Lietuvos chirurgija
Not a member yet
718 research outputs found
Sort by
Saugi liposukcija: klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga
Get PDFIntroduction. Liposuction is one of the most popular aesthetic surgical procedures. Liposuction is associated with weight loss, but the primary significance of this operation is body lines contouring. According to US plastic surgery statistics for 2018, liposuction surgery was ranked in the top five of cosmetic surgical procedures, and the most common area of suction in the body was the abdomen. One of the most difficult complications after this procedure is perforation of the small or large intestine, with a frequency of 0.014%. In order to avoid this complication, a comprehensive pre-operative, post-operative examination of the patient and ensuring the safety of the operation are important. We presenting a complicated clinical case of liposuction and literature review. Presentation of case report. In July 2019, a 49-year-old patient underwent surgery by plastic surgeons. Abdominal liposuction surgery was performed. On the first postoperative day, the patient complained of diffuse abdominal pain (VAS 7–8 points), but there were no clinical signs of peritonitis. The patient underwent urgent surgery following the development of a clinical picture of sepsis and peritonitis due to tomography. The operation started with diagnostic laparoscopy. On the left side of the abdominal wall, 4–5 mm abdominal wall defects were observed, and the intestinal cavity was rich in intestinal contents. No obvious injuries to the small intestine, colon or other abdominal organs were observed during laparoscopy. Therefore, a laparotomy was performed, during which two perforations of the small intestine were found and sutured. The postoperative period was smooth, with the patient discharged home after 11 bed days. Conclusions. Intestinal perforation after liposuction is a rare but dangerous complication. Although bowel injury is one of the most severe complications. Prevention is possible starting with a detailed clinical examination of the patient in the preoperative period. The postoperative period should be particularly important in light of the patient’s complaints and clinical symptoms. The presented clinical case shows what a complication of abdominal liposuction can be threatening and how important its early diagnosis and vigilance are.Įvadas. Riebalų nusiurbimo operacija, arba liposukcija, yra viena iš populiariausių estetinių chirurginių procedūrų. Ši procedūra neretai sietina su kūno svorio mažinimu, tačiau pirminė operacijos reikšmė – kūno linijų kontūravimas. 2018 m. JAV plastinės chirurgijos statistiniais duomenimis, liposukcijos operacijos patenka į populiariausių kosmetinių chirurginių procedūrų penketuką, o riebalai dažniausiai siurbiami nuo pilvo srities. Viena iš galimų sunkiausių komplikacijų po šios procedūros yra plonosios ar gaubtinės žarnos perforacija (komplikacijų dažnis siekia 0,014 proc.). Siekiant šios komplikacijos išvengti, svarbu ne tik užtikrinti operacijos saugumą, bet ir visapusiškai ištirti pacientą prieš operaciją bei stebėti atlikus operaciją. Straipsnyje pristatomas komplikuotos liposukcijos – plonosios žarnos perforacijos – klinikinis atvejis ir pateikiama analizuojamos srities literatūros apžvalga. Klinikinis atvejis. 2019 m. liepos mėn. plastinės chirurgijos gydytojai operavo 49 m. pacientę. Atlikta juosmens ir pilvo srities riebalų nusiurbimo operacija. Pirmą pooperacinę parą pacientė skundėsi difuziniu pilvo skausmu (VAS 7–8 balai), tačiau kliniškai peritonito požymių nebuvo pastebėta. Vėliau išryškėjo specifinis sepsio klinikinis vaizdas ir, kompiuterine tomografija nustačius peritonitą, pacientė skubiai operuota. Operacija pradėta nuo diagnostinės laparoskopijos. Kairėje pilvo sienos pusėje buvo matyti 4–5 mm pilvo sienos defektų, pilvo ertmėje buvo gausu žarnų turinio. Akivaizdžių plonosios ar gaubtinės žarnos ar kitų pilvo ertmės organų sužalojimų laparoskopijos metu nepastebėta, todėl atlikta laparotomija, kurios metu rastos dvi perforacinės