Knygotyra
Not a member yet
1356 research outputs found
Sort by
IŠ XXVII KNYGOS MĖGĖJŲ DRAUGIJOS ARCHYVO
Get PDFVilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutasMarta Fominaitė, Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaBožena Voitkevič El. paštas: [email protected]
ŠIANDIENOS LIETUVIŠKŲ KNYGŲ VAIKAMS VIZUALUMAS: LEIDĖJŲ IR SKAITYTOJŲ POŽIŪRIS
Get PDFThis paper examines a new trend in society, namely the phenomenon of visual culture. Its influence is also felt in the publishing industry. Firstly, the article discusses the classification of children\u27s books by age groups as well as the importance of the book as an educational measure from the very early infancy. The main aim of the article is to analyse readers’ and publishers’ approaches to the visuality of Lithuanian children’s books. The following tasks were set to achieve this aim: to create target questionnaires for readers and publishers; assess adults’ (as buyers and readers) opinion about the visual impact of children’s books; ascertain the views of publishers on children\u27s books visuality, their criteria for design, illustration and printing. The research part of the paper combines readers’ and publishers’ approach to visual issues in the books for children. The empirical study was composed of the following two structural elements: a questionnaire method applied to the readers, and an interview method applied to the publishers. Readers are characterized as buyers of books (parents or other mature people who can afford buying a book). The research targeted at publishers covered the following organizations: “Nieko rimto”, “Dominicus Lituanus” and “Presvika”.In conclusion, the survey revealed that the approach of both readers and publishers is very similar on many issues. Thus, the need for children education using books since early infancy has been identified during the research. Furthermore, most publishers offer books in the market for all age groups including infants. As it is written in multiple scientific sources, respondents also perceive the importance of books in a child’s educational process. It is a well-known fact that books develop the body motility and linguistic skills: they also help meet the cognitive needs. Besides, a book is also regarded as a great communication tool. It has been established that the visual aspects are highly considered when choosing and buying a book for children. Both readers and publishers emphasize the importance of harmony in the book, when all elements, included content, design, layout, illustrations, are in harmony with each other. Readers tend not to buy the books, which do not satisfy one of the required elements (content-related or visual quality) However, both readers and publishers are glad about the general situation of publishing industry in Lithuania. A high quality of printing, creative authors and illustrators are the features of the today’s market.Karolina Katinaitė | Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT 01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected] nagrinėjamas naujas – vizualinės kultūros – reiškinys bei jo taikymas leidybos industrijoje. Analizei pasirinktos knygos, skirtos ikimokyklinio amžiaus vaikams, nes būtent šio tipo knygose vizualumas yra pagrindinis informacijos nešėjas (skaityti nemokantys vaikai turinį suvokia ir interpretuoja vaizdais). Straipsnyje aptariama knygų vaikams klasifikacija pagal amžiaus grupes, taip pat knygos kaip ugdymo priemonės svarba nuo ankstyvos kūdikystės. Empirinis tyrimas atliktas dviem būdais: skaitytojų nuomonės tyrimui taikytas apklausos metodas, leidėjų požiūriui nustatyti pasirinktas interviu. Tyrimas atskleidė, jog skaitytojai yra reiklūs knygų vizualumui, jie nėra linkę pirkti knygos, jeigu jos komponentai netenkina. Leidėjai, sudarydami knygų repertuarą, taip pat daug dėmesio skiria vizualumo aspektui
ŠIAULIŲ „KULTŪROS“ BENDROVĖS (1920–1937) KNYGŲ MENINĖ KULTŪRA
