Lietuvos chirurgija
Not a member yet
718 research outputs found
Sort by
Experimental Study of Action Different Kinetic Energy on the Colon
Get PDFThe purpose of the study. To increase the effectiveness of surgical care for the wounded with combat trauma of the colon by studying of ballistic, morphological and functional features of the gunshot wounds. Patients and methods. A study of surgical treatment of 83 wounded with combat injuries of the colon, received in the area of anti-terrorist operation in the period from 2014–2018. For comparative analysis of treatment results, two clinical groups were formed: comparison and main. The comparison group included 42 wounded who were treated from April 2014 to February 2015 (the first and second periods of ATO), who used traditional surgical tactics. The main group included 41 wounded who were treated from March 2015 to 2018. Results. Analysis of the distribution of wounded with combat trauma by type of wound / injury revealed that the vast majority of them in both groups had shrapnel wounds – 49 (59.1%). There were 30 (36.1%) victims with bullet wounds, and 4 (4.8%) with closed injuries. The wounded patients with the battle trauma of the thick bowel by type of injury had missile wounds as a rule – 49 (59.1%). There were 30 (36.1%) patients with bullet wounds, and 4 (4.8%) with closed injuries. Most of the injuries were combined – 58 (69.9%), and with only abdominal injuries – 25 (30.1%), mostly multiple – 21 (25.3%). The great majority of the thick bowel injuries belonged to sigmoid – 32 (38.6%) and transverse colon – 21 (25.3%), which is explained by relatively large size of these parts of the intestine. Conclusions. The choice of surgical tactics and scope of surgical interventions on damaged organs and structures took into account the results of experimental study of mechanogenesis and pathomorphology of gunshot wounds of the colon, obtained in bench studies by modeling gunshot wounds on “thoracoabdominal ballistic material”
Šlapimo pūslės skausminio sindromo pakopinis gydymas: klinikinis atvejis
Get PDFBladder pain syndrome/interstitial cystitis is a condition characterized by chronic pelvic and bladder pain (lasting longer than 6 months) accompanied by urinary symptoms (urinary frequency, urgency and nocturia). It can have a highly negative effect on the quality of life. The treatment of this disease is impeded by lack of understanding of its etiology. Therefore, treatment recommendations and information about their efficacy are scarce. The American Urological Association recommends a step-wise therapeutic approach starting from mere patients’ lifestyle modification to pharmacological therapy or to even more complex methods, such as intravesical botulinum toxin-A injections. We present here a case of a 60-year old woman, who presented in 2020 with tiresome symptoms characteristic to bladder pain syndrome lasting for two years. Previous treatments with antibiotics, anti-inflammatory, analgesic and anticholinergic medications were unsuccessful; urine culture was negative. During the cystoscopy in our center small bladder capacity and minute glomerulations were observed. Urodynamic tests (cystometry) were performed showing hypersensitive bladder with small capacity. Bladder hydrodistention procedure was performed twice; however the positive effects only lasted up to one month each time. Therefore, it was decided to perform an intravesical botulinum toxin-A injection into bladder trigonal area after which the patient experienced a significant relief in bladder pain, reduced urinary frequency during the day and night and improved quality of life.Šlapimo pūslės skausminis sindromas, dar vadinamas intersticiniu cistitu, yra būklė, kuriai būdingas lėtinis dubens, šlapimo pūslės skausmas (trunkantis daugiau negu 6 mėn.), susijęs su šlapinimosi sutrikimais (poliakiurija arba nuolatiniu noru šlapintis) ir bloginantis gyvenimo kokybę. Nesant aiškių šlapimo pūslės skausminio sindromo priežasčių, aprašoma daug šios ligos kilmės teorijų. Trūksta rekomendacijų, kaip ligą gydyti, mažai žinomas taikomų gydymo būdų efektyvumas. Amerikos urologų ir Europos urologų asociacijos siūlo pakopinį terapijos metodą – nuo paciento gyvenimo būdo modifikavimo, medikamentinės (farmakologinės) terapijos iki sudėtingesnių invazinių metodų, taip pat ir endovezikinių botulino toksino A injekcijų. Straipsnyje aprašomas 60 m. moters, kuri 2020 m. kreipėsi į VUL Santaros klinikas dėl dvejus metus varginančių šlapimo pūslės skausminiam sindromui būdingų simptomų, klinikinis atvejis. Prieš tai pacientei skirtas medikamentinis gydymas antibiotikais, vaistais nuo uždegimo, analgetikais, anticholinerginiais vaistais buvo neveiksmingas. Šlapimo pasėlio rezultatai buvo neigiami. Pacientei atlikus cistoskopiją, nustatyta maža šlapimo pūslės talpa, rasta smulkių glomeruliacijų, o atlikus urodinaminius tyrimus (cistometriją), nustatytas mažos talpos šlapimo pūslės hipersensityvumas. Pacientei du kartus atlikta šlapimo pūslės hidrodilatacija, tačiau abu kartus teigiamas efektas išliko tik apie mėnesį. Atsinaujinus simptomams, priimtas sprendimas atlikti botulino toksino A endovezikines injekcijas į šlapimo pūslės trikampio sritį. Po šių injekcijų pacientė jautė mažesnį šlapimo pūslės skausmą, rečiau šlapinosi dieną ir naktį, pagerėjo jos gyvenimo kokybė
Surgical Treatment of Finger Degloving Injuries Without Usable Skin: a Case Report and Literature Review
Get PDFThe treatment of avulsion injuries of the fingers is complicated by the lack of universally accepted treatment guidelines and the wide variety of reconstruction techniques. The aim of this paper is to present a case and review the scientific literature to provide clear criteria for amputation and reconstruction and to present and discuss the reconstruction techniques with the best results
II tipo pagal Siewerto klasifikaciją gastroezofaginės jungties adenokarcinomų chirurginis gydymas: ezofagektomija ar gastrektomija? Mokslinės literatūros apžvalga
Get PDFIntroduction. Surgery is the only curative treatment option for patients with gastroesophageal junction (GEJ) adenocarcinoma. These tumors can be resected by gastrectomy or esophagectomy depending on tumor localization. Although, both surgeries are available for Siewert type II GEJ cancer, it remains unknown which one is superior. This review summarizes current evidences on the optimal surgical approach for Siewert type II GEJ adenocarcinoma. Methods. The literature search was performed within the PubMed database and 9 studies comparing gastrectomy and esophagectomy for Siewert type II GEJ adenocarcinoma were included. The outcomes of interest included: length of surgery, numbers of retrieved lymph nodes, resection margins, postoperative morbidity and mortality, hospitalization time, 5-year overall, and disease-free survival rates. Results. Current studies do not favor any type of surgery in terms of length of the surgery, R0 resection rate, or postoperative morbidity. There is some tendency towards higher anastomotic leakage and postoperative surgical site infections rate after gastrectomy, while a higher incidence of pneumonia after esophagectomy. Similar, available studies suggest, that esophagectomy may lead to improved long-term outcomes. Conclusions. There is a lack of high-quality studies comparing gastrectomy and esophagectomy for Siewert type II GEJ adenocarcinoma. Esophagectomy may lead to improved long-term outcomes, but this preliminary data has to be confirmed in large, randomized control trials.Įvadas. Chirurginis gydymas – pagrindinis ir vienintelis gydymo metodas, leidžiantis visiškai pasveikti pacientams, sergantiems gastroezofaginės jungties (GEJ) adenokarcinoma. GEJ navikai operuojami atliekant ezofagektomiją arba gastrektomiją. Pasirenkamą operaciją dažniausiai lemia naviko lokalizacija, tačiau nėra aišku, kuri iš minėtų operacijų yra tinkamesnė II tipo pagal Siewerto klasifikaciją GEJ navikui šalinti. Straipsnyje apžvelgiami naujausi mokslinėje literatūroje pateikiami II tipo pagal Siewerto klasifikaciją GEJ adenokarcinomų gydymo rezultatai, atliekant ezofagektomiją arba gastrektomiją. Metodai. Mokslinės literatūros ieškota tarptautinėje duomenų bazėje PubMed. Galutinei analizei atrinktos 9 mokslinės publikacijos. Apžvelgta chirurginės operacijos tipo įtaka operacijos trukmei, pašalintų limfmazgių skaičiui, naviko rezekcijos kraštams, pooperacinėms komplikacijoms, hospitalizacijos trukmei, 5-erių metų bendrajam išgyvenamumui ir išgyvenamumui ligai neprogresuojant. Rezultatai. Remiantis šiandieninėje mokslinėje literatūroje pateikiamais duomenimis, galima teigti, kad operacijos tipas (gastrektomija ar ezofagektomija) neturi statistiškai reikšmingos įtakos operacijos trukmei, R0 operacijų ar pooperacinių komplikacijų dažniui. Pastebėta, kad, atlikus gastrektomiją, dažniau nustatomas anastomozės nesandarumas, išauga pooperacinių žaizdos infekcijų rizika. Atlikus ezofagektomiją, dažniau pasireiškia pneumonija. Duomenys apie operacijos tipo įtaką šalinamų limfmazgių kiekiui prieštaringi, tačiau, galima manyti, kad geresnių atokiųjų gydymo rezultatų pasiekiama atliekant ezofagektomiją. Išvados. Šiandieninėje mokslinėje literatūroje trūksta įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, kuris operacijos tipas turėtų būtų pasirenkamas operuojant pacientus, sergančius II tipo pagal Siewerto klasifikaciją GEJ adenokarcinoma, tačiau yra preliminarių duomenų, nurodančių, kad ezofagektomija gali lemti geresnius atokiuosius gydymo rezultatus
A Case Report on the Spontaneous Intraperitoneal Rupture of Urinary Bladder Presenting as Acute Intestinal Obstruction – Lessons Learnt
Get PDFAcute intestinal obstruction is a common surgical emergency. Most of the time, the cause lies in the gastrointestinal track. A 19 year old boy presented with clinical features of acute intestinal obstruction and radiological features suggestive of large bowel obstruction was taken up for surgery. During evaluation we found extravasation of urine inside pelvic cavity. Exploratory laparotomy showed intraperitoneal rent in dome of urinary bladder with dense adhesion of omentum kinking the transverse colon causing acute intestinal obstruction. We were surprised to see the resolution of obstruction with excision of omental band. The bladder was repaired and he was relieved of the problem. This article is a rare example of nongastrointestinal cause for intestinal obstruction. Most of these cases are seen by a general surgeon in an emergency setting. Hence this report is to enlighten the medical caregivers about the existence of this rare entity
Tulžies latakų askaridozė: klinikinis atvejis
Get PDFBiliary ascariasis is a pathology caused by roundworms when parasites migrate from the jejunum into the bile ducts manifesting in typical clinical symptoms. Ascaris’ eggs mature in the soil, because of that ascariasis is mostly prevalent in tropical and subtropical regions due to poor hygiene, lack of clean drinking water, the consumption of contaminated food. Diagnosis of biliary ascariasis consists of blood and faecal examination, imaging tests, such as ultrasound, magnetic resonance imaging and endoscopic retrograde cholangiography. In this article, we present the case of a patient with biliary ascariasis, review of the epidemiology, life cycle, causes of the migration into the bile duct, clinical manifestations, diagnostic methods and treatment options.Tulžies latakų askaridozė – apvaliųjų kirmėlių sukelta patologija, kai įprastai tuščiąją žarną kolonizuojantis parazitas migruoja į tulžies latakus ir sukelia klinikinę simptomatiką. Askaridozė labiausiai paplitusi atogrąžų ir paatogrąžių regionuose, kuriuose šiuo parazitu užsikrečiama dėl prastų higienos sąlygų, švaraus geriamojo vandens trūkumo ir užterštų maisto produktų vartojimo. Tulžies latakų askaridozei diagnozuoti kartu su kraujo ir išmatų tyrimais įprastai naudojamas ultragarsinis tyrimas, magnetinio rezonanso cholangiografija ir endoskopinė retrogradinė cholangiografija. Straipsnyje pristatomas moters, sirgusios tulžies latakų askaridoze, klinikinis atvejis. Aptariama askaridozės epidemiologija, parazitų gyvavimo ciklas, migracijos į tulžies latakus priežastys, ligos klinikinė išraiška, diagnostikos ir gydymo metodai
Išeminių audinių perfuzijos pokyčiai atkuriant kraujotaką tiesiogiai pagal angiosomą ir netiesiogiai
Get PDFBackground. Blood flow restore in critical limb ischemia according to angiosomes is becoming very popular. This method allows to restore blood flow precisely to the artery supplying the ischemic zone, based on the angiosome concept. However, angiosome revascularization is not a gold standard because of the lack of evidence supporting this approach. The aim of this study was to compare tissue oxygenation changes in ischemic zone during endovascular revascularization procedure either following angiosome concept or performing indirect revascularization. Methods. A prospective observational study was performed. Patients with critical limb ischemia and tissue loss due to chronic total occlusion of below the knee arteries were included. Endovascular revascularization was performed in all cases. Tissue oxygen saturation was observed intraoperatively using near-infrared spectroscopy. Tissue oxygenation changes near the ischemic wound were compared between direct and indirect revascularization groups. Results. This clinical trial included 30 patients with critical limb ischemia (Rutherford 5) and occluded below the knee arteries intended to treat. In 15 patients the procedure was performed according to angiosome, while the other half underwent indirect revascularization. Tissue oxygenation near the wound was monitored during the intervention. Greater oxygen saturation increase was observed in the group with direct revascularization (29% and 23% accordingly), however the difference between groups was not statistically significant (t-test for independent group, p = 0,544). Conclusions. The increase in tissue oxygen saturation differed very slightly in direct and indirect revascularization groups and the difference was statistically insignificant. Įvadas. Vis populiarėja galūnės kraujotakos atkūrimas pagal angiosomas, esant kritinei galūnės išemijai, t. y. revaskuliarizuojama būtent ta kraujagyslė, kuri maitina pažeistą plotą. Tačiau revaskuliarizacija atsižvelgiant į angiosomas nėra laikoma kritinės galūnių išemijos gydymo standartu, nes mokslinėje literatūroje trūksta įrodymų, pagrindžiančių šio gydymo metodo pranašumus. Pristatomo tyrimo tikslas – palyginti audinių oksigenacijos pokyčius išeminėje zonoje, endovaskuliniu būdu atkūrus kraujotaką tiesiogiai pagal angiosomą ir netiesiogiai. Metodai. Tai perspektyvusis stebimasis tyrimas. Į tyrimą įtraukti pacientai, kuriems diagnozuota kritinė galūnės išemija, esant gangrenai dėl užakusių blauzdos arterijų. Pacientams taikyta endovaskulinė revaskuliarizacija. Procedūros metu oksigenacijos pokyčiai stebėti naudojant artimųjų infraraudonųjų spindulių spektroskopiją. Gauti rezultatai lyginti pacientų, kuriems taikyta tiesioginė ir netiesioginė revaskuliarizacija, grupėse. Rezultatai. Tiriamąją imtį sudarė 30 pacientų, sergančių kritine galūnių išemija (5 Rutherfordo kategorija). Visiems pacientams nustatyta blauzdos arterijų okliuzija, kai reikia atkurti kraujotaką. Tyrimo metu 15 pacientų (50 %) kraujotaka buvo atkurta pagal angiosomą, tokiai pat daliai pacientų (50 %) – ne pagal angiosomą. Visiems tiriamiesiems procedūros metu matuoti oksigenacijos pokyčiai išeminėje zonoje. Didesnis oksigenacijos pokytis pastebėtas pacientų, kuriems atlikta revaskuliarizacija pagal angiosomą, grupėje (atitinkamai 29 proc. ir 23 proc.), bet statistiškai reikšmingo oksigenacijos skirtumo tarp grupių nenustatyta (nepriklausomos grupės t testas, p = 0,544). Išvados. Klinikinio tyrimo metu audinių oksigenacijos pokytis atkuriant kraujotaką pagal angiosomą mažai skyrėsi nuo audinių oksigenacijos pokyčio atkuriant kraujotaką ne pagal angiosomą. Skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas