Knygotyra
Not a member yet
1356 research outputs found
Sort by
MEDŽIAGA APIE MARTYNĄ JANKŲ KLAIPĖDOS UNIVERSITETO BIBLIOTEKOS RINKINIUOSE
Get PDFKlaipėdos universiteto bibliotekaK. Donelaičio a. 3, LT-92144, Klaipėda, LietuvaEl. paštas: [email protected]@cb.ku.l
MEDŽIAGA APIE MARTYNĄ JANKŲ ŠILUTĖS MUZIEJUJE
Get PDFŠilutės muziejusLietuvininkų g. 36, LT-99179 Šilutė, LietuvaEl. paštas: [email protected]
APIE BIBLIOFILINĘ KNYGĄ LIETUVOS TAIKOMOSIOS GRAFIKOS ISTORIJOS KONTEKSTE
Get PDFVilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected] universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected]
SKAITMENINIS AR ELEKTRONINIS?
Get PDFVilniaus universiteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected]
KANADOS LIETUVIŲ SPAUDA IR IŠEIVIŲ BENDRUOMENĖS KULTŪRINIO GYVENIMO REFLEKSIJA JOJE
Get PDFThe new surge of Lithuanian emigrants, who came to Canada after the Second World War (in about 1947) from the camps of displaced persons, did not find in this country neither strong countrymen community nor deep traditions of press in the native language which they used to have in the neighbour country – the United States of America. About 22,000 Lithuanians settled in Canada. As a big number of intellectuals joined former working-class community, new possibilities for development of Lithuanian press arose. Until 2000 over 500 books were printed in Canada, only 50 among them in English. Especially important role in community organizing, native language preservation and national identity rising played Lithuanian weeklies “Nepriklausoma Lietuva” (Independent Lithuania) (Montreal, 1941–2001) and “Tėviškės žiburiai” (Lights of the Mother Country) (launched in Toronto, at the end of 1949 and still being issued). Due to the efforts of the editors – famous historian Adolfas Šapoka (1906–1961) and reverend and philosopher Pranas Gaida-Gaidamavičius(b. 1914) – “Tėviškės žiburiai” became possibly the best weekly of Lithuanian emigrants, popular not only in Canada but in the other countries as Abstractwell. The weekly, finishing its sixth decade, now being edited by Česlovas Stankevičius, managed quietly survive changes of both editors and the exterior of the publication, staying however true to all attitudes of formation of content of publication for all community members. It reflects fullness of the life of Lithuanian community in Canada; therefore the weekly is still popular both among emigrants and in Lithuania itself.Two trends in book publishing especially important for Lithuanian community should be accentuated – Lithuanian education and folk art. A man of merit for Lithuanian education was Antanas Rinkūnas (1909–1985), pedagogue who created the most important textbooks for Lithuanian schools. The brightest advocates of folk art and publishers of books on this topic were famous artists, founders of the Lithuanian Folk Art Institute in Toronto, Anastazija (1906–2005) and Antanas (1906–2005) Tamošaitis. The Lithuanian press in Canada still follows its deep traditions. Lithuanian press and manuscript documents of Lithuanian community activities in Canada are accumulated and preserved in the Lithuanian Museum-Archives, established in 1996, in Toronto.Straipsnyje nagrinėjama Kanados lietuvių bendruomenės pastangomis leidžiama spauda ir jos reikšmė saugant gimtąją kalbą ir puoselėjant tautinę tapatybę. Nuo 1945 iki 2000 metų Kanadoje išspausdinta per 500 knygų, iš kurių tik apie 50 – anglų kalba. Ypač svarbų vaidmenį atliko lietuviški savaitraščiai „Nepriklausoma Lietuva“ (Monrealis, 1941–2001) ir „Tėviškės žiburiai“ (tebeleidžiamas nuo 1949 m.). Šis savaitraštis, ištikimas demokratijos idėjoms, yra populiarus ir išeivijoje, ir Lietuvoje. Knygų leidyboje išskirtinos dvi lietuvių bendruomenei ypač svarbios kryptys – lituanistinis švietimas ir tautodailė. Lituanistiniam švietimui labiausiai nusipelnė pedagogas Antanas Rinkūnas (1909–1985), parengęs svarbiausius vadovėlius lietuviškoms mokykloms. Ryškiausi tautodailės propaguotojai ir tos tematikos knygų leidėjai buvo Anastazija (1910–1991) ir Antanas (1906–2005) Tamošaičiai. Kanados lietuvių spauda ir bendruomeninės veiklos rankraštiniai dokumentai saugomi 1996 m. Toronte įkurtame Kanados lietuvių muziejuje-archyve
