Knygotyra
Not a member yet
1356 research outputs found
Sort by
Protestantiška Vokietijos knyga Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės protestantų bibliotekose XVI-XVIIa.
Get PDFFiles and lists of the following 16th-17th c. libraries are analyzed: the library of King Žygimantas Augustas (part of the library reconstructed by A. Kawecka-Gryczowa - 960 titles), nobleman Salomon Rysiński (birth date unknown - 1625) in Vilnius (about 1000 titles), collections in 1674 given as a present to Slutsk boarding-school (74 books), Kėdainiai estate library of the mid-17th c. (183 titles), and the Vilnius Lutheran church library of the 16th-17th c. (185 titles). Identification of books indicated on the list of the Kėdainiai estate library made it possible to determine that this library belonged to Jonušas Radvila (1612-1655), who was the chief commander of the Army of GDL and Vilnius governor.
All libraries were Latin with the exception of the Vilnius Lutheran church library, in which there were 8 books more in German than in Latin. A conclusion is made that the general trend in Lithuania to choose Latin as the language of intellectual information exerted influence also on the Vilnius Lutheran German community, in whose library there were only 8 books in German more than in Latin. Whereas, in Germany itself (according to the data obtained from the files of the book market in Frankfurt am Main), the number of theological books in German exceeded those in Latin by twice.
As regards the living languages, there were sets of books in German, Polish, Lithuanian, Danish, French, and English. German and Polish books were most abundant. However, it should be pointed out that in Jonušas Radvila\u27s library there were only 10 books in German and 3 books in Polish.
Sets of books from Protestant Germany were only a constituent part of the libraries, taken together with abundant printed products from Switzerland and the Netherlands. Lithuanian Protestants preferred the books used by German university professors, especially the works of antique authors issued in the 16th-17th c., books on the history of European countries, texts of the Bible, and their explanations and interpretations. Among German Protestant authors, Philip Melanchthon was the most popular, next to Professor Justus Lipsius from the Netherlands. Readers were also interested in the works grounding educational reforms
Bibliotekininkas mokslininkas Kazys Sendzikas
No full textThe subject fields of the science collection of Vaclovas Biržiška, and its importance for the scientific, pedagogical, and practical activities of this famous bibliographer, have been investigated.
Vaclovas Biržiška compiled a collection of books of about 5,000 copies. In 1944, this collection was moved to Kaunas University Library. After the reorganization of Kaunas University in 1950, the collection was distributed to several institutions. At present, approximately 2,000 copies of this collection are in the Library of Kaunas University of Technology, and about 1,000 copies are in the Vilnius University Library. We may find books from this collection in other major Lithuanian libraries as well. Vaclovas Biržiška collected approximately 300 key theoretical and historical works on book science published in Poland, Russia, Germany, and other countries from the 19th century to the first part of the 20th century. The collection was composed of books and periodicals on book history, bibliography, and librarianship. Vaclovas Biržiška had a significant collection on book history, including works on incunabula, book art, the collection of rare and valuable books, and other literature. He also collected bibliography science and history, including works on Russian, Polish, and German national bibliography.
The renowned German scientist G. Schneider, with his bibliography theory, exerted a significant influence on Vaclovas Biržiška\u27s work and Lithuanian bibliography in general. Biržiška gathered many different bibliographical lists (indexes).
The acquisition of works on book science is connected to Vaclovas Biržiška\u27s role as the director of Kaunas University Library. He ensured the applicability of experiences from foreign countries.
The acquisition of his personal library was related to his professional needs. He used this collection for studies, investigations, and in articles for the Lietuviškoji enciklopedija. The most important bibliographers\u27 works were reviewed by Vaclovas Biržiška in journals such as Knygos, Baras, and Bibliografijos žinios. The book science literature was useful when he started teaching book history and bibliography at Kaunas University.
Vaclovas Biržiška adapted the experience of foreign libraries to his library activities. The book science collection was a very important supplement to the scientific and practical activities of Vaclovas Biržiška
Estijos knygų leidybos ir gamybos sistemos pokyčiai (nuo nepriklausomybės pradžios 1918 m. iki šių dienų)
No full text-Estijos Respublika sukūrė knygų leidybos sistemą. kuri sudarė sąlygas leisti vertingą ir įvairaus turinio bei formos mažai valstybės (1,2 min. gyventojų) spaudos produkciją, būdingą išvystytą knygos kultūrą turinčioms šalims. Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje Estijos knygų gamyba pasiekė pagrindinių Europos šalių lygmenį pagal daugeli svarbių rodiklių (knygų pavadinimų milijonui gyventojų skaičių. mokslinės ir mokslo populiarinimo literatūros spausdintos produkcijos procentą, pasaulinės ir nacionalinės literatūros klasikos santyki).
Daugiausia knygų prekybai skirtų leidinių išleido didelės universalios leidyklos ("Loodus" ir kt.). Komercinių leidyklų produkciją papildė draugijos ir sąjungos, leidusios tą spaudą, kuri neatsipirko ir kuriai reikėjo papildomo asignavimo (mokslo ir siauro profilio profesinę literatūrą, literatūros klasiką, žinynų leidinius ir kt.).
Draugijų ir sąjungų leidybinė veikla buvo subsidijuojama, iš valstybės biudžeto, o nuo 1925 m. - ir iš specialaus fondo, sukurto nacionalinės kultūros plėtrai (vadinamojo "Kultūros kapitalo"). Kadangi Estijoje dėl pernelyg siauros knygų rinkos nebuvo prielaidų kurti specializuotų leidyklų, jų vaidmenį iš dalies atliko draugijos ir sąjungos.
Be socialinių ir ekonominių faktorių, knygų produkcijos formavimuisi įtakos turėjo bendras gyventojų kultūros ir išsimokslinimo lygis, literatūros, mokslo ir technikos raida. Atsirado naujų tipų ir rūšių leidinių iš įvairių pažinimo sričių: universalios ir lakinės enciklopedijos, žinynai ir žodynai, mokslinės monografijos, vidurinių ir aukštųjų mokyklų vadovėliai. Pradėta leisti nacionalinė einamoji bibliografinė rodyklė.
1920-1930 m. knygų leidybos istorinis patyrimas rodo, kad nedidelė, kuklų ekonominį potencialą turinti valstybė gali organizuoti knygų leidybą ir subalansuoti spaudos produkciją.
Estijos aneksija ir prijungimas prie Tarybų Sąjungos 1940 m. sunaikino 1918-1940 m. sukurtas leidybos sistemas. Knygų leidyba tapo valstybės monopolija, leidyklų darbą kontroliavo partijos organai ir cenzūra. Daugiausia dėmesio buvo skiriama politinės literatūros ir taikomųjų mokslų knygų leidybai Palyginti su 1918-1940 m. laikotarpiu, sumažėjo grožinės, mokslinės ir mokslo populiarinimo literatūros leidyba.
1918-1940 m. leidybinio darbo patirtis pradėta aktyviai tyrinėti atkūrus Estijos nepriklausomybę 1991 m
Bibliografijos teorijos sąvoka ir struktūra
Get PDFM. Briskman\u27s, E. Bespalova\u27s, O. Korshunov\u27s, and L. Lelikova\u27s viewpoints on the concept of the theory of bibliography are examined. The theory of bibliography should be more strictly differentiated from other kinds of scientific information. The author considers the theory of bibliography to be the highest level of scientific information. O. Korshunov\u27s general theory of bibliography meets this requirement. The article discusses the structure of the theory of bibliography and their interrelations
Разделение научно-технических библиографий в стандарте научной техники
No full textTypology and classification of libraries is the most actual problem in library science. A great number of specialists have made attempts to solve it; however, the problem remains unresolved. The article discusses the issues of special terminology related to library differentiation.
The author focuses on new tendencies in the development of the state library system and the fact that modern library science requires a revision of existing classifications of libraries. The classification proposed by the author is based on the social functions of libraries.
The proposed classification allows for outlining the role of scientific libraries within the library system of the USSR