Lietuvos chirurgija
Not a member yet
718 research outputs found
Sort by
Dviskiltis rotacinis odos lopas didesniems kūno defektams padengti: du klinikiniai atvejai
The bi-lobed skin rotational flaps are commonly used mainly to cover facial tissue defects on the nasal tip and dorsal side, also on head areas, where skin and surrounding tissues are tight. Recent literature shows that the bi-lobed flap is used to cover defects in other body areas as well.This report shows two clinical cases where the bi-lobed flap was used to cover large skin and soft tissue defects after the excision of pathologically damaged skin and soft tissue lesions of the popliteal and the chest area. In both cases the recipient areas were adequately covered, and donor sites were closed primarily.Dviskiltis (bi-lobed, bilobed) odos rotacinis lopas yra gana gerai žinomas veido defektams padengti, ypač tose veido vietose, kur didesnis odos ir minkštųjų audinių tempimas. Dažniausiai dviskiltis lopas naudojamas nosies nugarėlės, nosies galiuko ir viršugalvio defektams uždengti. Ilgainiui dviskiltis odos rotacinis lopas vis dažniau pradėtas naudoti ir kitose kūno vietose. Pateikiame du retesnius klinikinius atvejus, kai, atlikus odos ir poodžio patologinių darinių eksciziją pakinklio ir krūtinės ląstos srityse, reikėjo padengti gana didelius odos defektus. Abiem atvejais panaudotas dviskiltis lopas, kuris įgalino pirmine siūle susiūti susidariusius audinių defektus ir donorines vietas
Lietuvos chirurgų asociacijos suvažiavimas 2019 2019 10 11–12 Klaipėda
Statement of purpose“Lietuvos chirurgija” (“Lithuanian Surgery”) is a peer-reviewed journal of the Association of Lithuanian Surgeons, the Lithuanian Association for Wound Care, the Lithuanian Association for Ambulatory Surgery,the Lithuanian Society of Endoscopists, the Lithuanian Society of Cardiothoracic Surgeons, the LithuanianSociety of Coloproctologists, the Lithuanian Society of Vascular Surgeons, the Lithuanian Society for MinimalInvasine Surgery, the Lithuanian Society of Neurosurgeons, the Lithuanian Society of Oncologists, the Lithuanian Society of Pathologists, the Lithuanian Society for Hand Surgery and Hand Rehabilitation, the Lithuanian Society of Traumatologists and Orthopedic Surgeons, the Lithuanian Society of Urologists,the Lithuanian Society of Paediatric Surgery, the Lithuanian Society of Maxillofacial Surgeons, the Lithuanian Society of Vertebrologists, Vilnius Surgical Society, Kaunas Region Surgical Society, Klaipėda Region SurgicalSociety, Šiauliai Region Surgical Society, Panevėžys Region Surgical Society.It has been designed to meet the needfor a rapid spreading of new and important information on the theory and practice of surgery and related sciences. The journal provides a rapid publication of original papers that contribute to knowledge in the fields of clinical surgery, experimental surgery and related sciences.The contributions are accepted in Lithuanian and English. The journal “Lietuvos chirurgija” is an officialperiodical (quarterly) scientific publication of the Lithuanian Republic. Selection of papers for publicationis based on the opinion of highly qualified reviewers who are supporters, consultants or members of the Editorial Board and the International Advisory Board. Gerbiami „Lietuvos chirurgija“ žurnalo skaitytojai,Džiaugiuosi, kad šis žurnalo „Lietuvos chirurgija“ numeris skirtas Lietuvos chirurgų asociacijos suvažiavimui, kuris vyksta 2019 m. spalio 11–12 d. Klaipėdos universitete.Praėjo treji metai nuo ankstesniojo suvažiavimo, vykusio Kaune. Iš gausybės pasauliui tenkančių iššūkių turbūt viena sudėtingiausių užduočių – kaip suvaldyti amžiaus pradžioje prasidėjusią ketvirtąją pramonės revoliuciją. Naujos technologijos ir išradimai fizinį, skaitmeninį ir biologinį pasaulius sujungia žmoniją iš esmės keičiančiais būdais.Tai matoma ir chirurgijoje – šiandien ketvirtoji pramonės revoliucija kuria efektyvią žmogaus ir roboto superkomandą, įgalinančią suteikti ypač kokybišką sveikatos priežiūrą.Sparčiai vystantis medicinos technologijoms, ne mažiau svarbus mokymasis visą gyvenimą.Lietuvos chirurgų asociacijos suvažiavimas, vykstantis kartu su slaugytojų sesijomis, bus puiki galimybė pasidalinti idėjomis, patirtimi ir naujausiais moksliniais tyrimais, pabūti kartu su bendraminčiais ir kolegomis