plonosios žarnos angos, jos užsiūtos. Pooperacinis laikotarpis buvo sklandus, po 11 lovadienių pacientė išleista iš ligoninės. Išvados. Žarnų perforacija po liposukcijos yra reta, tačiau grėsminga komplikacija. Žarnos pažeidimas yra viena iš sunkiausių komplikacijų, tačiau prevencija įmanoma. Pirmiausia, būtina detaliai kliniškai ištirti pacientą prieš atliekant operaciją. Pooperaciniu laikotarpiu ypač svarbu atsižvelgti į paciento nusiskundimus ir klinikinius simptomus. Aptartas klinikinis atvejis iliustruoja, kokia grėsminga gali būti pilvo liposukcijos komplikacija ir koks svarbus yra gydytojo budrumas bei ankstyvoji komplikacijos diagnostika
e-TEP retroraumeninė pilvo sienos išvaržos plastika: chirurginė technika, artimiausia idealiajai
No full textIntroduction. Ventral hernia represents a problem for the surgeon and patients alike. eTEP repair is a technique that is minimally invasive, provides lower overall complication rates, decreased wound complications and the recurrence rates and shortens the length of stay in the hospital. Case. We present a case of a 48 year old patient who was admitted to our hospital for elective treatment of recurrent umbilical hernia. The patient had umbilical hernia repair 4 years ago, suture repair without mesh placement was performed according to the information given by the patient. On inspection there is visible supraumbillical scar, 12 cm in length with hernia bulging under the scar which is partially reducible on pressure. Discussion. The eTEP technique is closest to ideal because the abdominal cavity is not penetrated, is lessening the risk of visceral lesions and trocar site hernias, allows local or regional anesthesia, gives unsurpassed views of inguinal region and hernias and reproduces the technique of Rives-Stoppa. In favor to overcome the limitations deriving from the limited surgical field and restricted port set up, this technique has been modified based on the normal anatomy of the abdominal wall naming it dependently of the extension of the dissection and the location of the hernia. Conclusion. The extended-TEP (e-TEP) technique is based on the anatomical principle that the extraperitoneal space can be reached from almost anywhere in the anterior abdominal wall. It provides the most of the benefits for the patients but also requires great surgical skill and understanding of the anatomy of the anterior abdominal wall
Pooperacinių pilvo sienos išvaržų operacinio gydymo, fiksuojant sintetinį tinklelį ir jo nefiksuojant, palyginimas: literatūros apžvalga
Get PDFObjective. Review articles with postoperative abdominal wall repair without mesh suturing (sutureless hernioplasty). Methods. A systematic search of the literature published from 01/01/2004 to 31/12/2018 was performed using Medline, PubMed and the Cochrane Library databases. The search was performed using the keywords: postoperative hernia, incisional hernia, mesh hernioplasty, sutureless repair, sutureless hernioplasty, sutureless herniotomy. Results. For the present analysis 5 publications were identified. The quality of each study was assessed. The information about operative methods, main results, conclusions and recommendations was collected. Conclusions. According to the results and conclusions of reviewed articles, it can be stated that postoperative abdominal wall hernia repair without mesh suturing is a safe and can improve postoperative results, but there is insufficient evidence to determine if it is associated with better outcomes than hernioplasty with mesh fixation. Further clinical studies are needed to clarify whether this method is clinically important.Tikslas. Apžvelgti mokslinius straipsnius, kuriuose nagrinėjama pooperacinių pilvo sienos išvaržų plastika, atliekama naudojant tinklelį, jo neprisiuvant. Metodai. Atlikta mokslinių straipsnių, publikuotų nuo 2004-01-01 iki 2018-12-31, paieška MEDLINE, PubMed ir Cochrain Library duomenų bazėse. Paieškai naudoti reikšminiai žodžiai: postoperative hernia, incisional hernia, mesh hernioplasty, sutureless repair, sutureless hernioplasty, sutureless herniotomy. Rezultatai. Į sisteminę apžvalgą įtraukti penki straipsniai. Pateikiami atliktų operacijų metodai, pagrindiniai rezultatai, išvados ir rekomendacijos. Išvados. Remiantis publikuotų straipsnių rezultatais ir išvadomis, galima teigti, kad pooperacinių pilvo sienos išvaržų operavimas naudojant tinklelį, jo neprisiuvant, yra saugus metodas, galintis pagerinti pooperacinius rezultatus. Vis dėlto patirtimi grįstos medicinos įrodymai nėra pakankami. Iki šiol nėra atlikta perspektyviųjų randomizuotų tyrimų, lyginančių „sublay“ operacijas fiksuojant sintetinį tinklelį jį prisiuvant ir jo nefiksuojant
Kineziterapijos taikymas nudegimų traumos ūmiuoju ir chirurginio gydymo laikotarpiais: literatūros apžvalga
Get PDFPeople recovering from burn injury experience a wide range of challenges throughout their recovery. Currently, the survival is not the only important issue in the treatment of burns. As the advancement and amelioration in burn treatment have improved significantly, the patients’ recovery and abilities to return to their pre-burn functional status are of equal importance as well. The results of recent scientific literature review (Kazis et al.) demonstrate that 28% of burn survivors never return to any form of employment and only 37% of burn survivors regain the fullness of previous employment. Physical therapy is a critical, though painful, component of burn rehabilitation therapy and includes a variety of physiotherapy treatment methods such as exercise therapy, cardiopulmonary training, joint mobilization, positioning, splint adjustment, etc. The application of physiotherapy after burn injury was found to improve physical capacity, muscle strength, body composition, and quality of life. The use of early physiotherapy is also recommended in patients treated in the intensive care unit
Žarnyno mikroorganizmų įtaka jungties nesandarumui po storosios žarnos operacijų
Get PDFIntroduction. One of the most common and serious complications of near-postoperative surgery after colon resection with anastomosis is intestinal leakage with a frequency of 1 to 24%. Therefore, it is very important to evaluate the factors that may determine the development of this complication. One of the etiological factors behind the development of this complication is the intestinal microbiota, which is playing an increasingly important role in this process. Nevertheless, there is still a lack of comprehensive clinical evidence on the influence of the intestinal microbiota on postoperative complications such as anastomotic leakage. Purpose. To evaluate the influence of intestinal microorganisms on anastomotic leakage after elective intestines surgery. Methods. A prospective study was performed at the Lithuanian University of Health Sciences Hospital, Kaunas Clinics, Clinic of Surgery. There were included patients who underwent colon surgery (right hemicolectomy, left hemicolectomy, sigmoid resection and closure of ileostomy). Intestinal mucosal biopsy performed before restoring intestinal integrity and sent for microbiological and antibiotic examination. Patients were also observed postoperatively for anastomotic leakage. Results. The majority of patients were treated for colon cancer – 46 (92.0%). In 19 patients crop (38.0%) grown one microorganism, in 12 (24.0%) – 2 microorganisms, in 5 (10.0%) – 3 microorganisms, in 1 (2.0%) – 4 types of bacteria. In the most of the crops were observed growth by E. coli – 30 (60.0%), Enterococcus spp. – 12 (24.0%), Bacteroides spp. – 4 (8.0%), Klebsiella oxytoca – 2 (4.0%), Beta hemolytic streptococcus – 2 (4.0%) patients. Citrobacter fundii, Citrobacter brakii, Parabacteroides distasonis, Proteus mirabilis, Klebsiella pneumoniae, Enterobacteriaceae daacea grew only in 1 (2.0%) patients crop. Postoperative anastomotic leakage diagnosed in 2 (4.0%) patients. Conclusions. The major microorganisms that grown were E. coli. Due to the small sample, tendency can not be predicted, but microorganisms that promote small blood vessels thrombosis may be one of the factors that cause anastomotic leakage.Įžanga. Po rezekcinių storosios žarnos operacijų, kai formuojama jungtis, viena iš dažniausių ir pavojingiausių artimojo pooperacinio laikotarpio komplikacijų yra žarnų jungties nesandarumas (dažnis – 1–24 proc.), todėl labai svarbu įvertinti veiksnius, galinčius lemti šios komplikacijos vystymąsi. Vienas iš etiologinių veiksnių šiai komplikacijai išsivystyti yra žarnyno mikrobiota. Pastaraisiais metais jai skiriama vis daugiau dėmesio, tačiau vis dar trūksta išsamių klinikinių tyrimų apie žarnyno mikrobiotos įtaką pooperaciniam žarnų jungties nesandarumui. Tikslas. Įvertinti žarnyno mikroorganizmų įtaką jungčių nesandarumui po planinių žarnų operacijų. Metodika. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos (LSMUL KK) Chirurgijos klinikoje atliktas perspektyvusis tyrimas. Atrinkti pacientai, kuriems atliktos storosios žarnos operacijos: dešinioji hemikolektomija, kairioji hemikolektomija, riestinės žarnos rezekcija ir ileostomos uždarymas. Tyrimo dalyviams, prieš atkuriant žarnyno vientisumą, paimti žarnos gleivinės bioptatai, jie išsiųsti mikrobiologiniams tyrimams ir antibiotikogramai atlikti. Pacientai stebėti ir po operacijos, vertintas jungties nesandarumas. Rezultatai. Didžioji dalis pacientų stacionarizuoti ir operuoti dėl storosios žarnos vėžio (46 pacientai, 92,0 %). Devyniolikai pacientų (38,0 %) išauginta viena bakterija, dviem pacientams (24,0 %) – dvi, penkiems (10,0 %) – trys, vienam (2,0 %) – keturios skirtingos bakterijos. Didžiojoje dalyje išaugintų pasėlių rasta E. coli bakterija (30 pacientų, 60,0 %), dvylikai pacientų (24,0 %) – Enterococcus spp., 4 (8,0 %) – Bacteroides spp., dviem (4,0 %) – Klebsiella oxytoca, dviem (4,0 %) – Beta hemolitinis streptokokas. Vienam pacientui (2,0 %) išauginta: Citrobacter fundii, Citrobacter brakii, Parabacteroides distasonis, Proteus mirabilis, Klebsiella pneumoniae, Enterobacteriaceae daacea. Ankstyvasis jungties nesandarumas nustatytas dviem atvejais (4,0 %). Išvados. Dažniausiai nustatyta E. coli bakterija. Dėl nedidelės tyrimo apimties negalima numatyti tolesnių tendencijų, tačiau mikroorganizmai, skatinantys smulkiųjų kraujagyslių trombozę, gali būti vienas iš veiksnių, lemiančių jungties nesandarumą
Fakultetinės chirurgijos katedros įsteigimo Kauno Vytauto Didžiojo universitete 80-metį pasitinkant: istorinė Fakultetinės chirurgijos katedros ir klinikos Kaune apžvalga
Get PDFDepartment of Faculty Surgery in Kaunas was established in 1940 in Vytautas Magnus University. At that time the Dean of Medical Faculty and temporary chief of Surgery Department professor Vladas Lašas reorganized it by splitting and establishing two surgical departments – so called Faculty and Hospital Surgery. The Department has been renamed several times in subsequent years: until 1982 it continued to be Department of Faculty Surgery, in 1982–1992 was renamed to 2nd Surgery Department, in 1992–1998 carried the name of 2nd Surgery Clinic. This article offers an overview about prominent surgeons, who educated further generation of surgeons and created academic surgery, such as prof. V. Kanauka, prof. V. Lašas, A. Stropus, assoc. prof. J. Jaržemskas, assoc. prof. J. Karaliūnas, assoc. prof. J. Platūkis, prof. V. Zykas, prof. D. Venskutonis, also their collaborators and successors. The overview of academic, scientific progress as well as major contribution in the development of proctology in Lithuania is presented and includes the period until 1998 when Department underwent further reorganization by establishing new Department of General Surgery.akultetinės chirurgijos katedra buvo įsteigta 1940 m. Vytauto Didžiojo universitete Kaune. Ši katedra įkurta Medicinos fakulteto dekanui ir laikinajam Chirurgijos katedros vedėjui prof. Vladui Lašui reorganizavus tuo metu buvusią Chirurgijos katedrą į dvi atskiras – Fakultetinės chirurgijos ir Hospitalinės chirurgijos – katedras. Ilgainiui katedra keitė savo pavadinimus: iki 1982 m. (su pertrūkiais karo metu) ji išliko Fakultetinės chirurgijos katedra, 1982–1992 m. vadinosi II chirurgijos katedra, 1992–1998 – II chirurgijos klinika.
Straipsnyje apžvelgtos Fakultetinės chirurgijos katedros ištakos Nepriklausomoje Lietuvoje ir pirmieji akademinės chirurgijos kūrėjai, šiandienos chirurgų mokytojai ir asmenybės: prof. V. Kanauka, prof. V. Lašas, A. Stropus, taip pat katedros ir klinikos vadovai: doc. J. Jaržemskas, doc. J. Karaliūnas, doc. J. Platūkis, prof. V. Zykas, prof. D. Venskutonis bei jų kolegos ir mokiniai. Apžvelgiama Fakultetinės chirurgijos katedros akademinė ir mokslinė raida bei indėlis Lietuvoje plėtojant proktologiją, nušviečiamas laikotarpis iki 1998 m., kai, vykdant chirurgijos katedrų ir klinikų reorganizaciją, tuometiniame Kauno medicinos universitete įkurta Bendrosios chirurgijos klinika
Kolostomų uždarymo operacijų artimieji rezultatai
Get PDFIntroduction. Colostomies are most often formed for patients diagnosed with colorectal malignancies. If colostomy is not permanent it could be closed after a certain period of time. Postoperative complications may include anastomotic leakage, ileus and wound infection. Purpose. To review the outcomes of colostomy closure during a short term follow-up period. Methods. A retrospective analysis of data form patients who underwent a colostomy closure surgery at the Section of the Surgery Department LSMU KK between 2012 through 2017 was carried out. The variables analysed were: age, characteristics of complications, number of hospitalisation days, reasons why the colostomy was formed, whether neoadjuvant treatment was given, timing before colostomy closure, whether resection was performed, type of resection, type of anastomosis, duration of surgery and characteristics of post operative period. Statistical data was analysed using Microsoft Excel program. Results. Medical records of 88 patients were analysed. The mean age of the patients was 56±1.6 (from 22 to 84). Surgeries performed because of the following reasons: sigmoid bowel cancer – 35 (39.8%), colon cancer – 11 (12.5%), large intestine diverticulosis – 20 (22.7%), abdominal trauma following car accident – 13 (14.8%), iatrogenic sigmoid bowel perforation after colonoscopy – 4 (4.6%), Crohn’s disease – 1 (1.1%), paraproctitis and ischiorectal abscess – 2 (2.3%), ischaemic colitis – 1 (1.1%), megacolon – 1 (1.1%). Colostomies were closed in average after 10.13±2.14 months. Segmental resection was performed for 31 (36.5%) and marginal resection for 54 (63.5%) patients. The mean duration of colostomy closure surgery was 154.56±6.48 min. The mean duration of hospitalization was 9.43±0.62 days. 69 (78.1%) patients experienced a good postoperative recovery. The mean length of hospitalisation for these patients was 7.78±2.42 days. 19 patients (21.9%) experienced post operative complications, which is why their mean length of hospitalization was 15.05±9.58. Post operative complications were: irregular heartbeat 4 (4.5%), seroma and hematoma 5 (5.7%), ileus 1 (1.1%), nausea 1 (1.1%), intestinal bleeding 1 (1.1%), anastomotic leakage 1 (1.1%), abdominal pain 1 (1.1%), fever 4 (4.5%), vesicorectal fistula formation 1 (1.1%). 2 (2.3%) reoperations were performed. One relaparotomy was performed due to anastomotic leakage and one due to ileus. No deaths were recorded. Conclusions. 1. Colostomies were closed in average after 10.13±2.14 months. 2. After colostomy closure 69 (78.1%) patients experienced a post operative recovery without complications. 3. Complications that most often occurred during post operative period were: fever 4 (4.5%), irregular heartbeat 4 (4.5%), seroma and hematoma 5 (5.7%).Įvadas. Kolostomos dažniausiai formuojamos pacientams, kuriems nustatomos piktybinės kilmės kolorektalinės ligos. Praėjus tam tikram laikui, jei kolostoma yra ne nuolatinė, ji yra uždaroma. Pooperaciniu laikotarpiu gali pasireikšti komplikacijų: jungties nesandarumas, žarnų nepraeinamumas ar žaizdos infekcija. Tikslas – apžvelgti kolostomų uždarymo artimuosius rezultatus. Metodika. Atlikta retrospektyvi 2012–2017 m. LSMU KK Chirurgijos skyriuje dėl kolostomos uždarymo operuotų pacientų duomenų analizė. Analizuotos amžiaus grupės, komplikacijų ypatybės, lovadienių skaičius, kolostomos suformavimo priežastys. Gilintasi, ar prieš operaciją buvo taikytas neoadjuvantinis gydymas, nustatytas laikas iki kolostomos uždarymo. Nagrinėta, ar atlikta rezekcija, analizuotas jos tipas, jungties rūšis, operacijos trukmė ir pooperacinio laikotarpio eiga. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant Microsoft Excel programą. Rezultatai. Išanalizuotos 88 pacientų ligos istorijos. Pacientų amžiaus vidurkis – 56±1,6 metai (nuo 22 iki 84 m.). Pacientai operuoti dėl: riestinės žarnos vėžio (35 pacientai, 39,8 %), tiesiosios žarnos vėžio (11 pacientų, 12,5 %), storosios žarnos divertikuliozės (20 pacientų, 22,7 %), pilvo traumos po eismo įvykių (13 pacientų, 14,8 %), jatrogeninės riestinės žarnos perforacijos po kolonoskopijos (4 pacientai, 4,6 %), Krono ligos (1 pacientas, 1,1 %), paraproktito ir ischiorektalinio absceso (2 pacientai, 2,3 %), išeminio kolito (1 pacientas, 1,1 %), megakolono (1 pacientas, 1,1 %). Prieš suformuojant kolostomą atliktos šios operacijos: riestinės žarnos rezekcija (69 pacientams, 78,4 %), riestinės ir tiesiosios žarnos rezekcijos (19 pacientų, 21,6 %). Kolostomos buvo uždarytos po operacijos praėjus vidutiniškai 10,13±2,14 mėnesių. Segmento rezekcija atlikta 31 pacientui (36,5 %), kraštinė rezekcija – 54 pacientams (63,5 %). Kolostomų uždarymo operacijos trukmė – vidutiniškai 154,56±6,48 min. Bendras pacientų hospitalizacijos trukmės vidurkis – 9,43±0,62 dienos.
Pooperacinis laikotarpis 69 pacientams (78,1 %) buvo sklandus. Šių pacientų vidutinė hospitalizacijos trukmė – 7,78±2,42 dienos. 19 pacientų (21,9 %) pooperacinė eiga buvo komplikuota (šių pacientų vidutinė hospitalizacijos trukmė – 15,05±9,58 dienų). Nesklandi pooperacinė eiga pasireiškė: širdies ritmo sutrikimu (4 pacientams, 4,5 %), seroma ir hematoma (5 pacientams, 5,7 %), žarnų nepraeinamumu (1 pacientui, 1,1 %), pykinimu (1 pacientui, 1,1 %), kraujavimu iš žarnyno (1 pacientui, 1,1 %), jungties nesandarumu (1 pacientui, 1,1 %), pilvo skausmais (1 pacientui, 1,1 %), karščiavimu (4 pacientams, 4,5 %). Vienam pacientui (1,1 %) susiformavo vesikorektalinė fistulė. Atliktos dvi (2,3 %) reoperacijos. Vienam pacientui atlikta relaparotomija dėl jungties nesandarumo, dar vienam – dėl žarnų nepraeinamumo. Mirčių nebuvo. Išvados: 1. Kolostoma uždaryta po operacijos praėjus vidutiniškai 10,13±2,14 mėnesių. 2. Po kolostomos uždarymo sklandi operacijos pooperacinė eiga fiksuota 69 pacientams (78,1 %). 3. Dažniausios po operacijos pasireiškusios komplikacijos: karščiavimas (4 pacientams, 4,5 %), širdies ritmo sutrikimas (4 pacientams, 4,5 %), seroma ir hematoma (5 pacientams, 5,7 %). 4. Komplikacijų dažnis, atsižvelgiant į specializuotų (gydytojų koloproktologų) ir nespecializuotų chirurgų atliktas operacijas, reikšmingai nesiskyrė
Robotinė kolorektinė chirurgija naudojant Senhance® robotinę sistemą: vieno centro 13 pirmųjų operacijų patirtis
Get PDF[full article, abstract in English; abstract in Lithuanian]
Until recently, robotic surgery has been associated only with da Vinci robotic system. A novel Senhance® robotic system (TransEnterix Surgical Inc., Morrisville, NC, USA) has been introduced almost 5 years ago. Published reports on experience in colorectal surgery using this robotic platform is very limited. We present a prospective analysis of first 13 robotic colorectal surgeries in Klaipėda University Hospital, Klaipėda, Lithuania. 13 patients underwent various colorectal resections: 10 for colorectal cancer and 3 for colonic polyps. 7 were men and 6 women, age range 32–77 years, on an average 56 years. Among 10 patients with colorectal cancer, 3 had stage I, 3 stage II, 3 stage III and 1 stage IV colorectal cancer. 2 patients were operated for unremovable ascending colon adenomas and 1 underwent prophylactic subtotal colectomy with ileorectal anastomisis for familial adenomatous polyposis. Complication occurred in 1 case (7.7%). This patient underwent robotic abdominoperineal resection for low rectal cancer, developed postoperative bleeding from perineal wound on day 7 and had to be taken to operative room for oversuturing the bleeding vessel. Operative time was on an average 3 hours 50 minutes, ranging from 2 hours and 55 minutes to 6 hours and 10 minutes. In-hospital stay ranged from 5 to 16 days, on an average 7 days.
Conclusion. Our experience with different types of robotic colorectal resections allows us to state that Senhance® robotic system is feasible and safe for colorectal surgery, and wider implementation of this system in our specialty worldwide is simply a question of time.[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]
Dar visai neseniai robotinė chirurgija buvo asocijuojama tik su da Vinci robotine sistema. Beveik prieš penkerius metus įdiegta Senhance® robotinė sistema (TransEnterix Surgical Inc., Morrisville, NC, USA). Kol kas yra labai nedaug mokslinių duomenų apie šios robotinės sistemos panaudojimą kolorektinėje chirurgijoje.
Šiuo straipsniu pristatoma Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atliktų pirmųjų 13 įvairių kolorektinių operacijų, naudojant Senhance® robotinę sistemą, perspektyvioji analizė. Iš 13 operuotų pacientų dešimt buvo operuoti dėl storosios žarnos vėžio, trys – dėl storosios žarnos polipų. Operuoti septyni vyrai ir šešiosmoterys, jų amžius – 32–77 m. (amžiaus vidurkis – 56 m.). Iš 10 pacientų, operuotų dėl storosios žarnos vėžio, trys pacientai sirgo I stadijos vėžiu, trys – II stadijos vėžiu, trys – III stadijos vėžiu, vienas – IV stadijosvėžiu. Du pacientai operuoti dėl endoskopiškai nepašalinamų kylančiosios gaubtinės storosios žarnos dalies adenomų, vienam atlikta subtotalinė kolektomija su ileorektostomija dėl šeiminės adenominės polipozės. Komplikavosi vienos pacientės (7,7 %) pooperacinė eiga. Šiai pacientei septintą pooperacinę parą pradėjo kraujuoti iš tarpvietės pjūvio, todėl operacinėje persiūta kraujuojanti kraujagyslė. Vidutinė operacijų trukmė – 3 val. ir 50 min., t. y. nuo 2 val. ir 55 min. iki 6 val. ir 10 min. Hospitalizacijos trukmė – nuo 5 iki 16 dienų (vidutiniškai – 7 dienos).
Išvada. Įgyta patirtis, atlikus įvairių robotinių kolorektinių operacijų, leidžia teigti, kad Senhance® robotinė sistema yra saugi ir tinka kolorektinei chirurgijai. Platesnis šios robotinės sistemos pritaikymas chirurgijoje visame pasaulyje, galima manyti, yra tik laiko klausimas