Lietuvos chirurgija
Not a member yet
718 research outputs found
Sort by
Pirmoji minimaliai invazinės skrandžio vėžio chirurgijos patirtis Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose ir Nacionaliniame vėžio institute: klinikinių atvejų serija ir literatūros apžvalga
Get PDFBackground. Gastric cancer remains one of the most common cancers in Lithuania and Worldwide. Surgical treatment is the only potentially curative treatment option for it. Historically open gastrectomy was considered as the gold standard approach. Although, the development of minimally invasive surgery and accumulation of the clinical data has led to the adoption of minimally invasive gastrectomy. Clinical cases. We present a series of 8 clinical cases who underwent minimally invasive surgery for early or locally advanced gastric cancer in Vilnius University Hospital Santaros Klinikos and the National Cancer Institute. Discussion. Large scale randomized controlled trials in Asia have proved that laparoscopic surgery is safe and oncologically effective for clinical stage I distal gastric cancer. The increasing amount of data supports the safety of minimally invasive gastrectomy for advanced or proximal gastric cancer. Most of the trials performed in Asia confirmed, that laparoscopic gastrectomy has some advantages, including: decreased blood loss, decreased postoperative pain, and morbidity. Recent randomized controlled trials of Western countries proved the safety of laparoscopic gastrectomy and the comparable 1-year long-term outcomes. Although, they failed to show improved recovery after minimally invasive surgery. Currently, there is sufficient evidence to adopt minimally invasive gastrectomy for gastric cancer into routine clinical practice in Lithuania. Conclusions. The first experience of minimally invasive gastric cancer surgery in Vilnius University Hospital Santaros Klinikos and the National Cancer Institute was successful. All gastrectomies were radical, and without major postoperative complications.Įvadas. Skrandžio vėžys išlieka aktuali onkologinė problema Lietuvoje ir pasaulyje. Chirurginis gydymas – galimai vienintelis pasveikti leidžiantis gydymo metodas. Ilgą laiką chirurginio gydymo standartu buvo laikomos atvirosios operacijos. Vis labiau tobulėjant minimaliai invazyviai chirurgijai, susidomėta galimybe šį metodą taikyti skrandžio vėžiui gydyti. Klinikiniai atvejai. Pristatomi 8 klinikiniai atvejai pacientų, kurie dėl ankstyvojo ar pažengusio skrandžio vėžio buvo operuoti minimaliai invaziniu būdu Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose ir Nacionaliniame vėžio institute. Diskusija. Didelių imčių randomizuoti kontroliniai tyrimai, atlikti Azijos šalyse, įrodė, kad laparoskopinė skrandžio vėžio chirurgija yra saugi ir onkologiškai efektyvi, kai operuojamas kliniškai I stadijos distalinės dalies skrandžio vėžys. Daugėja įrodymų apie onkologinį saugumą, atliekant gastrektomiją ar operuojant pažengusį skrandžio vėžį. Dauguma Azijoje atliktų tyrimų nurodo, kad laparoskopinė skrandžio vėžio chirurgija išsiskiria minimaliai invazinei chirurgijai būdingais pranašumais: mažesniu skausmu po operacijos, mažesniu pooperacinių komplikacijų dažniu, mažesniu nukraujavimu operacijos metu. Neseniai pasirodė pirmieji randomizuoti kontroliniai Vakarų populiacijos tyrimai, kuriais įrodyta, jog laparoskopinė skrandžio vėžio chirurgija yra saugi, o vienų metų atokieji gydymo rezultatai yra vienodi. Vis dėlto vakarietiškosios studijos nepagrindžia, kad laparoskopiškai operuoti pacientai greičiau ir sklandžiau sveiksta po operacijos. Šiandien sukaupta pakankamai duomenų, kad minimaliai invazinės skrandžio vėžio chirurgijos programos galėtų būti saugiai taikomos Lietuvoje kaip rutininės klinikinės praktikos dalis. Išvados. Nacionaliniame vėžio institute ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose pirmosios minimaliai invazinės skrandžio vėžio operacijos atliktos sėkmingai. Operacijos buvo radikalios, didžiųjų pooperacinių komplikacijų nenustatyta
Kombinuota rekonstrukcinė chirurgija po sudėtingų plaštakos sužalojimų: klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga
Get PDFThe article deals with one of the most complex hand injuries in the practice of plastic and reconstructive surgery – amputation of degloving the upper tissues of the upper limb. The clinical case of a woman who has suffered from this trauma, the course of treatment, remote functional and aesthetic results are presented.Straipsnyje nagrinėjama viena iš sudėtingiausių plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos praktikoje pasitaikančių plaštakos traumų – viršutinės galūnės minkštųjų audinių atsluoksniavimo (Degloving) amputacija. Pristatomas moters, patyrusios šią traumą, klinikinis atvejis, aptariama gydymo eiga, atokieji funkciniai ir estetiniai rezultatai