Get PDFThe company Kultūra (1920–1937) in Šiauliai was one of the largest and most significant Lithuanian interwar commercial publishers. During the first decade of Lithuanian independence it foresaw the need to provide the public with editions, which were improved in both content and form. The publishing house tried to make its books similar to the publications released in Western Europe from the artistic point of view. The subject of the work is the Šiauliai company Kultūra book design from the artistic point of view. The aim is to determine design quality and characteristics of Kultūra books. The objectives are to explore the publishing activities of the company Kultūra; to analyze the company’s Kultūra attitude towards the design of the books; to identify the main factors influencing the aesthetic appearance of Kultūra books; to explore the stylistic features of the main artists who illustrated and designed the covers of the books of the company Kultūra; to analyze the design of the main types of the Kultūra company books with regard to their specifics. In the research, both general scientific and special bibliography methods were used. Analysis of primary the Kultūra company sources and scientific literature has led to the conclusion that considering difficult conditions of book production process and the lack of professional graphic artists in the third decade of the twentieth century, the company Kultūra was able to release quality books, meeting both the artistic and printing criteria of that time. Seventy percent of the company’s books were illustrated. The broad target audience demanded the development of both thematic and typological diversity ofthe publishing repertoire. Different artistic concepts of book types resulted in a diversity of illustrative material. The books printed in Germany have both a more attractive artistic design and a higher printing quality. The company Kultūra was able to choose a larger size of paper, to get clichés and replicas as well as to use offset printing. It pursued cooperation with the technically most powerful Lithuanian and foreign printing companies andinvited artists to design covers and illustrate books. All this is sufficient proof of how seriously the company Kultūra regarded artistic book design. The books were illustrated mostly by the popular artist Kazys Šimonis, eight coloured covers were designed by famous artist of Šiauliai Gerardas Bagdonavičius. A few books were illustrated by the Lithuanian artists Aldona Kazanavičienė, Antanas Kazanavičius and Pranas Giedravičius. Other books were illustrated by foreign artists Wilhelm Busch, Francz Müller-Münster, Paul-Gustave Doré and others.Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutas Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected]Šis straipsnis – tai pirmas išsamus žvilgsnis į Šiaulių „Kultūros“ bendrovės knygų meninį apipavidalinimą ir jo savitumus, padėsiantis praplėsti knygos meno raidos Lietuvoje pažinimą. „Kultūros“ bendrovė skirtina prie ryškiausių Lietuvos Respublikos (1918–1940) pirmojo dešimtmečio leidyklų. Jos nariai steigėjai buvo aktyvūs to meto visuomenės ir kultūros veikėjai – Steigiamojo Seimo narys Kipras Bielinis, šiauliečiai teisininkai Stanislovas Lukauskis, Kazimieras Šalkauskis, Kazimieras Venclauskis, Peliksas Bugailiškis (abu buvo ilgamečiai valdybos pirmininkai), pedagogai Jonas Murka, Stasys Brašiškis. Bendrovės leidybinė veikla buvo orientuota į pasaulietinį švietimą. Ji leido gerai parinktas, platesniems visuomenės sluoksniams prieinamo turinio knygas, didelį dėmesį skyrė modernių vadovėlių, kitų mokomųjų, mokslo populiarinimo, vaikams skirtų leidinių parengimui. Iš viso pasirodė 173 leidyklos knygos. „Kultūros“ bendrovė ypač nusipelnė puoselėdama meninę savo leidinių kultūrą – stengtasi, kad jie būtų panašūs į Vakarų Europos leidyklų leidinius. Siekdama nustatyti charakteringus bendrovės išleistų knygų meninio apipavidalinimo bruožus, straipsnio autorė de visu išanalizavo Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomų „Kultūros“ bendrovės 114 leidinių. Prieita prie išvados, kad, atsižvelgiant į nepalankias XX a. trečiojo dešimtmečio knygų gamybos sąlygas, grafikos kūrėjų stoką ir bendras lietuviškosios knygos meninės kultūros tendencijas, „Kultūros“ bendrovė sugebėjo užtikrinti pakankamai aukštą savo leidžiamų knygų meninio apipavidalinimo lygį. Iliustruotų leidinių dalis sudaro apie 70 proc. viso leidybinio bendrovės repertuaro. Atskirų leidinių rūšių meniniame apipavidalinime buvo atsižvelgta į jo specifiką. Sekdama Vakarų Europos leidyklų pavyzdžiu, „Kultūros“ bendrovė apipavidalinti jos knygų ėmė kviesti Lietuvos dailininkus. Iliustracijų bendrovės leidiniams sukūrė Kazys Šimonis, Gerardas Bagdonavičius, Pranas Giedravičius, Aldona ir Antanas Kazanavičiai. Kai kurioms verstinėms knygoms panaudotos žinomų užsienio dailininkų reprodukcijos (Wilhelmo Buscho, Eugeno Osswaldo, Franzo Müllerio-Münsterio, Paulio Gustave’o Doré). Itin gera spaudos kokybe ir aukšta menine kultūra išsiskiria Vokietijoje spausdintos „Kultūros“ bendrovės knygos, kurios meniniu požiūriu jau lygiavosi į Vakarų Europos leidinius
EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NARIŲ ARCHYVŲ INSTITUCIJŲ VEIKLOS GLAUDINIMAS
Get PDFThis article reveals the work of DLM forum, the European Board of National Archivists and the European Archives Group. It also identifies issues concerning documents and the field of archives management as well as suggested ways of problem solving. The coordination of cooperation among the archives institutions in the EU plays a great role while forming the common policy of document and archives management as well as methods and practice applied by archives institutions. In this way the coordination contributes to both preservation of the European documentary heritage and a more transparent activity of archives institutions.The article comes to the conclusion that at the turn of the 21st century in the aftermath of EU enlargement EU institutions reacted to the demand for tightening the archival activities of the EU member states. The European Archives Group was established in order to coordinate the cooperation in the field of archives. The importance of the European Board of National Archivists has been officially recognised and the Board goes on promoting the cooperation among archives institutions while solving common issues. It is also of great importance that the spheres and challenges have been pointed out on the initiative of the institutions themselves. DLM forum, EBNA and EAG align their actions and seek effective and appropriate solutions. International projects e.g. (APEx project) contributes to documents description kept in archives as well as to the equalization of international information exchange practice. International working groups have been made up, the public announcement of their activity results ensures timely sharing of both the accumulated knowledge as well as good practice. Since 2011 the Office of the Chief Archivist of Lithuania as well as state archives, EBNA, EAG and DLM forum members have been represented at a larger scale and this might be related to the preparation for the Lithuanian presidency of the EU Council. The Office of the Chief Archivist of Lithuania was responsible for the meetings of EBNA, EAG and DLM forum which are considered to be informal expert meetings and were organised in the second half of 2013. The Office of the Chief Archivist of Lithuania also seeks a wider Lithuanian representation at such institutions.Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutas Universiteto g. 3, LT 01513 Vilnius, Lietuva El. paštas: [email protected]ų Europoje veikia nemažai archyvarus ar dokumentų vadybininkus vienijančių nevyriausybinių organizacijų. Tačiau Europos Sąjungos (ES) institucijų iniciatyva įsteigtų darinių, kurie vienytų archyvų institucijų veiklą visos ES mastu, nėra daug. Dažnai girdimi Dokumentų gyvavimo ciklo valdymo forumo, Europos nacionalinių archyvarų tarybos, Europos archyvų grupės pavadinimai. Šios institucijos yra vienos iš svarbiausių formuojant archyvų institucijų veiklos prioritetus, bendrą jų nuomonę įvairiais archyvų veiklos klausimais ir plėtojant archyvų institucijų bendradarbiavimą ES. Todėl svarbu nustatyti esmines šių organizacijų vykdomas funkcijas ir sprendžiamus dokumentų ir archyvų valdymo srities klausimus, taip pat įvertinti Lietuvos archyvų institucijų dalyvavimo tokių organizacijų veikloje aprėptis. Tai svarbu, nes bendresniam Lietuvos archyvų institucijų veiklos konteksto ir archyvaro vaidmens supratimui dėmesio Lietuvoje vis dar stinga. Straipsnyje, remiantis minėtų trijų organizacijų susitikimų dokumentais ir kitais šaltiniais, analizuojama jų veikla ir sprendžiami dokumentų bei archyvų valdymo srities klausimai
