Lietuvos chirurgija
Not a member yet
718 research outputs found
Sort by
Severe Degloving Injury with Covid-19 Infection – Successful Outcome and Hard Lessons Learnt
Get PDF Here we share an interesting case of severe trauma with tissue loss to nearly half of the back and a lacerated perineum in a Covid-19 positive patient in septic shock. This article highlights our experiences and hard lessons learnt in successful management of this complicated injury. Managing severe trauma is a challenge especially with respiratory failure resulting from Covid-19 infection. The patient reported to the hospital during a very difficult period, when proper medical care was difficult as hospitals and wards were filled with Covid positive patients. Managing patients was difficult especially wearing personal protective equipment round the clock. It’s a challenge when an entire team of surgeon, anesthesiologist, nursing staff and paramedics, rose above their daily call of duty to save the patient for her children. It was a fight against time and an many unknown enemy over three months for the entire team. The challenge to save a middle-aged patient from the claws of death against all odds was really miraculous. It was highly rewarding to see the patient going back to the family with a smile
Sisteminė oro embolija atlikus kompiuterine tomografija kontroliuojamą perkutaninę plaučio biopsiją: klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga
Get PDFComputed tomography-guided percutaneous core needle biopsy of the lung is an undoubtedly useful and well-established interventional radiological procedure for the diagnosis of indeterminate pulmonary lesions. Complications of percutaneous core needle biopsy, such as pneumothorax and hemoptysis are considered mild and self-resolving, however systemic air embolism is considered a potentially fatal complication. Systemic air embolism occurs when the air enters a pulmonary vein secondary to a percutaneous CT-guided lung biopsy and is expelled into systemic circulation. Systemic air embolism is extremely rare: incidence of clinically apparent SAE is estimated at 0.061–0.17%, while clinically silent systemic air embolism may be as high as 3.8–4.8%. This study reports a case of air embolism in the cerebral arteries that resulted from a complex CT-guided percutaneous core needle biopsy of the lung. The present case highlights the main mechanisms of this pathology, risk factors, importance of complete thoracic CT after procedure, as well as management of rare complications.Perkutaninė stulpelinė plaučio biopsija, atliekama kontroliuojant kompiuterine tomografija, neabejotinai naudinga plačiai pripažinta intervencinės radiologijos procedūra, kuria siekiama patikslinti diagnozę esant nenustatytiems plaučių dariniams. Procedūros metu galimos komplikacijos – pneumotoraksas ir hemoptizė, tačiau šios būklės dažniausiai lengvos ir praeina savaime. Rimtesnė, galimai mirtina šios procedūros komplikacija – sisteminė oro embolija. Ji ištinka atlikus perkutaninę plaučio biopsiją, orui patekus į plaučių veną ir nukeliavus į sisteminę kraujotaką. Sisteminė oro embolija, atlikus perkutaninę stulpelinę plaučio biopsiją, ypač reta – kliniškai pasireiškia 0,061–0,17 proc. atvejų (kliniškai nepasireiškianti sisteminė oro embolija sudaro iki 3,8–4,8 proc. atvejų).Straipsnyje aptariamas klinikinis atvejis, kai pacientei oro embolija smegenų arterijoje nustatyta atlikus sudėtingą, kompiuterine tomografija kontroliuojamą perkutaninę plaučio biopsiją. Aprašomi pagrindiniai numanomi patologijos atsiradimo mechanizmai, aptariami rizikos veiksniai, akcentuojama visapusiško krūtinės ląstos skenavimo, atlikus minėtą procedūrą, svarba, apžvelgiamas šios procedūros retų komplikacijų gydymas
Laivelio lūžio rekonstrukcija šonkaulio autotransplantatu: klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga
Get PDFObjective. To evaluate the results of scaphoid bone proximal pole reconstruction with rib osteochondral autograft due to comminuted scaphoid fracture. Material and methods. We present a clinical case of fragmented scaphoid bone proximal pole fracture reconstruction by rib osteochondral autograft. The modified wrist function score of Green and O’Brien and Quick Disabilities of the Arm, Shoulder and Hand (QuickDASH) outcome measuring scales were used for clinical evaluation before and 6 months after the reconstruction. Additionally, a literature review was conducted for case reports and previous literature reviews describing scaphoid bone proximal pole fracture surgical treatment. Medline (PubMed), ScienceDirect and UpToDate databases were used. Results. Conventional treatment methods for the treatment of comminuted proximal pole scaphoid bone fractures are often inappropriate due to technical issues or potential adverse outcomes. In these cases, reconstruction with rib autograft is possible. The study patient’s modified wrist function score of Green and O’Brien increased from 75 to 95 points out of 100 at 6 months postoperatively, and the Quick Disabilities of the Arm, Shoulder and Hand (QuickDASH) score decreased from 13.64 to 4.55 points. The results of this technique have been investigated in several studies (Sandow, 1998, 2001; Veitch et al., 2007). All subjects (22, 47 and 14 patients, respectively), except one, experienced improvement of wrist function – enhanced wrist movement, grip strength, reduced pain and restored wrist function to the pre-injury performance level. Conclusions. Scaphoid bone proximal pole fragmented fracture reconstruction with osteochondrial rib autograft achieves favorable recovery of wrist function and avoids complications or unfavorable functional consequences of alternative surgical procedures.Tikslas. Įvertinti laivelio proksimalinio poliaus rekonstrukcijos šonkaulio osteochondriniu autotransplantatu rezultatus, gydant skeveldrinį lūžį. Tyrimo metodai. Pateikiamas laivelio proksimalinio poliaus skeveldrinio lūžio rekonstrukcijos šonkaulio osteochondriniu autotransplantatu klinikinis atvejis. Klinikiniam paciento įvertinimui prieš operaciją ir praėjus 6 mėn. po atliktos rekonstrukcijos pasitelktas modifikuotas Greeno ir O’Brieno riešo funkcijos balas ir Quick Disabilities of the Arm, Shoulder and Hand (QuickDASH) vertinimo skalė. Taip pat, naudojantis Medline (PubMed), ScienceDirect ir UpToDate duomenų bazėmis, atlikta mokslinės literatūros apžvalga, apimanti laivelio proksimalinio poliaus lūžių chirurginio gydymo metodus ir galimybes. Rezultatai. Esant laivelio proksimalinio poliaus lūžiams, ypač skeveldrinio pobūdžio, tradiciniai gydymo metodai dėl techninių atlikimo principų ar numatomų nepalankių išeičių dažnai yra netinkami. Minėtais atvejais galima rekonstrukcija šonkaulio osteochondriniu autotransplantatu. Tirtam pacientui nustatytas modifikuotas Greeno ir O’Brieno riešo funkcijos balas, praėjus 6 mėn. po rekonstrukcinės operacijos, padidėjo nuo 75 iki 95 balų iš 100, o taikant Quick Disabilities of the Arm, Shoulder and Hand (QuickDASH) apskaičiuotas balas sumažėjo nuo 13,64 iki 4,55 balų. Minimų metodikų išeitys atskleidžiamos ir keliuose užsienio tyrimuose (Sandow, 1998, 2001; Veitch et al., 2007). Šių tyrimų duomenimis, atlikus laivelio rekonstrukciją osteochondriniu šonkaulio autotransplantatu, visų tiriamųjų (atitinkamai 22, 47 ir 14 pacientų), išskyrus vieną pacientą, judesio amplitudė ir sugriebimo jėga padidėjo, sumažėjo skausmas, tiriamieji atgavo prieš traumą buvusį darbingumą. Išvados. Atliekant laivelio proksimalinio poliaus skeveldrinio lūžio rekonstrukciją, kai kaulinio audinio defektas atkuriamas osteochondriniu šonkaulio autotransplantatu, pasiekiama palankių riešo funkcijos atkūrimo rezultatų, išvengiama alternatyvioms chirurginėms procedūroms būdingų komplikacijų ar nepalankių funkcinių padarinių
Lietuvos universiteto Kaune šimtmetį pasitinkant: Aukštieji kursai, akademinės chirurgijos kūrimosi pradžia, pirmieji vadovai
Get PDFThe origins of higher education in Kaunas began in 1919, during a difficult period for the country, during the struggle for its independence. The young state of Lithuania laid the first foundations of higher education and sought to restore the health care system.
The article presents a brief history of the establishment of a higher school in Kaunas, the establishment of higher medical courses and a university. One of the initiators of this work, along with other prominent Lithuanians, was the famous surgeon and public figure at the time Juozas Žemgulys.
The emergence of the first departments of surgery at the then University of Lithuania in Kaunas and the beginning of their work is reviewed, the first supervisors Janis Dzirne, Hans Boit, Aleksandr Hagentorn are presented. They significantly contributed to the development of surgery in the country, helped to grow a new generation of Lithuanian surgeons.Aukštojo mokslo ištakos Kaune formavosi 1919 m., sunkiu šaliai laikotarpiu, vykstant kovoms už Lietuvos nepriklausomybę. Jauna Lietuvos valstybė klojo aukštojo mokslo pagrindus, siekė atkurti sveikatos apsaugos sistemą.
Straipsnyje glaustai apžvelgiama aukštosios mokyklos Kaune kūrimosi istorija, aptariamas Aukštųjų medicinos kursų ir universiteto steigimas. Vienas iš šios veiklos iniciatorių (greta kitų iškilių lietuvių) – žymus to meto chirurgas ir visuomenės veikėjas Juozas Žemgulys.
Darbe apžvelgiamas pirmųjų chirurgijos katedrų įkūrimas to meto Lietuvos universitete Kaune, detaliai aptariama šių katedrų darbo pradžia, pristatomi pirmieji katedrų vadovai: Janis Dzirnė, Hansas Boitas, Aleksandras Hagentornas. Minėti vadovai svariai prisidėjo prie chirurgijos plėtojimo Lietuvoje, išaugino naują lietuvių chirurgų kartą
A Rare Case Report of Idiopathic Abdominal Cocoon Presenting as Acute Intestinal Obstruction-Management Challenges
Get PDFThe idiopathic variant of sclerosing Intraperitoneal fibrosis is a rare pathological entity causing intestinal obstruction. Even though it is described since the beginning of the last century, we are still clueless about the aetiology of this problem. The presentation is often confusing and the clinical and laboratory values will be not confirmatory to establish a diagnosis. A Contrast-enhanced CT scan is a vital investigation of choice. Here we discuss a case of intestinal obstruction with a preop diagnosis of internal herniation, which turned out to be a case of massive intraperitoneal fibrosis. The histopathology was not significant, and no secondary cause was identified. The case report throws wisdom into the existence of this entity and how with a CT scan we can suspect it before surgery. With adequate and meticulous enterolysis we can surgically rehabilitate these patients so that they can lead a normal life
Minimaliai invazyvi chirurgija ir sarginio limfmazgio biopsija – šiuolaikinis lokaliai neišplitusio endometriumo vėžio gydymo standartas: literatūros apžvalga ir Nacionalinio vėžio instituto patirtis
Get PDFObjectives. To find out sentinel lymph node detection rate of low-risk endometrial cancer patients. To compare postoperative complications rate, lenght of a surgery, lenght of hospital stay and sensitivity of detecting lymph node metastasis between minimally invasive surgery with sentinel lymph node biopsy and abdominal surgery with systemic pelvic lymphadenectomy. Methods. Retrospective analysis of low-risk endometrial cancer patients, treated in National Cancer Institute (n = 103) history cases from 2018 10 untill 2019 12. I group – laparoscopic hysterectomy with sentinel lymph node biopsy (n = 35); II group – abdominal hysterectomy with systemic pelvic lymphadenectomy (n = 68). Both groups were homogeneous according to clinicopathological features. Results. Sentinel lymph node were detected in 97.1% cases. Sentinel lymph nodes in both sides were detected in 85.7% cases. Metastasis in regional lymph nodes were detected in 2 cases (5.7%) in group I and none group II. Postoperative complications rate in group I were 3.8% and 13% in group II. Conclusions. There are significantly less postoperative complications in endoscopic surgery with sentinel node biopsy for low-risk endometrial cancer treatment, also this method is more accurate in surgical staging in National Cancer Institute.Sarginio limfmazgio biopsija – saugus ir efektyvus endometriumo vėžio gydymo metodas, taikytinas už gimdos ribų neišplitusios ligos atvejais. Tikslas. Išsiaiškinti pacienčių, kurioms diagnozuotas mažos rizikos endometriumo vėžys, sarginio limfmazgio nustatymo dažnį, palyginti minimaliai invazyvios chirurgijos su sarginio limfmazgio biopsija ir atvirųjų operacijų su sistemine dubens limfonodektomija komplikacijų dažnį, operacijų trukmę, lovadienių skaičių ir metodų jautrumą, nustatant metastazes limfmazgiuose. Tyrimo metodai. Atlikta retrospektyvioji ligos istorijų analizė. Tiriamąją imtį sudarė mažos rizikos endometriumo vėžiu sergančios pacientės (n = 103), gydytos Nacionaliniame vėžio institute nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. Tiriamosios suskirstytos į dvi grupes: I grupės pacientėms atlikta laparoskopinė histerektomija ir sarginio limfmazgio biopsija (n = 35); II grupės pacientėms – atviroji histerektomija ir sisteminė dubens limfonodektomija (n = 68). Abi grupės, palyginus jų klinikines ir patologines charakteristikas, buvo tolygios. Rezultatai. Sarginis limfmazgis nustatytas 97,1 proc. pacienčių. Sarginis limfmazgis abiejose dubens pusėse identifikuotas 85,7 proc. atvejų. Sritiniuose limfmazgiuose metastazių nustatyta dviem I grupės pacientėms (5,7 %), II grupėje – nenustatyta. Pooperacinės komplikacijos I grupėje sudarė 3,8 proc., II grupėje – 13 proc.Išvados. Pacientėms, kurioms diagnozuotas mažos rizikos endometriumo vėžys, taikant endoskopinę chirurgiją ir sarginio limfmazgio biopsiją, nustatoma statistiškai reikšmingai mažiau pooperacinių komplikacijų. Analizuojant Nacionaliniame vėžio institute gydytų pacienčių duomenis, pastebėtas didesnis kalbamojo chirurginio metodo jautrumas nustatant metastazes limfmazgiuose
Alvarado, ūminio uždegiminio atsako, Tzanakio ir RI PASA skalių predikcinė vertė diagnozuojant ūminį apendicitą
No full textIntroduction. The diagnosis of acute appendicitis (AA), as the most common cause of acute abdominal pain, has changed in the past decade by introducing scoring systems in addition to the use of clinical, laboratory parameters, and radiological examinations. This study aimed to assess the significance of the four scoring systems (Alvarado, Appendicitis Inflammatory Response (AIR), Raya Isteri Pengiran Anak Saleha Appendicitis (RIPASA) and Tzanakis) in the prediction of delayed appendectomy. Materials and methods. The study included 100 respondents, who were diagnosed with AA in the period from January 2018 to February 2019 and were also operated on. In addition to the clinical, laboratory, and ultrasonographic examinations, four scoring systems (Alvarado, AIR, RIPASA, and Tzanakis) were used to diagnose AA. According to the obtained histopathological (HP) findings, the patients were divided into 3 groups: timely appendectomy, delayed appendectomy and unnecessary appendectomy. Using the sensitivity and specificity of all 4 scoring systems, ROC analysis was performed to predict delayed appendectomy. Results. In the study that included 100 patients (58% men, 42% women), after the appendectomy was performed, the resulting HP showed that 74% had a timely appendectomy, while 16% had delayed and 10% had an unnecessary appendectomy. For the prediction of delayed appendectomy, the area under the ROC curve showed a value of 0.577 for the Alvarado score, 0.504 for the AIR, 0.651 for the RIPASA, and 0.696 for the Tzanakis. Sensitivity and specificity for the Alvarado score was 54% and 62%, for RIPASA 62.5% and 63.5%, for Tzanakis 69% and 60.8%, respectively. Combining the three scoring systems (Alvarado, RIPASA, and Tzanakis), the surface area under the ROC curve was 0.762 (95% CI 0.521–0.783), with a sensitivity of 85% and a specificity of 62%. Conclusion. In our study, the diagnostic accuracy of RIPASA and Tzanakis showed better results than Alvarado, while AIR cannot be used to predict delayed appendectomy in our population. However, the simultaneous application of all three scoring systems, RIPASA, Tzanakis and Alvarado, has shown much better discriminatory ability, with higher sensitivity and specificity, as opposed to their use alone. Combining scoring systems should help in proper diagnosis to avoid negative appendectomy, but additional studies with a larger number of patients are needed to support these results
Adinaminė graciloplastika išmatų nelaikymui gydyti pacientei po išangės atrezijos chirurginio gydymo vaikystėje: klinikinis atvejis
Get PDFBackground. Here we present a case of female patient suffering from bowel incontinence. Case report. The patient underwent unstimulated graciloplasty. Postoperative period was uneventful. After 4 weeks, a course of low frequency electric external stimulation in the area around the neurovascular bundle in the thigh was performed. Patient was evaluated 3 months postoperatively. On inspection, her anus was closed at rest. She stated moderate improvement in her continence and quality of life, her Wexner score was 10 and FISI score was 32 (prior surgery 19 and 44 accordingly). Conclusion. Adynamic graciloplasty seems to be a reasonable method of choice for faecal incontinence.Įvadas. Straipsnyje aptariamas pacientės, kuri kreipėsi į kliniką dėl išmatų nelaikymo, klinikinis atvejis. Klinikinis atvejis. Pacientei atlikta adinaminė graciloplastika. Pooperacinis periodas buvo sklandus. Praėjus keturioms savaitėms, pacientei taikyta žemų dažnių išorinė elektrinė neurovaskulinio pluošto šlaunyje stimuliacija. Po trijų mėnesių pacientė atvyko į apžiūrą. Apžiūros metu nustatyta užsidariusi išangė. Pacientė teigė, kad išmatų kontrolė pagerėjo (Wexnerio skalė – 10, išmatų nelaikymo rodiklis – 32 (plg. prieš operaciją – atitinkamai 19 ir 44)). Išvada. Adinaminė graciloplastika yra vienas iš patikimų būdų išmatų nelaikymui gydyti