Lietuvos chirurgija
Not a member yet
718 research outputs found
Sort by
Robotinė chirurgija tiesiosios žarnos vėžiui gydyti: klinikiniai rezultatai ir pacientų gyvenimo kokybė. Chirurginių metodų palyginimas
Get PDFBackground. Rectal cancer is one of the most common oncological diseases in the world. In recent years, robotic surgery has been increasingly used to improve the outcome of this disease. Aim. To review the latest scientific literature on the application of robotic surgery in the treatment of rectal cancer and to evaluate clinical outcomes in patients. Material and methods. The research method is a literature review. Publications were researched in the PubMed and Google Scholar databases using the following keywords and their combinations in English: rectal cancer, robotic surgery, laparoscopic surgery, open surgery. Based on the inclusion and exclusion criteria, 68 scientific publications were included in the review.
Results. The average duration of robotic surgery was longer (164.5±47.5–275±60.5 minutes) and was more expensive than other surgical methods. However, patients recovered faster, lost less blood and the hospitalization was shorter (on average 7 days), complications (7.7–22.1%) and local recurrences (0–8.3%) were less frequent and this surgery had better survival rates. The incidence of R0 resection was 90.3–100%, while the incidence of distant metastases was 0–21.1%. No deaths were recorded during the surgery. Conclusions. Robotic surgery is a safe and effective method for treating rectal cancer. It is associated with a lower risk of bleeding, shorter hospitalization, fewer local recurrences, fewer post-operative complications, faster recovery and better quality of life in the long term but requires more economic resources than other surgical approaches.Įvadas. Tiesiosios žarnos vėžys yra viena iš dažniausių onkologinių ligų pasaulyje. Pastaraisiais metais, siekiant pagerinti šios ligos gydymo rezultatus, vis plačiau taikoma robotinė chirurgija. Tikslas. Apžvelgti naujausią mokslinę literatūrą apie robotinės chirurgijos taikymą tiesiosios žarnos vėžiui gydyti, įvertinti klinikinius pacientų rezultatus. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimo metodas – mokslinės literatūros apžvalga. Publikacijų ieškota PubMed ir Google Scholar duomenų bazėse, naudojant reikšminius žodžius ir jų derinius anglų kalba: tiesiosios žarnos vėžys (angl. rectal cancer), robotinė chirurgija (angl. robotic surgery), laparoskopinė chirurgija (angl. laparoscopic surgery), atviroji operacija (angl. open surgery). Remiantis publikacijų įtraukimo ir atmetimo kriterijais, į apžvalgą įtrauktos 68 mokslinės publikacijos. Rezultatai. Palyginti su kitais chirurginiais metodais, robotinės operacijos trunka vidutiniškai ilgiau (164,5±47,5–275±60,5 min.) ir yra brangesnės, tačiau pacientai atsigauna greičiau, mažiau netenka kraujo, jų hospitalizacija trumpesnė (vidutiniškai 7 dienos), komplikacijos (7,7–22,1 %) ir ligos atkryčiai arba recidyvai (0–8,3 %) retesni, išgyvenamumas geresnis. R0 rezekcijos dažnis siekia 90,3–100 proc., tolimųjų metastazių – 0–21,1 proc. Operacijų metu mirčių nefiksuota. Išvados. Robotinė chirurgija – saugus ir efektyvus tiesiosios žarnos vėžio gydymo metodas. Palyginti su kitais chirurginiais metodais, robotinė chirurgija susijusi su mažesne kraujavimo rizika, trumpesne hospitalizacija, rečiau pasireiškiančiais lokaliais ligos recidyvais, retesnėmis pooperacinėmis komplikacijomis, greitesniu pacientų atsigavimu ir geresniais gyvenimo kokybės rodikliais ilgalaikėje perspektyvoje, tačiau šiam metodui reikia didesnių ekonominių išteklių
Navigating the Enigma of Parathyroid Adenoma ‒ a Tale of Diagnosis, Surgery, and Skeletal Symphony
Get PDFParathyroid adenomas, though uncommon, can pose significant challenges in diagnosis and management due to their elusive nature. We present a case report of a 47-years old female who presented with a constellation of symptoms indicative of hyperparathyroidism. Initial laboratory investigations revealed elevated serum calcium levels, corroborated by an increased parathyroid hormone (PTH) level. Further imaging studies, including neck ultrasonography and technetium-99m sestamibi scintigraphy, identified a solitary parathyroid adenoma. The patient’s clinical history, coupled with imaging findings, guided surgical approach towards a minimally invasive parathyroidectomy.
Histopathological examination of the excised adenoma confirmed the diagnosis, displaying characteristic features of parathyroid tissue hyperplasia. Postoperatively, the patient experienced a rapid normalization of serum calcium and PTH levels, accompanied by a resolution of symptoms. This case underscores the importance of a multidisciplinary approach in the diagnosis and management of parathyroid adenomas, emphasizing the pivotal role of advanced imaging techniques in localizing these elusive lesions.
Additionally, it highlights the efficacy of minimally invasive surgical interventions in achieving successful outcomes with reduced morbidity. The presented case contributes to the existing body of knowledge on parathyroid adenomas, providing insights into their clinical presentation, diagnostic challenges, and the significance of timely intervention. Improved awareness and understanding of such cases are crucial for optimizing patient outcomes and refining diagnostic and therapeutic strategies for this rare endocrine disorder
Kiaušintakio gerybiniai intraepiteliniai pokyčiai: klinikinis atvejis ir mokslinės literatūros apžvalga
Get PDFSerous tubal intraepithelial lesion (STIL) is a rare benign lesion of the fallopian tube epithelium characterized by atypical epithelial cells with morphological anomalies, marked by the accumulation of p53 protein and normal or slightly increased proliferative activity. STIL is becoming an increasingly investigated type of fallopian tube neoplasm, with differential STIL diagnosis based on the morphology of the fallopian tube epithelium and immunohistochemical markers p53 and Ki-67. Benign intraepithelial changes of the fallopian tube occur in the distal third of the tube and are considered precursors to serous tubal intraepithelial carcinoma (STIC), which ultimately progresses to high-grade serous ovarian cancer (HG-SOC). More precise methods for investigating the fallopian tubes are emerging to detect epithelial changes and neoplasms as early as possible. So far, there are no accurate prognoses for this pathology or recommendations for the further monitoring and treatment of patients.Serozinis kiaušintakių intraepitelinis pažeidimas (angl. serous tubal intraepithelial lesion; STIL) – retas gerybinis kiaušintakių epitelio pažeidimas, kuriam būdingos atipinės epitelio ląstelės, turinčios morfologinių anomalijų, pasižyminčios p53 baltymų sankaupomis ir normaliu arba šiek tiek padidėjusiu proliferaciniu aktyvumu. Pastaraisiais metais STIL tampa vis labiau tiriama kiaušintakio neoplazija. Diferencinė STIL diagnostika remiasi kiaušintakio epitelio morfologija ir imunohistocheminiais p53 ir Ki-67 žymenimis. Gerybinių kiaušintakio intraepitelinių pokyčių atsiranda distaliniame kiaušintakio trečdalyje, jie vertinami kaip serozinės kiaušintakių intraepitelinės karcinomos (angl. serous tubal intraepithelial carcinoma; STIC) pirmtakai, galiausiai progresuojantys į sunkios stadijos serozinį kiaušidžių vėžį (angl. high-grade serous ovarian cancer; HG-SOC). Šiandien yra vis tikslesnių kiaušintakių patologijos tyrimo metodų, leidžiančių kuo anksčiau nustatyti epitelio pokyčius ir neoplazijas, tačiau kol kas dar nėra tikslios šios patologijos prognozės ir tolesnio pacienčių stebėjimo ir gydymo rekomendacijų
Case of the Divergent Fallopian Tube: A Rare Cause of Intestinal Obstruction
Get PDFBackground. Intestinal obstruction is a common surgical emergency with diverse etiologies. While adhesions, hernias, and malignancies are frequently implicated, rare anatomical anomalies can occasionally be the cause. Methods. We report a case of a 66-year-old female who presented with complete obstipation for three days. Radiological evaluation revealed dilated bowel loops with a transition point at the distal ileum. Biochemical investigations were notable for metabolic acidosis. Results. Intraoperatively, an anomalous right-sided fallopian tube was identified obstructing the distal ileum, approximately 7 cm proximal to the ileocecal junction. The fallopian tube was resected (salpingectomy). Due to t hinning and impending perforation of the distal ileum, a diversion ileostomy with a distal mucous fistula was performed. Conclusion. This case highlights an unusual cause of small bowel obstruction and emphasizes the importance of considering rare anatomical anomalies in the differential diagnosis of intestinal obstruction
Cylindroma of the Breast: A Systematic Review of a Rare Disorder
Get PDFIntroduction. Cylindroma of the breast is a rare disorder, and only a few cases have been reported in the literature. Due to its rarity, this article was drafted to study the cases published over the last decade and thereby try to explain the current patterns in clinical presentation, diagnosis, treatment, and outcomes. Methods. A systematic literature search was conducted through electronic databases applying the PRISMA (Preferred Reporting Items for Systematic Reviews and Meta-Analyses) guidelines. Results. There were 9 case reports with 10 female patients, ranging in age from 55 to 80 years. Local excision was the most common modality of treatment. The outcome was excellent with no recurrence. Conclusion. Cylindroma of the breast is rare with an excellent prognosis. It needs to be kept in mind as a differential diagnosis of triple-negative breast tumours or the solid basaloid variant of adenoid cystic carcinoma to avoid unnecessary overtreatment with associated morbidity
Pirminė ne Hodžkino limfoma smilkinkaulyje: klinikinio atvejo aprašymas
Get PDFLymphomas account for approximately 2.5% of head and neck malignancies, with primary temporal bone involvement being exceedingly rare. The diagnosis of lymphoma, as with other temporal bone malignancies, is often delayed, which adversely impacts both treatment outcomes and overall prognosis. We report a case of a 55-year-old male who presented to our hospital with left-sided facial palsy, unilateral hearing loss, and auricular pain. Biopsies taken during surgical intervention revealed diffuse large B-cell lymphoma infiltrating the mastoid process, external auditory canal, and tympanic cavity. This case underscores the diagnostic challenges posed by temporal bone lymphoma, particularly in presenting symptoms that mimic benign conditions. It emphasizes the importance of considering malignancy in patients with persistent otological symptoms and facial nerve palsy, warranting thorough investigation. Maintaining a heightened level of suspicion for neoplastic disease is crucial until a definitive diagnosis is confirmed. Early detection through comprehensive imaging and biopsy is essential for effective management and improved outcomes.Limfomos sudaro maždaug 2,5 proc. visų galvos ir kaklo piktybinių navikų, tačiau pirminis smilkinkaulio pažeidimas itin retas. Kaip ir kitų smilkinkaulio piktybinių darinių, limfomos diagnozė dažnai nustatoma pavėluotai, o tai daro neigiamą įtaką gydymo rezultatams ir prognozei. Straipsnyje aprašomas 55 m. vyro klinikinis atvejis. Pacientas atvyko į ligoninę dėl kairės pusės veido parezės, suprastėjusios klausos kaire ausimi ir kairės ausies skausmo. Operacijos metu paimta biopsinė medžiaga patvirtino difuzinę didelių B ląstelių limfomą, infiltruojančią speninę ataugą, išorinę klausomąją landą ir būgninę ertmę. Šis atvejis pabrėžia smilkinkaulio limfomos diagnostinius iššūkius, ypač kai klinikiniai požymiai primena nepiktybinius susirgimus. Pacientams, kuriems pasireiškia išliekantys otologiniai simptomai kartu su veidinio nervo pažeidimu, būtina atlikti išsamius diagnostinius tyrimus ir neatmesti piktybinio proceso tikimybės, kol bus patvirtinta galutinė diagnozė. Ankstyva diagnostika, taikant pažangius vaizdinius ir histologinius tyrimus, yra esminė, siekiant taikyti tinkamiausią gydymą ir užtikrinti geresnes išeitis
Gyvenimo kokybė baigus presakralinių navikų gydymą
Get PDFBackground. Presacral tumors are rare and anatomically complex lesions located between the rectum and the sacrum. Due to their often asymptomatic nature, most cases are diagnosed incidentally. Although typically benign, these tumors are surgically removed due to the risk of complications or malignant transformation. Successful treatment depends on the choice of surgical approach and the preservation of sacral nerves, both of which directly impact patients’ quality of life. This article aims to review the classification, diagnosis, treatment of presacral tumors and the impact of surgical decisions on patients’ quality of life. Methods. A literature review was conducted using databases such as PubMed, Scopus, Web of Science and ScienceDirect. The included studies provide an overview of classification, diagnosis, treatment of presacral tumors, the impact of complications on quality of life and possible strategies for managing postoperative complications and improving patient well-being. Results. Presacral tumors are most commonly congenital, originating from remnants of embryonic tissue. The primary treatment modality is surgical resection, with the approach depending on tumor location and size. While minimally invasive techniques help reduce the risk of complications, surgery may still result in urinary, bowel, and sexual dysfunction, particularly when sacral nerves are affected. To mitigate these complications and preserve quality of life, nerve-sparing strategies, rehabilitation, and individualized postoperative care play a crucial role. Conclusions. The success of presacral tumor treatment depends on early diagnosis, appropriate surgical strategy, and effective management of functional complications. To ensure long-term quality of life, it is essential to integrate nerve-preservation principles, apply minimally invasive techniques, and provide specialized rehabilitation.Įvadas. Presakraliniai navikai – reti, anatomiškai sudėtingi dariniai, lokalizuoti tarp tiesiosios žarnos ir kryžkaulio. Dėl besimptomės eigos dauguma jų diagnozuojami atsitiktinai. Dažniausiai šie navikai gerybiniai, tačiau chirurgiškai šalinami dėl galimų komplikacijų ar piktybinės transformacijos rizikos. Sėkmingas gydymas priklauso nuo tinkamai pasirinkto chirurginio metodo ir nervų struktūrų išsaugojimo, o tai turi tiesioginę įtaką pacientų gyvenimui. Straipsnio tikslas – apžvelgti presakralinių navikų klasifikaciją, diagnostiką, gydymą ir chirurginių sprendimų poveikį pacientų gyvenimo kokybei. Metodai. Atlikta mokslinės literatūros analizė, naudojant pagrindines duomenų bazes (PubMed, Scopus, Web of Science, ScienceDirect). Įtrauktuose moksliniuose straipsniuose apžvelgiama presakralinių navikų klasifikacija, diagnostika ir gydymas, komplikacijų įtaka pacientų gyvenimo kokybei, taip pat galimi pooperacinių komplikacijų valdymo ir gyvenimo kokybės gerinimo metodai. Rezultatai. Presakraliniai navikai dažniausiai įgimti, kilę iš embrioninių audinių liekanų. Pagrindinis gydymo metodas – chirurginė rezekcija, kurios pasirinkimas priklauso nuo naviko lokalizacijos ir dydžio. Minimaliai invazinės technikos padeda sumažinti komplikacijų riziką, tačiau chirurginis gydymas vis dar gali kelti šlapinimosi, tuštinimosi ir lytinės funkcijos sutrikimų, ypač pažeidus dubens nervus. Siekiant sumažinti šių komplikacijų poveikį paciento gyvenimo kokybei, svarbios nervų tausojimo strategijos, reabilitacija ir individualizuotas pooperacinis gydymas. Išvados. Presakralinių navikų gydymo sėkmė priklauso nuo ankstyvosios diagnostikos, tinkamai pasirinktos chirurginės taktikos ir funkcinių komplikacijų valdymo. Siekiant užtikrinti ilgalaikę gyvenimo kokybę, būtina integruoti nervų tausojimo principus, taikyti minimaliai invazines technikas ir teikti specializuotą reabilitaciją
Surgical Challenges in Severe Fixed Extension Deformity of the Right Knee Post Multiple Sclerotherapy for Arterio-Venous Malformation: A Case Report
Get PDFIntroduction. Acquired arteriovenous malformations (AVMs) often result from minor trauma. AVMs exhibit diverse clinical manifestations and an unpredictable clinical course. This document addresses the management challenges associated with restoring mobility in a patient who experienced severe extension lock of the right knee following repeated sclerotherapy for an extensive arteriovenous malformation of the right vastus lateralis muscle. Main symptoms and important clinical findings. The patient sustained a contusion of the right thigh after a trivial trauma, subsequently developing an extensive arteriovenous malformation in the right vastus lateralis over several years. The patient underwent multiple sclerotherapy sessions with 10% polidocanol for AVM control over one year. Gradually, the patient’s right knee became locked in extension, resulting in functional disability. The main diagnoses, therapeutic interventions, and outcomes. Clinical examination revealed a 10x8 cm stony hard swelling in the lateral aspect of the right thigh. MRI indicated a low-flow venous malformation involving the right vastus lateralis with atrophy of the proximal portion. A CT-angiogram identified a feeder from the medial circumflex femoral artery. The patient underwent surgical exploration and excision of the sclerosed vastus lateralis and part of the vastus intermedius muscle, with a Tensor Fascia Lata graft applied to the exposed femoral bone surface. The patient recovered well, achieving an active knee flexion of 110 degrees, and is now able to sit and drive comfortably. Conclusion. The treatment of AVMs presents significant challenges. Minimally invasive methods are foundational to management but can lead to severe soft tissue fibrosis and functional disability. Surgery becomes necessary in complicated cases and for managing complications arising from minimally invasive procedures. Optimal outcomes require individualized multi-departmental management for all patients
Daugybinės pasikartojančios abipusės kiaušidžių dermoidinės cistos. Klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga.
Get PDFBackground. Dermoid ovarian cyst or mature cystic teratoma is the most common subtype of ovarian germ cell tumors. These tumors are usually benign and contain hair, bone, primitive or mature teeth, cartilage, nerve and fat. The aim of this article is to present a case of multiple recurrent bilateral ovarian teratomas and to review literature on this topic. Case presentation. We present the case of a 25-year-old woman complaining of pain in the left abdomen, persisting for a year. All laboratory tests were within normal range, aside from elevated testosterone level. Intrauterine ultrasound and pelvic MRI revealed multiple dermoid cysts varying in size bilaterally. Laparoscopic ovarian cystectomy was performed and teratomas containing hair and fat were removed. During follow-up checkups a new 1 cm hyperechogenic mass, possibly a recurrent dermoid cyst, was observed in the right ovary. Conclusions. Ovarian dermoid cysts are a common benign ovarian tumor, usually found incidentally. They are often asymptomatic, occasionally presenting with abdominal pain or hormonal effects. The treatment strategy depends on many factors, but large, symptomatic cysts often require surgical management. Ovarian teratomas have a small chance of recurrence.Įvadas: Dermoidinė kiaušidžių cista arba brandi cistinė teratoma yra labiausiai paplitęs kiaušidžių germinacinių ląstelių navikų potipis. Šie navikai dažniausiai yra gerybiniai ir jų sudėtyje randama plaukų, kaulų, dantų, kremzlių, nervų ir riebalų. Šio straipsnio tikslas – pristatyti daugybinių pasikartojančių abipusių kiaušidžių teratomų atvejį ir apžvelgti literatūrą šia tema.
Klinikinis atvejis: Pristatomas 25 metų moters, metus laiko besiskundžiančios skausmu kairėje apatinėje pilvo pusėje, klinikinis atvejis. Buvo rastas padidėjęs testosterono kiekis, kiti laboratoriniai tyrimai – be pakitimų. Atlikus ultragarsinį tyrimą transvaginaliai ir dubens MRT, stebėtos daugybinės brandžios cistinės teratomos abiejose kiaušidėse. Laparoskopinės kiaušidžių cistektomijos metu buvo pašalintos teratomos su plaukais ir riebalais. Vėlesnių patikrinimų metu dešinėje kiaušidėje rasta nauja 1 cm hiperechogeninė masė, galimai dermoidinė cista.
Išvados: Kiaušidžių dermoidinės cistos yra dažnas gerybinis kiaušidžių navikas, dažniausiai randamas atsitiktinai. Dažniausia šių cistų simptomatika – apatinės pilvo dalies skausmas, retais atvejais įmanomi hormoninų sutrikimai. Gydymo strategija priklauso nuo daugelio veiksnių, tačiau didelėms simptominėms cistoms įprastai taikomas chirurginis gydymas. Kiaušidžių teratomos turi nedidelę pasikartojimo tikimybę
