizė
Get PDF[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
Introduction. Anastomotic leakage is one of the most serious postoperative complications after colon resection operation. Concerning this complication, patients have greater chances of morbidity and mortality. In addition to the clinical complications, anastomotic leakage cause a significant financial burden to health care institution, due to additional reoperations, longer hospital length of stay, instrumental examinations and other actions, related to anastomotic leakage treatment.Materials and methods. A retrospective analysis of 39 patients, who experienced anastomotic leakage during postoperative period, was made. Data were gathered using hospital‘s electronical system and patients cases protocols. In a collaboration with Vilnius university hospital Santarų klinikos economics department, all the costs related with anastomotic leak patients treatment were counted. Anastomosis leak treatment price was compared with remuneration from National health insurance fund and also with nonleak treatment price.Results. Our study included 26 men (66,7%) and 13 women (33,3%), the mean age was 69,5±13,56 years, mean of the body mass index (BDI) – 28,34. Hospitalʼs costs average for leakage complication was greater than the remuneration for the treatment (8 373,2 ±3 709,27 Eur vs 4 097,1±1 254,66 Eur) (p < 0,001). Leakage treatment significantly cost fourfold more than nonleak treatment (8 373,2±3 709,27 Eur vs. 2 041,51±146,53 Eur), lasted longer (25,7±18,48 days vs. 7,5 days) and caused tenfold greater loss (4 275,6±2 967,84 Eur vs. 389,0±146,08 Eur). Total hospitalʼs loss during year of 2014–2016 caused due to anastomotic leakage treatment – 166 769,74 Eur. Mortality rate was 25,6%.Conclusions. Anastomosis leakage cause a great financial loss to health care institution. It is important to find the ways how to solve this problem.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Įvadas. Anastomozės nesandarumas yra viena iš pavojingiausių komplikacijų, kylančių po storosios žarnos rezekcinių operacijų. Dėl šios pooperaciniu laikotarpiu pasireiškiančios komplikacijos pacientams didėja sergamumo ir mirtingumo rizika. Be komplikacijų ir pacientui sukeliamų klinikinių simptomų, anastomozės nesandarumas yra didelė finansinė našta ligoninei dėl atliekamų pakartotinių operacijų, didelio lovadienių skaičiaus, instrumentinių tyrimų ir kitų veiksnių, susijusių su anastomozės nesandarumo gydymu.Ligoniai ir metodai. Atliktas retrospektyvinis tyrimas. Tirti 39 pacientai, kuriems pooperaciniu laikotarpiu po storosios žarnos rezekcinės operacijos pasireiškė anastomozės nesandarumas. Analizuoti duomenys rinkti iš ligos istorijų protokolų ir naudojantis ligoninės elektronine sistema. Gydymo išlaidos skaičiuotos bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Ekonomikos skyriumi. Anastomozės nesandarumo gydymo kaina lyginta su įprasto nekomplikuoto gydymo kaina ir su lėšomis, skirtomis pacientams gydyti, iš Valstybinės ligonių kasos.Rezultatai. Analizuoti 26 vyrų (66,7 %) ir 13 moterų (33,3 %) duomenys. Tiriamųjų amžiaus vidurkis – 69,5±13,6 metų, kūno masės indekso (KMI) vidurkis – 28,3. Ligoninės išlaidos šių pacientų anastomozės nesandarumui gydyti buvo didesnės negu lėšos, skirtos iš Valstybinės ligonių kasos (8 373,2±3 709,27 Eur vs. 4 097,1±1254,66 Eur) (p < 0,001). Ligonių, kuriems nustatytas anastomozės nesandarumas, gydymas kainavo keturis kartus daugiau negu nekomplikuotas poopercinis gydymas (8 373,2±3 709,27 Eur vs. 2 041,51±146,53 Eur), truko ilgiau (25,7±18,48 dienų vs. 7,5 dienų) ir buvo dešimt kartų nuostolingesnis (4 275,6±2 967,84 Eur vs. 389,0±146,08 Eur). 2014–2016 m. bendras ligoninės nuostolis, gydant anastomozės nesandarumą, siekė 166 769,74 Eur. Gydymo metu mirė 10 (25,6 %) tiriamųjų.Išvados. Storosios žarnos anastomozių nesandarumo gydymas kelia ligoninei didelę finansinę naštą. Būtina ieškoti sprendimų šiai problemai spręsti
Sepsis – infekcijos sukelti organų funkcijų sutrikimai, pavojingi gyvybei
Get PDF[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
Sepsis is associated with poor outcome of infection especially if not recognized early and not treated promptly. Early confirmed diagnosis, timely and adequate treatment is essential in order to overcome sepsis. Novel medical studies have clarified the pathophysiology of sepsis, but clinicians and researchers still struggle to define diagnostic criteria of sepsis while searching for simple and more specific criteria. The Third International Consensus Definitions for Sepsis and Septic Shock was published in 2016; the main difference from the previous definition is shifting focus to early recognition of organ dysfunction caused by infection. By agreement of experts it is advised to abandon terms of systemic inflammatory response syndrome and severe sepsis. Local infection may lead to sepsis when dysregulated host response to local infection causes organ dysfunction. Septic shock is defined as sepsis-induced hypotension persisting despite adequate fluid resuscitation and requiring use of vasopressors to maintain optimal mean blood pressure as well as confirming hyperlactatemia. The renewed diagnostic criteria of sepsis proposed by physicians and researchers from different specialities is a step forward in promoting new epidemiological and clinical studies, initiatives for better identifying and treating sepsis.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Sepsis lemia blogas infekcijų baigtis, ypač kai laiku neatpažįstamas ir nepradedamas tinkamai gydyti. Ankstyva diagnozė ir laiku skirtas tinkamas gydymas yra būtinos sąlygos siekiant įveikti sepsį. Naujausi medicinos tyrimai patikslino sepsio patofiziologijos sutrikimus, tačiau gydytojai ir tyrėjai vis dar ginčijasi bandydami tiksliau apibrėžti sepsio diagnostinius kriterijus, ieško aiškesnių ir specifiškesnių požymių. 2016 m. paskelbtas sepsio ir sepsinio šoko diagnostikos Trečiasis tarptautinis sutarimas, kurio esminis skirtumas nuo ankstesnių sutarimų yra siekis kuo anksčiau pastebėti infekcijos sukeltus organų funkcijų sutrikimus. Ekspertų sutarimu atsisakyta sisteminio uždegiminio atsako sindromo ir sunkaus sepsio terminų. Lokali infekcija tampa sepsiu, kai dėl paciento išbalansuoto organizmo atsako į infekciją kyla organų funkcijų sutrikimų. Sepsinis šokasapibūdinamas kaip sepsis, esant atkakliai arterinei hipotenzijai, išliekančia infuzine terapija koregavus hipovolemiją, kai reikalinga vazopresorių infuzija, siekiant arterinio kraujo spaudimo normos, tačiau kartu reikia patvirtinti hiperlaktatemiją. Įvairių specialybių gydytojų ir mokslininkų kartu pasiūlyti atnaujinti sepsio diagnostiniai kriterijai yra žingsnis į priekį, skatinantis naujus epidemiologinius ir klinikinius tyrimus, diagnostikos ir gydymo kokybę gerinančias iniciatyva