ESTŲ LEIDYBINĖ VEIKLA SANKT PETERBURGE TARPUKARIO LAIKOTARPIU (1918–1937)
No full textTallinn University, Institute of Information Studies25 Narva Road, 10120 Tallinn, EstoniaE-mail: [email protected]; [email protected] metų visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, Sovietų Sąjungoje gyveno per 150 000 estų. Jie sudarė vieną gausiausių šalies mažumų. Dauguma jų gyveno Sankt Peterburge ir aplinkiniuose regionuose. Todėl Sankt Peterburgas (tuomet – Leningradas) tapo svarbiausiu literatūros estų kalba leidybos centru Sovietų Rusijoje. Trečiajame dešimtmetyje komunistų partija ir sovietų valdžia rėmė kultūros produkciją visomis sovietų kalbomis. Kartu su NEP’o politika tai sukūrė palankias sąlygas steigti nacionalines leidyklas. Estų leidybinė draugija buvo įkurta 1922 m. ir veikė kaip svarbiausia knygų leidybos estų kalba institucija ligi 1925 metų. Jos produkcija apima daugiausia politinius leidinius, vadovėlius ir grožinę literatūrą. Dėl ekonominių sunkumų kompanija bankrutavo 1926 metais.Po šio bankroto leidykla „Külvaja“, veikusi šiuo vardu nuo 1922 m., tapo didžiausia knygų estų kalba leidykla. Jos produkciją 1922–1934 m. sudarė 484 knygos. Produkcija tipiška tam laikotarpiui: marksizmo-leninizmo ir propagandinė literatūra, grožinė literatūra, vadovėliai, praktiniai vadovai ir kt. Būdinga tai, kad sovietinės leidyklos leido knygas dideliais tiražais. Vidutinis knygų estų kalba tiražas buvo 2000 egzempliorių. Abiem leidykloms vadovavo Estijos komunistai – žmonės, kurie pasitraukė į Rusiją, kai komunistai pralaimėjo nepriklausomybės karą. Tą patį galima pasakyti apie pagrindinius autorius ir vertėjus, kurie su jais bendradarbiavo. Jie palaikė marksizmo-leninizmo idėjas ir propagavo sovietinį gyvenimo būdą. Estų leidykloms būdingi bendri sovietinės leidybos sistemos trūkumai – popieriaus ir spaustuvių stygius, bloga medžiagų kokybė, sklaidos sunkumai. Leidėjai negalėjo laiku sumokėti autoriams ar spaustuvėms. Subsidijos dažniausiai buvo vienintelis būdas išspręsti problemą.Ketvirtojo dešimtmečio viduryje sovietų mažumų politika pasikeitė ir palankų požiūrį išstūmė priešiškumas, netgi etninis Sovietų Sąjungos mažumų diasporų valymas ir nacionalinių institucijų draudimas. Dėl to 1934 m. buvo likviduota leidykla „Külvaja“. Leidyba estų kalba 1934–1937 m. vyko mažesniu mastu – ja rūpinosi SSRS Užsienio darbininkų leidybinės draugijos Estų sekcija. 1937 m. sekcija buvo uždaryta dėl naujos represijų bangos. Tarp aukų buvo ir pagrindiniai Estijos komunistų vadovai.Sovietų Rusijoje leistos knygos estų kalba buvo platinamos ir Estijos Respublikoje. Juhanas Lilienbachas, pirmasis „Külvaja“ vadovas, inicijavo knygų mainus su įvairiais Estijos leidėjais. Jis taip pat pirko knygas iš Estijos, kad papildytų estų knygų, platinamų per šią leidyklą, asortimentą. Po J. Lilienbacho mirties mainai apmirė, bet buvo atgaivinti ketvirtajame dešimtmetyje, kai „Külvaja“ spaustuvė ir Estų sekcija pradėjo bendrauti su Estijos kompanijomis.Leidybą estų kalba Sovietų Sąjungoje veikė politinės sąlygos, o jos buvo palankiausios politinės literatūros leidybai. Kiti literatūros tipai – grožinė literatūra, vadovėliai, praktiniai vadovai – taip pat buvo pažymėti marksistinės-lenininės ideologijos ženklu. Tačiau estų mažumai buvo svarbu skaityti knygas gimtąja kalba, kuri sudarė nacionalinės kultūros pagrindą.1926 metų visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, Sovietų Sąjungoje gyveno per 150 000 estų. Jie sudarė vieną gausiausių šalies mažumų. Dauguma jų gyveno Sankt Peterburge ir aplinkiniuose regionuose. Todėl Sankt Peterburgas (tuomet – Leningradas) tapo svarbiausiu literatūros estų kalba leidybos centru Sovietų Rusijoje. Trečiajame dešimtmetyje komunistų partija ir sovietų valdžia rėmė kultūros produkciją visomis sovietų kalbomis. Kartu su NEP’o politika tai sukūrė palankias sąlygas steigti nacionalines leidyklas. Estų leidybinė draugija buvo įkurta 1922 m. ir veikė kaip svarbiausia knygų leidybos estų kalba institucija ligi 1925 metų. Jos produkcija apima daugiausia politinius leidinius, vadovėlius ir grožinę literatūrą. Dėl ekonominių sunkumų kompanija bankrutavo 1926 metais.Po šio bankroto leidykla „Külvaja“, veikusi šiuo vardu nuo 1922 m., tapo didžiausia knygų estų kalba leidykla. Jos produkciją 1922–1934 m. sudarė 484 knygos. Produkcija tipiška tam laikotarpiui: marksizmo-leninizmo ir propagandinė literatūra, grožinė literatūra, vadovėliai, praktiniai vadovai ir kt. Būdinga tai, kad sovietinės leidyklos leido knygas dideliais tiražais. Vidutinis knygų estų kalba tiražas buvo 2000 egzempliorių. Abiem leidykloms vadovavo Estijos komunistai – žmonės, kurie pasitraukė į Rusiją, kai komunistai pralaimėjo nepriklausomybės karą. Tą patį galima pasakyti apie pagrindinius autorius ir vertėjus, kurie su jais bendradarbiavo. Jie palaikė marksizmo-leninizmo idėjas ir propagavo sovietinį gyvenimo būdą. Estų leidykloms būdingi bendri sovietinės leiSantraukadybos sistemos trūkumai – popieriaus ir spaustuvių stygius, bloga medžiagų kokybė, sklaidos sunkumai. Leidėjai negalėjo laiku sumokėti autoriams ar spaustuvėms. Subsidijos dažniausiai buvo vienintelis būdas išspręsti problemą.Ketvirtojo dešimtmečio viduryje sovietų mažumų politika pasikeitė ir palankų požiūrį išstūmė priešiškumas, netgi etninis Sovietų Sąjungos mažumų diasporų valymas ir nacionalinių institucijų draudimas. Dėl to 1934 m. buvo likviduota leidykla „Külvaja“. Leidyba estų kalba 1934–1937 m. vyko mažesniu mastu – ja rūpinosi SSRS Užsienio darbininkų leidybinės draugijos Estų sekcija. 1937 m. sekcija buvo uždaryta dėl naujos represijų bangos. Tarp aukų buvo ir pagrindiniai Estijos komunistų vadovai.Sovietų Rusijoje leistos knygos estų kalba buvo platinamos ir Estijos Respublikoje. Juhanas Lilienbachas, pirmasis „Külvaja“ vadovas, inicijavo knygų mainus su įvairiais Estijos leidėjais. Jis taip pat pirko knygas iš Estijos, kad papildytų estų knygų, platinamų per šią leidyklą, asortimentą. Po J. Lilienbacho mirties mainai apmirė, bet buvo atgaivinti ketvirtajame dešimtmetyje, kai „Külvaja“ spaustuvė ir Estų sekcija pradėjo bendrauti su Estijos kompanijomis.Leidybą estų kalba Sovietų Sąjungoje veikė politinės sąlygos, o jos buvo palankiausios politinės literatūros leidybai. Kiti literatūros tipai – grožinė literatūra, vadovėliai, praktiniai vadovai – taip pat buvo pažymėti marksistinės-lenininės ideologijos ženklu. Tačiau estų mažumai buvo svarbu skaityti knygas gimtąja kalba, kuri sudarė nacionalinės kultūros pagrindą
TURKIJOS SPAUDA: NUO ATSIRADIMO IKI ŠIŲ DIENŲ
Get PDFE-mail: [email protected]. paštas: [email protected]
KVIETIMAS Į KNYGOTYROS STUDIJAS
Get PDFKauno technologijos universiteto bibliotekaDonelaičio g. 20, LT-44239 Kaunas, LietuvaEl. paštas: [email protected]
NAUJA MONOGRAFIJA APIE XIX A. BIBLIOLOGIJOS MOKSLĄ: GABRIELIS ÉTIENNE’AS PEIGNOT IR JO DICTIONNAIRE RAISONNÉ DE BIBLIOLOGIE (1802–1804)
Get PDF...Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected]
VILNIAUS JĖZUITŲ KOLEGIJOS DIENORAŠTIS: KASDIENYBĖS KRONIKA
No full text...Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected]