Knygotyra
Not a member yet
1356 research outputs found
Sort by
LEIDYBOS VERSLO MODELIS XIX A. LIETUVOJE: PROFESIONALAUS LEIDĖJO POŽIŪRIS
Get PDFIn 1818 Józef Zawadzki compiled a systemic work of two parts about publishing business, which today as a manuscript is kept in the Warsaw University Library. In Polish and Lithuanian historiography, it is usually viewed as a set of recommendations to the politicians of the time, as well as an outline of measures designed to improve Zawadzki’s personal business. At the same time, Zawadzki’s text can also be considered as one of the first of the limited number of attempts in Central and East Europe to theorize a traditional book publishing model. As such, the document can be considered as of equal importance to the writings of progressive authors of the time such as Russian historian Nikolay Karamzin, the German book trader Friedrich Perthies and others, who discussed the peculiarities of the private publishing business. From today’s perspective the most important thing is that Zawadzki disseminated business ideas based on the free market economy and formulated a model of the publishing business. This model was based not on traditional forms of sponsorship that existed till then, but on sponsorship by society, i.e. readers who became capable of paying for the work of the authors, publishers, printers and book traders. Zawadski considered the activities of book publishing, production and distribution,which at that time were dominated by Catholic Church [confessional] institutions, were ineffective and did not correspond to the needs of the time. Therefore, he emphasised the importance of private capital and planned long-range strategies to use it.His innovative proposals for solving the rights issues of authors at the level of governance were to legitimise new mutually beneficial relationships between publishers and authors and to pass laws that would promote fair competition (the documents and activities of Zawadzki contributed to introduction of laws on copyright in East Europe and Russia, these laws emerging in 1830 as a part of censorship laws). Zawadzki’s considerations about the uniting of book workers into organisations, which would not only stimulate cooperation but also protect their rights, were also innovative. Such professional organisation was not established in Lithuania at that time, but a decade later it emerged in Germany as the Börsenverein der Deutschen Buchhandler zu Leipzig (the Association of German Book Sellers established in Leipzig in 1825) and its activity proved to be efficient.Zawadzki’s model of the publishing business corresponded to the needs of the time. As a publishing practice it had already existed in Germany and France for more than a hundred years and the private companies involved were, by that time, being run by the sons or grandsons of their founders. The first generation of professional book workers started their activities in Lithuania and Poland at the beginning of the 19th century and rapidly became the dominant means. Professional publishers in this region became established as most important arrangers of publishing and their publications were responsible for the major proportion of the publishing production. Publishing itself became an independent area of commerce and business. With the creation of publishing as a profession in itself, a new force appeared in the book industry – the publisher acting as a key player responding to developing patterns and the changing needs of the society at the time. Thus, as can be seen, the model introduced by J. Zawadzki is very much the template still in existence today, the very core of the traditional book publishing enterprise.Vilniaus universiteto Knygotyrosir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected]
Juozapo Zavadzkio kaip modernios leidybos pradininko, knygynų ir spaustuvės savininko, verslo naujovių diegėjo buvusiose Lenkijos ir Lietuvos valstybės žemėse tyrimų istoriografija skaičiuojama dešimtimis pozicijų ir apimakelių kartų lenkų ir lietuvių tyrėjų darbus. Tačiau iki šiol jo kaip verslininko dalykinės nuostatos, indėlis į leidybos teorinės minties raidą nėra pakankamai išnagrinėtas. Šio straipsnio tikslas – apibendrinti, kaip žymiausias XIX a. Lietuvos leidėjas profesionalas suprato leidybos verslą ir kaip įvardijo jo plėtrą skatinančias aplinkybės, drauge pamėginti įvertinti tų svarstymų novatoriškumą ir svarbą XIX a. krašto leidybai. Pagrindiniai naudoti šaltiniai yra J. Zavadzkio korespondencija, 1818 m. jo parengtas dviejų dalių rankraštis, kurio dalis buvo paskelbta XIX a. Varšuvoje ėjusiame periodiniame leidinyje „Pamiętnik Warszawski“, o 1930 m. visas buvo išspausdintas lenkų mokslininko Tadeuszo Sterzyńskio Varšuvoje, taip pat kiti to meto panašaus pobūdžio kūriniai ‒ Nikolajaus Karamzino ir Friedricho Perthes publikuoti tekstai.REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: privataus verslo modelis, leidyba Didžiojoje Lietuvoje XIX a., Juozapas Zavadzkis
LITUANISTINĖS EGODOKUMENTIKOS ATRADIMAI
Get PDFVilniaus universiteto Muzeologijos katedraUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected]
LEIDINYS APIE TARPUKARIO LATVIJOS KNYGŲ DIZAINĄ
Get PDFLietuvos dailės istorikų draugijaEl. paštas: ingrida.korsakaitė@gmail.comFRASER, JAMES HOWARD. PUBLISHING AND BOOK DESIGN IN LATVIA 1919–1940: A RE-DISCOVERY. RIGA: NEPUTNS, 2013. 334 P., ILIUSTR. ISBN 978-9934-512-18-6.Lietuvos dailės istorikų draugijaEl. paštas: ingrida.korsakaitė@gmail.comFRASER, JAMES HOWARD. PUBLISHING AND BOOK DESIGN IN LATVIA 1919–1940: A RE-DISCOVERY. RIGA: NEPUTNS, 2013. 334 P., ILIUSTR. ISBN 978-9934-512-18-6
ESTIJOS LEIDYBOS SEKTORIUS XX IR XXI AMŽIŲ SANDŪROJE: SKAITMENINIŲ KNYGŲ RINKOS RADIMASIS
No full textThe article includes an overview of the development of e-publishing in Estonia. The treatment is based on the analysis and comparison of existing research, mainly student papers; statistical data from the database of Statistics Estonia and the National Library of Estonia, articles in the periodical press and homepages of various institutions.The beginning of the article presents the description of the publishing industry during the 2000s. In accordance with the development of economy the book production has moved from the peak in the mid-2000s to recession in 2008–2010. The declining market led to the decrease in print runs (since 2008) and book title production (since 2010). The number of publishers, however, increased even during the crisis. The small-language market is of no interest to international companies, so the book industry works on local capital.Estonia is characterised by early adoption and wide use of the Internet. The web publishing by organisations, associations and individuals is widespread since mid 1990s, but commercial publishers remained aside of this trend. As in many other European countries, especially small countries, the publishers were uncertain about the application of copyright in the digital environment and technological skill gaps. These worries were largerly overcome by the establishment of e-publishing service providers in 2010, which led to the take off in the publishing of e-books. The number of e-books produced and the sales have increased a number of times, but their share of the book market is rather marginal. The book buyers and readers still hold to traditional book form. The official cultural policy, however, favours e-books and supports different projects that provide free access to Estonian classical literature and modern authors.KEYWORDS: e-publishing, e-book, publishing industry, book title production, e-book market, Estonia.Tallin University, Institute of Information StudiesNarva mnt 25, 10120 Tallinn, EstoniaE-mail:[email protected]
Straipsnyje pateikiama skaitmeninės leidybos plėtros Estijoje apžvalga, sutelkiant dėmesį į komercinių leidyklų skaitmeninių knygų estų kalba leidybą.Situacijos analizė paremta rinkoje atliktais tyrimais ir jų lyginimu; daugiausia tai studentų darbai, Estijos statistikos departamento duomenų bazės statistiniai duomenys, periodinės spaudos straipsniai ir įvairių institucijų svetainių duomenys.Straipsnio pradžioje siekiama pristatyti teorinę situacijos apžvalgą. Įvade apibūdinama leidybos industrijos padėtis šalyje XXI amžiaus pradžioje. Knygų leidybos plėtra Estijoje susijusi su bendra ekonomine situacija, kuri po spartaus augimo pačioje XXI amžiaus pradžioje patyrė recesiją 2008–2010 metais. Dėl besitraukiančios rinkos visų pirma sumažėjo leidžiamų knygų tiražai (nuo 2008 metų), o vėliau, krizei užsitęsus, sumažėjo ir leidinių pavadinimų skaičius (nuo 2010). Vis dėlto nepaisant krizės leidėjų skaičius nuo 105 (2003 metais) išaugo iki 147 (2011 metais). Maža estų kalbos rinka nedomina tarptautinių leidybos grupių, todėl šalies knygų industrija plėtojama vietos kapitalo pagrindu.Estija apibūdinama kaip šalis, kurioje anksti įsigalėjo internetas; šiandien interneto skverbtis šalyje yra didelė ir plati. 2013 metais 80 proc. šalies gyventojų, priklausančių 16–74 amžiaus grupei, naudojosi interneto paslaugomis; 80,3 proc. estų buvo įsivedę internetą namuose.Elektroninė leidyba paplito tarp organizacijų, asociacijų ir pavienių asmenų nuo paskutinio praėjusio amžiaus dešimtmečio vidurio. Nuo 1996 metų leidykla „Ilmamaa“ ėmė teikti gyventojams nemokamą interneto prieigą prie vertingos jos leidžiamos serijos „Estijos minties istorija“ (angl. The History of the Estonian Thought). Leidyklos tikslas – kuo plačiau paskleisti visuomenėje šios serijos turinį, naudojamą mokyklose ir universitetuose. Jaunų autorių, nemokamai leidusių savo kūrinius tik skaitmeninėje terpėje, grupė sukūrė interneto leidėją „Bahama Press“.Išskyrus kelis eksperimentus, komerciniai leidėjai liko šios tendencijos nuošalyje. Kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, ypač mažųjų, leidėjams trukdė su autorių teisėmis susiję klausimai ir technologinių įgūdžių spragos. Be to, jie nelaikė skaitmeninių knygų plėtros aktualia problema Estijoje. Jų manymu, perkantieji knygas buvo labiau linkę įsigyti popierinių knygų.Situacija pasikeitė 2010 metų pabaigoje, įsikūrus kelioms elektroninės leidybos paslaugas siūlančioms įmonėms. Jos teikė leidėjams ir autoriams failų konvertavimo, platinimo ir rinkodaros paslaugas. Šios naujos įmonės savo klientams siūlo ir skaitmeninių teisių valdymo (angl. DRM) sprendimus. Visa tai rodo, kad anksčiau egzistavusios kliūtys galiausiai buvo įveiktos; jau 2013 metais pusė leidyklų užsiėmė e. knygų leidyba.Per ateinančius kelerius metus elektroninių knygų antraščių skaičius išaugo nuo 150 antraščių (2010 metais) iki 838 (2012 metais). Didesnis knygų pasirinkimas pagyvino pardavimą – nuo 350 skaitmeninių egzempliorių 2010 metais jų prekyba išaugo iki 40 876 egzempliorių 2012 metais. Vis dėlto skaitmeninių knygų rinka šalyje šiuo metu tesudaro apie 0,4–0,6 proc. Esama situacija nepatenkina nė vieno skaitmeninės leidybos verslo dalyvio. Autorių netenkina iš elektroninių knygų leidybos uždirbamos pajamos; leidėjai nerimauja, kad bus pasiektas lūžio taškas; pirkėjai tikisi pigesnių elektroninių knygų, skaitmeninės leidybos paslaugų teikėjai laukia paklausos augimo, kuriai trukdo vis dar vilkinamas skaitmeninių knygų pateikimas rinkoje ir nepakankamos rinkodaros kampanijos.Oficialioje kultūros politikoje, kuri įteisinta dokumente „Kultūros politikos pagrindai iki 2020 metų“, įvardijamas skaitmeninių knygų palaikymas ir parama įvairiems projektams, užtikrinantiems nemokamą prieigą prie Estijos klasikinės literatūros ir šiuolaikinių autorių kūrinių. Tikimasi, kad tokių galimybių sudarymas teiks naudą skaitytojams ir skatins skaitymą. Sykiu būtina pažymėti, kad Estijos skaitytojai neapsiriboja tik vietinių skaitmeninių knygų skaitymu; jie dažnai perka anglų kalba išleistas skaitmenines knygas, siūlančias skaitytojams greitesnių ir pigesnių galimybių jas įsigyti. Taigi, skaitmeninė leidyba skatina nacionalinės literatūros kultūros prieinamumą ir jos išsaugojimą. Antra vertus, ji gali suardyti šios kultūros pamatus. Knygos kultūros ateitis priklausys nuo jaunesnės kartos atstovų, neturinčių knygų pirkimo ir skaitymo įgūdžių, elgsenos. Skaitmeninė aplinka sudaro sąlygas kintančiam tekstų vartojimui, kurio detalės daugiausia lieka nenuspėjamos
NATŲ LEIDYBA LIETUVOJE 1990–2013 METAIS
Get PDFThe article is dedicated to analyze the Lithuanian music score publishing after the Restitution of Independance of Lithuania (1990). After the specification of the concept of music publishing (publishing of musical compositions, not books about music) it is analyzed according to the main aspects of book analysis – the typology and genres of publications are discussed in it as well as technical and artistic design. Music publishers and music libraries are also assessed and the structure of music community is revealed together with its specific needs. The conclusion is drawn that music publishing in Lithuania has always been a marginal but very important part of a cultural life in a country. On the other hand, there have never been enough prerequisites to establish a long-acting music publishing house because of a small market and weak purchasing power of musical community in Lithuania. Since 1990, about 1400 published music titles have been calculated (according to the data basis of the National Library). The average number of music titles published per year is growing comparing with previous periods. The number of published copies varies from several copies up to 50000. There are only exceptional editions published with an especially small or an extreme number of copies (for example, music repertoire for the National Song Festival is printed with a maximum number of copies). Some small and private publishers started publishing music after 1990. Traditionally they publish only some titles per year. However, they have enlarged music repertoire with different editions according to the type, genre or instrument. The music publisher Jonas Petronis (1911–2005) can be mentioned as an exception – he published more than 100 titles. Today music publishing is regarded as a self-contained process rather than a strategically coordinated one. As a result, there are obvious gaps and uneveness in the current publishing landscape of the Lithuanian musical heritage.Kauno technologijos universitetoAudiovizualinių menų katedraA. Mickevičiaus g. 37, LT-44244 Kaunas, LietuvaEl. paštas: [email protected]
Straipsnyje nagrinėjama lietuviškų natų leidyba atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Patikslinus natų leidybos sąvoką (tai pačių muzikos kūrinių, bet ne knygų apie muziką leidyba), šis procesas analizuojamas knygotyrai svarbiais aspektais – aptariamas tipologinis, žanrinis leidinių pobūdis, jų techninis ir meninis apipavidalinimas, natų leidėjai, muzikos bibliotekos, galiausiai įvertinama pati muzikų bendruomenė ir atskleidžiama jos struktūra bei poreikiai. Straipsnyje daroma išvada, kad natų leidyba, nors yra marginalinė Lietuvos knygų leidybos dalis, niekada neprarado savo reikšmės ir atlieka labai svarbų vaidmenį formuojant bendrą Lietuvos kultūrinio gyvenimo panoramą. Kita vertus, maža Lietuvos rinka ir palyginti silpna vartotojų perkamoji galia kol kas nesudaro prielaidų stambesnei ir stabiliau veikiančiai lietuviškų natų leidyklai atsirasti. Natų leidyba šiai dienai yra daugiau savaiminio proceso rezultatas nei strategiškai koordinuojama veikla. Dėl to publikuojant Lietuvos muzikinį paveldą susidaro akivaizdžių spragų ir netolygumų.REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: natų leidyba, natų leidiniai, muzikos leidyklos, muzikų bendruomen
DVIDEŠIMT ANTROJI SHARP KONFERENCIJA ANTVERPENE
Get PDFVilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected] universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected]
ARCHYVINIAI KNYGOTYRINĖS LITUANIKOS DOKUMENTAI
Get PDFVilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected]
LIETUVOS AKADEMINIŲ BIBLIOTEKŲ ELEKTRONINIŲ KATALOGŲ NAUDOTOJAI
Get PDFThe Internet and information and communication technology, giving the user the unlimited potential to achieve, process, share and disseminate information, to communicate in various forms inevitably affect human behaviour, changing our habits. Information managing institutions have identified this challenge and seek the possible ways how to best meet the needs of users. They are constantly interested in the behavioural changes of information consumer and monitor the flow and timely response to the changing developments. This article presents the research of electronic cataloque sites of the Lithuanian Academic Library using Google Analytics website analysis tool, which allows to capture a time variation in consumer behaviour. A one-year long fact-finding and data analysis revealed a growing desire of information users to work with mobile devices. The following trends have also been identified – the average time on visiting the site is shorter, the bounce rate has increased, the number of pages viewed during the session has decreased.Vilniaus universiteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected] ir informacinės komunikacinės technologijos, suteikiančios informacijos vartotojui neribotų galimybių pasiekti, apdoroti, dalytis, skleisti informaciją, komunikuoti įvairiomis formomis, neišvengiamai veikia žmogaus elgseną, keičia jo įpročius. Informaciją valdančios įstaigos, keldamos sau uždavinį kuo geriau tenkinti vartotojų poreikius, turi nuolat domėtis informacijos vartotojų elgsena, stebėti jos kitimą ir laiku reaguoti į pokyčius.Straipsnyje pateikiamas Lietuvos akademinių bibliotekų elektroninių katalogų svetainių lankytojų tyrimas, naudojant Google Analytics (GA) svetainių analizės įrankį, kuris leidžia fiksuoti laike įvairius informacijos vartotojųelgsenos kitimus. Vienerių metų trukmės tyrimas atskleidė augantį informacijos vartotojų potencialą dirbti su mobiliaisiais įrenginiais, taip pat išryškėjo darbo spartos tendencijos: trumpėja svetainėje praleistas laikas, didėja puslapių atmetimo rodiklis, mažėja seanso metu peržiūrimų puslapių skaičius.