Lietuvos chirurgija
Not a member yet
718 research outputs found
Sort by
Širdies navikai: klasifikacija, diagnostika ir gydymas
Get PDFAlthough rare, cardiac tumors are a type of surgical pathology that can present itself during clinical practice. Like the majority of neoplasms, these tumors are classified into two groups: primary and secondary or benign and malignant. However, the classification does not determine treatment, but the diagnostic pathway is the same and this pathology does not revolve only around the cardiologist an/or cardiac surgeon for optimal patient outcomes. That is why it is important for doctors of multiple specialties to work on cardiac tumor diagnostics and treatment all together. Aim of this study – to analyze the information about cardiac tumor classification, diagnostics, and treatment. Results of the study. The results clearly show that cardiac tumors are a rare type of pathology and their classification depends on type of tissue the neoplasm originated from. It can either be from one of heart layers (primary tumor) or a metastasis (secondary tumor). It is also important to classify these tumors into benign and malignant because treatment differs drastically. Diagnostic tests that are essential for cardiac tumors are instrumental (heart ultrasound, MRA, CTA) and blood tests (troponins, D-dimers). Treatment varies depending on tumor type however surgery is usually the only option. Treatment of malignant tumors is more complex, involving chemotherapy and/or radiotherapy and outcomes of these neoplasms are generally worse compared to treatment of benign heart tumors.Širdies navikai – retai gydytojo praktikoje pasitaikanti patologija. Kaip ir dauguma navikinių darinių, širdies navikai skirstomi į pirminius ir antrinius arba į gerybinius ir piktybinius. Visų širdies navikų diagnostika panaši, gali skirtis tik taikomas gydymas. Minėtina, kad diagnozuojant ir gydant širdies navikinius susirgimus turėtų dalyvauti ne tik kardiologijos, bet ir kitų sričių specialistai, todėl aktualumas – multidisciplininis. Tyrimo tikslas − išanalizuoti įrodymais pagrįstą informaciją apie širdies vėžinių susirgimų klasifikaciją, šių susirgimų ypatumus, diagnostiką ir gydymą. Tyrimo rezultatai parodė, kad širdies navikiniai susirgimai yra reta patologija, o jų klasifikacija priklauso nuo to, iš kokio audinio navikas kilęs: ar iš širdies audinių (pirminis), ar tai yra metastazė iš kitų organų (antrinis). Taip pat navikai klasifikuojami į gerybinius ir piktybinius. Šių onkologinių susirgimų diagnostikai itin svarbūs tiek instrumentiniai, tiek laboratoriniai tyrimai. Dažniausiai širdies navikams gydyti taikoma operacija, tačiau piktybinių navikų atveju gydymas yra labai sudėtingas, išeitys prastos
Cystic Artery Control with Bipolar Electrocauterization During Laparoscopic Cholecystectomy
Get PDFLaparoscopic cholecystectomy is a widely practiced procedure for symptomatic cholelithiasis. Haemostasis of cystic artery can be achieved with clips electrocautery and ultra modern vessel sealing energy devices. Bipolar electro coagulation of cystic artery is safe and a cost effective measure in developing countries. Our aim was to establish the feasibility of bipolar electrocautery in securing cystic artery. We conducted a prospective study on 120 patients in different age and sex groups. Correctable co morbidities were not a contraindication to inclusion criteria. Anatomical variations in size, origin and number of cystic artery were noted
Vertikaliosios skrandžio rezekcijos dešimties metų rezultatai: sisteminė literatūros apžvalga
Get PDFIntroduction. Sleeve gastrectomy is currently the most popular surgical treatment for obesity worldwide. However, there is still a lack of data on long-term outcomes of this procedure. The objective of this study was to review and analyze the scientific literature and evaluate the long-term (10 years and beyond) results of sleeve gastrectomy for the surgical treatment of obesity. Methods. A literature search was conducted using the PubMed search engine, resulting in 1 443 publications on the long-term results of sleeve gastrectomy for obesity. After applying search criteria and selecting articles by title and abstract, 7 results were included in the systematic review. Results. The included studies involved 2 399 patients after sleeve gastrectomy, with an average age of 41.8 years and 1 577 (65.7%) of all patients being women. The mean preoperative body mass index of the patients in the selected publications was 45.1 kg/m2. Long-term (10 years and beyond) weight loss outcomes were assessed in terms of excess body weight loss. Among the studies, the average excess body weight loss achieved was 54.2%, with a maximum of 70.5% and a minimum of 36%. Arterial hypertension remission was achieved in 23.6%, obstructive sleep apnea remission was achieved in 62.2%, type II diabetes remission was achieved in 54.4%, and dyslipidemia remission was achieved in 42.5% of patients. Conclusion. Sleeve gastrectomy provides a stable reduction in excess body weight and control of comorbidities over 10 years. However, more data on the long-term results of sleeve gastrectomy are needed to compare it with other surgical approaches in the treatment of obesity. Įvadas. Vertikalioji skrandžio rezekcija šiandien pasaulyje yra populiariausias chirurginis nutukimo gydymo būdas. 2020 m. vien JAV atlikta 199 tūkst. bariatrinių operacijų, iš jų kiek daugiau negu 60 proc. sudarė vertikalioji skandžio rezekcija [1]. Operacijų skaičius kasmet didėja, tačiau vis dar trūksta duomenų apie ilgalaikius gydymo rezultatus. Darbo tikslas – apžvelgti ir įvertinti ilgalaikius (10 m. ir vėlesnius) vertikaliosios skrandžio rezekcijos rezultatus gydant nutukimą. Metodai. Mokslinės literatūros paieška atlikta naudojant PubMed paieškos sistemą. Rasti 1 443 straipsniai, kuriuose pateikiami vertikaliosios skrandžio rezekcijos ilgalaikiai rezultatai. Atrankos kriterijus atitiko 7 publikacijos, jos analizuotos išsamiau. Rezultatai. Atlikus mokslinės literatūros paiešką, atrinkti 7 moksliniai straipsniai. Analizuotose publikacijose iš viso tirti 2 399 pacientai, kuriems atlikta vertikalioji skrandžio rezekcija. 1 622 pacientų duomenys vertinti praėjus 10 m. ar vėlesniu laikotarpiu. Stebėtiems pacientams buvo vidutiniškai 41,8 m. Analizuoti 1 577 moterų duomenys (65,7 proc. visų pacientų). Vidutinis pacientų kūno masės indeksas prieš operaciją siekė 45,1 kg/m2. Ilgalaikiai (10 m. ir vėlesni) svorio metimo rezultatai vertinti atsižvelgiant į perteklinį kūno masės sumažėjimą. Perteklinė kūno masė vidutiniškai mažėjo 54,2 proc. (daugiausia – 70,5 proc., mažiausia – 36 proc.). Atlikus operaciją, arterinės hipertenzijos, obstrukcinės miego apnėjos, II tipo cukrinio diabeto ir dislipidemijos remisija buvo pasiekta atitinkamai 23,6 proc., 62,2 proc., 54,4 proc. ir 42,5 proc. pacientų. Išvados. Vertikalioji skrandžio rezekcija 10 m. laikotarpiu užtikrina stabilų perteklinės kūno masės mažėjimą ir gretutinių ligų kontrolę. Vis dėlto nėra daug duomenų apie vėlyvuosius vertikaliosios skrandžio rezekcijos rezultatus, kurie leistų šį metodą lyginti su kitais chirurginiais nutukimo gydymo metodais
Gigantinis odos ragas: klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga
Get PDFKeratoacanthoma is a benign skin tumour caused mainly by ultraviolet A radiation. It affects 150 out of every 100 000 people worldwide. The most common location is the face, neck, and hands. Keratoacanthoma usually affects middle-aged and older men with a fair skin phenotype. More importantly, this disease may be a complication of cutaneous cornification. Keratoacanthoma is described as a circumscribed conical prominent hyperkeratotic lesion in the literature, and the main factor provoking this complication is ultraviolet radiation. Fair skin phenotype, male sex, and older age may contribute to the development of cutaneous horn disease. Another possible complication of keratoacanthoma is squamous cell carcinoma, which is defined as a malignant composed of epidermal keratinocytes skin tumour. Squamous cell carcinoma is very similar to keratoacanthoma, but is prone to metastasis and has unclear tumour borders. Ultraviolet radiation and the treatment of keratoacanthoma by using chemotherapy are some of the main provocative factors. All three of these diseases are treated surgically. The purpose of this article is to discuss the etiopathogenesis, clinic, diagnosis, treatment of keratoacanthoma, essential complications – skin horn, squamous cell carcinoma, and a clinical case related to these diseases.Keratoakantoma – gerybinis odos navikas. Pagrindinė jo atsiradimo priežastis – ultravioletinė A spinduliuotė. Keratoakantoma dažniausiai lokalizuojasi veido, kaklo ir plaštakų srityse. Šia liga pasaulyje serga 150 iš 100 000 žmonių. Dažnai serga vidutinio ir vyresnio amžiaus vyrai, turintys šviesią odą. Keratoakantoma gali komplikuotis odos ragu. Odos ragas mokslinėje literatūroje apibūdinamas kaip ribotas kūgio formos ryškus hiperkeratozinis pažeidimas. Pagrindinis šią komplikaciją provokuojantis veiksnys – ultravioletinė spinduliuotė. Odos ragui išsivystyti būdingi tie patys veiksniai, kurie lemia ir keratoakantomos atsiradimą. Minėtinas šviesios odos fenotipas, vyriškoji lytis, vyresnis amžius. Kita galima keratoakantomos komplikacija – plokščiųjų ląstelių karcinoma. Tai iš epidermio keratinocitų sudarytas piktybinis odos navikas. Plokščiųjų ląstelių karcinoma labai panaši į keratoakantomą, tačiau linkusi metastazuoti, jai būdingos neaiškios darinio ribos. Plokščiųjų ląstelių karcinomą provokuojantys veiksniai – ne tik aktyvi ultravioletinė spinduliuotė, bet ir keratoakantomos gydymas chemoterapija. Minėti susirgimai dažniausiai gydomi nepageidaujamus odos darinius šalinant chirurginiu būdu. Straipsnio tikslas – aptarti keratoakantomos etiopatogenezę, kliniką, diagnostiką, gydymą, esmines komplikacijas – odos ragą, plokščiųjų ląstelių karcinomą – ir apžvelgti su šiomis ligomis susijusį klinikinį atvejį. Mokslinės literatūros paieška atlikta medicininės tematikos duomenų bazėse: PubMed, Wiley Online Library, McGraw Hill Medical ir UpToDate
Trofoblastinė liga: mokslinės literatūros apžvalga
Get PDFThe purpose of this literature review is to discuss the most effective gestational trophoblastic disease diagnostic and treatment methods. Also, to introduce some of the novel treatment options currently being explored. A comprehensive research was carried out on scientific databases of MEDLINE and PubMed over the time period of 2014 to 2021. According to literature sources initial gestational trophoblastic disease diagnosis is multimodal: encompassing clinical features, quantitative human chorionic gonadotropin titers and pelvic ultrasonography. Pelvic magnetic resonance imaging, body computed tomography, chest radiography and angiography are the methods usually used for overall disease staging and metastases detection. The best treatment method is designated with reference to individual features of the patient and the disease. Conventional treatment consists of hysterectomy and chemotherapy; however, the use of new methods, such as directed enzyme prodrug therapy is also being attempted to cure metastasized and/or resistant gestational trophoblastic neoplasias. Most women with gestational trophoblastic disease can be successfully managed with preservation of reproductive function due to early diagnosis in the first trimester of pregnancy. It is important to identify gestational trophoblastic disease promptly and adjust specific treatment for every patient properly to minimize various complications.Straipsnio tikslas – apžvelgti efektyvius gestacinės trofoblastinės ligos diagnostikos ir gydymo metodus. Siekiama aptarti ir naujus metodus, kurie šiuo metu yra klinikinių tyrimų stadijos. Išsami 2014–2021 m. mokslinės literatūros apžvalga atlikta naudojant MEDLINE ir PubMed sisteminių apžvalgų duomenų bazes.
Mokslinės literatūros duomenimis, pirminė trofoblastinės ligos diagnostika yra kompleksinė: vertinami klinikiniai ligos požymiai, kiekybiniai žmogaus chorioninio gonadotropino rodikliai, atliekamas pilvo organų ultragarsinis tyrimas. Tikslesnei ligos stadijai nustatyti ir išplitimui įvertinti taikomi šie metodai: pilvo organų magnetinio rezonanso tyrimas, kompiuterinė kūno tomografija, krūtinės rentgenograma, angiografija. Tinkamiausias trofoblastinės ligos gydymo metodas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į ligos formą, naviko išplitimą, pacientės amžių. Tradiciniai, daugeliu atvejų taikytini trofoblastinės ligos gydymo būdai – chirurginis gydymas ir chemoterapija. Taip pat atliekami išsamūs moksliniai tyrimai, siekiant pagrįsti naujų gydymo metodų (tokių kaip tiesioginė enzimų terapija) efektyvumą rezistentiškoms ir metastatinėms trofoblastinės ligos formoms gydyti.
Dėl anksti atliekamų rutininių tyrimų trofoblastinė liga dažniausiai diagnozuojama pirmąjį nėštumo trečdalį, todėl užtikrinamas greitas ir efektyvus šios ligos gydymas. Didžiosios dalies moterų, kurioms diagnozuota gestacinė trofoblastinė liga, gydymas yra sėkmingas, dažnu atveju išsaugoma moterų reprodukcinė funkcija. Svarbiausias sėkmingo gydymo rezultatas – ankstyva trofoblastinės ligos diagnostika ir specifinis (taikomas atsižvelgiant į pacientės ligos formą ir stadiją), mažiausiai komplikacijų sukeliantis gydymas. Nauji gydymo būdai, siejami su mažesniu komplikacijų ir šalutinio sisteminio poveikio dažniu, kol kas aktyviai tiriami
Prognosis of Stage IV Gastric Cancer Patients
Get PDFAim. This study evaluated the survival of gastric cancer patients with metastasis to the hepatoduodenal, retropancreatic, mesenteric, and para-aortic lymph nodes. Materials and methods. We analyzed the survival rate of 435 gastric cancer patients who underwent operation from 2001 to 2010 at the Department of Surgery, Chonnam National University Hospital. There were 43, 25, 16, and 55 patients with metastasis to the hepatoduodenal, retropancreatic, mesenteric, and para-aortic nodes, respectively. Results. Based on tumor location, metastasis to the para-aortic lymph nodes was more common in upper-third cancer, and that to the hepatoduodenal lymph nodes was more common in lower-third cancer. The survival rate of patients with non-regional lymph node metastasis was better than that of patients with hepatic metastasis or peritoneal dissemination (p < 0.05). Conclusion. We recommend performing a more extended lymphadenectomy than a D2 lymphadenectomy in patients with advanced gastric cancer those having metastasis to the hepatoduodenal nodes
Vaisiaus ir naujagimio didelių matmenų kryžmens-uodegikaulio teratoma – klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga
No full textWe present a clinical case of fetal and neonatal large sacrococcygeal teratoma. Sacrococcygeal teratoma mostly found in neonates, infant, and children below 4 years old and is more common in girls than boys. Antenatal fetus ultrasound is the main diagnostic method. Antenatal diagnosis is very important making pregnancy care plan, time and method of delivery also to prevent fetal and neonatal death. Complete excision of the sacrococcygeal teratoma, including the coccyx, remains the mainstay of treatment. Patient\u27s birth mother gives consent for information about the patient (photograph and article) to appear in a journal article.Straipsnyje aprašomas vaisiaus ir naujagimio didelių matmenų kryžmens-uodegikaulio teratomos klinikinis atvejis. Ši teratoma dažniausiai diagnozuojama vaisiams, naujagimiams, kūdikiams ir vaikams iki 4 metų amžiaus ir daugiau būdinga mergaitėms nei berniukams. Perinataliniu laikotarpiu pagrindinis diagnostikos metodas yra vaisiaus ultragarsinis tyrimas. Prenatalinė diagnostika yra labai svarbi siekiant numatyti optimalią priežiūros taktiką, nėštumo užbaigimo laiką ir būdą, o taip pat išvengti vaisiaus ir naujagimio mirties. Visiškas teratomos pašalinimas, įskaitant uodegikaulio rezekciją, yra pagrindinis teratomos gydymo metodas. Pacientė pasirašė informuotą sutikimą informacijos apie ją ir jos vaiką (nuotraukos ir duomenys) publikavimą
Kušingo sindromo diagnostikos ir gydymo iššūkiai, esant abipusei makronodulinei antinksčių hiperplazijai
Get PDFBackground. Bilateral adrenal cortical hyperplasia (ACH) is one of the rare causes of adrenocorticotropic hormone (ACTH)-independent Cushing’s syndrome (CS), where lateralization of cortisol secretion and choice of treatment techniques are challenging. Percutaneous radiofrequency ablation (RFA) is a safe and effective minimally invasive treatment for benign and malignant tumors, but it is not commonly used to treat CS in bilateral ACH. Case description. A 79-year-old patient developed ACTH-independent CS with bilateral ACH. Adrenal venous sampling (AVS) showed right sided cortisol hypersecretion. Due to serious comorbidities it was decided to perform percutaneus RFA. The procedure was successful and without any complications. Hydrocortisone replacement therapy was given to manage adrenal insufficiency after the procedure. Conclusions. Percutaneous RFA is an effective minimally invasive procedure for the treatment of cortisol producing adrenal tumors. Reduction of symptoms caused by the disease has been observed after the procedure. It is also expected that hormone deficiency developed after the procedure will be transient.Įvadas. Viena iš retų nuo adrenokortikotropinio hormono (AKTH) nepriklausomo Kušingo sindromo (KS) priežasčių – abipusė antinksčių žievės hiperplazija. Esant šiai būklei, kortizolio sekrecijos lateralizacija ir gydymo taktikos parinkimas kelia iššūkių. Saugus ir veiksmingas mažai invazinis metodas gerybiniams ir piktybiniams navikams gydyti – perkutaninė radiodažninė abliacija (PRA), tačiau ji nėra įprasta gydant KS, esant abipusei antinksčių žievės hiperplazijai (AŽH). /span>Klinikinis atvejis. 79 m. pacientei nustatytas nuo AKTH nepriklausomas KS, esant abipusei makronodulinei AŽH. Atlikus antinksčių veninio kraujo tyrimą, nustatyta padidėjusi kortizolio sekrecija iš dešiniojo antinksčio. Dėl sunkių gretutinių ligų pacientei atlikta dešiniojo antinksčio adenomos PRA. Po procedūros komplikacijų nepastebėta, o atsiradusiam antinksčių nepakankamumui koreguoti skirtas pakaitinis hormoninis gydymas hidrokortizonu. Išvados. PRA – efektyvi mažai invazinė procedūra kortizolį gaminančių antinksčių navikams gydyti. Atlikus procedūrą, pastebimas ligos sukeltų simptomų sumažėjimas, tikimasi, kad hormoniniai rodikliai serume atitiks normos ribas