Knygotyra
Not a member yet
1356 research outputs found
Sort by
XVIII–XIX A. KLAIPĖDOS KRAŠTO VOKIŠKOS EPITAFIJOS PRŪSIJOS EPITAFIJŲ KONTEKSTE
Get PDFThe article reviews German tombstone inscriptions of Klaipėda Region Lutheran Cemeteries of the 18th and 19th centuries. German epitaphs are compared to inscriptions of neighbouring Prussian regions (some areas in North Poland and North Germany) regarding common traditions. The analysis also deals with the culture of writing and the traditions of the funeral oration with the aim of disclosing their parallels with tombstones inscriptions. Reasons for the choice of the language are discussed. Epitaphs are analyzed on the basis of the historical-comparative method. The small area and social similarity determine resemblances of style. The bilingualism of epitaphs in Klaipėda Region reflects the dominance of German language, using of cliches and being bilingualism as a natural part of everyday life.Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas Herkaus Manto g. 84, LT-92294 Klaipėda, Lietuva El. paštas: [email protected]Šiame straipsnyje nagrinėjami XVIII–XIX a. Klaipėdos krašto senųjų kapinių vokiški paminkliniai įrašai. Vokiškos epitafijos gretinamos su kai kurių kitų istorinės Prūsijos regionų (dabartinės Šiaurės Lenkijos ir Šiaurės Vokietijos) antkapiniais įrašais, siekiama nustatyti jų bendrumus bei skirtumus atsižvelgiant ir į bendrąją to meto tradiciją. Tiriamas paminklinių įrašų kalbos stilius, analizuojami kalbos pasirinkimo motyvai. Antkapių įrašai nagrinėjami remiantis istoriniu lyginamuoju metodu. Klaipėdos krašto epitafijos turi nemažai kitų tuometės Prūsijos regionų paminklinių įrašų bruožų, tačiau lokalus kapinių koncentruotumas ir nedidelė socialinė įvairovė lemia įrašų panašumus. Bilingvizmas Klaipėdos krašto senųjų kapinių epitafijose atspindi ne tik vokiečių kalbos dominavimą, bet ir klišių naudojimą bei dvikalbystės buvimą lietuvininkams natūralia kasdienybės dalimi
NESVYŽIAUS RADVILŲ BIBLIOTEKOS PAVELDAS LIETUVOJE
Get PDFThe Radziwills, an aristocratic family of the Great Duchy of Lithuania, amassed sizable book collections at their estates. Notable is the Nesvizh castle collection, started in the middle of the XVI century by the Great Chancellor of Lithuania, Mikalojus Radvila (Radziwill) the Black.In 1772, after the first division of the Republic of the Two Nations, this collection – one of the state’s largest personal libraries – was removed to the Russian Academy of Sciences in St. Petersburg.The interest in the cultural heritage of the Nesvizh Radziwills in Lithuania was prompted by the iniciative of the cultural institutions of neighbour countries (Poland, Bielorussia and, to a certain degree, Russia) to study the heritage of the Nesvizh Radziwills, dispersed throughout various countries. The last year, the virtual reconstruction of the Radziwills’ collection in Nesvizh was a subject of international scientific conferences and meetings, and of an international pilot project.In Lithuanian libraries, there are several remaining copies with the ex-librises of the Nesvizh Radziwills: three in the Library of the Lithuanian Academy of Sciences, one each in the libraries of Vilnius University, of the Kaunas University of Technology and of the Kazys Varnelis house-museum. The electronic catalogue of the Nesvizh Radziwills’ library, compiled in the Karol Estreicher Institute of Polish Bibliography, includes, among others, a copy from the Library of the Lithuanian Academy of Sciences. Lietuvos mokslų akademijos bibliotekaŽygimantų g. 1/8, LT-01102 Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected] didikų Radvilų giminė savo valdose buvo sukaupusi gausius ir reikšmingus knygų rinkinius. Viena iš turtingiausių laikoma Nesvyžiaus pilies biblioteka, kurią XVI a. viduryje pradėjo kaupti Lietuvos didysis kancleris Mikalojus Radvila Juodasis. Susidomėti Nesvyžiaus ordinacijos Radvilų kultūros paveldu Lietuvoje paskatino kaimyninių šalių – Lenkijos, Baltarusijos (iš dalies ir Rusijos) – kultūros įstaigų iniciatyvos