Tulžies latakų akmenligė: ligos įtarimas, diagnozė, gydymas
Bile duct stones are a quite common (10–18%) complication of gallstone disease or an autonomous condition. New noninvasive diagnostic methods established in the last decades allow to confirm suspected choledocholithiasis with minimal risk of iatrogenic complications.In this literature review we discuss various scores for choledocholithiasis risk degree, different diagnostic investigations and management approaches including timing for invasive procedures.Tulžies latakų akmenys – gana dažna (10–18 %) tulžies pūslės akmenligės komplikacija ar savarankiška patologija. Pastaraisiais dešimtmečiais atsiradę nauji neinvaziniai diagnostikos metodai leidžia patikslinti įtariamą tulžies latakų akmenligės diagnozę minimalizavus jatrogeninių komplikacijų riziką.Šioje literatūros apžvalgoje aptariamos rizikos vertinimo sistemos, leidžiančios apsispręsti dėl papildomų tyrimų tikslingumo, pristatomi įvairūs diagnostiniai metodai, skirtingos gydymo ir tyrimo taktikos, aptariamas gydymo laiko pasirinkimas
Salpingoovarektomija, naudojant Senhance® robotinę sistemą: klinikinis atvejis
[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
A case of salpingoovarectomy using Senhance® robotic system – surgery technic, benefits and results are described in this article.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Straipsnyje aprašoma vienpusės sapingovarektomijos operacija, naudojant Senhance® robotinę sistemą. Aptariama operacijos atlikimo technika, nurodomi privalumai, pateikiami rezultatai
Priešoperacinė reabilitacija abdominalinėje onkologinėje chirurgijoje: naujas paciento paruošimo operacijai standartas?
This paper shortly introduces preoperative rehabilitation as a new technique to prepare the patient for oncological surgery. First results of the clinical trials seem promising, because preoperative rehabilitation may increase the physical capacity of the patient, improve postoperative quality of life and even decrease the postoperative morbidity. Although, it remains unclear if preoperative rehabilitation could be beneficial before every surgery or only in case of major surgery. Therefore, before implication to the daily clinical practice, this new method has to be investigated in well designed clinical trials to determine the indications and to establish the optimized protocol of the preoperative rehabilitation.Straipsnyje trumpai pristatoma nauja paciento paruošimo onkologinei pilvo organų operacijai strategija – priešoperacinė reabilitacija. Pirmieji klinikinių tyrimų rezultatai teikia vilčių, kad, taikant priešoperacinę reabilitaciją, susidedančią iš trijų komponentų: fizinių pratimų, mitybos nepakankamumo korekcijos ir psichologinio paciento paruošimo, galima pagerinti pacientų fizinę būklę, pooperacinę gyvenimo kokybę, net smarkiai sumažinti pooperacinių komplikacijų dažnį. Vis dėlto lieka neaišku, ar priešoperacinė reabilitacija yra tikslinga prieš visas operacijas, ar tik prieš tas operacijas, kurios yra ypač didelės apimties. Todėl, kol minėta metodika galės būti taikoma kasdienėje klinikinėje praktikoje, reikia naujų klinikinių tyrimų. Šie tyrimai turėtų atskleisti, prieš kokias operacijas paciento reabilitacija yra tikslingiausia, taip pat nustatyti, kokia konkreti priešoperacinės reabilitacijos metodika yra efektyviausia