Low-grade Appendiceal Mucinous Neoplasm (Appendiceal Villous Adenoma) with Cystic Fibrosis: A Case Report
Get PDFCystic fibrosis (CF) is an autosomal dominant disease characterized by the dysfunction of exocrine secretory glands resulting from a mutation in the transmembrane regulator protein (CFTR) gene. As life expectancy increases in patients with cystic fibrosis secondary to advances in treatment, advanced age malignancies secondary to cystic fibrosis emerge. Especially, the frequency of gastrointestinal system malignancies and colon cancers increases with aging. Appendiceal tumors are a rare entity and constitute less than 1% of gastrointestinal tumors. We presented a villous adenoma encountered in an 18-year-old male patient with CF accompanied by clinical and radiological findings. Our case is the first reported appendiceal tumor that emerged in patients with cystic fibrosis
Edukacijos būdų (metodų) įtaka ruošiant žarnyną kolonoskopijai: sisteminė literatūros apžvalga
Get PDF Background. To review and evaluate the influence of bowel preparation educational methods for colonoscopy used in world practice. Research material and methods. Scientific publications have been searched in PubMed, Cochrane Libraly, Google Scholar and SpringerLink databases since 2011 January 1 until 2020 May 10. The following keywords were used in the search: improving bowel preparation, cleansing, colonoscopy, education, enhanced, method, instruction, intervention, comparison, validated bowel preparation scale, adult participants. The specified inclusion and exclusion criteria were used in the selection of articles, and a detailed analysis of educational methods was performed. Results. This systematic review includes 21 articles, which assesses the various ways in which patients are educated before colonoscopy. The publications are divided into 3 groups: (1) patients in the study group educated in some way are compared with those in the control group who received standard instructions; (2) all patients received standard instructions, and the patients in the study group were additionally educated in some way and compared with the control group; (3) all patients received standard instructions, and patients in the study groups (there was more than one study group) were additionally educated in some way and the study groups were compared with each other. The main comparative results of the used bowel preparation for colonoscopy educational methods are presented. Conclusion. It is necessary to objectively (quantitatively, using standardized scales) evaluate the effectiveness of emerging patient bowel preparation before colonoscopy educational methods, to standardize patient training (education) protocols, so that it is possible to properly compare different forms of education.Tikslas. Apžvelgti pasaulinėje praktikoje naudojamus žarnyno paruošimo kolonoskopijai edukacijos būdus (metodus) ir įvertinti jų įtaką. Tyrimo medžiaga ir metodai. Nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gegužės 10 d. PubMed, Cochrane Libraly, Google Scholar ir SpringerLink duomenų bazėse atlikta mokslinių publikacijų paieška. Atliekant paiešką naudoti reikšminiai žodžiai: improving bowel preparation, cleansing, colonoscopy, education, enhanced, method, instruction, intervention, comparison, validated bowel preparation scale, adult participants. Atrenkant straipsnius taikyti darbe nurodyti įtraukimo ir atmetimo kriterijai, atlikta detali edukacijos būdų analizė. Rezultatai. Į sisteminę apžvalgą įtrauktas 21 straipsnis, kuriuose vertinami įvairūs pacientų edukacijos ruošiant žarnyną kolonoskopijai būdai. Publikacijos skirstytos į tris grupes: (1) tiriamosios grupės pacientų, edukuotų vienu iš galimų būdų, duomenys lyginami su kontrolinės grupės pacientų, gavusių standartines instrukcijas, duomenimis; (2) visiems pacientams duotos standartinės instrukcijos, o tiriamosios grupės pacientai edukuoti papildomai kuriuo nors būdu ir jų duomenys lyginami su kontrolinės grupės pacientų duomenimis; (3) visiems pacientams duotos standartinės instrukcijos, o tiriamųjų grupių pacientai (išskirta daugiau negu viena tiriamoji grupė) edukuoti papildomai kuriuo nors būdu ir šių tiriamųjų grupių pacientų duomenys lyginami tarpusavyje. Darbe pateikiami žarnyno paruošimo kolonoskopijai naudotų edukacijos būdų pagrindiniai lyginamieji rezultatai. Išvada. Būtina objektyviai (kiekybiškai, naudojant standartizuotas skales) įvertinti naujiems pacientams taikytinų edukacijos būdų ruošiant žarnyną kolonoskopijai veiksmingumą, standartizuoti pacientų mokymo (švietimo) protokolus, kad būtų įmanoma tinkamai palyginti skirtingas edukacijos formas
Vaikų ir suaugusiųjų stuburo deformacijų chirurgijos ir anestezijos protokolas: priešoperacinio ir perioperacinio ištyrimo bei gydymo algoritmas, rekomenduojamas stuburo deformacijų chirurgijoje
Get PDFSpinal deformity surgery is one of the most challenging surgeries that is only performed by highly professional multidisciplinary team in dedicated spinal centres. In the paper, the authors share and present the algorithm for safe and successful management of complex spinal disorders in Vilnius University Hospital Santaros Clinics.Stuburo deformacijų chirurgija – viena iš sudėtingiausių chirurgijos sričių. Operacijas gali atlikti tik profesionalios daugiaprofilinės specialistų komandos specializuotuose stuburo chirurgijos centruose.Straipsnyje pristatomas algoritmas, taikomas Vilnius universiteto ligoninės Santaros klinikų pacientams, kuriems diagnozuojama sudėtinga stuburo patologija, kai reikia stuburo rekonstrukcinės operacijos
Šlapimtakio plastika panaudojant burnos gleivinės lopą, esant komplikuotai ilgo segmento šlapimtakio striktūrai: klinikinis atvejis
Get PDFBackground. Recurrent proximal ureteral stricture is a complex rare disease that is difficult to treat. Post-operative scarring, impaired blood supply to the ureter, stricture-related stones, and chronic infection – all factors make the treatment even more complicated. Methods. There are various surgical procedures for ureteral reconstruction, however, most of them are very traumatic and quite often ineffective. Our case reports the first experience of treating a complicated recurrent proximal ureteral stricture with ureteroplasty using a buccal mucosa graft. Results. The patient had a 12-month post-operative follow-up. No stricture recurrence was observed and hydronephrosis decreased. Although the excretory function of the left kidney remained lower, serum creatinine became normal. The most important clinical outcome was the withdrawal of left flank pain. Conclusions. We are lacking high volume clinical trials for appropriate ureteral stricture treatment modality. All available publications in this field compare single cases or low volume studies. While buccal mucosa graft procedures are well established in urethral reconstruction, our case proves that buccal mucosa graft method can be successfully used for ureteroplasty as well, providing good post-operative functional outcomes.Įvadas. Atsikartojanti viršutinio šlapimtakio trečdalio striktūra – tai komplikacija, atsirandanti dėl infekcinių, trauminių ar kitų šlapimtakį žalojančių veiksnių. Ankstesnių operacijų sukelti randai, sutrikusi šlapimtakio kraujotaka, audinių fibrozė lemia šlapimtakio striktūros atsiradimą ir progresavimą. Dėl šlapimtakio striktūros gali susiformuoti hidronefrozė, šlapimo takų akmenys, pacientams nustatomas lėtinis inkstų funkcijos sutrikimas ir lėtinė infekcija, o tai ypač apsunkina gydymą. Šlapimtakio striktūra – reta patologija, todėl mokslinėje literatūroje daugiausia analizuojami pavieniai atvejai, publikuojamos studijos yra nedidelės apimties. Metodai. Žinoma įvairių chirurginių metodų šlapimtakio plastikai atlikti, tačiau daugelis jų pasižymi dideliu traumatiškumu ir dažnai nepakankamu efektyvumu. Straipsnyje pristatoma pirmoji patirtis gydant komplikuotą atsikartojančią proksimalinės dalies šlapimtakio striktūrą, panaudojant burnos gleivinės lopą. Rezultatai. Pacientė operuota dėl 5,5 cm ilgio viršutinio šlapimtakio trečdalio striktūros. Atlikus plastiką, moteris stebėta 12 mėn. Nustatyta, kad po operacijos striktūra neatsinaujino. Hidronefrozė sumažėjo, inksto ekskrecinė funkcija išliko sumažėjusi, bet kreatinino lygis buvo normalus. Svarbiausias klinikinis rezultatas – išnyko juosmens skausmas kairėje pusėje. Išvados. Šlapimtakio striktūra yra sunkiai išgydoma, dažnai recidyvuojanti liga, turinti ilgalaikių pasekmių. Šlapimtakio plastika panaudojant burnos gleivinės lopą yra efektyvi, techniškai paprasta operacija, užtikrinanti gerą pooperacinį funkcinį rezultatą
Kryžkaulio nervų ir užpakalinio blauzdinio nervo stimuliacijos efektyvumo išmatų nelaikymui gydyti palyginimas: sisteminė literatūros apžvalga ir metaanalizė
Get PDFAim. To evaluate and compare effectivenes of sacral and posterior tibial nerve stimulation for treating fecal incontinence.Methods. Systematic literature review was performed to compare sacral and posterior tibial nerve stimulation effectiveness. Research was performed in “Medline” database, using the “PubMed” website. English or lithuanian articles, published between 2008 and 2019, were included in our study. Results were described to assess the effect of interventions in each analysed article. We included 7 articles into meta-analysis. Articles compared the effectiveness of sacral or posterior tibial nerve stimulation with control groups or other treatment methods for managing fecal incontinence. Cochrane guidelines were used to perform this meta-analysis. Results. The results of meta-analysis suggests that sacral neuromodulation is superior to posterior tibial nerve stimulation to treat fecal incontinence compared to control groups or other treatments. Literature also suggest that after comparing these methods directly, sacral neuromodulation is superior to treat fecal incontinence a. Conclusion. Sacral neuromodulation is superior posterior tibial nerve stimulation to treat temporary or chronical fecal incontinence than and can be used as an alternative for surgical interventions.Tikslas. Įvertinti ir palyginti kryžkaulio nervų ir užpakalinio blauzdinio nervo stimuliacijos efektyvumą išmatų nelaikymui gydyti. Tyrimo metodai. Siekiant palyginti kryžkaulio nervų neuromoduliacijos (KNM) ir užpakalinio blauzdinio nervo stimuliacijos (TNS) efektyvumą, atlikta sisteminė literatūros apžvalga. Naudojantis interneto tinklalapiu „PubMed“, mokslinių publikacijų buvo ieškoma „Medline“ duomenų bazėje. Peržvelgti moksliniai straipsniai, atitinkantys paieškos kriterijus. Į sisteminę literatūros apžvalgą įtraukti 2008–2019 m. lietuvių ar anglų kalba publikuoti tyrimai. Šių tyrimų taikytų intervencijų poveikiui vertinti pasitelktas rezultatų aprašymo metodas. Į metaanalizę įtraukti 7 tyrimai, kuriuose kryžmens neuromoduliacijos arba užpakalinio blauzdinio nervo stimuliacijos efektyvumas atskleidžiamas gautus rezultatus lyginant su kontrolinių grupių duomenimis ar kitų gydymo būdų, taikytų išmatų nelaikymui gydyti, įverčiais. Metaanalizė atlikta laikantis „Cochrane“ gairių (QUORUM). Rezultatai. Įvertinus straipsnius, kuriuose KNM lyginama su TNS, nustatytas KNM pranašumas. Individualiųjų gydymo metodų duomenis lyginant su kontrolinių grupių duomenimis, metaanalizės rezultatai pagrindžia, kad kryžmens neuromoduliacija yra efektyvesnis gydymo metodas negu užpakalinio blauzdinio nervo stimuliacija. Apibendrinimas. Palyginti su TNS, KNM yra efektyvesnis metodas tiek trumpalaikiam, tiek ilgalaikiam išmatų nelaikymui gydyti. Šis metodas gali būti taikomas kaip alternatyva chirurginėms procedūroms
Laparoscopically Treated Giant Gastric Bezoar Complicated with Large Ulcer in Young Patient
Get PDFGastric bezoars are rare but well known intraluminal formations in the gastrointestinal system. Reports for gastric bezoar treatment include dissolution, endoscopic retrieval and surgery (open and laparoscopic). We are presenting a case of 32 years old male patient presented with giant gastric bezoar complicated with large ulcer. The patient was operated laparoscopically with success. Laparoscopic surgery is safe alternative to open surgery for giant gastric bezoars treatment
Laparoscopic treatment of inguinal hernia in female children – national experience
Get PDFBackground. Although, laparoscopic inguinal hernia repair in children is gaining ground as a safe, feasible, and popular method, still many pediatric surgeons continue to debate its safety, efficacy, and cosmesis in comparison with conventional open repair. Materials and methods. This was a prospective clinical study, that elaborated 98 female children aged 1–14 with clinically diagnosed indirect inguinal hernia. Equal proportions of 49 children were treated via laparoscopic (PIRS) either conventional open repair (OR). Outpatient clinic follow up was performed regardless of the type of the intervention, on the 7th day and 6 weeks after discharge. Results. The mean age of children in PIRS vs. OR group was 5.3±2.7 vs. 5.9±3.3 years. There was no significant differences between the groups related to age (p = 0.4221), weight (p = 0.5482), family history (p = 0.5377), and residency rural/urban (p = 0.3161). The average length of unilateral vs. bilateral PIRS repair (29.5±6.8 vs. 43.6±7.2 min) was significantly shorter than OR (44±4.2 vs. 97±8.1 min) for consequently p = 0.0023 vs. p = 0.00001. The post-operative hospitalization after PIRS repair was 14.1±3.1 hours and was significantly shorter compared to OR – 44±4.2 hours (p = 0.00001). In OR group, 4 (8.2%) children had postoperative nausea compared to none in PIRS group. Significantly bigger cosmetic satisfaction was found in PIRS compared to OM group (p = 0.0001). Conclusion. With due respect to OR as a gold standard, the proven advantages of PIRS are motivation for further improvement of this technique for the purpose of treatment of inguinal hernia of female children