IŠ NAUJO PERMĄSTANT DOKUMENTUS, ARCHYVUS, JŲ VAIDMENIS IR REIKALAVIMUS TINKLAVEIKOS VISUOMENĖJE
No full textRecords created through institutional and personal activity are the primary concern of archives, regardless of the form or media of those records. This paper focuses on the implications of the networked society for how such records are created, as well as how they are defined and appraised by archivists, and the kinds of searching and uses to which they might be subjected. It argues that in responding to these implications, archives will have to move beyond the custodial and institutional mindset that has dominated the field for centuries and instead embrace a network orientation. It proposes and provides examples of several potential conceptualizations of “networked records”: the multi-provenance bureaucratic record and the record created by the crowd; the metadata record; the extra-institutional record, the transinstitutional and the transjurisdictional record, and the mobile or itinerant record; the stitched-together record; the mined, mapped and compiled record; and the implied or inferred record.The paper also identifies several dissemination and access challenges faced by archivists when networked records and their metadata accumulate into a virtual “archival corpus”. These challenges include the ways in which that corpus might be mined, forensically analyzed, cross-compiled, found lacking, augmented and otherwise searched or mapped to the benefit or detriment of organizational, scholarly, community and personal interests. After identifying a set of human rather than asset, data or task-centred principles that it is argued should inform archival activities such as appraisal, description and dissemination, the paper concludes that traditional appraisal techniques alone are unable to cope with these challenges. Instead the field working together with researchers in information retrieval (IR) should focus on innovating in the area of archival information storage and retrieval (“archival IR”) in ways that can exploit the networked creation and uses of records and other forms of primary data and their metadata, and respond to and protect against potential vulnerabilities, particularly those relating to privacy and security, that might be exposed by such developments.Department of Information StudiesUniversity of California Los AngelesGSE&IS Building, Box 951520Los Angeles, CA 90095-1520E-mail: [email protected]ės ir asmeninės veiklos metu sukurti dokumentai turi būti archyvų veiklos dėmesio centre, nepriklausomai nuo šių dokumentų formos ar pateikimo būdo. Straipsnyje nagrinėjami tinklaveikos visuomenei būdingi pokyčiai, nulemiantys tokių dokumentų kūrimo formą ir būdus; analizuojama ir tai, kaip patys archyvarai pateikia, apibrėžia ir vertina šiuos dokumentus; tiriami galimi jų paieškos bei vartojimo būdai. Autorė teigia, kad, reaguojant į tinklaveikos visuomenėje vykstančią plėtrą ir jos implikacijas, archyvų veikloje turi įvykti tam tikrų pokyčių – nuo saugojimu ir instituciniu principu pagrįsto požiūrio, vyravusio šioje srityje ištisus amžius, būtina pereiti prie tinklaveikos pagrindu suformuotos pozicijos. Straipsnyje pateikiami potencialių tinklaveikos dokumentų (angl. networked records) koncepcijų pavyzdžiai: daugialypės kilmės įstaigos dokumentas (angl. the multi-provenance bureaucratic record) ir masių dokumentas (angl. the record created by the crowd); metaduomenų dokumentas (angl. the metadata record); neinstitucinis dokumentas (angl. the extra-institutional record), tarpinstitucinis (angl. the transinstitutional) ir transjurisdikcinis dokumentas (angl. transjurisdictional record) bei mobilusis (angl. the mobile) arba keliaujantis dokumentas (angl. itinerant record); kartu sudarytas dokumentas (angl. the stitched-together record); apibrėžtas (angl. the mined), pažymėtas (angl .mapped) ir sudarytas dokumentas (angl. compiled record); numanomas (angl. the implied) arba išvestinis dokumentas (angl. inferred record).Straipsnyje nagrinėjamos ir kai kurios sklaidos bei prieigos poblemos, su kuriomis susiduria archyvarai, kai besikaupiantys tinklaveikos dokumentai ir jų metaduomenys pavirsta virtualiu archyvų rinkiniu. Aktualu rasti būdų ir metodų visiems šiems archyvų tekstyno klodams tirti. Be to, būtina atlikti išsamią analizę bei kryžminį sudarymą, nustatyti trūkstamas vietas, papildyti, kitaip vykdyti paiešką ar pažymėti. Tokia veikla gali būti pravarti organizaciniams, moksliniams, bendruomenės ar asmenų interesams arba, priešingai, nesuteikti jokios naudos. Nustačius, kad svarbiau sutelkti dėmesį į visumą žmogiškųjų veiksnių, kurie, kaip manoma, turėtų padėti plėtoti tokią archyvų veiklą kaip vertės ekspertizė, aprašymas ir sklaida, užuot ir toliau koncentravusis į dokumentų rinkinių pridedamąją vertę, duomenis ar užduotis orientuotais principais, daroma išvada, kad vien tradicinių vertinimo metodikų nebepakanka šiems iššūkiams atremti. Būtina plėtoti bendradarbiavimą su informacijos paieškos specialistais (angl. information retrieval). Ne mažiau svarbu ieškoti archyvinės informacijos saugojimo ir paieškos naujovių nustatant būdus, kaip geriau panaudoti tinklaveikos dokumentų fondą; svarbu rasti dokumentų ir kitų pirminių duomenų bei jų metaduomenų panaudojimo optimalių būdų ir neatsilikti šioje srityje siekiant apsaugoti dokumentus nuo potencialių grėsmių, ypač susijusių su privatumu ir saugumu
KNYGRIŠYSTĖ – ATGYVENA AR VERTYBĖ?
Get PDFVilniaus universiteto Knygotyrosir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, Lt-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected]
MAŽOJI SURDEGIO VIENUOLYNO ENCIKLOPEDIJA
Get PDFRusijos nacionalinė bibliotekaSadovaja g. 18, Sankt-Peterburgas,191069 Rusijos FederacijaEl. paštas: [email protected]
LEIDYBA PRIEŠKARIO IR ŠIANDIENOS LIETUVOJE: PATIRTIES LYGINAMOJI ANALIZĖ
Get PDFThis article is based on the paper which was presented in the International Book Science Conference, on Traditional and electronic Publishing in a Small Country: Experience and Perspectives, held in Vilnius in 2013. The aim of this article is to investigate historical parallels in publishing between the two periods of Lithuania’s independence (1918–1940 and after 1990). It can be seen as a brief introduction to the search subject that may prove to be interesting and useful for scientists and those interested in Lithuanian publishing processes.The development of publishing in Lithuania was very similar to the situation in other newly established and re-established countries in Eastern Europe during both independence periods and was mainly influenced by the country’s size, population, economy, culture and educational situation.Despite various obstacles, publishing market demonstrated rapid growth at the beginning of both periods, followed by a slight decline after the introduction of stable national currency in 1922 and in 1993. As the publishers were entering the final stages of their establishment, while trying to adapt to changing market conditions, the repertoire structures appeared and the first leaders emerged. One of the main concerns shared by most publishers during both periods was a relatively small book market which made them pay significant attention to marketing and retail. Soaring print runs 289 indicated constant growth between 1918 and 1940, which was mainly influenced by the expansion of the Lithuanian educational system. Nevertheless, the growth of higher education system during the second period did not have such an impact and the print runs started to shrink since mid-nineties. Additionally, economic down turns of 1930–1932, 1998–2000 and 2008 interrupted the development of publishing as the publishers were focusing their efforts on marketing techniques to increase book sales.The relationship between the government and the publishers has always been important in small countries. Despite publicly declaring the support for book industry, governmental policies appeared to lack clear direction and long-term visions during both periods. As a result, the progress of publishing industry mainly relied on the publishers, who saw their activity as both business and a cultural mission. This article briefly introduces the main parallels between the two periods, but as the research continues the new findings may emerge, therefore it could be seen as a guide for the future search.Vilniaus universiteto Knygotyrosir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected]
Straipsnis parengtas Tarptautinėje knygotyros konferencijoje „Tradicinė ir elektroninė leidyba mažoje šalyje: patirtys ir perspektyvos“ skaityto pranešimo pagrindu. Jame nagrinėjamos Lietuvos leidybos 1918–1940 m. irpo 1990 m. paralelės. Analizuojama leidybos dinamika, leidybinė struktūra leidybinis repertuaras ir knygų sklaida. Straipsnis rengtas remiantis Audronės Glosienės Lietuvos leidybos 1918–1940 m. tyrimais, 1918–1940 m.periodikos publikacijomis, straipsnio autoriaus dalyvavimu leidybiniuose procesuose po 1990 m., jų stebėjimu ir analize. Daroma išvada, kad leidybos raida Lietuvoje buvo analogiška leidybiniams procesams kitose naujai susikūrusiose ar nepriklausomybę atgavusiose Rytų Europos šalyse, juos įveikė valstybinės reformos, ekonominiai ir švietimo pokyčiai, literatūrinio proceso raida, leidėjai stengėsi lanksčiai reaguoti į ekonominių krizių iššūkius.REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: leidyba, leidybinės struktūros, leidybinis repertuaras, knygų sklaida
VIENINGOS EUROPOS SKAITMENINĖS RINKOS PROBLEMA IR PASEKMĖS NEGAUSIŲ ŠALIŲ LEIDYBOS SEKTORIUI
No full textMost European e-book markets are currently being created. Publishers are going through a transitional phase and together with the printed content creators becoming the designers of e-content. The integration of technology into business processes is becoming an important business challenge together with the creation of new publishing products. All this is possible only through mutual work of other sectors in the creative industries. The paper tries to show the possibilities a small publisher has and identify the obstacles to the development of such markets. It discusses the advantages of a traditional publisher compared to new entrants, the skills that a traditional publisher develops and implements. One of the obstacles for the development of a small market is a high VAT rate for e-books throughout Europe. A special emphasis will be put on the Croatian market, which upon the entrance to the European Union had to apply a new tax policy regarding books.KEYWORDS: e-book, electronic publishing, VAT/GST/Sales Tax Rate, Single European digital market, small market, innovative publishing products, Croatia.Department of Information Sciences, University of [email protected]
Ivona Despot Ulica Dr. Franje Tuđmana 24i, 23 000 Zadar, [email protected]
Daugelis elektroninės knygos rinkų Europoje šiuo metu formuojasi. Leidėjai išgyvena pereinamąjį laikotarpį; kartu su spausdinto turinio kūrėjais jie perima ir elektroninio turinio dizainerių vaidmenį. Technologijos integravimas į verslo procesus bei naujų leidybos produktų kūrimas tampa svarbiu verslo iššūkiu. Visa tai įmanoma tik dėl bendro darbo su kitais kūrybinių industrijų sektoriais. Šio straipsnio tikslas – išnagrinėti mažo leidėjo galimybes ir kliūtis tokių rinkų plėtrai. Autorės aptaria tradicinio leidėjo privalumus lyginant su naujais rinkos dalyviais bei nagrinėja naujus gebėjimus, kuriuos tradiciniai leidėjai turėtų išsiugdyti ir įgyvendinti praktikoje. Viena iš kliūčių mažos rinkos plėtrai – aukštas PVM tarifas elektroninėms knygoms visoje Europoje. Ypatingas dėmesys skiriamas Kroatijos rinkai. Šaliai įstojus į Europos Sąjungą, knygoms buvo pradėta taikyti nauja mokesčių politika.Remiantis Kroatijos pavyzdžiu straipsnyje teigiama, kad technologijų plėtra ir susiklosčiusios skaitmeninės rinkos ypatumai, nemokamo skaitmeninio turinio populiarumas ir naujų skaitymo priemonių reklamavimas nesukels pokyčių elektroninės knygos rinkoje ir neskatins leidėjų įeiti į naują rinką. Leidėjai stengiasi išlaikyti pozicijas šioje rinkoje tiesiogiai bendraudami su skaitytoju socialiniuose tinkluose. Sekdami jo elgseną skaitmeniniame pasaulyje, leidėjai kuria naujus leidybos produktus
Matematinio tikslumo kūrybingumas bibliotekininkystėje: in memoriam Vitai Mozūraitei (1960–2014)
Get PDFVilniaus universiteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutas,Vilniaus universiteto bibliotekaUniversiteto g. 3, LT-01513, Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected]