Lietuvos chirurgija
Not a member yet
718 research outputs found
Sort by
Addressing Problems in Reporting and Classification of Complications in Neurosurgery
Get PDFObjective. The purpose of this study was to quantify the rate of adverse events associated to in neurosurgery interventions, to evaluate the differences in reporting of such events among different authors and reviews, and to find the reason behind the occurrence of this differences. Methods. A systematic literature review of scientific publications on existing classifications and reports of frequency on complications in neurosurgery was performed by analysing articles from international databases. Results and conclusion. This current overview is taking an outlook on the existing issues in the classification and reporting of complications in neurosurgery. Complications are common in neurosurgery. Because of nonuniform criteria, unstandardized data gathering procedures, and retrospective data collection, their reporting is inconsistent and varies considerably among authors and reviews. The best way to address this issue is by gathering prospective, multi-institutional outcomes data on neurosurgical patients. The data collection initiatives in the future should be using same terminology and be based on the same universally accepted criteria
Storosios žarnos navikas, kuriam būdingas dominuojantis neuroendokrininis imunofenotipas: kur baigiasi adenokarcinoma?
Get PDFMiNEN (mixed neuroendocrine-non-neuroendocrine neoplasm) is described in the 5th edition WHO classification of tumors of the digestive system as a mixed neoplasm, composed of neuroendocrine and non-neuroendocrine parts, each accounting for at least 30% of the tumor. Recently this formal criterion has been criticized based on the theory that both of these components could have a monoclonal origin and non-neuroendocrine cells develop neuroendocrinicity in the later evolutionary steps of adenocarcinoma. For this reason, the identification of pure adenocarcinoma component, that was overgrown by a more aggressive clone with neuroendocrine features, in a pathological specimen can be difficult and, in some cases, even impossible. So, it is likely that at least some of large cell neuroendocrine carcinomas follow the same pathway, a theory that is further supported by adenocarcinoma-like molecular alterations in these tumors. Precise diagnosis (which means identifying and naming each tumor component regardless of its size) is essential for a personalized treatment strategy. We present an illustrative case of a rectal neoplasm that could be classified as a poorly differentiated neuroendocrine carcinoma, but exhibits morphological heterogeneity, mucin production and has a typical KRAS mutation pointing to adenocarcinomatous origin, which makes MiNEN a more accurate diagnosis. The article discusses the key points in classification, pathogenesis, and diagnostic approach to help effectively manage such neoplasms.Remiantis penktojo leidimo 2019 m. Pasaulio sveikatos organizacijos klasifikatoriumi, MiNEN (mišrūs neuroendokrininiai ir neneuroendokrininiai navikai) apibūdinami kaip mišrios neoplazijos, sudarytos iš neuroendokrininio ir neneuroendokrininio komponentų, kurių kiekvienas sudaro ne mažiau kaip 30 proc. naviko. Šis kriterijus kritikuojamas, atsižvelgiant į adenokarcinomų ir neuroendokrininių storosios žarnos navikų bendros kilmės teoriją: teigiama, kad adenokarcinomos evoliucijos eigoje, kaupiantis molekulinėms ir genetinėms pažaidoms, neneuroendokrininės ląstelės įgavo neuroendokrininį fenotipą, todėl egzistuojantis adenokarcinomos komponentas gali būti sunkiai nustatomas arba visiškai neidentifikuojamas patologijos tyrimo metu. Tikėtina, kad bent dalis didelių ląstelių neuroendokrininių karcinomų taip pat yra šio onkogenezės kelio rezultatas; tai suponuoja adenokarcinomoms artimas minėtų navikų molekulinis profilis. Taigi tikslinga identifikuoti ir įvardyti visus kombinuotą naviką sudarančius komponentus, nepaisant šių komponentų dydžio, nes jie gali būti reikšmingi parenkant individualią gydymo strategiją.
Minėtam principui iliustruoti straipsnyje pristatomas kolorektalinio naviko atvejis: navikas formaliai turėtų būti kategorizuotas kaip blogai diferencijuota neuroendokrininė karcinoma, tačiau dėl savo histologinio heterogeniškumo, identifikuojamos minimalios mucinų produkcijos ir KRAS mutacijos jis artimesnis MiNEN. Straipsnyje aptariami MiNEN klasifikacijos, patogenezės ir diagnostikos klausimai bei jų reikšmė gydymui ir prognozei
Termovizoriaus galimybės planuojant atlikti rekonstrukcinę operaciją, naudojant laisvąjį perforacinį lopą
Get PDFBackground. Preoperative planning and design of microsurgical perforator flaps are the main steps for successful operation. The aim of this study was to determine the concordance between thermographic images obtained with smartphone thermal imaging camera and hand-held Doppler in the anterolateral thigh flap (ALT) model. Methods. A concordance study of diagnostic tests was carried out in Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics, Plastic and Reconstructive Surgery Department during 2020–2022. Patients’ who were scheduled to undergo reconstruction with ALT flap and healthy volunteers were included in the study. Dynamic thermal images were performed with smartphone thermal camera FLIR One PRO in the typical ALT flap territory. The number and distance of hotspots in the thermogram with respect to anterior superior iliac spine were recorded in the study protocol. Later, the examination was repeated with hand-held Doppler and the control of hotspot was performed. Sensitivity, specificity and concordance index calculations were performed. Statistical analysis was performed using IMB SPSS 23.0. Results. A total of 100 ALT flap territories were examined. 266 hotspots were detected with thermal imaging and 275 perforators with hand-held Doppler. In 96.6% of cases, hotspots detected by a thermal camera were confirmed by hand-held Doppler as perforators. The sensitivity and specificity of thermography for the detection of perforators with respect to the hand-held Doppler were 93.5% and 96.9% respectively. The measure of concordance kappa index was 0.095 (p = 0.001). Conclusion. Smartphone thermal imaging have a high concordance with hand-held Doppler in perforator mapping, thus could be considered a useful adjunct to conventional methods.Įvadas. Priešoperacinis ištyrimas ir operacijos plano sudarymas yra pagrindiniai sėkmingos operacijos žingsniai, atliekant rekonstrukcijas mikrochirurginiais audinių lopais. Šio tyrimo tikslas – palyginti išmaniesiems telefonams pritaikyto termovizoriaus diagnostinį suderinamumą su delniniu ultragarsiniu dopleriu, nustatant odą maitinančias perforantes, naudojant priekinį ir šoninį šlaunies lopą (ALT). Metodai. Diagnostinių tyrimų lyginamoji analizė atlikta 2020–2022 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikoje. Į tyrimą įtraukti klinikoje gydyti pacientai, kuriems buvo atliekamos rekonstrukcinės operacijos, naudojant ALT lopą, ir kraujagyslių sistemos ligų neturintys savanoriai, sutikę dalyvauti tyrime. Tiriamiesiems tipinėje ALT lopo zonoje buvo atliekamos dinaminės termogramos FLIR One PRO® termovizoriumi. Tiriamojo anketoje buvo pažymimas termogramose nustatytų „karštų taškų“ skaičius ir šių taškų atstumas nuo priekinio viršutinio klubakaulio dyglio. Vėliau tyrimas pakartotas delniniu ultragarsiniu dopleriu ir atlikta „karštų taškų“ kontrolė. Apdorojus duomenis, atlikti jautrumo ir specifiškumo skaičiavimai. Tyrimo metodų sutariamumui nustatyti skaičiuotas Koheno kapos matas. Statistinei duomenų analizei taikytas IBM SPSS 23.0 paketas. Rezultatai. Iš viso ištirta 100 priekinio ir šoninio šlaunies lopo zonų. Termovizoriumi nustatyti 266 „karšti taškai“, delniniu ultragarsiniu dopleriu išskirtos 275 perforantės. Termovizoriumi nustatyti „karšti taškai“ delniniu ultragarsiniu dopleriu kaip odos perforantės patvirtinti 96,6 proc. atvejų. Termografijos jautrumas ir specifiškumas, nustatant odos perforantes, palyginti su delniniu ultragarsiniu dopleriu gautais rezultatais, siekė atitinkamai 93,5 proc. ir 96,9 proc. Tyrimų sutariamumo Koheno kapos matas – 0,095 (p = 0,001). Išvados. Termografinių vaizdų, gautų išmaniesiems telefonams pritaikytomis terminėmis kameromis, suderinamumas su doplerio ultragarso, dažniausiai taikytino perforantėms nustatyti, duomenimis yra aukštas. Be to, termografijos jautrumas ir specifiškumas nenusileidžia tradicinių metodų, taikytinų perforantėms nustatyti, analogiškiems rodikliams, taigi termografija gali būti laikoma naudingu priedu, taikant įprastus tyrimo metodus
Pooperacinės pseudoaneurizmos, susidariusios atlikus inksto parenchimą tausojančią rezekcinę operaciją, gydymas embolizacijos metodu: klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga
Get PDFSurgical procedures in highly vascularized renal parenchyma sometimes can cause iatrogenic vascular complications. Although incidence renal pseudoaneurysms after partial nephrectomy is low, around 1%, clinical presentation of these patients can be quite severe – hematuria, lumbar pain, dizziness, weakness. Prompt and precise diagnostics and treatment are essential. Ultrasound and Computed Tomography are two most common diagnostic approaches for the assessment of pseudoaneurysms or arteriovenous fistulas following partial nephrectomy. Endovascular selective microcoil embolization is a safe and effective kidney-preserving procedure for treating iatrogenic vascular complications. Although when embolizing renal arteries some of renal parenchyma loses perfusion and becomes fibrotic, no significant decrease in renal function in early post-embolization period was noted. Comparing open surgery to endovascular treatment of pseudoaneurysms, latter one allows shorter average hospital stay and less frequent cardiac and peripheral vascular complications. The article discusses a case of a patient that had developed renal pseudoaneurysm after partial nephrectomy. During a routine check-up of a middle-aged woman a presumable renal cyst was found. On more throughout examination the cyst was ruled as a tumour and partial nephrectomy was performed. After 12 days from surgery patient was admitted to hospital complaining macrohematuria, lower abdomen pain, episodic right-side ache. Urgent contrast enhanced computed tomography was performed, which confirmed that patient was bleeding from the operated kidney. Patient was admitted to interventional radiology departament and perform embolization of bleeding vessel. After embolization of pseudoaneurysm, bleeding was controlled and patient was completely treated.Gausiai vaskuliarizuotoje inkstų parenchimoje chirurginės procedūros gali sukelti jatrogeninių kraujagyslinių komplikacijų. Atlikus inksto rezekciją, kraujagyslinių komplikacijų dažnis yra žemas (apie 1 proc.), tačiau pacientų klinika gali būti gana ūmi (pasireiškia hematurija, juosmens skausmas, svaigimas, silpnumas), todėl šiems pacientams gydyti itin svarbi greita ir tiksli diagnostika. Du pagrindiniai diagnostiniai metodai, taikytini atlikus inksto rezekciją, siekiant įvertinti pseudoaneurizmas ar arteriovenines fistules, – ultragarsas ir kompiuterinė tomografija. Gydant jatrogenines kraujagyslines komplikacijas, saugi ir efektyvi procedūra, išsauganti inkstų funkciją, – selektyvi endovaskulinė embolizacija mikrospiralėmis. Embolizuojant inkstų arterijas, dalis parenchimos netenka perfuzijos ir perauga fibroziniu audiniu, tačiau inkstų filtracinė funkcija ankstyvuoju poembolizaciniu laikotarpiu statistiškai reikšmingai nesumažėja. Palyginus atvirąjį chirurginį gydymą ir endovaskulinį pseudoaneurizmų gydymą, galima teigti, kad pastarasis gydymo būdas lemia trumpesnę pacientų gydymo ligoninėje trukmę, jam būdingas mažesnis širdies ir periferinių kraujagyslių komplikacijų dažnis. Straipsnyje aptariamas klinikinis atvejis, kai, atlikus inksto rezekciją, pacientei susiformavo inksto pseudoaneurizma. Inksto rezekcija pacientei atlikta dėl darinio inkste, rasto rutininio patikrinimo metu. Kaip paaiškėjo vėliau, darinys buvo ribinio piktybiškumo. Praėjus 12 dienų po operacijos, pacientė pateko į ligoninę, nes šlapime pastebėjo kraujo, skaudėjo apatinę pilvo dalį, protarpiais maudė dešinį šoną. Atliktas skubus kompiuterinės tomografijos kontrastinis tyrimas parodė kraujavimą iš operuoto inksto. Pacientė perkelta į intervencinės radiologijos skyrių, kur atlikta kraujuojančios kraujagyslės embolizacija. Atlikus embolizaciją, kraujavimas sustabdytas, pacientė visiškai išgydyta
Epidurinės seromos, susidariusios atlikus kranioplastiką, gydymo iššūkiai: atvejo analizė ir literatūros apžvalga
Get PDFCranioplasty has its risks and complications as all surgical procedures. Treatment of complications are poorly known and could raise significant challenges. One of these complications is epidural fluid collection (EFC). We presented a case of recurrence EFC with deterioration of consciousness. A decompressive craniectomy was performed after rotten subdural hematoma and craniectomy so a cranioplasty was done after more than a half year of cured infection. An EFC occurred next day and one month after the cranioplasty. Due to many repetitive surgeries and head computed tomography scans a vacuum drainage system was formed. After twelve days of treatment the patient improved and the EDC disappeared with this system. We tried to search possible causes and treatment methods for EFC in literature. However, the pathogenesis is still unknown and treatment is only symptomatic
Does Acute Appendicitis in Pregnancy a Clinical Challenge in Surgery Practice? Our Experience
Get PDFObjective. This study was designed to compare the diagnosis, treatment, and results of acute appendicitis in pregnant and non-pregnant women. Material and Methods. Women between the ages of 18 and 40 who were operated for acute appendicitis between 2015 and 2020 were included in the study. Results. There were 27 (3.8%) patients in Group Pregnant, and 679 (96.2%) patients in Group non-Pregnant. The mean WBC values in Group P and Group non-P was 16.53±2.91 and 13.99±4.31 (x103), and there was a significant difference between the groups.Mean pain symptom duration time was 3.40±1.90 in Group P and 1.91±1.34 day in Group non-P, while it was significantly longer in Group P . When the preoperative USG reports were evaluated, no significant difference was found between the groups.The diagnosis was made by MRI in 2 (7.4%) pregnant patients who non-visualized according to the USG report. In Group P, 10 patients were laparoscopic, 17 patients open; In group non-P, 153 patients laparoscopic and 526 patients were operated using open surgery technique. While the mean operation time did not differ significantly between the groups. Length of hospital stay was significantly higher in Group P with 3.48±4.26 days to 1.95±1.45 days. Conclusion. Diagnosis and treatment of acute appendicitis during pregnancy may be difficult, but with advanced radiological examinations and experienced surgeons, these difficulties can be easily overcome
Dešimtasis Lietuvos koloproktologų draugijos suvažiavimas
Get PDFThe Lithuanian Society of Coloproctologists X triennial meeting with International Conference Mayo Clinic days in Vilnius, Lithuanian–Turkish session and The International Society of University Colon and Rectal Surgeons Session. Vilnius, May 12 - 13, 2022
Extranodal Diffuse Large B-Cell Lymphoma of the Small Bowel in Female Patient Causing Intestinal Obstruction: A Case Report
Get PDFDiffuse large B cell lymphoma is the most common extranodal non-Hodgkin lymphoma of the small intestine accounting for more than 50% of cases. Forty percent of these cases initially present with small bowel obstruction. Therefore, the diagnosis is usually established after surgery for bowel obstruction. The treatment is then continued with a certain chemotherapy regimens. We present a case of a 46-years-old female patient with signs of small bowel obstruction due to previously undiagnosed diffuse large B-cell lymphoma. Postoperatively, the patient was treated with 7 cycles of R-CHOP protocol and complete response was achieved in the short follow-up period
Pirmoji Chirurgijos klinika Lietuvoje ir jos kūrėjai
Get PDFThe developement of surgery in Vilnius and Lithuania is related to the Vilnius University Clinic of surgery founded in the middle of 1808–1809 academic year, that is more than 200 years ago and it was the first specialized clinical institution of the Grand Duchy of Lithuania. This new chapter at the Faculty of Medicine was orientated to the teaching and training of surgeons and developing their scientific approach to clinical practice. The Clinic of Surgery took over the concept of clinical education from the Clinic of Therapy which was initiated by Johan Peter Frank (1745–1821) and Joseph Frank (1771–1842) 3 years earlier. They were the founders of Vilnius medical Society as well. The concept consisted of the integration of basic theoretical knowledge into clinical skills learning. The basis of clinical training was ward round teaching on patient’s bedside, round the clock duty in the Clinic, continuous observation of patients and taking part in autopsy. Further developments of the Clinic were related to the activities of surgical professors from Western Europe, as well as highly experienced local doctors who immediately started lecturing and operating patients. These were the creators, developers and cherishers of the Clinic: Jacque Briotet (1746–1819), Johan Andreas Lobenwein (1758–1820), Johan Friedrich Niszkowski (1774–1816), Jakób Szymkiewicz (1775–1818), Konstantin Porcijanka (1793–1841). Foundation and successful operation of the surgical clinic signified a higher level in the evolution of Lithuanian clinical medicine. New concept of teaching and scientific approach to the diagnosis and surgical treatment made the clinic comparable to the European innovative medical institutions of the 19th century. The effective activities and future prospects were roughly cut off by Russian tsarist policy in 1832. Chirurgijos raida tiek Vilniuje, tiek Lietuvoje susijusi su Vilniaus universiteto Chirurgijos klinika, įkurta 1808–1809 m. m. viduryje, taigi daugiau negu prieš 200 metų. Tai buvo naujas Vilniaus universiteto padalinys, kėlęs tikslą ruošti chirurgus, savo praktikoje besivadovaujančius moksliniais metodais, mokyti juos chirurginių ligų diagnostikos ir operacijų technikos.
Klinika pradėjo veiklą Vilniuje jau veikiant kelioms ligoninėms, kuriose buvo atliekamos chirurginės operacijos. Aukštas klinikos mokslinis ir praktinis lygis sietinas su Vilniaus medicinos draugija, įkurta 1808 m. Užmojis suburti aukščiausio išsilavinimo pedagogus ir praktikus iš visos Europos, inicijuoti mokslo darbus svarbiausiose medicinos srityse padėjo klinikai įsilieti į vakarietišką universitetinę aplinką. Pasiekta labai gerų rezultatų: apgintų disertacijų skaičiumi ir ligų diagnostikos bei chirurginių veiksmų apimtimi klinika neatsiliko nuo kitų Europos universitetų. Mokymo sistema Chirurgijos klinikoje buvo panaši į Terapijos klinikos, kurią trejais metais anksčiau įkūrė Johanas Pėteris Frankas (Johann Peter Frank, 1745–1821) ir Jozefas Frankas (Joseph Frank, 1771–1842). Chirurgijos teorinės paskaitos buvo suderintos su studentų mokymu prie ligonio lovos. Studentai klinikoje budėdavo visą parą, ligonius stebėdavo nuo jų atvykimo į kliniką iki išvykimo arba mirties. Sėkminga Chirurgijos klinikos raida susijusi su šiais jos kūrėjais ir puoselėtojais: Žaku Briote (Jacques Briotet, 1746–1819), Johanu Andriumi Lobenveinu (Johann Andreas Lobenwein, 1758–1820), Janu Frydrichu Niškovskiu (Jan Friedrich Niszkowski, 1774–1816), Jokūbu Šimkevičiumi (Jakób Szymkiewicz, 1775–1818), Konstantinu Porcijanka (Konstanty Porcyanko, 1793–1841).
Universiteto Chirurgijos klinikos, dar vadintos Chirurgijos institutu, įkūrimas reiškė naują pakopą Lietuvos medicinos, ypač chirurgijos, raidoje. Koncepcija priartėta prie Vakarų XIX a. pradžios mokslo tiriamosios inovatyvios medicinos.
Tolesnius klinikos užmojus nubraukė Rusijos caro imperinė politika. 1832 m. uždarius Vilniaus universitetą, miestas ir visas kraštas prarado labai svarbų mokslinės ir praktinės chirurgijos centrą
Pagalbinės kraujotakos taikymas gydant miokardito sukeltą kardiogeninį šoką
Get PDFBackground. Cardiogenic shock caries high mortality and morbidity. Myocarditis patients developing cardiogenic shock refractory to medical treatment might benefit from extracorporeal membrane oxygenation or mechanical ventricular assist devices. Methods. A retrospective, single center observational study to assess the rate and outcomes of mechanical circulatory support of patients with fulminant myocarditis related cardiogenic shock. Short-term outcomes were evaluated. The primary endpoint of the study was hospital survival. Results. Two hundred ninetyone patient were supported with short-term mechanical assist devices at our institution during 12 year period. Among them, 4 (1.4%) were treated for myocarditis related cardiogenic shock. All patients were female, with a mean age of 34±4 years. In one case surgically implantable short-term mechanical assist device was used, in other three cases – extracorporeal membrane oxygenation. The mean duration of the support was 364±273 hours, mean intensive care unit stay – 35±29 days. Three of four patients were successfully weaned from the support and discharged from the hospital with complete heart function recovery. Conclusion. Patient with fulminant myocarditis, who would have died without the initiation of mechanical circulatory, had favorable short-term outcome with 75% survival rate.Įvadas. Išsivysčius kardiogeniniam šokui, labai didelė mirštamumo ir komplikacijų rizika. Gydant miokardito sukeltą ūmų kardiogeninį šoką, gali būti veiksmingos mechaninės kraujotakos palaikymo priemonės. Tyrimo metodika. Atlikta miokardito sukelto kardiogeninio šoko atvejų, kai pacientų būklei stabilizuoti naudota pagalbinė kraujotaka, retrospektyvioji analizė. Tyrimo metu analizuoti šoko gydymo, naudojant pagalbinę kraujotaką, rezultatai. Studijos tikslas – įvertinti hospitalinį išgyvenamumą. Rezultatai. Tiriamuoju 12 m. laikotarpiu pagalbinė kraujotaka taikyta 291 pacientui. Iš jų tik 4 (1,4 %) pacientams buvo nustatytas miokardito sukeltas kardiogeninis šokas. Visos pacientės – jauno amžiaus moterys (amžiaus vidurkis – 33±4 m.). Vienu atveju naudota chirurgiškai implantuojama trumpalaikė kairįjį ir dešinįjį širdies skilvelius pavaduojanti kraujotaka, trimis atvejais – ekstrakorporinė membraninė oksigenacija (EKMO). Širdies veiklą pavaduojant mechaninei kraujotakai, vidutinė gydymo trukmė – 364±273 val., vidutinė gydymo intensyviosios terapijos skyriuje trukmė – 35±29 paros. Trims iš keturių pacienčių pagalbinė kraujotaka buvo sėkmingai atjungta, šios pacientės, atkūrus širdies kontraktilinę funkciją, išrašytos iš ligoninės. Išvados. Miokardito sąlygotas ūmus širdies nepakankamumas nėra dažna, tačiau labai grėsminga komplikacija. Mechaninės kraujotakos palaikymo priemonės leidžia pasiekti 75 proc. išgyvenamumą