Krūties desmoidas: klinikinis atvejis
Background. Desmoid type fibromatosis of the breast is a rare fibroblastic proliferative disease. It may be sporadic or associated with trauma, Gardner’s syndrome, etc. Desmoid tumour of the breast is a benign, locally aggressive disease. However, it does not metastasize. Case report. We report a case of a 65-year-old woman with right breast desmoid type fibromatosis. Conclusions. Diagnosis of breast desmoid tumour is difficult: clinically and radiologically it may mimic carcinoma. Definitive diagnosis is proved just by histopathological examination results. First choice treatment of breast fibromatosis is a radical surgical excision.Įvadas. Krūties desmoidinio tipo fibromatozė – retai pasitaikanti sporadinė arba su trauma, Gardnerio sindromu ar kitais susirgimais susijusi liga. Nors krūties desmoidas yra gerybinis, jam būdingas agresyvus lokalus augimas, neplintant į atokius audinius. Klinikinis atvejis. Pristatomas 65 metų pacientės, sirgusios dešinės krūties desmoidinio tipo fibromatoze, sėkmingo chirurginio gydymo klinikinis atvejis. Išvados. Krūties desmoido diagnostika sudėtinga, nes tumoras kliniškai ir radiologiškai gali imituoti karcinomą. Galutinė diagnozė patvirtinama tik patologiškai ir histologiškai ištyrus operacinę medžiagą. Pirmojo pasirinkimo gydymas – radikali ekscizija
Transanalinė totalinė mezorektinė ekscizija (TaTME): Klaipėdos universitetinės ligoninės patirtis
Introduction. Colorectal cancer ranks third on the list of the most common cancers. In 1979 R. J. Heald described total mesorectam excision (TME) which became a gold standard for rectal cancer treatment. This operation is performed all over the world open, laparoscopic and robotic. Operating on low and very low rectal cancer, distal bowel mobilisation if often the most difficult part of the operation. Aa a solution to this problem transanal abdominotransanal rectal resection (TATA) and transanal total mesorectal excision (TaTME) were proposed. This article reviews the experience and short-term postoperative outcomes of TaTME performed in Klaipėda University Hospital.Methods. The first stage of surgery was performed with patient placed in the prone jackknife (Kraske) position. Using electrocauthery circular mobilisation of the rectum was performed starting at least 1 cm from the lower edge of the tumour. Up to 10 cm of the rectum was mobilised from below. The second stage was performed with patient in lithotomy position. Laparoscopic TME was performed. For 11 (78.57%) patients hand sown anastomosis was performed and for 1 (7.17%) patient stapler was used. 2 (14.28%) patients underwent the Hartmann’s procedure.Results. In period 2018.03–2019.10 TaTME was performed for 14 patients. The medium tumour high counting from dentate line was 2.54 (±1.28). 13 out of 14 patients were operated from 8 to 12 weeks after chemoradiotherapy. All (100%) rectal resections were radical (R0). On average 11.43 (±3.78) lymphnodes were harvested. 5 (35.71%) patients had complications after surgery.Conclusions. TaTME performed at Klaipėda University Hospital is effective operation for rectal cancer treatment.Įvadas. Kolorektalinis vėžys yra trečias pagal dažnį navikinis susirgimas pasaulyje. Vadinamasis auksinis standartas tiesiosios žarnos vėžiui gydyti – 1979 m. R. J. Healdo aprašyta totalinė mezorektinė ekscizija (TME). Šiandien ekscizija sėkmingai atliekama visame pasaulyje tiek atviros operacijos metu, tiek operuojant laparoskopiškai, tiek pasitelkus robotą. Operuojant žemos lokalizacijos tiesiosios žarnos navikus, sunkiausia operacijos dalis – distalinė žarnos mobilizacija. Šiai problemai spręsti rekomenduojama transanalinė abdomino-transanalinė tiesiosios žarnos rezekcija (TATA) ir transanalinė totalinė mezorektinė ekscizija (TaTME). Straipsnyje apžvelgta Klaipėdos universitetinės ligoninės patirtis ir artimieji pooperaciniai rezultatai, atliekant TaTME.Metodai. Pirmasis operacijos etapas atliktas pacientą paguldžius į prone jackknife (Kraske) padėtį. Tiesioji žarna cirkuliariai elektrokoaguliuojant išdalyta, pradedant bent 1 cm nuo apatinio naviko krašto. Mobilizuota iki 10 cm tiesiosios žarnos iš apačios. Antrasis operacijos etapas – pacientas guldomas į litotomijos padėtį. Laparoskopiškai atliekama TME. 11 pacientų (78,57 %) anastomozės suformuotos pavienėmis siūlėmis, vienam pacientui (7,17 %) anastomozei formuoti naudotas cirkuliarus EEA aparatas, dviem pacientams (14,28 %) atlikta Hartmanno tipo operacija – suformuota kolostoma.Rezultatai. Nuo 2018 m. kovo mėn. iki 2019 m. spalio mėn. operuota 14 ligonių, kuriems atlikta TaTME. Vidutinis naviko aukštis nuo dantytosios linijos – 2,54 (±1,28). 13 iš 14 pacientų operuoti praėjus 8–12 sav. po chemospindulinio gydymo. Vienam pacientui chemospindulinis gydymas nebuvo taikytas. Visos tiesiosios žarnos rezekcijos (100 %) atliktos radikaliai (R0). Vidutiniškai pašalinta 11,43 (±3,78) limfmazgių. Komplikacijų pastebėta 5 pacientams (35,71 %).Išvados. Mūsų patirtis rodo, kad TaTME yra efektyvus ir saugus žemos ir labai žemos lokalizacijos tiesiosios žarnos navikų gydymo metodas
Robotinė cholecistektomija: pirmosios operacijos Baltijos šalyse
In this retrospective study we report the first series of robotic cholecystectomies in Baltic countries. From Nov 2018 to Feb 2019, 13 robotic cholecystectomies were performed in Klaipėda University Hospital using the Senhance (TransEnterix) robotic system. Patients were diagnosed with symptomatic gallstone disease and had no life-threatening co-morbidities. We retrospectively investigated patient demographics and pre-, peri- and postoperative data. Five male and eight female patients were included in this study (n = 13). Mean age was 46 years (range 26–72); mean BMI was 26.7 kg/m² (range 21.1–37.7). Mean docking time was 18 min (range 8–27), and mean operative time was 85 min (range, 70–150). There were no conversions to standard laparoscopy or open surgery. There were no intra-operative complications. There was one post-operative bleeding from the gallbladder bed and subhepatic hematoma, successfully treated by laparoscopy. This study demonstrates the feasibility of robotic surgery in performing minimally invasive cholecystectomies.Straipsnyje aptariami pirmieji Baltijos šalyse robotinės cholecistektomijos rezultatai. Operacijos atliktos Klaipėdos universitetinėje ligoninėje nuo 2018 m. lapkričio mėn. iki 2019 m. vasario mėn., naudojant Senhance (TransEnterix) robotinę sistemą. Tiriamieji sirgo simptomine tulžies pūslės akmenlige, sunkių gretutinių susirgimų neturėjo.
Atliekant tyrimą, retrospektyviai įvertinti pacientų demografiniai duomenys, operaciniai ir pooperaciniai rezultatai. Tyrime dalyvavo 13 pacientų: penki vyrai ir aštuonios moterys. Pacientų amžiaus vidurkis – 46 metai (26–72 m.), KMI vidurkis – 26,7 kg/m² (21,1–37,7 kg/m²). Paruošti operacijai robotinę sistemą vidutiniškai užtruko 18 min. (8–27 min.). Robotinė cholecistektomija (kartu su pasiruošimu) vidutiniškai truko 85 min. (70–150 min.). Konversijų į laparoskopinę ar atvirą operaciją nebuvo. Operacinių komplikacijų nefiksuota. Vienam pacientui po operacijos pastebėta kraujavimo iš tulžies pūslės guolio požymių ir subhepatinė hematoma, tačiau pacientas sėkmingai pagydytas relaparoskopijos metu.
Straipsnyje aptariami tyrimo duomenys atskleidžia robotinės chirurgijos galimybes tulžies pūslės akmenligei gydyti