Knygotyra
Not a member yet
1356 research outputs found
Sort by
KRISTIJONO DONELAIČIO „METŲ“ IŠTRAUKA PRANCŪZŲ KALBA
Get PDFContemporary translation theory defines translation as interlinguistic and intercultural communication, whereas the text is viewed as a complex semantic whole, where the meaning expressed by words does not always coincide with the associations implied by the meanings. The new contemporary paradigm of translation studies focuses on the cultural associations implied by texts and the cultural aspect of translation. Contemporary translation studies, which are more and more inclined towards cultural studies, are developing into an interdisciplinary and hybrid science in the periphery of linguistics, literature, and sociology. The article analyses microstructural units of text, their cultural interpretation and translation strategies of the translation into French of the excerpt from “The Seasons“ written by K. Donelaitis. The material of the analysis is an excerpt from “The Autumn’s Riches“, which is a part of the poem “The Seasons“ written by K. Donelaitis, and its translation. This part of the poem was published in the journal “Poesie 92. Revue bimestrielle de la poesie d’aujourd’hui“ in 1992, in Paris. The excerpt was translated by Ugnė Karvelis who was a native French speaker. Discussion about microstructural units of text (diminutives, culturespecific items, vivid verbs) and results of their contextual translation is based on perceptions of various translation theorists (M. Lederer, J.-L. Cordonnier, H. Gerzymisch-Arbogast, I. Fleddermanno, Mudersbach K. and others) and representatives of phenomenological and hermeneutical philosophy (Gadamer, P. Ricoeur). The analysis was made using the methods of quantitative and contrastive analysis of translation.The results of the translation analysis show that the translator of the excerpt from Lithuanian classic work paid greater attention to the stylistic meanings than the specific cultural meanings of the text and tried to adapt the text to the modern French reader who has little information about the context of Lithuanian peasant life in the eighteenth century, in the age of Enlightenment. Frequent cases of Lithuanian cultural meanings’ neutralization using strategies of semantic distribution change, omission and cultural actualisation show that these translation strategies were chosen due to some circumstances. They were chosen because of versification of the work and translator’s aim to make the French language sound more natural and due to the preconceived approach to adapt the literature of the previous epoch to the modern reader. The translation of the excerpt from K. Donelaitis work balances between loyalty to the original meanings (such as vivid verbs) and freedom to neutralize or to adapt cultural meanings of the text (e.g. culture-specific items). The translation of the excerpt from the poetical work complicates the process of cultural transposition and sometimes does not properly associate a part with a whole. These reasons may influence solutions of the translation. However, according to dominant translation strategies of the analysed extract, one can assume that if the translator had decided to translate the whole poem “The Seasons“, she would probably have chosen the way of cultural adaptation.Vytauto Didžiojo universitetasGermanistikos ir romanistikos katedraK. Donelaičio g. 52, LT-44244 Kaunas, LietuvaEl. paštas: [email protected] analizuojami K. Donelaičio „Metų“ ištraukos vertimo į prancūzų kalbą mikrostruktūriniai teksto vienetai (deminutyvai, kultūrinės realijos ir vaizdingieji veiksmažodžiai), jų kalbinė, kultūrinė interpretacija ir vertimo strategijos. Tiriamoji medžiaga yra K. Donelaičio „Metų“ poemos vienos dalies („Rudens gėrybių“) ištrauka ir jos vertimas į prancūzų kalbą, publikuotas 1992 metais Paryžiuje išleistame poezijos žurnale. Aptariant mikrostruktūrinių teksto vienetų kontekstinį vertimą, remiamasi vertimo teoretikų (M. Lederer, J.-L. Cordonnier ir kt.), hermeneutinės ir fenomenologinės filosofijos atstovų (H. G. Gadamerio, P. Ricoeuro) įžvalgomis. Nagrinėjant K. Donelaičio „Metų“ ištraukos vertimą, keliamas stilistinių ir kultūrinių teksto reikšmių vertimo į prancūzų kalbą klausimas, nagrinėjama, kokiais vertimo sprendimais vertėja mėgina pritaikyti verčiamą tekstą šiuolaikiniams prancūzų skaitytojams, turintiems nedaug informacijos apie XVIII amžiaus Apšvietos laikotarpio lietuvių valstiečių gyvenimo kontekstą. Dažnai pasitaikantys kultūrinių lietuvių reikšmių neutralizavimo atvejai, taikant semantinės distribucijos keitimo, praleidimo ir kultūrinio aktualizavimo strategijas, leidžia manyti, kad šių vertimo strategijų pasirinkimą lemia kūrinio eiliavimas ir prancūzų kalbos natūralumo siekis bei išankstinė kitos epochos literatūros adaptavimo šiuolaikiniams skaitytojams nuostata. Galima teigti, kad K. Donelaičio kūrinio ištraukos vertimas į prancūzų kalbą balansuoja tarp ištikimybės originalo reikšmėms ir kultūrinių teksto reikšmių aneksavimo. Eiliuoto teksto vertimo tyrimas atskleidžia kultūrinės transpozicijos ypatumus, kūrinio žanro ir taikomų vertimo strategijų sąveiką
KAI KURIE PROBLEMINIAI ASMENINIŲ BIBLIOTEKŲ TEORIJOS KLAUSIMAI
Get PDFThe article aims to investigate certain theoretical problem aspects of a personal library, regarded as a concept of scientific research. The specific aspects researched are as follows: terminological definitions, the question of personal libraries’ typology and classification, the place of a personal library, as a subject-matter of scientific research, in book science and librarianship. The analysis in question is based on the research of Lithuanian professionals in book science, conducted in this area. In addition, the article provides insights into the research of foreign book scientists on theoretical aspects of personal libraries. The author specifies certain semantic aspects of defining a personal library in the terminology of Lithuanian book science. Furthermore, the author makes a suggestion with regard to classification of personal libraries, namely, that such libraries should be grouped into historical and contemporary personal libraries. Such classification highlights the importance of the subject-matter of research, bearing in mind the differences between the two groups of libraries, such as access to these libraries, methodology of research, etc. In the article, historical personal libraries are treated as complexes of book heritage; they also embrace personal libraries which could be granted the status of printed heritage (personal libraries as complex artefacts, as certain monuments of book heritage, which in institutional compilations could be referred to as book collections in corpore). In contrast, the situation regarding the investigation of contemporary personal libraries is more difficult, due to the fact that these libraries are regarded as objects of intellectual property and therefore very limited access is provided to them. The article analyses the reasons why personal libraries in Lithuania and Russia have become the subject matter of scientific research in the area of book science rather than librarianship. It was concluded that the Law on Lithuanian Libraries (2004) does not provide for any provisions regarding personal libraries. From the legal point of view, these libraries are not covered by the Law on Lithuanian Libraries. Likewise, personal libraries are not included in the typological scheme of Lithuanian libraries. In Russia, personal libraries have for a long time not been regarded as libraries. Instead, they were looked upon merely as compilations or collections of home books. This can be explained by the fact that after an attack against private ownership had started in the 20-ies of the 20th century in the Soviet Union, a policy of nationalising personal libraries was launched and a communist ideology of the public ownership of books was introduced and promoted. “An ideological education of a reader” was regarded as the most important function of libraries. Naturally, personal libraries could not serve such a purpose. Furthermore, it was impossible to control the activities of such libraries. The mandatory provision for control was embedded in Soviet laws. It was only natural that the subject-matter of personal libraries disappeared from the field of research of librarianship. The niche of research was soon taken over by professionals of book science. This article draws the conclusion that given a certain amount of research on personal libraries in Lithuania, a closer dialogue between book scientists and theoreticians of librarianship is expected to be promoted in the area of researching personal libraries.Vilniaus universiteto Knygotyros irdokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected] nagrinėjami kai kurie asmeninės bibliotekos, kaip tam tikro mokslinio tyrimo koncepto, probleminiai teoriniai aspektai: termininės apibrėžtys, asmeninių bibliotekų tipologijos ir klasifikavimo problema, asmeninės bibliotekos, kaip mokslinio tyrimo objekto, vieta knygotyros ir bibliotekininkystės moksluose. Remiamasi lietuvių knygotyrininkų šios temos įdirbiu, analizuojami užsienio knygos tyrėjų darbai asmeninių bibliotekų tyrimo teoriniais klausimais, nagrinėjama, kodėl asmeninė biblioteka Lietuvoje ir Rusijoje tapo ne bibliotekininkystės, o knygotyros mokslo tyrimo objektu. Daroma išvada, kad, turint tam tikrą asmeninių bibliotekų tyrimo Lietuvoje įdirbį, tikėtinas didesnis knygotyrininkų ir bibliotekininkystės teoretikų dialogas asmeninių bibliotekų tyrimų lauke
JONO VYTAUTO NISTELIO KNYGŲ KOLEKCIJA ŠIAULIUOSE
Get PDF...Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka Aušros al. 62, LT-76235 Šiauliai, Lietuva El. paštas: [email protected] Vytautas Nistelis (1922–1986) – eruditas, inžinierius architektas, rašytojas, vertėjas, eseistas, plataus talento kūrėjas, bibliofilas. Jis gimė Panevėžyje, vėliau, šeimai persikėlus į Pasvalio rajoną, augo Ąžuolpamūšyje prie Viešmenėlio ir Mūšos santakos. Buvo vyriausias iš trijų brolių. Tėvas – pirmasis Lietuvoje diplomuotas kultūrtechnikas, motina – rašytojo Konstantino Jasiukaičio sesuo. Baigė Pasvalio gimnaziją, vėliau studijavo architektūrą Vytauto Didžiojo universitete ir tapybą Kauno meno institute. Studijas kuriam laikui teko nutraukti, todėl diplomą gavo tik 1958 m. Nuo 1950 m. dirbo architektu Šiauliuose, trumpam išvykdamas darbams į Vilnių. Projektavo privačias statybas, miesto kvartalus, atskirus pastatus, skverus, kapines. J. V. Nistelis vienas pirmųjų sudarė Šiaulių miesto kultūrinio ir buitinio gyventojų aptarnavimo centrų išdėstymo schemas, pirmasis pradėjo propaguoti pėsčiųjų gatvių miestuose idėją. Kūrė Biržų, Rokiškio, Pasvalio, Obelių, Pandėlio, Pakruojo, Linkuvos, Šeduvos, Kuršėnų, Telšių objektų statybos ar pertvarkymo projektus. Aktualius probleminius straipsnius spausdino žurnale „Statyba ir architektūra“. Visą laisvalaikį skyrė filosofijos, teologijos studijoms, užsienio kalbų mokymuisi. Sudarinėjo lietuvių kalbos rimų žodyną, retesnių žodžių kilmės žodyną, gražiausių lietuvių poezijos eilučių antologiją, parengė Afrikos tautų poezijos antologiją. [...
KNYGA APIE TEOLOGĄ IR POETĄ KRISTIJONĄ DONELAITĮ
Get PDF...Vilniaus universiteto biblioteka Universiteto g. 3, LT-01122 Vilnius, Lietuva El. paštas: [email protected], Ulrich. Kristijonas Donelaitis (1714–1780): Zwischen Theologie und Poesie. Munchen: GRIN VERLAG GMBH, 2014. 230 p. ISBN 978-3-656-64678-5.Gausų 300-ųjų Kristijono Donelaičio gimimo metinių jubiliejinių renginių ir publikacijų sąrašą papildė 2014 metais Vokietijos GRIN leidyklos išleista Ulricho Schoenborno knyga Kristijonas Donelaitis (1714–1780): tarp teologijos ir poezijos (vok. Kristijonas Donelaitis (1714–1780): Zwischen Theologie und Poesie). Kaip knygos pratarmėje rašo autorius, imtis leidinio, skirto didžiajam lietuvių literatūros klasikui, jį paskatino 2013 m. rudenį Lietuvių kultūros instituto surengta konferencija „Prūsų ir lietuvių poetas Donelaitis / Donalitius ir jo epocha“. Vokietijos mieste Lampertheime-Hüttenfelde vykusioje konferencijoje skaitytame pranešime U. Schoenbornas apžvelgė K. Donelaičio kūrybą XVIII a. religiniame ir teologiniame kontekste, evangelikų liuteronų kunigo poeto sąsajas su Karaliaučiaus teologine aplinka bei jos įtaką jo kūrybai. Pranešime glaustai pristatytas temas autorius išplėtojo apžvelgiamoje knygoje. [...
LEIDĖJŲ PROFESINĖ SPAUDA: SAMPRATA IR RAIDOS TENDENCIJOS LIETUVOJE
Get PDFDifferently from great Western European countries, the professional press of Lithuanian publishers appeared at a rather late stage – in the early 20th century. Until that time, no transparent and clear traditions had been formed. Furthermore, even nowadays Lithuanian specialists of publishing have no periodicals that would satisfy the ir professional and informational needs. Therefore, the purpose of this article is to analyse the professional press from the historical point of view and to evaluate the current demand of these specialists in professional information. The study focuses on the following issues: the understanding and concept of professional press, retroactive description of the professional press of publishers in Lithuania, comparison of the development stages with the professional press of publishers in Western European countries, evaluation of the current status of the professional press of publishers in Lithuania.Presumably, the professional periodicals of publishers have not been subject to analysis in Lithuania. Thus, using the method of scientific analysis of literature, the author of study analyses the concept of professional press, the definitions of the key terms, makes a typological analysis of periodicals. By the historical method, the analysis deals with the conditions of appearance of professional periodicals and their development stages; the causalities and consistent patterns are defined. The historical research of the professional periodical press of Lithuanian publishers revealed that the low demand and popularity of professional press were caused by the relatively small circle of professionals in the field. Most of the professional periodicals published in the early 20th century were short-lived and often limited to issues of a few copies. Only the publications of advertising books, aimed at publishers and the educated part of the reading society survived for longer periods, meanwhile professional magazines for specialists were little popular and loss-making for their publishers. The comparatively small local market of the specialists resulted in the phenomenon that only the joint publications satisfying the needs of specialists in several related fields are financially worth publishing. Further, publishers of professional press still lack the support from the professional society.Lietuvos Respublikos kultūros ministerijosInformacinės visuomenės plėtros skyriusJ. Basanavičiaus g. 5, LT-01118 Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected] universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected] nagrinėjama Lietuvos leidėjų profesinė spauda istoriniu aspektu ir siekiama įvertinti šiandienį šių specialistų profesinės informacijos poreikį. Analizuojami sąvokų apibrėžimai, retrospektyviai apžvelgiami leidėjų profesiniai periodiniai leidiniai, jų raida Lietuvoje nuo atsiradimo iki šių laikų; įvertinama dabartinės leidėjams skirtos profesinės spaudos būklė Lietuvoje.Naudojantis mokslinės literatūros analizės ir analogijos metodais tyrinėjama profesinės spaudos samprata, pagrindinių terminų apibrėžimai. Lietuvos leidėjų profesinės periodikos tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje nesusiformavo tvirtos ir gilios leidėjų profesinės spaudos tradicijos. Duomenys apie Lietuvos leidėjų profesinės informacijos poreikį ir jo tenkinimo šaltinius parodė, kad mūsų šalies leidėjai jaučia profesinės informacijos trūkumą, kurį iš dalies kompensuoja informacija iš interneto, užsienio šalių leidėjų profesiniais periodiniais leidiniais. Užsienio šalyse pastebima profesinių leidinių perėjimo į elektroninę erdvę tendencija, nes internete skelbiama informacija specialistus pasiekia operatyviai ir pigiai. Būtent toks profesinis leidinys rekomenduojamas Lietuvos leidėjams
MARTYNAS JANKUS IR VYDŪNAS: BENDRUMAI IR SKIRTYBĖS
Get PDFMartynas Jankus (1858–1946) und Vydūnas (1868–1953) sind die herausragendsten Persönlichkeiten, die sich am Ende des 19. und in der ersten Hälfte des 20. Jahrhunderts in Kleinlitauen in der litauschen Nationalbewegung engagierten. Beide Männer machten sich um die Herausgabe der litauischen Zeitung Aušra verdient, sie begegneten sich bei den Veranstaltungen der Birutė – Gesellschaft, bei der Herausgabe litauischer Publikationen, bei den Festen am Rambynas – Berg. Darüber hinaus pflegten sie auch privaten Kontakt. Besonders stark verband die Beiden jedoch ihr Engagement gegen Bismarcks Politik der Germanisierung der litauischstämmigen Bevölkerung.Martynas Jankus vertrat dabei die radikaleren Positionen – nicht nur in seiner Herausgebertätigkeit, sondern auch in seinem politischen und seinem kulturellen Engagement für Kleinlitauen. Obwohl Jankus nur eine Grundschulausbildung genossen hatte, war er so gebildet, dass er mühelos öffentliche Reden und politische Schriften verfassen konnte. Aufgrund all seiner Aktivitäten gilt er als eine der bedeutendsten Persönlichkeiten der kleinlitauischen Nationalbewegung. Von ihm gingen zahlreiche Impulse für die Stärkung nicht nur des kulturellen, sondern auch des politischen Bewusstseins der kleinlitauischen Bevölkerung Ostpreußens aus – nicht zuletzt mobilisierte Jankus seine Landsleute zu konkreten Aktionen für die Verteidigung ihrer Rechte.Vydūnas hingegen vertrat gemäßigtere Anschauungen und richtete sein Augenmerk besonders auf die Unterstützung der geistigen Kultur seiner Landsleute, auf die Stärkung ihres Nationalbewusstseins und nicht zuletzt ihrer Selbstachtung. Dazu setzte er sein Wissen und seine Bildung ein, die er sich u.a. als Gasthörer an deutschen Universitäten erworben hatte. Vydunas gilt als herausragender Dramatiker, Philosoph, als Chorleiter und Regisseur. Seine Hinterlassenschaft bereicherte in hohem Maße die gesamtlitauische Kultur, stärkte ihre intellektuelle Kraft und eröffnete neue Horizonte für ihren künstlerischen Ausdruck.Beide – Martynas Jankus und Vydūnas – betrachteten es als ihr Lebenswerk, dem litauischen Volk seine Kultur zu erhalten und zu stärken.Kultūros, filosofijos ir meno institutasSaltoniškių g. 58, LT-08105 Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected] Jankus (1858–1946) ir Vydūnas (1868–1953) – ryškiausios XIX a. pabaigos–XX a. pirmosios pusės Mažosios Lietuvos lietuvių tautinio sąjūdžio figūros. Jų keliai susipynė „Aušros“ laikraščio sklaidoje, „Birutės“ draugijos veikloje, knygų leidyboje, asmeniniame bendravime. Juos vienijo nuoseklus lietuvybės puoselėjimas, kova prieš bismarkišką germanizavimo politiką. M. Jankus toje kovoje buvo radikalesnis, veikė ne tik kaip kultūrininkas, spaudos darbuotojas, bet ir kaip politikas. Vydūnas – nuosaikesnis, savo veikloje daugiausia dėmesio skyręs tautiečių dvasinės kultūros ugdymui, jų tautinės savimonės ir savigarbos kėlimui. Tam jis pasitelkė savo kaip dramaturgo kūrybą, filosofo išmintį, teatro ir chorinės muzikos puoselėtojo sugebėjimus. M. Jankus, pats daug rašęs, leidęs laikraščius, knygas, sakęs viešas kalbas, veiklus politikoje, iš esmės tebuvo pradinį išsilavinimą turėjęs savamokslis. Nors tai uždėjo antspaudą jo veikimui, tačiau tasai veikimas buvo didžiai reikšmingas ano meto Mažosios Lietuvos tautinio judėjimo fenomenas, gerokai aktyvinęs krašto lietuviškąją visuomenę, žadinęs ne tik kultūrinę, bet ir politinę sąmonę, mobilizavęs konkretiems savo teisių gynimo žygiams. Vydūnas tapo aukšto intelektinio lygio kultūros veikėju, sukūrusiu savo filosofinę sistemą, kūryboje įdiegusiu modernios dramaturgijos ir modernaus teatro principus. Jo palikimas esmingai praturtino visos lietuvių tautos kultūrą, sustiprino jos intelektines galias, atvėrė naujus meninės raiškos horizontus. Tačiau tiek M. Jankui, tiek Vydūnui viena iš pamatinių vertybių buvo tauta ir jos kultūra. Kad ji išliktų ir stiprėtų, jie paskyrė savo gyvenimą ir sugebėjimus – tokius, kokius kiekvienas turėjo
MAŽOSIOS LIETUVOS LIETUVIŠKŲ GIESMYNŲ RINKINYS KAUNO APSKRITIES VIEŠOJOJE BIBLIOTEKOJE
Get PDFFourty seven percent of the repertoire of Lithuanian literature published in Lithuania Minor in the period 1808–1941 consists of religious literature. The publishing of this literature was promoted by the Evangelical Lutheran Church and the Pietistic religious movement which originated in the 18th century. The Kaunas Country Public Library preserves a collection of Lithuanian hymnals published in Lithuania Minor in the years 1850–1936. The collection consists of 142 hymnals which make 34.7% of the hymnals published in the years 1808–1936. It contains rare editions: 4 uniques, 11 curios, 15 especially rare hymnals. An important part of the cultural heritage of the books that reflect the manners and religious practices of people in this region is binding of hymnals, super-ex-libris and provenances. Wafers, stamps and vignettes – promotional marks of book binders – allow identifying the authors of hymnals and super-ex-librises; 74 books are signed with various marks. There are 73 personal names among the marks of the hymnal collection. The major part of the provenances consists of marks of property (58), promotional marks of book binders (14), stamps (10), superexlibrises (9), exlibrises (1) and marginalia (17). The property records and marginalia perpetuated names and place-names, dates connected to the book owners and their relatives, fragments of favorite religious texts and records of important life events. It is a sign of the extinct culture of Lithuania Minor, which remained on the pages of the publications. The books of Lithuania Minor are rare because of the historical and political circumstances of the region, a decay of lowquality paper used in the 19th and the first part of the 20th century, and small book editions. Due to the small number of extant copies and the provenances they contain, the collection is an important part of Lithuania Minor printing and cultural heritage, which complements Lithuanian national bibliography.Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje yra saugomas 1850–1936 m. Mažojoje Lietuvoje išleistų lietuviškų giesmynų rinkinys. Straipsnyje nagrinėjama repertuaro sudėtis, egzempliorių savybės, įrišimai, knygų ženklai, marginalijos, tikslinamos kai kurių turimų giesmynų laidos bei kiti bibliografiniai duomenys. Dėl šio krašto raidos istorinių ir politinių aplinkybių, XIX–XX a. pradžioje naudoto nekokybiško savaime yrančio popieriaus ir mažų šių leidinių tiražų šiandien Mažosios Lietuvos lietuvių knygos yra retos. Pagal tyrimo duomenis daroma išvada, kad giesmynų rinkinys dėl jame esančių retų leidinių, išlikusių autentiškų Mažosios Lietuvos knygrišių įrišimų, proveniencijų yra svarbi Mažosios Lietuvos lietuvių spaudos ir kultūros paveldo dalis
LIETUVOS ŠIUOLAIKINĖS KNYGOTYROS BŪKLĖ
Get PDFThe beginning of development of Lithuanian modern book science is identified with the recreation of independence of Lithuania in 1990. The main research centre of book science – Institute of Book Science and Documentation of Faculty of Communication of Vilnius University – has formed, the yearly international conferences of book science have steadied and continuous publication “Knygotyra” has received recognition from Lithuania and abroad within nearly twenty year. These factors prompted the value of the state of Lithuanian book science and revelation of the influences by invoking the opinions of Lithuanian and foreign experts in book science. There were given the results of value of book science collected by an open-ended questionnaire from 29 respondents in this article. There were prepared two questionnaires for the research – individually for Lithuanian and for foreign respondents. There was aimed for more objective value of book science by this integrated research. Appealing to opinions of experts, the state of Lithuanian modern book science is represented by the following features: 1) systematic and continuous development of sciAbstractence, 2) the formation of strong traditions of the research work and continuity of traditions from generation to generation, 3) the purposeful activity of the main research centre of book science,4) international recognition and importance of continuous publication “Knygotyra”, 5) high scientific and organizational level of yearly international conferences of book science, 6) the maturity of fundamental monographical and collective studies, 7) inducement of advance of book science internationally and role of Lithuanian book science how leader in neighbour Baltic states, 8) postgraduate and doctoral studies of book science are working. The further tasks and trends of Lithuanian book science should be formed considering the lack of conceptual opinions and independent studies of theory and methodology of book science, the partial arrears because of restrictions to research book history of some periods and fields sustained in Soviet Union, the changeable role of book, the quickness of internationalization of book market and growing significance of collaboration with schools and scientists of book science of Baltic and other neighbour states.Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected] pateikiami Lietuvos šiuolaikinės knygotyros būklės vertinimo rezultatai, gauti anketinės apklausos būdu iš 29 Lietuvos ir užsienio šalių respondentų. Knygotyros būklę apibūdina sisteminga ir nenutrūkstama jos raida, mokslo tiriamojo darbo tradicijų susiformavimas ir jų perėmimas iš kartos į kartą, savarankiško knygotyros mokslo ir studijų padalinio vykdomos veiklos kryptingumas, tęstinio mokslo darbų leidinio „Knygotyra“ tarptautinis pripažinimas ir reikšmė, kasmet rengiamų tarptautinių knygotyros konferencijų aukštas mokslinis ir organizacinis lygis, monografijų ir kolektyvinių veikalų branda, Baltijos ir kitų kaimyninių valstybių knygotyros pažangos skatinimas, veikiančios knygotyros magistrantūros ir doktorantūros studijos. Tolesnes Lietuvos knygotyros raidos užduotis bei kryptis lems dalinis jos atsilikimas dėl sovietmečio suvaržymų tirti kai kurių laikotarpių ir sričių knygos istoriją, knygotyros teorijos ir metodologijos savarankiškų darbų poreikis, kintantis knygos vaidmuo informacinėje visuomenėje, spartėjanti knygos rinkos internacionalizacija bei didėjanti bendradarbiavimo su Baltijos regiono ir kitų kaimyninių šalių knygotyros mokyklomis svarba
AR KRISTIJONAS DONELAITIS TURĖJO ASMENINĘ BIBLIOTEKĄ?
Get PDFThe object of research is a personal library of Kristijonas Donelaitis. Its investigation has not produced any results so far. This depends on the low relevance of the problem and scarce source data available. This article suggests that it is necessary to broaden and increase the sets of historical data needed for the analysis of the problem and their variety. It is also important to use new methods and critical approach to the evaluation of the sources and historiographic literature used by the creators of Donelaitis’ studies such as Martin Ludwig Rhesa, Ludwig Loui Passarge, Franz Oskar Tetzner, Aleksandr Horn, Carl Wilhelm Hugo Freyberg). Taking into account the present state of historiography, the aim of the research is formulated as follows: to assertain, to deny, or to leave open the possibility of the existence of the personal library of Donelaitis for further investigation until its reality or at least the fact of probability to be answered unambiguously. The grounds for this research were found in the ambition of the Prussian royal authorities of the 18th century to impose more stringent control on the knowledge, skills and personal life of Protestant priests. Back then, rather fruitful means were used to accomplish this goal. The priests had to react to the new developments in order to improve their official and social standing. This led to the acquisition of a handy library for the development of skills and education. When investigating the library of Donelaitis the main aims should be as follows: 1) to identify personal and official information and creative needs of its owner, 2) to establish the means and sources of library acquisition, 3) to identify its composition and purpose, 4) to trace its fate after the death of the owner. The method applied is based on theoretical proofs and the speculative analysis of historiographical statements and secondary sources. At present, the conducted investigation allows us to provide only theoretical assumptions. According to the results, no convincing proof of the existence of Donelaitis’ personal library can be produced. The possibility of the denial of its existence still exists. Therefore, we can formulate the following dualistic conclusion: 1) according to the conditions of the time and his position, Donelaitis must have had a personal library, 2) so far, there is no data about the fact of the existence of this library.Vilniaus universiteto Knygotyros irdokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected] objektas – Kristijono Donelaičio asmeninė biblioteka. Jos tyrimai kol kas nėra rezultatyvūs. Tai lemia problemos aktualumo stygius ir maži šaltiniotyrinių duomenų ištekliai. Straipsnyje teigiama, kad, siekiant tyrimo pažangos, būtina plėtoti ir didinti problemos analizei aktualių istorijos duomenų rinkinius ir jų įvairovę, naujais metodais ir kritiškiau įvertinti donelaitikos kūrėjų (Martino Ludwigo Rhesos, Ludwigo Louiso Passarge’s, Franzo Oskaro Tetznerio, Aleksandro Horno, Carlo Wilhelmo Hugo Freybergo) naudotus šaltinius ir istoriografinę literatūrą. Atsižvelgiant į dabartinę problemos istoriografijos būklę, tyrimo tikslas formuluojamas taip: Donelaičio asmeninės bibliotekos buvimo galimybę patvirtinti, paneigti arba kaip problemą palikti atvirą ir tyrimus tęsti tol, kol jos tikroviškumas arba bent tikimybės faktas sulauks vienareikšmiško atsakymo. Tyrimo atspirties pozicija remiasi XVIII a. pradžios Prūsijos karališkosios valdžios siekiu griežčiau kontroliuoti protestantų kunigų žinias, gebėjimus ir asmeninį gyvenimą. Ši priemonė buvo veiksminga. Reaguodami į naujoves, taip pat norėdami pagerinti savo tarnybinę ir socialinę padėtį, dvasininkai buvo priversti apsirūpinti gebėjimų ugdymui ir lavinimuisi skirtos literatūros parankine biblioteka. Vykdant Donelaičio bibliotekos tyrimą pagrindiniai siekiniai būtų šie: 1) nustatyti jos kūrėjo asmenybinius, pareiginius, informacinius ir kūrybinius poreikius, 2) bibliotekos komplektavimo būdus ir šaltinius, 3) jos sudėtį ir paskirtį, 4) likimą po kūrėjo mirties. Tyrimo metodas remiasi teoriniu įrodinėjimu, spekuliatyvia istoriografinių teiginių ir šalutinių duomenų analize. Atliktas tyrimas leido tik teoriškai pagrįsti prielaidą. Remiantis juo, įtikinamo įrodymo, kad Donelaičio asmeninė biblioteka egzistavo, pateikti negalima. Tyrimas neatmeta ir jos paneigimo galimybės. Vadinasi, galima formuluoti dvejopas išvadas: 1) duomenų apie Donelaičio asmeninės bibliotekos egzistavimą nerasta, 2) Donelaitis asmeninės bibliotekos negalėjo neturėti