Knygotyra
Not a member yet
1356 research outputs found
Sort by
KARALIAUČIAUS UNIVERSITETO PROFESORIAUS KARLO GOTTFRIEDO HAGENO (1749–1829) ASMENINĖ BIBLIOTEKA (rusų kalba)
No full textKarl Gottfried Hagen (1749–1829) was a famous German chemist, founder of Pharmacology, MD University of Koenigsberg, and the head of the family pharmacy business. Professor Hagen was a versatile lecturer: he lectured on chemistry, physics, mineralogy, zoology, botany at the University of Konigsberg. The son of Professor Hagen – E. A. Hagen – helped to publish “The Seasons” by K. Donelaitis. The library of Professor Hagen was one of the best in Konigsberg. In this article we have analyzed some qualitative and quantitative indicators of Professor Hagen’s library. For this purpose we considered his life events and scientific activities, and those historical events which influenced the development of Professor Hagen’s pedagogical views. The analysis of biographical facts and historical events that influenced Professor Hagen’s Path of life allowed us to identify the following three main types of his activities: scientific, educational and journalistic. The library in question played an important role in the organization of Hagen’s integrated productive activity. The Auction Catalogue “List of books of K. G. Hagen” served as the basis of our research. It was published in Konigsberg (1829) and consists of 128 pages. This document was put at our disposal by Dr. E. Neumann-Redlin von Meding, a descendant of Professor Hagen.Traditionally, we have analysed the information in the following areas: place of publication; year of publication; scientific fields; language of publication; types of publications and documents. There are over 100 places of publication in the Catalogue. We have established that the Catalogue of Hagen’s library contains the following sections: history of science; physics; chemistry; alchemy; zoology; botany; mineralogy; medicine and related sciences; history of Prussia; philosophy, theology and related sciences. The Catalogue includes such types of publications as textbooks, monographs, dictionaries, manuals and guidelines, pharmacopoeia, dissertations, manuscripts, scientific journals, descriptions of travel, newspapers. To the best of our knowledge, only part of Hagen’s publications was offered in the auction. We hope to continue the search for more relevant information. We believe that it will promote modern lecturers’ and students’ information competence and develop the dialogue “library – reader”.Immanuel Kant Baltic Federal University236041, Kaliningrad, ul. A. Nevskogo 14, RussiaE-mail: [email protected] Gottfriedas Hagenas (1749–1829) buvo garsus vokiečių chemikas, farmakologas, medicinos mokslų daktaras ir šeimos farmacijos verslo tęsėjas. K. G. Hagenas garsėjo kaip universalus profesorius – Karaliaučiaus universitete dėstė chemiją, fiziką, mineralogiją, zoologiją ir botaniką. Jo sūnus E. A. Hagenas prisidėjo prie K. Donelaičio Metų leidybos. K. G. Hageno asmeninė biblioteka buvo žinoma kaip viena turtingiausių visame Karaliaučiuje. Šiame straipsnyje analizuojami kai kurie K. G. Hageno bibliotekos kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai. Straipsnio autorė nagrinėjo profesoriaus gyvenimą ir jo mokslinę veiklą; nemažai dėmesio buvo skiriama ir istoriniams įvykiams, nulėmusiems profesoriaus pedagogines pažiūras. Apibendrinusi šios iškilios asmenybės biografijos faktus ir jam įtakos turėjusius istorinius įvykius, straipsnio autorė priėjo prie išvados, kad galima išskirti tris pagrindines profesoriaus veiklos sritis: mokslinę, pedagoginę ir žurnalistinę. Asmeninė biblioteka atliko svarbų vaidmenį plėtojant produktyvią ir integruotą K. G. Hageno mokslinę veiklą. Bibliotekos tyrimas atliktas remiantis aukciono katalogu „K. G. Hageno knygų sąrašas“. Katalogą, paskelbtą Karaliaučiuje 1829 metais, sudaro 128 puslapiai. Juo straipsnio autorė galėjo naudotis gavusi dr. E. Neumanno-Redlino von Medingo, profesoriaus K. G. Hageno palikuonio, sutikimą. Autorė išnagrinėjo asmeninę biblioteką pagal leidimo vietas ir metus, mokslo sritis, leidinių kalbą ir dokumentų rūšis. Į katalogą buvo įtrauktos knygos, išspausdintos 100 įvairių vietų. Nustatyta, kad K. G. Hageno bibliotekos kataloge yra šių mokslo sričių leidinių: mokslo istorijos, fizikos, chemijos, alchemijos, zoologijos, botanikos, mineralogijos, medicinos ir su ja susijusių mokslų, Prūsijos istorijos, filosofijos, teologijos ir kt. Į katalogą buvo įtraukti vadovėliai, monografijos, žodynai, vadovai, farmakopėjos tekstai, disertacijos, rankraščiai, moksliniai žurnalai, kelionių aprašymai, laikraščiai. Autorės turimomis žiniomis, aukcionui buvo pasiūlyta tik dalis K. G. Hageno bibliotekos knygų. Ateityje tikimasi pratęsti informacijos apie šią biblioteką paiešką
KARALIAUČIUJE IŠSPAUSDINTAS NAUJAI IŠLEISTAS PRŪSIŠKAS GIESMYNAS (1741) ANKSTESNIŲ KARALIAUČIAUS SPAUDINIŲ KONTEKSTE (anglų kalba)
No full textKonigsber was a significant centre of printing and publishing activities during the 16–18th centuries. Printing production was not only set by the needs of the society of Ducal Prussia, but also by the ambitions to reach the readers from the neighbouring Polish and Lithuanian lands. Nowo wydany Kancjonał Pruski, whose main editor was the priest Jerzy Wasiański, appeared in 1741, the last edition appeared in 1926. So this songbook circulated till the 20th century. There are nearly 150 editions of this songbook, most of them consisting of more than 50 000 books. In the years 1782–1918 this songbook had one edition per year on a regular basis. Nowo wydany Kancjonał Pruski, or Kancjonał mazurski, was the most popular songbook among the Mazurians till beginning of the 20th century.Karaliaučius buvo evangelikų liuteronų spaudos centras nuo pat reformacijos pradžios. Miesto leidybinės veiklos specifiką lėmė ne tik tautiniu pagrindu skirtingi Prūsijos kunigaikštystės visuomenės poreikiai, bet ir ambicijos pasiekti kaimyninių kraštų – lenkų ir lietuvių – skaitytojus. XVIII amžiuje Karaliaučiuje, be jau anksčiau veikusių spaudos įmonių, atsirado naujų: 1709 m. įsikūrė vadinamoji Lenkų ir lietuvių spaustuvė (Polska i Litewska Drukarnia), 1714 m. – Jano Stelterio, 1724 m. – Bazylio Korwino Kwasowskio. Nuo 1730 m. B. Korwino Kwasowskio įmonę įsigiję Kanteriai spausdino čia net iki XIX a. pradžios. Ypatingą vietą Karaliaučiaus spaudos istorijoje užima Hartungų giminės spaudos įmonė, pradėjusi veiklą XVIII a. ketvirtame dešimtmetyje ir veikusi iki XX a. pradžios. Ją įkūrė Janas Henrykas Hartungas (1699–1756). Iš viso jis išleido apie 200 pavadinimų leidinių, daugiausia religinio turinio knygų. Kai kurioms spausdinti ir platinti J. H. Hartungas turėjo išskirtinę teisę, užtikrintą karališkąja privilegija. Taip pagal 1632 m. Gdansko laidą čia buvo išspausdinta 1738 m. Biblija (pagrindinė Lenkijos protestantų knyga), Naujasis Testamentas (Nowy Testament, trys laidos: 1750, 1767 ir 1789 metais), 1741 m. – Naujai išleistas prūsiškas giesmynas (Nowo wydany Kancjonał Pruski). Šį giesmyną parengė Jerzy Wasiańskis ir Krzysztofas Haberkantas, pagrindinis redaktorius buvo kunigas J. Wasiańskis. Giesmyno gyvavimo istorija siekė kone 200 metų (jis buvo spausdinamas iki pat 1926 metų), turėjo daugiau negu 150 laidų, dauguma jų buvo spausdinamos 50 tūkst. egzempliorių tiražu. Naujai išleistas prūsiškas giesmynas buvo populiariausias giesmių rinkinys Mozūruose, vadintas tiesiog Mozūriškuoju giesmynu (Kancjonał mazurski). Jame išspausdintos 478 giesmės, daugiau nei pusę jų sudarė tekstai iš įvairių 1587–1732 m leistų giesmynų. Šis giesmynas yra vienas iš XVIII a. Karaliaučiaus, kaip spaudos centro, aukštos spaustuvinės kultūros pavyzdžių. Giesmynas, skirtas lenkų protestantams, daugiausia Prūsijoje gyvenantiems mozūrams, buvo tapęs sakraliąja religine knyga įvairiausiose su konfesija susijusiose situacijose. Giesmynas taip pat buvo lenkų kalbos gyvavimo garantas, taisyklingos ir pavyzdingos kalbos šaltinis, religinių vertybių raiškos būdas
SAVINIMAS, SVETIMINIMAS IR TEKSTO LEKSINIS TANKIS: KRISTIJONO DONELAIČIO „METŲ“ VERTIMAI Į ANGLŲ KALBĄ (anglų kalba)
No full textThe rural epic “Metai” (Seasons of the Year) by Kristijonas Donelaitis, a milestone of Lithuanian literature, has enjoyed the status of similar literary writings viewed as a ‘must’ for being translated into different languages. Up to now, translations of “Metai” have appeared in 13 different languages (Armenian, Byelorussian, Czech, English, Georgian, German, Hungarian, Latvian, Polish, Russian, Spanish, Swedish, and Ukrainian). As regards translations into English, the poem was not translated in full until 1967; the translation was carried out by Nadas Rastenis and published in Los Angeles. The other complete translation of “Metai” is almost 20 years apart, performed by Peter Tempest and published in 1985. The present analysis aims to find out which of the opposing strategies – foreignization or domestication – is more consistently employed in the two English translations (on the macrolevel). The specific research questions on the micro-level concern two text properties, lexical density and lexical diversity, in the source-text and the two translations. These parameters were evaluated using corpus linguistics methodology and tools. The overall evaluation of the domesticating and foreignizing strategies employed in the two translations demonstrates that each of them is applied to a certain degree. The domestication is fair, revealing respect for the original, the author and the reader, whereas foreignizing strategies are mainly seen on the discoursal, generic level. The translators tried to balance the two approaches for the target reader to be able to appreciate both, the specificity of the cultural content and the fluent domesticated narrative. As for the lexico-semantic level, the highest lexical density was found in the analyzed Lithuanian data (excerpts from the poem), reaching over 62%, while the two translations show statistically important lower density, roughly about 54% each. This means that about 8% of content words were lost in the translations. With respect to lexical diversity, N. Rastenis with a 789-word text seems to be more loquacious than P. Tempest (the total number of words – 654).Department of English Philology,Vytautas Magnus UniversityDonelaičio st. 52, LT-44248 Kaunas, LithuaniaE-mail: [email protected] lyginami du K. Donelaičio Metų vertimai į anglų kalbą, atlikti Nado Rastenio (1967) ir Peterio Tempesto (1985), analizei pritaikant Lawrenco Venuti (1995) pasiūlytas savinimo33 ir svetiminimo34 vertimo strategijas. Tai viso Metų teksto vertimai, kuriuos skiria beveik 20 metų. Jie atspindi tuo laikotarpiu vyravusias vertimo procedūrų taikymo tendencijas. Taip pat pateikiamas ir aptariamas įvairių autorių požiūris į kultūrinių realijų vertimą. Strategijų lygmeniu empirinis tyrimas atliktas įvertinant vertimus pagal atskirus savinimo ir svetiminimo strategijų aspektus ir pačių vertėjų aiškinamuosius tekstus (vertėjo pastabas). Leksinio lygmens pokyčiams nustatyti buvo pritaikyti tekstynų lingvistikos metodai ir „AntConc“ programa. Jie leido nustatyti du teksto parametrus originale ir vertimuose, t. y. leksinį tankumą ir leksinę įvairovę. Nors tiriamieji tekstai nedideli, tačiau tyrimui panaudota kompiuterinė programa atskleidė, kad leksinis tankumas vertimuose yra beveik 8 procentais mažesnis nei originale. Tai galima vertinti kaip nemažą lietuviško kultūrinio konteksto praradimą vertimuose
JUOZO PAUKŠTELIO ASMENINĖ BIBLIOTEKA KĖDAINIUOSE
Get PDF...Kėdainių krašto muziejus Didžioji g. 19, Kėdainiai, LT-57255 El. paštas: [email protected]Šioje apžvalgoje aptariama rašytojo Juozo Paukštelio asmeninė biblioteka, kaupta jo buvusiame name Kėdainiuose, Vydūno g. 14, o vėliau perkelta į Kėdainių krašto muziejaus (Didžioji g. 19) specialiai tam įrengtą rašytojo Juozo Paukštelio kambarį
HIERONIMO BOHUSZO NURODYMAI DĖL ANTKAPINIŲ PAMINKLŲ ĮRENGIMO
Get PDF...Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutas Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, Lietuva El. paštas: [email protected]ėjus nuo seno domino senovės civilizacijų įrašai, išraižyti ant akmenų, paminklų, mūrinių pastatų, molinių lentelių ir kt. objektų iš kietųjų medžiagų. Tokie įrašai vadinami epigrafiniais įrašais. Tam tikrą jų rūšį sudaro antkapių įrašai. [...
IRENA PETRAUSKIENĖ (1927–2014)
No full text...Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutas Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, Lietuva El. paštas: [email protected] su Lietuvos kultūros istorike Irena Petrauskiene. Ji buvo knygos žmogus, knygotyrininkė tiesiogine to žodžio prasme. Lietuvos knygos istorija buvo svarbiausias jos mokslinių tyrimų objektas, o rūpestis dėl knygų lydėjo visą sąmoningą gyvenimą, pradedant dešimtmečiais, praleistais Vilniaus universiteto bibliotekoje, baigiant Vilniaus jėzuitų akademijos spaustuvės tyrimais
RANKRAŠTINĖ KNYGA LIETUVOS DIDŽIOJOJE KUNIGAIKŠTYSTĖJE XIV a. PRADŽIOJE– XVI a. VIDURYJE: SKLAIDOS IR FUNKCIONAVIMO SĄLYGOS
Get PDFAs far back as at the beginning of the 20th century, the book historian V. Biržiška noted that in the 15th century, GDL manuscript books not only did not disappear, but also expanded their repertoire. On the basis of the latest historical research and sources, the article aims to describe and assess the historical conditions, social and cultural processes that led to the manuscript book development, spread and functioning. The article bases its conclusions on the information from surviving manuscript books and archival sources. The paper analyses the phenomena that had a direct impact on the development of the book: the Christianization of the land, aspiration for the reunion of churches, the establishment and development of the sovereign estate and chancellery, the beginning of education. Thus, the history of GDL manuscript books is closely related to the first half of the 14th c. The establishment and development of the sovereign estate and the institutions of the Catholic Church contributed to the dissemination and functioning of Latin books. Due to teaching, writing culture was mastered throughout the country; the group of literate people, who wrote and read not only in Latin but also in Ruthenian grew rapidly. After the incorporation of Ruthenian lands, the GDL sought for a reunion of the churches. Creation of the Kiev metropolis with the center in Naugardukas, as well as the political, religious and cultural activities of the Orthodox metropolitan bishop led to the formation of the original manuscript book in the GDL. There appeard a group of persons (both Lithuanians and Ruthenians) who did intellectual work and had cultural needs. They not only became the main users of manuscript books, but also were their creators; they initiated and patronized writing books. In the GDL, New Latin and Ruthenian writing centers were established, and the repertoire of books expanded.Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected] naujausiais istorijos tyrimais ir šaltiniais straipsnyje siekiama apibūdinti ir įvertinti istorines aplinkybes, socialinius ir kultūrinius procesus, lėmusius rankraštinės knygos raidą, sklaidą ir repertuaro plėtrą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, patikslinti jos rankraštinės knygos istorijos pradžios datavimą; nustatyti reiškinius, kurių veikiami susiformavo visuomenės kultūriniai, informaciniai ir konfesiniai poreikiai, sudarę sąlygas funkcionuoti rankraštinei knygai, kurtis naujiems raštijos centrams; išaiškinti, kokie asmenys siejami su šiuo ankstyviausiu LDK knygos istorijos laikotarpiu
LEVO VLADIMIROVO VISUOTINĖS KNYGOS ISTORIJOS SAMPRATA
Get PDFThe aim of the article is to reveal Lithuanian book scientist’s L.Vladimirov’s, who was one of few people from Eastern Europe and the only from neighbour states who researched world book history, general book history conception (in Lithuanian: Knygos istorija: senovė, viduramžiai, renesansas, XVI–XVII amžius, Vilnius, 1979; in Russian: Всеобщая история книги: древний мир, средневековье, возрождение, XVII век. Москва, 1988). The article analyses L.Vladimirov’s world outlook which partially influenced the methodological solutions of his researches. Also Marxism-Leninism ideology impact on his works is assessed, the main Eastern and Western Europe works of the field are discussed (works by S. Dahl, S. H. SteinAbstractberg, D. C McMurtrie et al.). The main conclusion is that L.Vladimirov’s Book History is history synthesis, which aimed at presenting as broad as possible review of the problematics. It is true to say that L.Vladimirov’s general book history concept is not whole and finished methodologically and the author himself did not define it. But as the first work of the character in Lithuania, this book is important because of its incorporation of Lithuanian book history into the world context. Hence, as this L.Vladimirov’s work is important to Lithuania, we might say that it is urgent inside the boarders of the former USSR because of broad geographical context; and to Europe it is interesting as synthesis of eastern and western knowledge.Vilniaus universitetoKnygotyros ir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected] tikslas – atskleisti vieno iš nedaugelio Rytų Europoje ir vienintelio kaimyninėse šalyse tyrinėjusio pasaulinę knygos istoriją, lietuvių knygotyrininko L. Vladimirovo visuotinės knygos istorijos koncepciją. Staripsnyje analizuojma L. Vladimirovo pasaulėžiūra, iš dalies lemianti tyrinėjimų metodologinius sprendimus. Taip pat įvertinama marksizmo‑leninizmo ideologijos įtaka jo darbams, aptariami svarbiausi šios srities veikalai Rytų ir Vakarų Europoje (S. Dahlo, S. H. Steinbergo, D. C McMurtrie ir kt.). Pagrindinė išvada: L. Vladimirovo Knygos istorija – istorijos sintezė, kuria siekta pateikti kuo platesnę šios problematikos apžvalgą. Galima teigti, kad L. Vladimirovo visuotinės knygos istorijos koncepcija metodologiškai nevientisa, nebaigta ir pats autorius jos nebuvo apibrėžęs. Bet kaip pirmasis tokio pobūdžio darbas Lietuvoje ši knyga svarbi savita koncepcija, lietuvių knygos istorijos įtraukimu į pasaulinį kontekstą. Teigiant, kad Lietuvai šis L. Vladimirovo veikalas svarbus, galima sakyti, kad buvusioje SSRS jis aktualus dėl plataus geografinio konteksto, Europoje įdomus kaip Rytų ir Vakarų Europos žinių sintezė
BIOGRAFIJŲ ŽODYNAS „LIETUVOS KNYGOS VEIKĖJAI“
Get PDFVilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected]@kf.vu.l
GEORGIJAUS AMARTOLO KRONIKOS SLAVIŠKOJO VERTIMO XVI AMŽIAUS VIDURIO SUPRASLIO NUORAŠAS IR JO 1494 METŲ ORIGINALAS
No full text...Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva El. paštas: [email protected] mokslų akademijos Rusijos istorijos instituto Sankt Peterburgo filiale saugomas bizantiškosios Georgijaus Amartolo kronikos vertimo į bažnytinę slavų kalbą nuorašas (F. 115, Nr. 80), anksčiau priklausęs stačiatikių (1614–1839 m. – unitų) Supraslio vienuolynui, įsteigtam 1498 m. Palenkėje LDK bajoro Aleksandro Chodkevičiaus. Šis XVI a. viduryje Supraslyje rašytas rankraštis unikalus tuo, kad jo tekstas (sutrumpintas apie 10 proc.) lydimas gausių paraštėse rašytų komentarų (jų bendras skaičius – 80), kurių turinys atitinka XV amžiaus pabaigoje–XVI amžiaus pradžioje Novgorode ir Maskvoje paplitusio žydaujančiųjų stačiatikių sąjūdžio skelbtas idėjas. Šie komentarai perrašyti iš senesnio (iki mūsų dienų neišlikusio) originalo, kurį paraštėse pateikti chronologiniai skaičiavimai leidžia datuoti 1494 metais. Nuo jo nurašyto Supraslio nuorašo kalbiniai bruožai sietini su Polesės teritorija (pietų Baltarusija ir šiaurės Ukraina).Straipsnyje mėginama patikslinti neišlikusio 1494 m. nuorašo lokalizaciją. Pirma, XVI a. viduryje jis perrašytas pačiame Supraslio vienuolyne, kurio tuometinę biblioteką sudarė LDK teritorijoje arba Balkanuose rašyti slaviški rankraščiai. Šiame nuoraše pietų slavų kalbinių bruožų neaptikta, todėl manytina, kad senesnis jo originalas rašytas LDK teritorijoje. Šiai išvadai neprieštarauja Supraslio nuorašo paraštėse išdėstytų komentarų sąsajos su Novgorode prasidėjusiu žydaujančiųjų stačiatikių sąjūdžiu: žinoma, kad jo pradininkas buvo 1471 m. iš LDK į Novgorodą atvykęs mokytas žydas Scharija (identifikuotas su Kijeve gyvenusiu Zacharija ben Aaronu ha-Kohenu). Kiti paraštėse pateikti komentarai taip pat labiau atitinka LDK, o ne Novgorodo ar Pskovo istorinį kontekstą.Antra, 1494 metų nuorašo su komentarais kūrėjas tikriausiai dirbo Viešpaties Atsimainymo cerkvėje, nes vienas komentaras, netiksliai interpretuojantis kronikos tekstą, rodo ypatingą susidomėjimą šiuo Bažnyčios įvykiu ir Romos miesto Viešpaties Atsimainymo bažnyčia. Vienintelė LDK teritorijoje veikusi Atsimainymo cerkvė, kurioje galėjo būti perrašinėjami rankraščiai, buvo Turove, todėl manytina, jog būtent ten rašytas 1494 metų nuorašas. Turovo Atsimainymo cerkvei kadaise priklausė garsioji XI a. ant pergamento rašyta Turovo evangelija (Vilnius, Lietuvos MA biblioteka, F 19-1), kurios paraštėse surašyti LDK etmono Konstantino Ostrogiškio šiai cerkvei skirti 1508 ir 1513 metų dovanojimo aktai. Tokiai 1494 metų originalo lokalizacijai neprieštarauja vėlesnio Supraslio nuorašo sietini su Polese kalbiniai bruožai.Supraslio vienuolyno bibliotekos skirtingais laikais sudarytų katalogų lyginamoji analizė atskleidė, kad Turovo Atsimainymo cerkvėje 1494 m. rašytas Georgijaus Amartolo kronikos originalas pateko į Supraslio vienuolyną iki 1532 metų. Manytina, kad jį 1508–1530 m. padovanojo pats etmonas Konstantinas Ostrogiškis. 1674 metais šis originalas dar buvo Supraslyje, bet jo vėlesnis likimas nežinomas. Šio originalo XVI a. vidurio nuorašas paliko Supraslio vienuolyną 1830–1836 metais, o 1899 metais jis jau saugotas Sankt Peterburge Archeografijos komisijoje