ištirti Nesvyžiaus Radvilų kultūrinį palikimą, pasklidusį po įvairias valstybes. Lietuvos bibliotekose yra žinoma tik keletas išlikusių egzempliorių su Nesvyžiaus Radvilų ekslibrisais: trys – Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje, po vieną – Vilniaus universiteto ir Kauno technologijos universiteto bibliotekose bei Kazio Varnelio namų-muziejaus knygų rinkinyje. Į K. Estreicherio bibliografijos institute sukurtą elektroninį Nesvyžiaus Radvilų bibliotekos senųjų knygų katalogą įtrauktas ir vienas Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos egzempliorius. Tik sisteminga senųjų knygų fondų patikra ir proveniencijos registravimas leis atskleisti dar ne vieną tokią knygą, papildysiančią tarptautinę rekonstruojamos bibliotekos katalogo duomenų bazę
SKAITMENINIMAS – NE TIK ATVAIZDŲ GAMYBA
No full textAuthor deals with the link between the digital processing of historical documents, especially manuscripts and the manuscript studies, codicology and bibliology and cultural history as well. The greatest part of the paper applies to the case study about the Manuscriptorium digital library which is provided by the National Library of the Czech Republic.National Library of the Czech RepublicKlementinum 190, 110 00 Praha 1E-mail: [email protected] straipsnyje aptaria senųjų istorinių dokumentų, tokių kaip viduramžių ir naujųjų amžių pradžios rankraščių, inkunabulų (knygų, išleistų iki 1500 m.), senųjų spausdintų knygų (iki 1800 m.), istorinių žemėlapių, jei reikia, archyvinių knygų, dokumentų ir pan. skaitmeninimą. Svarbiausia mintis, kad skaitmeninimas – ne tik atvaizdų gamyba, t. y. archyvavimui ir reprezentavimui nepakanka pagaminti istorinio dokumento atvaizdą. Reikia jį papildyti kitais duomenimis, t. y. metaduomenimis, taip, kad būtų galima perteikti visą informaciją apie istorinį dokumentą, suteikti prieigą prie jos, nes skaitmeninimas – tai ne paprasta techninė veikla, o pasaulinė istorinių dokumentų sklaida. Pagrindinį skaitmeninimo tikslą padeda pasiekti trys teoriniai pagrindimai ir techninės sąlygos: pirma, reikia atskirti duomenis nuo programinės įrangos; antra, standartizuoti duomenis; trečia, įrankiai ir sistemos turi tarpusavyje derintis. Taigi skaitmeninimas – tai perkėlimas iš spausdintų dokumentų tradicinės informacinės, komunikacinės ir žinių aplinkos į virtualią erdvę. Toks perkėlimas humanitariniuose moksluose taip pat reiškia paradigmos pokytį. Humanitarinių mokslų, ypač istorijos ir filologijos, paradigmos pokyčiai matomi įvairiose vietose ir vyksta įvairiomis formomis. Skaitmeninant istorinius dokumetus, keturi iš jų yra svarbiausi. Pirmiausia, tai kodikologijos transformacija iš vadinamosios knygos archeologijos į kiekybinę kodikologiją kultūros istorijos prasme; antra, nauja turinio tipų ir/ar turinio lygių koncepcija, išreikšta IFLA dokumente Funkciniai bibliografinio įrašo reikalavimai (sutrumpintai FRBR); trečia, takaus teksto koncepcija, prieštaraujanti ankstesnėms archetipo koncepcijoms, „Urtext“ ir vadinamajai tiksliausiai formuluotei; ketvirta, daugybinių versijų idėja, kuri buvo populiari pastaruosius dvidešimt metų.Toliau autorius supažindina su Čekijos nacionalinės bibliotekos iniciatyva – skaitmenine biblioteka Manuscriptorium. Šiandien tai viena didžiausių pasaulyje skaitmeninių bibliotekų, pristatanti senuosius istorinius dokumentus. Ją sudaro skaitmeninių dokumentų kūrimas ir jų integravimas į įvairius kitus išteklius, naudojančius skirtingus duomenis ir metaduomenų standartus. Manuscriptoriumo širdis – katalogo įrašų, suderintų su MASTER standartu, duomenų bazė. Kai partneriai naudoja kitus metaduomenų formatus, jie konvertuojami į MASTER taip, kad, viena vertus, egzistuotų heterogeniška terpė, o antra vertus, būtų kuriamas homogeniškas centrinis katalogas. Paprastas aprašomasis MASTER standartas šiai skaitmeninei bibliotekai buvo papildytas struktūriniais metaduomenimis, reprezentuojančiais originalaus dokumento struktūrą, ir techniniais duomenimis, aprašančiais skaitmeninimo procesą. Išplėstinis MASTER leidžia jungti individualius analitinius objektus/vaizdus/puslapius į vientisą dokumentą/virtualią knygą. Naudodamas METS standartą, vientisas dokumentas leidžia pirmiausia sujungti kelis katalogo įrašus, reprezentuojančius tą patį dokumentą, antra, sujungti visus tekstus ir koreliuoti juos skaitmeniniais atvaizdais, trečia, sukurti išsklaidytą dokumentą su sąsajomis į nutolusius atvaizdus. Tokiu būdu Manuscriptoriumo skaitmeninė biblioteka gali būti iš tikrųjų išsklaidoma bet kur virtualioje erdvėje. Šiuo metu ketinama šiai skaitmeninei bibliotekai pradėti taikyti kompiuterinės lingvistikos įrankius ir ontologijas, tačiau tai jau ateities uždaviniai
AR NEANDERTALIEČIUI REIKALINGAS KOMPIUTERIS?
Get PDFVilniaus universiteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected] universiteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected]
DVI ASMENINĖS BIBLIOTEKOS–VIENA VIZIJA: SIMONAS DAUKANTAS IR JURGIS PLATERIS
Get PDFThe attempts of this article to delineate the origins of the modern perceptions of the Lithuanian culture and literacy are based on the consideration of Daukantas’ library catalogue Te tytuły ksiąg w tym Rejestrze spisanych znajdujące bez krzyżykow są darowane Panom Dowkontom Mitkajckim Pana Andrzeja Dowkonta synom w roku 1852 gim przemnie Szymona Dowkonta and Domas Kaunas monograph Bibliotheca Georgii Comitis de Plater. Simonas Daukantas and Jurgis Plateris are the first intellectuals, whose works contain ideas, heavily influenced by the culture of the Eastern Prussia. Although Daukantas and Plateris were Catholics, they were highly influenced by the history of Eastern Prussia and the Lithuanian writings of Lutherans. While studying in Vilnius University, Daukantas and Plateris were students of prof. Ignacanas Onasevičius who encouraged his disciples to study not only the history of Lithuania but also the history of Eastern Prussia. Thanks to his influence, Daukantas and Platerys were more inclined towards the works of Lietuvininkai – Lutheran Lithuanians living in Prussia – unlike other intellectuals of the Great Lithuania. Having been familiarized with the culture and history of Eastern Prussia, they were more predisposed to the diction of Lutheran writings; their example inspired them to advance the written language of the Great Lithuania. Daukantas and Plateris agreed that both the Prussian and Latvian writings were significant for the development of the written Lithuanian language because of their close relation to it. Both of these men accumulated books not only about the Lithuanian but also about Prussian and Latvian languages. They concurred that the intellectuals of the Great Lithuania had to be united and an institute must be established, where books of appropriate content would be published and where people would be educated in the Lithuanian language.Klaipėdos universiteto Literatūros katedra Herkaus Manto g. 84, LT-92294 Klaipėda, Lietuva El. paštas: [email protected], remiantis paties Simono Daukanto sudarytu savo bibliotekos knygų katalogu „Te tytuły ksiąg w tym Rejestrze spisanych znajdujące bez krzyżykow są darowane Panom Dowkontom Mitkajckim Pana Andrzeja Dowkonta synom w roku 1852 gim przemnie Szymona Dowkonta“ ir Domo Kauno monografijoje „Bibliotheca Georgii Comitis de Plater. Jurgio Platerio biblioteka – Lietuvos knygos kultūros ir mokslo paminklas“ (2012) rekonstruota Jurgio Platerio biblioteka, siekiama nustatyti jų modernaus požiūrio į Lietuvos kultūros ir rašomosios kalbos ugdymą ištakas. S. Daukantas ir J. Plateris yra vieni pirmųjų, kurių veikloje randama nemažai Rytų Prūsijos kultūrinių idėjų transferų. Straipsnyje aptariama, kas lėmė katalikų S. Daukanto ir J. Platerio susidomėjimą Rytų Prūsijos istorija ir liuteronų lietuviškais raštais. Aptariama ankstyvoji įtaka, kurią abu patyrė studijuodami Vilniaus universitete. Nagrinėjama I. Onacevičiaus bei ankstyvojo vokiečių romantizmo autorių įtaka. Manoma, kad I. Onacevičius įdiegė savo studentams susidomėjimą ne tik Lietuvos, bet ir Prūsijos istorija. S. Daukantui ir J. Plateriui lietuvininkų liuteronų religinė ir pasaulietinė raštija dėl I. Onacevičiaus suteiktų kontekstų buvo artimesnė negu kitiems Didžiosios Lietuvos kultūrininkams. Susipažinę su Rytų Prūsijos kultūra ir istorija, jie labiau pajautė ir liuteronų parengtų lietuviškų raštų kalbą ir iš jos ėmė pavyzdžius Didžiosios Lietuvos rašomajai kalbai ugdyti. Abu kaupė knygas ne tik apie lietuvių, bet ir apie prūsų ir latvių kalbą. Jie sutarė, kad reikia vienyti Didžiosios Lietuvos lietuviškosios inteligentijos gretas, todėl būtina įkurti mokslo įstaigą, kur būtų rengiamos ir leidžiamos atitinkamo turinio knygos, ugdoma lietuvių kalba
LIETUVOS MUZIEJŲ LEIDYBINĖ VEIKLA: YPATUMAI IR TENDENCIJOS
Get PDFThe object of this article is the publishing work of Lithuanian museums. Of late years, the problem of information circulation about the heritage of our country, the necessity of the elevation for the prestige of museums and the development of museums’ opportunities in the market of leisure are being analysed in Lithuania. Therefore, the object of this article is very relevant in the context of these problems. Analysis and researches show the role of publishing of museums: organization, characteristics, results and tendencies of improvement. A new approach to publishing as a form of museum communication reveals the current situation.The point of this article is to show the principal guidelines of publishing organization in museums and characteristics of their publications. The tasks of the article are to study the role of museum communication, it’s forms, the importance of publishing and publications in the process of museum functioning; to scrutinize the general features of this activity: section of publishing, incumbencies, stages of publishing projects realization, sponsorship, companions, characteristics of publications.In the process of writing, special literature, different articles of Lithuanian and foreign researchers and information of the Internet were used. A lot of facts were, given by employees of the museums. The statistics were taken from the section of Information Society Development in the Ministry of Culture, which every year collects this information and publishes it in the portal www.muziejai.lt.The article could be useful not only for academic society, but also for various specialists of culture.Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected] analizuojamas muziejinės komunikacijos vaidmuo, jos formos, leidybinės veiklos ir leidinių svarba, tiriami bendrieji leidybinės veiklos organizavimo muziejuje ypatumai: padaliniai, darbuotojų pareigybės, leidybos projektų įgyvendinimo etapai, finansavimo šaltiniai, partneriai, leidinių repertuaro savitumai. Analizuojant Lietuvos muziejų leidybos savitumus, aptikta nemažai leidybinio darbo organizavimo spragų, siūlomos jų taisymo alternatyvos.Straipsnis turėtų būti naudingas ne tik akademinei bendruomenei, tiriančiai muziejinės komunikacijos formas ir jų ypatumus. Jis gali būti aktualus kultūros sričių darbuotojams: muziejininkams, kultūros projektų iniciatoriams ir rengėjams, muziejų steigėjams, koordinuojantiems muziejaus veiklą, potencialiems muziejaus leidybos projektų finansuotojams, kurie suinteresuoti, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos kaupti, saugoti, restauruoti, eksponuoti ir ypač populiarinti muziejų kultūros vertybes ir gamtos paveldą, ugdoma intelektuali visuomenė, kokybiškai atnaujinama kultūrinių erdvių veikla
REKLAMOS IR KNYGŲ VERSLO SĄVEIKA
Get PDFThe article considers advertising and book market interactions: analysis of advertising in publishing research and in practice. It also reviews specific book market characteristics, advertising effects at the socio-cultural level, the book advertising situation in other countries. Analysis of book advertising practice has showed that book advertising is the bestseller and brand-building measure. Although the book has a short life cycle, its advertising aims at the formation of long-term market response. The author has found that the structure of advertising and its effect depend on the book market characteristics; however, the process of advertising also changes the book market by developing new processes and events beyond business boundaries: it affects the demand for books, product diversity, the process of book publishing and bookselling, etc. A study of advertising and book market relations unveils the importance of independent book evaluation. The high advertising noise, a wide and dispersed audience, competition from consumer goods ads undermines the role and influence of advertising on book viability: ads often are perceived passively or go unnoticed.Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected] vertinama reklamos ir knygų verslo sąveika: analizuojamas požiūris į reklamą leidybos moksliniuose tyrimuose ir praktinėje veikloje, nagrinėjami rinkos bruožai, formuojantys knygų reklamos komunikaciją, tiriamas knygų reklamos poveikis sociokultūriniu lygmeniu, aptariama reklamos situacija kitose šalyse. Analizuojant įvairių šalių knygų reklamos praktiką, nustatyta, kad reklama knygų rinkoje yra bestselerių ir prekių ženklų kūrimo priemonė; nors knygos gyvavimo ciklas trumpas, reklama pasitelkiama formuoti ilgalaikį rinkos atsaką. Didelis reklamos triukšmas, plati ir išsklaidyta auditorija, konkurencija su plataus vartojimo prekių reklamomis sumenkina reklamos reikšmę ir įtaką knygos gyvavimui – dažnai ji yra suvokiama pasyviai ar lieka nepastebėta. Analizuojant knygų rinkos informavimo sistemą, nustatyta nepriklausomo knygos vertinimo svarba. Tiriant reklamos ir knygų verslo sąveiką išaiškėjo, kad reklamos veiklos sandara ir poveikis priklauso nuo knygų rinkos savybių, tačiau kartu reklama veikia ir keičia knygų verslą, formuodama naujus procesus ir reiškinius už reklamos veiklos ribų, ji turi įtakos knygų paklausai, prekių įvairovei, leidybos verslo organizavimui ir kt
RANKRAŠTINĖ LIETUVIŠKA KNYGA "WOLFENBÜTTELIO POSTILĖ\u27\u27
Get PDFVilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected]
CASUS BELLI PROBLEMA VINCO KUDIRKOS PUBLICISTIKOJE
Get PDFThe article explores a still topical issue concerning publicistic writings of Vincas Kudirka, a leader of the 19th century political struggle of Lithuanians and a publicist, characterized by him as casus belli, i. e. a pretext to “instigate war” accusing him of an attack against a certain social stratum. The author of the article presents a fresh look at the most sensitive three themes which don’t stop provoking public resonance produced by V. Kudirka’s diary Bells of Fatherland (which now can be equated with evil), taking into consideration the contents of the publication: the conduct of the Catholic Church, the enterprise of the Jewish community, and the separability of Lithuanian and Polish cultures.The volume of the study of these themes is small, i. e. from 2.6 to 7 per cent in comparison with the amount of the published and commented facts, in the whole work (385 problematic episodes). However, it was not only at the time of its publication that Bells of Fatherland provoked (particularly the criticism of priests). Even today, due to the presentation style of the mentioned themes, V. Kudirka is sometimes referred to as an anti-Semite, an atheist and by other characteristics. The article reviews the cultural and literary sources as well as the circumstances (particularly his life in Warsaw) which exerted influence on Kudirka’s world perception. The author of the article is of the opinion that today’s anti-Semitic conception should not be employed in respect of the personality of V. Kudirka since the publicist, as a satirist and critic, presented 19th century problems, social conflicts and didn’t participate in any organization marked by anti-Semitic or anticlerical features. He was concerned with restraint rights of the Lithuanian nation in the Russian empire. The author is convinced that the attempts to employ V. Kudirka’s extracts from the 19th century context in today’s anti-Semitic publications are a dishonest and vulgar action.Vilniaus universiteto Žurnalistikos institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected] nagrinėjama Vinco Kudirkos įvardyta ir vis dar aktuali jo publicistikos problema, kurią pats autorius apibūdino kaip „casus belli“ – pretekstą „karui sukelti“, apkaltinant puolimu prieš tam tikrą socialinį sluoksnį. Remiantis publikuotais šaltiniais („Tėvynės varpais“ ir jau aprašiusiais V. Kudirkos pažiūras autorių darbais), naujai nagrinėjamos visuomenės atgarsį sukėlusios ir tebekeliančios jautriausios temos, atsižvelgiant ir į jų publikavimo imtį. Šio straipsnio tikslai: pirma, aptarti šaltinius, kuriais autorius naudojosi kaip pamatu polemikai plėtoti – juos atsirinko, tyrinėjo (skaitė), vertino, kaupė socialinei kritikai pateikti; antra, įrodyti, kad jie padėjo V. Kudirkai atskleisti socialinių konfliktų priežastis ir nuosekliai juos vertinti XIX amžiaus socialinės raidos kontekste
PIRMŲJŲ LATVIJOS LEIDĖJŲ VEIKLA (1860–1900)
No full textThe foundations for Latvian national book printing were laid down by a group of Latvian intellectuals mostly known as the movement for national liberation “Jaunlatvieši” (“New Latvians”) in the 50s and 60s of the 19th century. The „New Latvians” published several collections of popular science articles as well as Juris Alunāns’ lyrics “Dziesmiņas”. The publishing activities of Young Latvians were disturbed by the censorship as well as by the lack of financial means. In the 60s of the 19th century, the first Latvian professional publishers appeared. Heinrihs Alunāns, Kārlis Stālbergs and Klāvs Ukstiņš originally got involved in the process as authors and translators themselves, but later turned to be publishers and also owners of printing and book-selling business. The market for books in Latvian was very fragile at the time, as the Latvian publishers found it difficult to compete with the expierenced book business run by local Germans. The first generation of Latvian publishers published the first Latvian novel “Mērnieku laiki” (1879), a significant thing for Latvian literature, and translations of the world classics. At the same time they published a significant volume of low-quality literature, stimulating the incomes of publishers themselves and the reading habits of the wider audience. In the 80s of the 19th, century the first specialized publishing houses emerged. The main direction for Jānis Ozols was fiction, Kārlis Jēkabs Zihmanis published mainly books for teaching in schools. At that time, also new types of books (almanachs, collected writings, encyclopaedias) emerged.Латвийский университет, Отделение изучения информации и библиотекLomonosova iela 1, LV-1019 Riga , LatvijaE-mail: [email protected] intelektualų grupė, žinoma kaip tautinio išsivadavimo sąjūdis „Jaunlatvieši“ („Jaunalatviai“), padėjo Latvijos nacionalinės knygos spaudos pagrindus XIX a. šeštajame ir septintajame dešimtmetyje. Jaunieji latviai išleido kelis mokslo populiarinimo straipsnių rinkinius bei Jurio Alunāno lyrikos rinkinį „Dziesmiņas“. Jaunųjų latvių leidybinę veiklą sutrikdė cenzūra ir lėšų stygius. XIX a. septintajame dešimtmetyje pasirodė pirmieji profesionalūs leidėjai latviai. Heinrihas Alunānas, Kārlis Stālbergas ir Klāvas Ukstinis iš pradžių įsitraukė į šį procesą kaip autoriai ir vertėjai, tačiau vėliau tapo leidėjais ir spaustuvių bei knygynų verslo savininkais. Knygų rinka Latvijoje tuo metu buvo labai pažeidžiama ir leidėjams latviams buvo sunku konkuruoti su labiau patyrusiais knygų verslininkais – vietos vokiečiais. Pirmoji latvių leidėjų karta leido reikšmingą latvių literatūrą (pirmąjį latvių romaną „Mērnieku laiki“ – „Matininkų laikai“, 1879 m.) ir pasaulinės klasikos vertimus. Tuo pat metu jie leido daug prastesnės kokybės literatūros, kuri papildydavo pačių leidėjų pajamas ir skatino platesnės auditorijos skaitymo įgūdžius. XIX a. devintajame dešimtmetyje pasirodė pirmosios specializuotos leidyklos (Jānis Ozolas specializavosi leisti grožinę literatūrą, Kārlis Jēkabas Zihmanis daugiausia leido mokyklinę literatūrą). Tuo metu atsirado ir nauji knygų tipai (almanachai, rinktiniai raštai, enciklopedijos)