Knygotyra
Not a member yet
1356 research outputs found
Sort by
Gastronomijos istorijos šaltiniai Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyriuje
Get PDFThe article analyzes the sources stored at the Wroblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences, Manuscripts Department, which are significant in the context of the history of Lithuanian gastronomy. In this article, gastronomic culture is viewed as an intangible cultural heritage, and the sources that represent it are period-specific cultural fixations. The article provides a contextual overview of the collection of the Library’s Manuscripts Department. At the time of the research, identified sources were grouped into 8 typological categories. The categories were established based on the content of specific documents informativeness criteria (from the point of view of gastronomic culture and gastronomy history research). This article explains the benefit of each type of manuscript as a source for studies in the history of gastronomy. The list of manuscripts stored at the Wroblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences, Manuscripts Department, identified by the article authors, is presented.Straipsnyje analizuojami Lietuvos gastronomijos istorijai svarbūs šaltiniai, saugomi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje. Šiame straipsnyje gastronominė kultūra suprantama kaip nematerialaus paveldo forma, o ją reprezentuojantys šaltiniai – konkrečiam laikmečiui būdingos kultūros fiksacijos. Straipsnyje kontekstualiai pateikiama bibliotekos Rankraščių skyriaus rinkinio apžvalga. Tyrimo metu identifikuoti šaltiniai yra suskirstyti į 8 tipologines grupes. Jos išskirtos vadovaujantis konkrečių dokumentų turinio informatyvumo (gastronominės kultūros ir gastronomijos istorijos tyrimų požiūriu) kriterijais. Straipsnyje paaiškinama kiekvieno tipo rankraščių (kaip šaltinių) nauda gastronomijos istorijos tyrimams bei pateikiamas straipsnio autorių identifikuotų šio tipo rankraščių, saugomų Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje, sąrašas
Periodinių leidinių statistika Baltijos šalyse: duomenų šaltiniai ir rinkiniai
Get PDFPublishing is a significant part of the cultural, creative, and economic sectors. Its research, assessment, and forecasting require grounded, reliable, accurate, consistent, and comparable statistical data. Considering the lack of research in periodicals statistics and the relevance of publishing statistics, as well as the fact that in the Baltic countries, publishing statistics data are collected by institutions at the same level, the problem arises whether the national libraries’ applied foundational recommendations and legal documents, as well as data collection methodology, can ensure data validity, reliability, comprehensiveness, and comparability. This article aims to examine and compare the data collection practices of periodical statistics in the Baltic States. The research object includes the legal foundation of publishing statistics in Lithuania, Latvia, and Estonia, as well as the 2022 publishing statistics resources and official statistics data collections. UNESCO recommendations and International Organization for Standardization standards can be considered guidelines for such data collection and accounting. The legal foundation of publishing statistics consists of legal deposit laws, which must ensure the sources of statistical data. Even though publishing statistics data are collected by national libraries and the source of statistical data in all countries is legal deposits, the statistical data collections are not identical. Countries choose which data to collect, what criteria to apply, and in what form to present them. It is important to emphasize that data on the publishing industry are not presented in statistical collections, although their collection guidelines and presentation importance are highlighted in international recommendations and normative documents. Statistical data on electronic periodicals are provided only by Estonia. National libraries in the Baltic States are official statistics compilers, so summarized publishing statistics data are provided to national statistics institutions, opening new technological possibilities for data analysis and integration of new data. The collections of statistical data on newspapers and magazines can only be compared according to a few main criteria, as countries have chosen different statistical data presentation features, the main ones being the varying categorization and periodicity characteristics of newspapers and magazines.Leidyba yra svarbi ir reikšminga kultūros, kūrybos ir ekonomikos sektoriaus dalis. Jos tyrimui, vertinimui ir prognozavimui reikalingi pagrįsti, patikimi, tikslūs, nuoseklūs, palyginami statistiniai duomenys. Atsižvelgiant į periodinių leidinių statistikos tyrimų stoką ir leidybos statistikos aktualumą bei tai, kad Baltijos šalyse leidybos statistikos duomenis renka to paties lygmens institucijos, keliama problema, ar nacionalinės bibliotekos taikomas rekomendacinių ir teisinių dokumentų pamatas bei duomenų rinkimo metodologija gali užtikrinti duomenų pagrįstumą, patikimumą, išsamumą ir palyginamumą. Šio straipsnio tikslas – išnagrinėti ir palyginti Baltijos šalių periodinių leidinių statistikos duomenų rinkimo praktikas. Tyrimo objektu pasirinkti Lietuvos, Latvijos ir Estijos leidybos statistikos teisinis pamatas bei 2022 m. leidybos statistikos ištekliai ir oficialiosios statistikos duomenų rinkiniai. Tokių duomenų rinkimo ir apskaitos gairėmis galima laikyti UNESCO rekomendacijas bei Tarptautinės standartizacijos organizacijos standartus. Teisinis leidybos statistikos pamatas – privalomojo egzemplioriaus teisės aktai, kurie turi užtikrinti statistikos duomenų šaltinius.
Nepaisant to, kad leidybos statistikos duomenis renka nacionalinės bibliotekos ir visose šalyse statistikos duomenų šaltiniu yra privalomieji egzemplioriai, vis dėlto statistikos duomenų rinkiniai nėra tapatūs, šalys pasirenka, kokius duomenis rinkti, pagal kokius kriterijus ir kokia forma juos pateikti. Svarbu pabrėžti, kad leidybos industrijos duomenys statistikos rinkiniuose nepateikiami, nors jų rinkimo gairės ir pateikimo svarba akcentuojama tarptautiniuose rekomendaciniuose ir norminiuose dokumentuose. Statistinius duomenis apie e. periodinius leidinius pateikia tik Estija. Baltijos šalių nacionalinės bibliotekos yra oficialiosios statistikos rengėjos, todėl šalių statistikos institucijoms yra teikiami apibendrinti periodinių leidinių leidybos statistikos duomenys, tai atveria naujas technologines duomenų analizės ir naujų duomenų integravimo galimybes. Laikraščių ir žurnalų statistinių duomenų rinkiniai gali būti palyginami tik pagal kelis pagrindinius kriterijus, nes šalys yra pasirinkusios skirtingus statistinių duomenų pateikimo požymius, kurių pagrindiniai – įvairuojantis laikraščių ir žurnalų priskyrimas kategorijoms ir periodiškumo ypatumai
Baltijos provincijų rusifikacijos reformos ir jų poveikis Estijos knygų leidybai
No full text-Straipsnyje apžvelgiama Baltijos provincijų administracinė ir kultūrinė rusifikacija, analizuojama Estijos knygų leidybos ir spausdinimo būklė intensyviausios rusifikacijos laikotarpiu -1885-1892 metais. Pagal 1865 metų spaudos dekretą leidimą steigti spaustuvę išduodavo gubernatorius, o policijos pareiga buvo kontroliuoti spaustuves ir knygynus. Statistikos duomenys rodo, kad XIX amžiaus antrojoje pusėje spaustuvių nuolat daugėjo. Sparčiausiai ši veikla plėtojosi paskutiniais to amžiaus dešimtmečiais. 1900 metais Estijoje buvo 44 spaustuvės. Iš didžiųjų centrų -Talino ir Tartu - spaudos darbas pasiekė mažesnius miestus. Verta pažymėti, kad duomenys rodo, jog 1885-1892 metais neatsidarė nė viena nauja įmonė. Tai leistų teigti, kad valdžia sustabdė šį procesą. Spaustuvių atsiradimas glaudžiai siejosi su laikraščių leidyba. Mažesniuose regionų centruose spausdinimo galimybėmis buvo pasinaudota regioniniams laikraščiams steigti. Cenzūros įstaigos vykdoma rusifikacija veikė Estijos laikraščių leidybą. XIX a. 9 ir IO dešimtmečiais buvo atmesta apie 50 prašymų steigti naujus žurnalus ir laikraščius. Tyrimai taip pat atskleidė laikraščių turinio pokyčius: ideologinės diskusijos ir nacionalinės tapatybės įtvirtinimo medžiaga užleido vietą auklėjamojo ir kultūrinio pobūdžio apžvalgoms, skirtoms liaudžiai šviesti. Rusifikacijos reformos neturėjo įtakos knygų estų kalba leidybai. Bendras antraščių skaičius nuolat ir ženkliai augo. Estijos nacionalinė bibliografija užregistravo 5623 knygas ir brošiūras estų kalba, išleistas 1885-1904 metais, o XX a. pradžioje kasmet pasirodydavo apie 400 knygų estų kalba. Spausdintos produkcijos teminė ir tipologinė analizė rodo, kad daugiausia buvo leidžiamos religinio turinio ir grožinės literatūros knygos. Paskutiniais XIX a. dešimtmečiais taip pat padaugėjo vertimų iš rusų kalbos. Rusifikacija labiausiai paveikė vadovėlių leidybą. 1885-1892 metais iš 118 vadovėlių 42 buvo rusiški vadovėliai ir žodynai. Dvikalbių knygų bendras skaičius augo, nes atsirado nemaža draugijų, rengusių juridinę literatūrą. Pagal knygų leidybos statistinių duomenų, tipologijos ir turinio analizę autorius daro išvadą, kad rusifikacijos poveikis knygų estų kalba leidybai buvo menkas ir laikinas
Knygos vaidmens kaita visuomenėje
Get PDFDuring different periods, a book played a different role in the life of society, depending on social, economic, and cultural conditions.
The article seeks to analyze the role of a book as a document in several aspects: the book as a document, changes in its structure and carrier, changes in its functions during different periods, and the advantages and shortcomings of printed and electronic books. The place of a book within the system of mass media and its future is also discussed.
A document, as a source of knowledge, is a unity of content and form. Research has mainly directed attention to the most important forms of documents. A book became the main object of research not because it is a printed item, but because it has dominated the system of documentary communication.
The development of science and technology gave birth to new carriers of information and changed the traditional information environment into a virtual one, along with the material form of a document. The document consists of three components: information, a carrier, and technology for recording the information on the carrier (including technology for document identification). Two of these components may differ: the material form turns into a digital form, which exists in a virtual environment. The structure of the document changes from linear to digital. The social and economic environment is characterized by lowered production costs. Quicker and simpler technological processes attract a significant part of society.
For a long time, the term "book" was used generally to denote documents. However, a book has its own specific features and differs from other documents. The book is characterized by two aspects: content and form. Content includes the essence of a book, such as ideas and thoughts. The form is the material environment that transfers and preserves information. A book is one of the most popular and oldest types of documents and has a unique place in society and history.
It is claimed that the role of books in human life diminishes; however, a book is something continuous that stays with a person from childhood to old age. Some years ago, a book was revived and prepared for a new life. Its form and existence will depend on the social, economic, and cultural environment. The market will also influence how electronic and printed books will continue to exist.
A book remains a guarantor of stability, cultural value, historical heritage, and its form, structure, functions, and role will become clearer in the future
Estų knygų bibliografinės registracijos pradžia lyginant su kitomis Baltijos šalimis
No full textJam Amos Comenius described the relation between the world and book in following words: the world is a maze, from which the books can lead us out. The idea can be further developed if we claim that the maze of the realm of books can be solved by technological means of bibliography. Every new step in technology could be described as an annual ring of tree growth, as concentricity. The advent of typography favoured publishing of books and bibliographies in national languages - the same holds true also in comparative treatment of national printed works in Baltic Sea region.
We could point out that the bibliography in the countries surrounding Baltic Sea has developed according to general regularity, more or less synchronically. Here l would emphasise that it is the historical phenomenon of networking, much similar to that of modem computer networks. Despite the fact that the fruits of typography were accessible only for quite a limited part of the society the ideas and models spread everywhere, evoking analogous phenomena in various countries and places.
Historical national bibliography is highly valued by Polish bibliographers Anna Migon and Marta Skalska-Zlat, who emphasise the contribution it has given to the research and representation of modem national literature.Janas Amosas Komenius taip apibūdino pasaulio ir knygos santykį: pasaulis yra labirintas, iš kurio gali išvesti knyga. Toliau galime išplėtoti šią mintį, jei paskelbsime, kad iš knygų karalystės labirinto gali padėti ištrūkti bibliografinės priemonės. Kiekvieną naują jų sudarymo technologijos žingsnį galime traktuoti kaip metinį medžio augimo koncentrinį žiedą. Spaudos išradimas padėjo įsigalėti knygų ir bibliografinių priemonių nacionalinėmis kalbomis leidybai. Tai patvirtina ir nacionalinės spaudos Baltijos šalyse lyginamasis tyrimas.
Galime tvirtinti, kad Baltijos šalyse bibliografija plėtojosi pagal bendruosius dėsningumus daugmaž tuo pačiu metu. Reikėtų pabrėžti, kad tai buvo istorinis tinklo kūrimosi reiškinys, labai panašus į šiuolaikinio kompiuterių tinklo atsiradimą. Nors spaudos produkcija buvo prieinama tik tam tikrai visuomenės daliai, idėjos ir modeliai paplito visur ir žadino panašius reiškinius įvairiose šalyse.
Istorinę nacionalinę bibliografiją labai vertina lenkų bibliografės Anna Migon ir Marta Skalska - Zlat, kurios pabrėžia jos įtaką šiuolaikinės nacionalinės literatūros tyrimams ir pristatymui
Embleminės iliustracijos Jonušui Radvilai (1612-1655) dedikuotuose leidiniuose
Get PDFJonušas Radvila, the hetman of the Lithuanian Grand Duchy and the voivode of Vilnius, was one of the most ambitious art as well as book patrons of the first half of the seventeenth century in the LGP. A large part of his ordered editions were occasional panegyrics. They were decorated by emblematic illustrations, which were very popular and used in books of the first half of the seventeenth century in the LGP. Heraldic emblems, glorifying the patron of the book according to the motifs of his coat of arms, were frequently used in the books ordered by Jonušas Radvila. These emblems were genetically connected with medieval devices and expressed the representative aims of a noble.
The heraldic engravings were first used in the dedications for Jonušas Radvila in the panegyrics: Krysztalz popiolu by W. Cieciszewski (Vilnius, 1643) and Tyara wiecznosci by A. Witkowski (Vilnius, 1643), issued on the occasion of his wife Kotryna Potocka\u27s funeral. Emblematic engravings also decorated Mausolaeum na akt pogrzebowy by K. J. Woysznarowicz (Vilnius, 1643) and Parentalis Splendor by the same author (Vilnius, 1647?). Salutatio by V. Thilo (Karaliaučius, 1651)—an edition issued on the occasion of the victory of the hetman against the Cossacks—was also decorated by emblematic engravings. The dedication of S. Jaugelis Telega in Kniga nobažnistės krikščioniškos (Kėdainiai, 1653) was begun by a magnificent heraldic engraving.
The motives of emblematic engravings, their origin, as well as their relation to the text interpreting the picture, are analyzed in the article. The quality of the engravings was very uneven. The greatest attention was paid to the traditionalism of the motifs, the recognition of the signs, and the clarity of the meaning. It often deviated from the trinomial structure characteristic of Western academic literary emblems. The rhymed part of an emblem, which explains and interprets a picture, was often extended. At the same time, the meanings of the emblematic images were enriched, and the simple motifs of the engravings became more rhetorical.
The emblematic engravings enhanced the representative character of the editions ordered by Jonušas Radvila. They decorated the book and allegorically conveyed the ideas of the origin, rank, morals, and glory of a noble. The engravings, placed at the beginning of the dedication or repeated throughout the book, made the manifestation of the patron more visible and intensified the panegyric suggestion
Žemaitijos kunigaikštystės miestelių knygininkai XVIII a.
Get PDFThe free spread of Enlightenment books from Western Europe in the 18th century in the Samogitian principality (the books were presumably spread following the decision of sovereign Michał Korybut Wiśniowiecki issued in 1672) worried the leaders of the Catholic Church who were responsible for education in the Republic of Both Nations. For this reason, in 1743, the Samogitian bishop Antanas Tiškevičius banned the free book trade in his diocese and commissioned Juozas Stripeika and Martynas Maulevičius, living in Kražiai, with the task of regulating book selling. Antanas Tiškevičius\u27 circular provides the following information: 1. In the 18th century, at least in its 2nd quarter, the book trade was a profitable business, which means that books were popular; 2. It is likely that until the mentioned time, books had been sold by traveling book sellers for whom that was their only occupation; 3. At the considered time, Samogitia received the most up-to-date literature from Western Europe.
From the circular of 1774, we learn that books were not only sold at special places. They were delivered by agents throughout the whole principality. There was permission to sell not only books not banned by the Catholic Church but also holy pictures and other items necessary for religious rites. It was noted that all wares would be confiscated from those who were engaged in book selling without permission. In this way, Kražiai turned into the Samogitian trade center for books and religious articles.
The aforementioned M. Maulevičius was engaged in book trade and other cultural activities until 1783-1784. Besides M. Maulevičius and J. Stripeika, books in Kražiai were also sold by the husband and wife Daubarai (1751-1769) and Juozapas and Grigas Dziedzickiai (1774-1784). In the 2nd half of the 18th century, people engaged in book spreading could also be found in some other Samogitian towns, e.g., in Seda, four such persons sold books at the time. Most Samogitian book sellers used to purchase for resale some hundreds and even thousands of copies of books of various denominations (religious, textbooks; mostly in Lithuanian and Polish) in Vilnius and, presumably, some other towns.
There is no data available on the trade of Jewish books. However, there is no doubt that it existed in Samogitia because in descriptions of Jewish property after fires, we may find some mentions of larger or smaller collections of Jewish books. Besides, throughout the whole 18th century, there are mentions of Jewish bookbinders who obviously served not only their fellow countrymen but Christians as well.
The above-presented short review reveals that in the 2nd half of the 18th century, the book trade in Samogitia—concentrated in Kražiai—was a profitable business in which some families were engaged. The books for sale were numerous and varied. The bookbinder trade was in great demand. The mentioned evidence proves that by the second half of the 18th century, a social stratum of book consumers had developed in Samogitia