Lietuvos chirurgija
Not a member yet
718 research outputs found
Sort by
Roboto asistuojamos radikalios prostatektomijos pirminiai rezultatai Klaipėdos universitetinėje ligoninėje: vieno centro patirtis
Get PDF[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
Robot-assisted radical prostatectomy (RARP) has become the main surgical option for localised prostate cancer. We analyzed RARP results in Klaipeda university hospital using Senhance® robotic system. We report our early experience with first 23 patients operated using Senhance® robotic system. Patients and methods. This is single center case series included first 23 patients undergoing RARP in Klaipeda university hospital, Lithuania during period from November 21, 2018 to March 1, 2019. All the data including surgical complications were recorded. Results. Operation time average was 3 hours and 36 minutes. 2 (8,7%) complications were recorded. After the initial 23 cases patients was completely pad free 81,8 % in early postoperative time. The limitations of the present study is small patients group, uncontrolled nature and short follow up time. Conclusion: We demonstrated that RARP with Senhance® robotic system is safe and feasible, and our results are similar compared to those achived with other robotic system.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Roboto asistuojama radikali prostatektomija (RARP) tampa pagrindiniu lokalizuoto prostatos vėžio operacijos būdu. Straipsnyje analizuojami pirminiai RARP operacijų, atliktų Klaipėdos universitetinėje ligoninėje naudojant Senhance® robotinę operacinę sistemą, rezultatai. Pateikiami pirmųjų 23 operuotų ligonių rezultatai. Metodai. Tiriami pirmieji 23 ligoniai operuoti RARP su Senhance® robotine sistema Klaipėdos universitetinėje ligoninėje nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki 2019 m. kovo 1 d. Buvo registruojami ir analizuojami visi įmanomi operacijos duomenys. Rezultatai. Vidutinis operacijos laikas – 3 val. 36 min. Buvo 2 (8,7 %) chirurginės komplikacijos. Įvertinus pirmus 23 pacientus nustatyta, jog 81,8 % jų visiškai laiko šlapimą. Šio darbo trūkumai yra maža pacientų grupė, pats tyrimo pobūdis bei trumpas pooperacinio sekimo laikas. Išvada. RARP su Senhance® robotine sistema yra saugi, rezultatai panašūs į gaunamus operuojant su kita robotine sistema
Nurodymai autoriams ir bibliografiniai duomenys
No full text[text in English and Lithuanian][tekstas anglų ir lietuvių kalbomis
Robotinė pieloplastika: klinikinio atvejo analizė
Get PDF[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
Minimally invasive surgeries for better operative and postoperative results are increasingly being performed by urologists in urology. Robotic pyeloplasty one of the methods that facilitate the joining of the pyramidal segment, shortens the surgery length, is less tiring to the doctor, who performs a surgery, also, shortens the hospitalization time.
The first robotic (Senhance Transenterix system) pyeloplasty surgery to a 61 years old patient with severe underlying diseases was performed on 04 01 2019 in Klaipėda university hospital. The operative and post-operative periods passed without complications, and the patient was discharged from hospital on the fourth day. After 2 months, the patient has no clinical complaints, the CT scan revealed regressing hydronephrosis after the robotic kyphoplasty surgery.
After evaluating the obtained results, it can be stated that robotic kyphoplasty surgery is a minimally invasive, safe and effective surgical method with a very fast patient rehabilitation.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Dėl geresnių operacinių ir pooperacinių rezultatų urologai vis dažniau atlieka minimaliai invazyvias operacijas. Robotinė pieloplastika – vienas iš metodų, kuris palengvina pielourterinio segmento susiuvimą. Ši operacija mažiau vargina operuojantį gydytoją, trumpėja operacijos ir hospitalizacijos laikas.
2019 m. sausio 4 d. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atlikta pirmoji robotinė (Senhance Transenterixsistema) pieloplastika. Operuota 61 m. pacientė, turėjusi sunkių gretutinių ligų. Operacinis ir pooperacinis periodai praėjo be komplikacijų, ketvirtą parą pacientė išrašyta į namus. Po dviejų mėnesių pacientė kliniškai nusiskundimų neturėjo, atlikus KT tyrimą, nustatyta regresuojanti hydronefrozė po robotinės pieloplastikos.
Įvertinus gautus rezultatus, galima teigti, kad robotinė pieloplastika yra minimaliai invazyvus, saugus ir efektyvus chirurginis metodas, išsiskiriantis labai greita paciento reabilitacija
Sunkios galvos smegenų traumos patofiziologija ir intrakranijinės hipertenzijos gydymas
Get PDFIt is well recognized that severe traumatic brain injury causes major health and socioeconomic burdens for patients their families and society itself. Over the past decade, understanding of secondary brain injury processes has increased tremendously, permitting implementation of new neurocritical methods of care that substantially contribute to improved outcomes of such patients. The main objective of current treatment protocols is to optimize different physiological measurements that prevent secondary insults and reinforce the ability of the brain to heal. The aim of this literature review is to uncover the pathophysiological mechanisms of severe traumatic brain injury and their interrelationship, including cerebral metabolic crisis, disturbances of blood flow to the brain and development of edema, putting emphasis on intracranial hypertension and its current management options.Gerai žinoma, jog sunki galvos smegenų trauma yra didelė našta pacientams, jų artimiesiems ir, apskritai, visuomenei. Per paskutinį dešimtmetį mūsų suvokimas apie antrinio smegenų pažeidimo procesus smarkiai išaugo. Tai leido sukurti naujų neurokritinių ligonių gydymo metodų, kurie svariai prisidėjo prie geresnių išeičių po sunkių galvos smegenų traumų. Pagrindinis gydymo tikslas – optimizuoti skirtingus fiziologinius parametrus, kurie sumažintų antrinį smegenų pakenkimą ir palengvintų smegenų galimybę gyti pačioms.
Pristatomos apžvalgos tikslas – atskleisti sunkios galvos smegenų traumos patofiziologinius mechanizmus ir jų sąveiką, įskaitant smegenų metabolinę krizę, kraujotakos sutrikimus ir edemos vystymąsi, daugiau dėmesio skiriant intrakranijinei hipertenzijai ir jos gydymo galimybėms
Perkutaninė cholecistostomija – alternatyva, gydant sunkiomis gretutinėmis ligomis sergančius ligonius, kuriems diagnozuotas ūminis cholecistitas
Get PDFBackground / objective. Laparoscopic cholecystectomy is a safe procedure and the treatment of choice for acute cholecystitis. As an alternative treatment option in critically ill patients percutaneous cholecystostomy (PC) is performed.Methods. Retrospective review of patients who had undergone PC from 2008 to 2017 at the Department of Surgery, Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics. Patients were reviewed for demographic features, laboratory tests, ASA class, complications, outcomes, hospital stay and mortality rate.Results. Fifty-four patients were included in the study. Forty patients (74%) were ASA III and ten patients (18.5%) – ASA IV. Statistically significant decrease in white blood cell count (from 14.26±6.61 to 8.65±5.15) and C-reactive protein level (from 226.22±106.60 to 51.91±63.70) following PC was observed. The median hospital stay was 13.06 (range 2–68) days and 30-day mortality rate 13%. There were no deaths directly related to procedure. For eleven patients (20.4%) delayed cholecystectomy was scheduled.Conclusions. PC is a reasonable treatment option for high-risk patients with acute cholecystitis and co-morbidities. It can be used as a temporizing treatment option or as a definitive treatment with a low number of delayed cholecystectomies. Įvadas / tikslas. Laparoskopinė cholecistektomija yra saugi operacija ir pirmo pasirinkimo gydymo metodas, gydant sergančiuosius ūminiu cholecistitu. Sunkiomis gretutinėmis ligomis sergančius pacientus, kuriems diagnozuojamas ūminis cholecistitas, galima gydyti suformuojant perkutaninę cholecistostomą.Metodai. Atliktas retrospektyvinis tyrimas, į kurį įtraukti pacientai, 2008–2017 m. gydyti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Chirurgijos klinikoje. Tiriamiesiems buvo suformuota perkutaninė cholecistostoma. Tirti ir vertinti pacientų demografiniai duomenys, laboratoriniai rodikliai, analizuota ASA klasė, komplikacijos, išeitys, gydymo trukmė ir mirštamumas.Rezultatai. Tyrime dalyvavo 55 pacientai. 47 pacientai (74 %) atitiko ASA III klasę, 10 pacientų (18,5 %) – ASA IV klasę. Suformavus perkutaninę cholecistostomą, pastebėtas statistiškai reikšmingas leukocitų skaičiaus (nuo 14,26±6,61 iki 8,65±5,15) ir C reaktyvinio baltymo koncentracijos (nuo 226,22±106,60 iki 51,91±63,70) sumažėjimas. Vidutinė gydymo trukmė – 13,06 (intervalas 2–68) dienų. Ankstyvas mirštamumas (30 dienų) siekė 13 proc. Mirčių, tiesiogiai susijusių su atlikta procedūra, nefiksuota. 11 pacientų (20,4 %) taikyta planinė cholecistektomija.Išvados. Perkutaninė cholecistostomija yra tinkama alternatyva didelės rizikos pacientams, kuriems diagnozuotas ūminis cholecistitas, gydyti. Šis gydymo metodas gali būti taikomas tiek kaip tarpinis, tiek kaip galutinis gydymo metodas
Stemplės vėžio gydymo rezultatai Nacionaliniame vėžio institute 2008–2017 metais
Get PDFIntroduction. Esophageal carcinoma is the eighth most common cancer, and the sixth most common cause of cancer related deaths worldwide. Despite many advances in diagnosis and treatment, the 5-year survival rate for all patients with esophageal cancer ranges from 15% to 20%. Our aim was to analyze these patients results of operative, conservative and palliative treatment, determine the survival rate at the National Cancer Institute (NCI) since 2008 to 2017. Methods. From 2008 to 2017, 512 patients with esophageal cancer were treated in NCI. Patients received operative, palliative operative treatment, chemoradiotherapy, radiotherapy, chemotherapy or symptomatic treatment. Statistical analysis was performed using STATA 11 statistical software. Results. 512 patients (mean age 61.8 years) were analyzed: 63 women (12.3%) and 449 men (87.7%). 25 patients (4.9%) had I stage cancer, II stage – 74 (14.4%), III stage – 258 (50.4%), IV stage – 155 (30.3%). The prevalent morphology – squamous cell carcinoma – 445 cases (86.9%) and adenocarcinoma – 48 cases (9.4%). There were 75 (14.6%) patients who underwent radical operations and 271 – palliative operations. Chemoradiotherapy was applied in 97 (19.0%) patients, radiotherapy – 81 (15.8%), chemotherapy – 111 (21.7%), symptomatic treatment – 148 (28.9%). After radical operations, the rate of complications was 46.17% and mortality was 10.67%. The most common complication – fistula. Overall survival: 1 y – 33.91%, 5 y – 9.0%. Depending on the type of treatment, 5 y survival: after radical surgery – 26.53%, after chemoradiotherapy – 17.95%, after radiotherapy – 5.36%, after chemotherapy – 1.92%, after symptomatic treatment – 1.92%. Conclusions. In the radical surgical treatment group, the incidence of postoperative complications was 46.17% and mortality rate – 10.67%. In the palliative surgical treatment group, the incidence of postoperative complications was 4.5% and mortality rate – 0.7%. 5 year overall survival rate at the National Cancer Institute was 9.0%. Important influence on survival rate had treatment modality, stage of disease and size of primary tumor.Įvadas. Stemplės vėžys (SV) yra aštunta pagal dažnumą onkologinė liga ir šešta mirties dėl vėžio priežastis pasaulyje. Nepaisant pažangos šią ligą diagnozuojant ir gydant, bendrasis 5-erių metų reliatyvus išgyvenamumas siekia 15–25 proc. Straipsnio tikslas – apžvelgti 2008–2017 m. Nacionaliniame vėžio institute (NVI) gydyto SV atvejų gydymo patirtį, įvertinti operacinio, konservatyvaus ir paliatyvaus gydymo rezultatus, nustatyti ligonių išgyvenamumą. Tyrimo metodika. 2008–2017 m. NVI gydėsi 512 pacientų, sergančių SV. Ligoniams taikytas operacinis, paliatyvus operacinis, chemospindulinis, spindulinis, chemoterapinis ar simptominis gydymas. Statistinė analizė atlikta naudojant STATA 11 statistinę programinę įrangą. Rezultatai. Tirtų pacientų amžiaus vidurkis – 61,8 metai. Iš 512 tiriamųjų 63 buvo moterys (12,3 %), 449 – vyrai (87,7 %). I stadijos vėžiu sirgo 25 (4,9 %), II stadijos vėžiu – 74 (14,4 %), III stadijos vėžiu – 258 (50,4 %), IV stadijos vėžiu – 155 (30,3 %) pacientai. Dažniausia morfologija – plokščialąstelinė karcinoma (445 atvejai, 86,9 %), adenokarcinoma – 48 atvejai (9,4 %). Operuoti radikaliai – 75 (14,6 %), paliatyviai – 271 ligonis. Chemospindulinis gydymas taikytas 97 (19,0 %) ligoniams, spindulinis – 81 (15,8 %), chemoterapinis – 111 (21,7 %), simptominis – 148 (28,9 %). Po radikalių operacijų komplikacijų dažnis – 46,17 proc., mirtingumas – 10,67 proc. Dažniausia komplikacija – fistulė. Bendrasis reliatyvus išgyvenamumas: vienus metus – 33,91 proc., penkerius metus – 9,0 proc. Atsižvelgiant į gydymo rūšį, reliatyvusis 5-erių metų išgyvenamumas po radikalių operacijų siekė 26,53 proc., po chemospindulinio gydymo – 17,95 proc., po radioterapinio gydymo – 5,36 proc., po chemoterapinio gydymo – 1,92 proc., po simptominio gydymo – 1,92 proc. Išvados: Po radikalaus SV operacinio gydymo pooperacinių komplikacijų dažnis siekė 46,17 proc., mirtingumas – 10,67 proc. Po paliatyvaus operacinio gydymo komplikacijų dažnis siekė 4,5 proc., mirtingumas – 0,7 proc. NVI gydytų SV sergančiųjų bendrasis 5-erių metų reliatyvus išgyvenamumas – 9,0 proc. Reikšmingos įtakos išgyvenamumui turėjo taikytas gydymas, diagnozuotos ligos stadija ir pirminio naviko dydis
Hydatid Cyst Migration in Peritoneal Cavity: A Case Report
Get PDFIntroduction. Cystic echinococcosis is a zoonosis caused by the larval stage of Echinococcus granulosus. In most of cases hydatid cysts are found in the liver but in rare cases a migration of the hydatid cyst can occur following rupture of hepatal pericist.Case. A 38 year old female presented with abdominal pain, fatigue, weakness and fever for more than three months. Computed tomography show segment II and IV hepatic per-magna cystic formations with dimensions: No I: 80×60×74 mm and No. II: 70×60×58 mm. Per magna cystic formation in the Douglas space, with dimensions of 93×90×62 mm with clearly expressed mass effect on surrounding organ structures.Discussion. Active hydatid disease may show migration of cysts due to rupture of hepatal pericyst, pressure difference between the anatomic cavities, and by contribution of gravity. Sudden death, anaphylactic shock and dissemination of disease can be seen with cystic content spillage into the peritoneal cavity.Conclusion. Migrated hydatid cysts are very rare parasitic manifestation presenting with symptoms deriving from the neighboring organs. They are diagnosed typically by CT and managed with evacuation of cysts following abdominal exploration. Full abdominal organ ultrasonography, with accent on the liver, should be performed in any case of intraabdominal simple cyst presence
Redakcinė kolegija ir turinys
No full text[text in English and Lithuanian][tekstas anglų ir lietuvių kalbomis