Knygotyra
Not a member yet
1356 research outputs found
Sort by
BIBLIOGRAFIJOS TEORIJOS SAVARANKIŠKŲ STUDIJŲ MOKOMOJI PRIEMONĖ
Get PDF...Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected]
KRISTIJONO DONELAIČIO LAIKŲ KARALIAUČIAUS BIBLIOTEKŲ VAIZDAS
Get PDFAt the time when Kristijonas Donelaitis visited school and went to college in Konigsberg, five public“ libraries existed in the town: the castle library (Schlossbibliothek), the university library, the city or municipal library, the library of the noble family of Wallenrodt and the library of the Secret State Chancery (Geheime Etats-Cantzley). Together, they possessed more than 25,000 volumes – the castle library with 10,000 volumes was the largest, the library of the Secret State Chancery with less than 1,000 volumes the smallest collection, while each of the remaining three libraries boasted collections of about 5,000 volumes. For a poor student who could very seldom afford the purchase of books not only these libraries were available for his reading, but – as in other cities – they also had access to private libraries, some of which even had more books than public libraries. Their owners were often professors who allowed their students to use their collections.The largest library that ever existed throughout the early modern period in Konigsberg was the one of Daniel Salthen (Salthenius, 1701–1750), who was involved as no one else in the learned education of Donelaitis: In 1731, the year of Donelaitis’ arrival he was appointed the rectorate of the cathedral school in Konigsberg, and in 1733 was given a professorship of theology at the Albertina.Large parts of the historical collections of the former Konigsberg libraries were destroyed during the Second World War. However, in the Seven Years War, when Konigsberg was occupied by the Tsar troops, complete catalogs of all “public“ libraries were made that have been preserved to our days. From Salthen’s library, as from other private libraries in Konigsberg in the mid-18th century, an auction catalog was printed. It is thus possible to reconstruct the historical collections. And despite all the destructions several thousand old prints survived the Second World War; many of them are now in the libraries of the Lithuanian Academy of Sciences and the National Library in Vilnius and can be explored there.“The Seasons” by Kristijonas Donelaitis is regarded a poetic masterpiece, the creation of which would not have been possible without a profound knowledge of ancient and contemporary European poetry. At the same time it is an innovative poem for its age, creating something new and special out of these many traditions. There seems little doubt that Donelaitis must have acquired his indisputable knowledge through reading. There is no proof whether he owned a personal library, yet its existence might certainly be presumed. Irrespective of this question the crucial period of the intellectual socialization of Donelaitis was undoubtedly the decade spent in Konigsberg. It is likely that in this decade he read many of the books whose influence can be seen in his poetry. Therefore, it is natural to think of him as a potential reader of Konigsberg libraries. The paper shows some opportunities to identify possible reading matters of Kristijonas Donelaitis on the basis of the historical catalogs of Konigsberg libraries and the still existing prints from these collections and discusses the chances to reconstruct on the basis of this material the genesis of his great poetic masterpiece more accurately than before.Šiame straipsnyje, remiantis naujausiais knygų ir bibliotekų istoriografijos tyrimais, aptariamos galimybės atskleisti potencialius Kristijono Donelaičio skaitinius. Apžvelgiamas Karaliaučiaus bibliotekų kraštovaizdis K. Donelaičiui besimokant mokykloje ir studijuojant Karaliaučiaus universitete. Pagal išlikusius Karaliaučiaus bibliotekų katalogus, sudarytus per Septynerių metų karą, galima rekonstruoti jose buvusius rinkinius. Be to, nepaisant Karaliaučiaus bibliotekų sugriovimo per Antrąjį pasaulinį karą, išliko tūkstančiai XVI–XVIII amžiaus spaudinių, kurie gali padėti nuodugniau atlikti K. Donelaičio laikų Karaliaučiaus bibliotekų rekonstrukciją ir ieškoti knygų, kuriomis galėjo naudotis poetas.
PRŪSIJOS KNYGŲ DEDIKACIJOS – KULTŪROS PAMINKLAI GARSIESIEMS KITATAUČIAMS LIETUVIŲ KALBOS GYNĖJAMS
Get PDFThe people called (with certain reservations) foreigners in this article are dedicators and dedicatees of Prussian books, men of culture, literature and science, who did not write in Lithuanian, but only in German, Latin or other languages. The main criterion for calling them foreigners is not their origin or nationality but their language. They were not the creators of Lithuanian writings, but rather promoters and supporters who helped to organise the preparation and publication of Lithuanian books. They organised a seminar of the Lithuanian language at Konigsberg University, showed sincere interest in the live Lithuanian language and studied it as a precious item, i.e. one of the oldest Indo-European languages, spreading the knowledge about it to the enlightened public in other countries. Most importantly, they distinguished themselves as defenders of the Lithuanian language. Therefore it is quite understandable why the names of foreign dedicators and dedicatees, mostly prominent Prussian Germans – high rank officials, renowned poets and scientists, rectors of Konigsberg academy, professors of rhetoric who rebuffed the despisers of the Lithuanian nation and its language – should be treasured. The focus of the article is on Ludwig Rhesa’s dedication to the German baron Wilhelm von Humboldt in the first edition of Donelaitis “The Seasons” (1818), however, it is presented in a historical cultural context: the earlier or later works of other foreign dedicators and dedicatees are mentioned. One of the later items is an original dedication delivered by Franz Tetzner in the late 19th century at the memorial stone to Donelaitis in Lazdynėliai. The latter ceremonial rhetorical work which was communicated orally (not only in written form) happens to be outside the boundaries of this research, because this dedication was not published in a Prussian book, but in the newspaper “Lietuwiszka Zeitunga“. That being said, the work in question is mentioned because of its direct relationship to Donelaitis, the disclosure of his phenomenon, as well as because of dedications as a continuing rhetorical tradition in verse and the final statement about the position of the Lithuanian language in Donelaitis’ native land. The study aims to show the contribution of foreign dedicators and dedicatees to the Lithuanian language in the following aspects: firstly, to assess the dedications devoted to the authors and compilers of Lithuanian books as deep imprints of the defenders of the Lithuanian language and as works providing valuable material for better acquaintance with the authors’, including Rhesa, aims and motives. Secondly, to look at these dedications as monuments of high rhetorical culture.Vilniaus universiteto Filologijos fakultetasUniversiteto g. 5, Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected] su tam tikra išlyga kitataučiais vadinami Prūsijos lietuviškų knygų dedikantai ir dedikatai, kultūros, literatūros ir mokslo veikėjai, nerašę lietuviškai, o tik vokiškai, lotyniškai ar kitomis kalbomis. Svarbiausias kriterijus vadinti juos kitataučiais – ne jų kilmė ar tautybė (kai kurie iš jų, ir turintys lietuviškų šaknų, laikė save vokiečiais), o kalba. Jie nebuvo lietuvių raštijos kūrėjai, bet buvo jų skatintojai ir rėmėjai, padėję organizuoti lietuviškų knygų rengimą ir leidimą, kai kurie iš jų organizavo Lietuvių kalbos seminarą ir jo finansavimą Karaliaučiaus universitete, tyrinėjo lietuvių kalbą, domėjosi ja kaip vertybe – viena seniausių indoeuropiečių kalbų – gyva ir žodinga, skleidė apie ją žinią kitų šalių šviesuomenei. Svarbiausia, jie nusipelnė kaip lietuvių kalbos gynėjai. Todėl suprantama, kodėl taip brangintini kitataučių dedikantų ir dedikatų, daugiausia Prūsijos vokiečių – aukšto rango valdininkų, pripažintų poetų ir mokslininkų, Karaliaučiaus akademijos iškalbos profesorių, davusių atkirtį lietuvių tautos ir jos kalbos niekintojams, vardai.Straipsnio centre – Liudviko Martyno Rėzos dedikacija vokiečių didikui baronui Vilhelmui fon Humboltui pirmajame Kristijono Donelaičio „Metų“ leidime (1818), tačiau ji apsupta istorinio, kultūrinio ir literatūrinio konteksto. Siekiant parodyti tradicijos tęstinumą minimi ir kiti ankstesniu laikotarpiu rašiusių kitataučių dedikantų ir dedikatų kūriniai. Iš vėlesnių – originali XIX a. pabaigoje pasakyta dedikacinė Franco Oskaro Tecnerio kalba prie paminklinio Donelaičio akmens Lazdynėliuose. Pastarasis iš tiesų pasakytas (ne tik parašytas) proginis panegirinis kūrinys tarsi atsiduria už tiriamo objekto ribų, nes išspausdintas ne Prūsijos knygoje, o laikraštyje „Lietuwiszka Ceitunga“, tačiau jis minimas dėl tiesioginių sąsajų su Donelaičio fenomeno atskleidimu, taip pat dėl dedikacijų kaip eiliuotos iškalbos tradicijos tęstinumo ir dėl padėto taško – lietuvių kalbos padėties konstatavimo Donelaičio gimtajame krašte.Tyrimu siekiama parodyti kitataučių dedikantų ir dedikatų indėlį į lietuvių kalbą šiais aspektais: pirma, įvertinti dedikacijas, skirtas lietuviškų knygų autoriams ir rengėjams kaip gilius lietuvių kalbos gynėjų įspaudus ir kaip vertingos medžiagos teikiančius kūrinius, leidžiančius geriau pažinti autorių, iš jų ir Rėzos, tikslus, motyvus. Antra, pažvelgti į šias dedikacijas kaip į aukštosios retorinės kultūros paminklus
KRISTIJONO DONELAIČIO „METŲ“ ĮTAKA SIMONO DAUKANTO KALBAI
Get PDFThe article analyses Simonas Daukantas’ autograph “Donelejtisa poratuj kolejno“ which consists of 200 words from Kristijonas Donetaitis’ poem “Metai” (The Seasons) and has never been studied by linguists. The author of the article brings forward and tries to prove the hypothesis that Metai is the main Lithuanian prototext of Daukantas. The purpose of the article is to discuss the influence of Donelaitis’s Metai on the language of Daukantas early historical texts. It introduces the manuscript of Daukantas “Donelejtisa poratuj kolejno“, never studied before, inquires its history and determines the nature of influence exerted by Donelaitis’ Metai on the language of Daukantas’ historical texts. Since the heritage of Daukantas’s publications is relatively large, the article commences with the earliest of his works: Darbay senuju Lituwiu yr Zemaycziu (about 1822–1825), Istoryje Ƶemaytyszka (prieš 1834), BUDĄ Senowęs–Letuwiu Kalnienu ir Ƶamajtiu (1845). In their analysis, the text lignuistics and some principles of intertextual theory are applied.In the article, the following questions are discussed: why could Daukantas be considered as an exemplary reader of Donelaitis’s Metai, what writings formed his attitude towards the history, religion and culture of Prussia. Daukantas knew the writings of the 17–19th century Prussia’s historians and the theoreticians of early German Romantism. It is supposed that the study of Prussia’s history and 18th century German authors’ ideas concerning the value of the native language and significance of the national spirit greatly influenced Daukantas’s worldview. He believed that the Lithuanian language had an equal right to exist along with the languages of big nations. His attitude towards the Lithuanian language coincides with that of Donelaitis. Both authors based their creativity on the examples of the Lithuanian language and were in opposition to the policy of Russification and Germanisation correspondingly. Daukantas and Donelatis were similar to each other in many aspects.In the beginning, the article analyses and comes to conclusion that it was written before 1838; then it investigates the influence of Metai on Daukantas’ historical texts. In the Darbai (Works) and Istorija Žemaitiška (Samogitian History), both written before 1838, there are many words found in the autograph. This fact allows us to conclude that the above mentioned collection of words was intended not so much for the composition of some text but rather for a new dictionary. Moreover, the study shows that Daukantas not only borrowed amply from Donelaitis’ lexicon but also developed it making neologisms. He frequently used secondary predication constructions characteristic of Donelaitis. The rhythmical structureof his sentences and word intonation was influenced by Donelaitis’ hexameter. Metai determinedthe nature of artistic and rhetoric means used by Daukantas in his historic works.Klaipėdos universiteto Literatūros katedraHerkaus Manto 84, LT-92294 Klaipėda, LietuvaEl. paštas: [email protected] analizuojamas iki šiol tyrėjų neaptartas Simono Daukanto rankraštis „Donelejtisa poratuj kolejno“. Jame yra apie 200 žodžių iš Kristijono Donelaičio „Metų“. Straipsnyje iškeliama hipotezė, kad „Metai“ yra svarbiausias S. Daukanto kūrybos prototekstas lietuvių kalba. Pirmiausia aptariama rankraščio istorija, datavimas, paskui analizuojami S. Daukanto istorinių darbų tekstai, atskleidžiant ryšį su Metų tekstu. Ištyrus K. Donelaičio Metų poveikį S. Daukanto kalbai, nustatyta, kad jis iš pirmtako teksto perėmė leksiką, jos pagrindu kūrė naujadarus; gausiai vartojo donelaitiškas antrinio predikatyvo defektines konstrukcijas. K. Donelaičio hegzametras darė įtaką istoriko sakinio ritminei intonacinei struktūrai. Metai lėmė meninių priemonių pobūdį istoriniuose veikaluose, tad S. Daukantas, veikiamas poemos, kūrė istorinio teksto retoriką
MARTYNO JANKAUS IR PRŪSŲ LIETUVIŲ TAUTINĖS KULTŪRINĖS VEIKLOS ATSPINDYS „VARPO“ PUSLAPIUOSE (1889–1905)
Get PDF“Varpas” is the newspaper, published in the years 1889–1905 in the Prussian Lithuania (Lithuania Minor). It was intended for people from the Lithuania Major belonging to the Tsarist Russia at that time, where the Lithuanian language press in Latin letters was prohibited by the Empire government in 1864–1904. The main goals of the article are: (a) to highlight the culture movement aspirations of Martynas Jankus as the most representative figure of Prussian Lithuanians (lietuvininkai), as well as other lietuvininkai culture movement members; (b) to analyse the most important national actualities in Prussian Lithuania at that time; and (c) to introduce the opinion about lietuvininkai way of living to the Lithuania Major people. All this is made on the basis of materials from the “Varpas” publications. Such analysis is possible because of the fact that we can find important Lithuanian culture figures such as Martynas Jankus, Morta Zauniūtė, Jurgis Lapinas, etc. among the “Varpas” editors. The problems of the Lithuanian culture situation in Prussian Lithuania were also pointed by outstanding Lithuania Major culture workers, such as Vincas Kudirka, Jonas Basanavičius, Jonas Šliūpas, etc.The theme is new and actual for the following reasons. In spite of rather wide research studies on the nationalist movement by Vincas Kudirka, reflected from “Varpas” social and national aspirations, our historians still didn’t pay actual attention to the same activities by Martynas Jankus in Lithuanian historiography. We can define some actual and predominant themes in “Varpas” publications: (a) local nationality situation and the problem of lietuvininkai denationalization; (b) the decreasing number of local Lithuanian-speaking people; (c) cultural and political activities of lietuvininkai; and (d) national collaboration and contacts between Lithuanians from Prussian Lithuania and Lithuania Major, including obstruction aspects here.The analysis of actual texts allowed us the following conclusion. Lithuanians in Lithuania Major understood the Lithuanian culture societies in Prussian Lithuania as an appropriate possibility to realize their own national and political aspirations. Anyway, the integration process of all people from both Lithuanias, separated historically by the Nemunas river at that time, was very problematic because of a different political, confessional and cultural situation in the period of the end of the 19th–beginning of 20th Centuries here. The ideas of joint Lithuanian culture movement were first pointed by the most active lietuvininkai culture figures, including Martynas Jankus. On the other hand, the main part of common lietuvininkai people were defined locally by a conservative understanding of their living area, determined by different political, cultural and economic life experience as compared with the situation in Lithuania Major.Klaipėdos universitetoBaltijos regiono istorijos ir archeologijos institutasH. Manto g. 84, LT-92294 Klaipėda, LietuvaEl. paštas: [email protected]„Varpas“ – 1889–1905 m. Prūsų Lietuvoje leistas laikraštis, skirtas Didžiajai Lietuvai, kuri tuo metu priklausė Rusijos imperijai ir 1864–1904 m. išgyveno lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimą. Straipsnyje remiantis „Varpe“ spausdintais tekstais atskleidžiamos Prūsų lietuvio (lietuvininko) Martyno Jankaus ir kitų lietuvininkų kultūrinio judėjimo dalyvių veiklos aspiracijos, analizuojamos svarbiausios to meto tautiškumo aktualijos Prūsų Lietuvoje, pateikiamas Didžiosios Lietuvos lietuvių požiūris į lietuvininkus. Tarp „Varpo“ leidėjų ir autorių buvo lietuvininkai M. Jankus, Marta Zauniūtė, Jurgis Lapinas; lietuviškumo padėtį Prūsų Lietuvoje gvildeno ir Didžiosios Lietuvos atstovai Vincas Kudirka, Jonas Basanavičius, Vincas Mickevičius, Jonas Šliūpas ir kt. „Varpo“ turinyje išskiriama keletas dominuojančių su Prūsų Lietuva susijusių potemių: tautiškumo situacija ir lietuvininkų nutautėjimo problema, lietuviškai kalbančių gyventojų skaičiaus mažėjimas, lietuvininkų kultūrinė ir politinė veikla, Didžiosios ir Prūsų Lietuvos lietuvių bendradarbiavimas ir jo trukdžiai
PETRO VILEIŠIO RYŠIAI SU MARTYNU JANKUMI (1883–1894)
Get PDFPetras Vileišis was a prominent figure in the history of Lithuania in late 19th and early 20th century. Particular role in his educational activities belongs to Martynas Jankus – a printer, publisher and cultural worker of national movement of Lithuania Minor. In 1883–1894 M. Jankus published the greater part of educational books and booklets written by P. Vileišis, all in all about 15 000 copies. They were distributed in towns and villages by covert book Abstracthawkers. Productive cooperation of these two distinguished personalities helped to mature the movement of national rebirth of Lituania. This is evident from Petras Vileišis letters to Martinas Jankus, which are in the custody of the Manuscript Department of the Library of Vilnius University. Unfortunately the fate of Martynas Jankus letters to Petras Vileišis is not known.Viešoji įstaiga Vileišių kolegijaVokiečių g. 4/2, LT-2600 VilniusEl. paštas: [email protected] atgimimo veikėjo Petro Vileišio šviečiamojoje veikloje svarbus vaidmuo teko Mažosios Lietuvos tautinio sąjūdžio veikėjui, spaustuvininkui ir leidėjui Martynui Jankui. 1883–1894 metų laikotarpiu M. Jankus išleido dalį P. Vileišio šviečiamųjų raštų (knygelių), kurių per knygnešius išplatino apie 15 000 egzempliorių. Jų produktyvus bendradarbiavimas, padėjęs brandinti lietuvių tautinio atgimimo sąjūdį, atsispindi P. Vileišio laiškuose M. Jankui, kurių originalai saugomi Vilniaus universiteto bibliotekos rankraštyne ir Vilniaus universiteto profesoriaus Domo Kauno asmeninėje kolekcijoje. M. Jankaus laiškai P. Vileišiui mūsų dienų nepasiekė
UNIVERSITETINĖS LEIDYBOS PROCESO SISTEMA: SANDARA IR JOS ELEMENTAI
Get PDFIn this article the structure and elements of Lithuanian universities publishing process and its publishing stages as continuous university publishing process are analysed.The preparation of the publishing consists of two main stages: 1) the stage before publishing, when publication is approbated by academic commission and 2) the stage of preparedness, when publication is delivered to the press and is preparing to publish. One of the most important elements of the first stage is the approbation in the academic institution structural department, which helps to keep high purport quality of academic and studies publications. Further stages of publication are general – publication is editing, correcting and doing layout. The structure of university publishing process and its elements (actions) – stage before publishing and stage of preparedness – are handled like a solid and continuous system of publishing process.The general system of universities publishing process is typical and fits to all Lithuanian academical institutions, but typical system of universities publishing process, even if it is solid and continuous, still is not explicated becauseof long lasting stage before publishing and sta-ge of preparedness.Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected]Šiaulių universiteto Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedraP. Višinskio g. 38, LT-76352 Šiauliai, LietuvaEl. paštas: [email protected] nagrinėjama Lietuvos universitetinės leidybos proceso sandara ir jos elementai, išskiriant konkrečius leidybos etapus kaip vientisą ir nenutrūkstamą universitetinės leidybos darbo ir veiklos procesą. Universitetinėse leidyklose įvairių leidinių tipų rengimas publikuoti susideda iš dviejų pagrindinių etapų: 1) ikileidybinės parengties etapo, kuriame leidinys aprobuojamas mokslinės komisijos kaip tinkamas leidybai ir 2) leidybinės parengties etapo, kuriame leidinys perduodamas leidyklai ir ten rengiamas publikuoti. Vienas svarbiausių ikileidybinės parengties etapo elementų yra leidinio aprobacija akademinės institucijos struktūriniuose padaliniuose, padedanti išlaikyti aukštą universitetinės leidyklos publikuojamų mokslo ir studijų leidinių turinio kokybę. Tolesni aprobuotos ir atiduotos į leidyklą knygos leidybinės parengties etapai yra bendri – leidinys redaguojamas, koreguojamas ir maketuojamas. Taigi universitetinės leidybos proceso sandara ir jos elementai (veiksmai) – ikileidybinės ir leidybinės parengties etapai – traktuotini kaip vientisa ir nenutrūkstama leidybos proceso sistema. Straipsnyje prieita prie išvados, kad bendroji universitetinės leidybos proceso sistema yra tipinė ir tinka visoms akademinėms mūsų šalies institucijoms. Tačiau ši sistema, nors ir būdama vientisa ir nenutrūkstama, vis dar nėra pakankamai išplėtota dėl ilgai trunkančių ikileidybinės ir leidybinės parengties etapų
LITUANISTINĖ VEIKLA TASMANIJOS UNIVERSITETE
No full textIn this survey Lituanistic activity at the University of Tasmania is presented and the accumulation of Lithuanian expatriates’ manuscripts and printed heritage is discussed.Lithuanian Studies Society (LSS)Post Office Box 777, Sandy Bay, Tas. 7006, AustraliaE-mail: [email protected] yra svarbios tautos paveldo saugyklos. Jie kaupia dokumentus ne tik apie savo, bet ir apie daugelį kitų tautų istoriją. Trisdešimt aštuoni Australijos valstybiniai universitetai veikia 150 vietovių, juose mokosi 700 000 studentų. Deja, nė viena iš šių akademinių institucijų neturi Lietuvių kalbos katedros ir nė viena iš jų nedėsto lietuvių kalbos kursų. Dėl to šių universitetų bibliotekos nesaugo reikšmingesnio skaičiaus lietuviškų knygų ar lietuviškos kultūrinės medžiagos.1987 m. Tasmanijos universitete buvo įkurta Lietuvos studijų draugija, kad užpildytų žinių apie Lietuvą spragą. Per dvidešimt pastarųjų metų draugija išplėtojo veiklą šiomis kryptimis: akademiniai lietuviškų temų tyrimai garbės bakalauro ar magistro laipsniams gauti; lietuvių kalbos kursai; leidyba: knygos anglų ir lietuvių kalbomis ir recenzuojamas mokslo žurnalas anglų kalba; 1000 lietuviškų knygų ir žurnalų kolekcija (daugiausia anglų kalba), kuri vis papildoma; kasmetės stipendijos nagrinėjantiems lietuviškas temas (po 5000 dolerių); konferencijos ir mainai su Lietuvos mokslininkais.Draugija, padedama universiteto, dirba visomis šiomis kryptimis: stipendijas teikia universiteto Stipendijų komitetas, knygų kolekcija laikoma Valdymo mokyklos stiklinėse spintose. Draugija kreipėsi į Australijos ir viso pasaulio lietuvius, kad šie dovanotų daugiau knygų, rankraščių ir kitos kultūrinės medžiagos
LIETUVOS SPAUSDINTINIAI BIBLIOGRAFINĖS INFORMACIJOS IŠTEKLIAI 2001–2005 METAIS
Get PDFRecently, because of the progress in digital bibliographic information resources and bibliographic databases and for other reasons, many changes have appeared in the field of the system of bibliographic information. To identify the new trends of this field is only possible through continuous monitoring. The object of this article is the bibliography of printed publications of various kinds and types, bibliographic index lists and reviews for the period 2001–2005. Changes of periodicals and retrospective bibliography publications are analysed in the article. Results of this analysis may be useful not only for bibliography researchers and teachers of bibliographic disciplines, but also for managers of the bibliographic process, promoters of bibliographic recommendations and bibliographers themselves.Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected] tęsiama autoriaus anksčiau pradėta Lietuvos spausdintinių bibliografinės informacijos išteklių sistemos pokyčių analizė naujomis jos raidos sąlygomis. 2001–2005 metais išleistų bibliografijos leidinių analizė atlikta vadovaujantis anksčiau pasirinktais principais. Periodinių bibliografijos leidinių analizė parodė, kad jų sistemoje įvyko esminių pokyčių: jų skaičius stabilizavosi, dalis tokių leidinių buvo perkelti į skaitmeninę (elektroninę) formą, vyraujančią vietą užėmė universalios tematikos leidiniai ir kt. Straipsnyje prognozuojama, kad dalis jų artimiausioje ateityje gali nustoti eiti ir bus pateikiami tik skaitmenine forma. Atlikta retrospektyvinių bibliografijos leidinių analizė pagal turinį, leidėjus ir kitus požymius leido daryti tokias pagrindines išvadas: nors daugiausia retrospektyvinių bibliografijos leidinių parengė ir išleido bibliotekos, tačiau svarių darbo rezultatų davė ir neprofesionalioji bibliografinė veikla. Pagal turinį beveik trečdalį jų sudarė universalūs bibliografijos leidiniai. Pastebimas nuolatinis šakinių bibliografijos leidinių skaičiaus mažėjimas, nors šios rūšies bibliografijos leidiniai turėtų užimti esminę vietą bibliografinės informacijos išteklių sistemoje. Mados pobūdį įgauna personalinių bibliografijos rodyklių rengimas ir leidimas. Autorius siūlo iš valstybės biudžeto finansuojamoms bibliotekoms šią paslaugą padaryti mokamą. Keliamas uždavinys atsikračius blogo sovietinio patyrimo atgaivinti bibliografijos kultūrinę šviečiamąją funkciją – pradėti rengti daugiau rekomendacinių (patariamųjų) bibliografijos leidinių mažesnio išsilavinimo informacijos vartotojams. Pastebėta, kad dalies bibliografijos leidinių bendras metodinis lygis smuko
XIX A. PABAIGOS–XX A. PRADŽIOS EUROPOS NACIONALINĖ (ETNINĖ) KNYGA
No full textВ статье рассматривается понятие «национальная (этническая) книга», предлагается историческое и теоретическое осмысление этой проблемы. Приводятся статистические данные и примеры из истории книги разных народов. Обращается внимание на некоторые методологические принципы изучения вопроса этнической книги. Делается вывод, что «национальная (этническая) книга» как понятие и научная категория для книговедения является чётким инструментом исследования и оценки участия отдельных наций и этнических групп в созидании всеобщей книжной культуры и человеческой культуры в целом.Uniwersytet Wrocławski, Instytut Informacji Naukowej i BibliotekoznawstwaPl. Uniwersytecki 9/13, 50-137 Wrocław, PolskaEmail: [email protected]ės (etninės) knygos samprata retai pasitaiko knygotyros literatūroje, o jos tiksli prasmė dar nenustatyta. Knygos etninės prieskyros problema aptariama tik dviejose knygotyros teorijos ir knygininkystės srityse: nacionalinės bibliografijos kontekste bei apibrėžiant ir vykdant nacionalinių bibliotekų uždavinius. Taigi kyla klausimas, ar nacionalinė (etninė) knyga egzistuoja ta prasme, kuria kalbame apie nacionalinę literatūrą ar nacionalinę muziką? Kokie yra etninės knygos bruožai? Kokie knygos ir knygos sistemos elementai nustato jos ribas? Etninės knygos išskyrimo kriterijai nėra aiškūs. Sakoma, kad etninę knygos priklausomybę lemia jos kalba, nes tai bruožas, apibūdinantis tautą. Tačiau dažnai kalbos kriterijus yra nepakankamas, nes knygos tautinė kultūra dažnai yra daugiakalbė arba, antra vertus, „didžiosios“ kalbos aptarnauja skirtingas tautas. Tautinės knygos samprata atsirado tuo metu, kai formavosi nacijos ir plėtojosi literatūros tautinėmis kalbomis. Europoje nacionalinės knygos pradžia siejama su Renesanaso laikotarpiu ir reformacija XV–XVI amžiuje, kai pradėjo plisti pirmieji tekstai, spausdinti etninėmis kalbomis. Ekonominiai, politiniai ir kultūriniai Europos visuomenių pokyčiai veikė nacionalinės literatūros radimosi procesus ir nacionalinių leidinių repertuarą, nes aiškiai atskyrė įvairias šalis viena nuo kitos. XIX a. pabaigos Europos knygos kultūroje buvo galima matyti aiškų modelį. Leidiniai keliomis pagrindinėmis kabomis, kurios tapo valstybinėmis galingiausių Europos junginių kalbomis, užėmė vyraujančią padėtį. Kur kas retesnės buvo knygos kalbomis tų tautų, kurios tuo metu neturėjo politinės nepriklausomybės, nors jų literatūrinės tradicijos istorija ir buvo labai sena. Naujai atsirandančių tautų kalbomis spausdinamų knygų pasirodymas, kiekybinis augimas ir kokybinis tobulėjimas buvo naujas reiškinys, žymėjęs visą XIX amžių. Bolesławas Iwińskis, Tarptautinio bibliografijos instituto Briuselyje bendradarbis, panaudojo bibliografinį statistinį metodą ištirti pasaulinės leidybos (knygų ir periodinių leidinių) apimtis ir prigimtį. Ypatingą dėmesį jis kreipė į leidybos šalis ir kalbas. Jo pranešimas buvo perskaitytas Tarptautiniame bibliografijos ir dokumentacijos kongrese 1910 metais. Šiuo metu etninės knygos problematiką (šiuolaikinę ir praeities) tyrinėja kalbotyros (Haraldas Haarmannas, Kennethas Sheareris), politikos mokslo, knygotyros, kitų humanitarinių ir socialinių mokslų specialistai. Atsakymas į klausimą apie tam tikros tautos spausdintos produkcijos kiekybę, ypatingus knygų tipus bei nacionalinius knygos platinimo ir suvokimo bruožus esmingai praturtina nacionalinės kultūros žinių išteklius. Knygos vaidmuo tautos formavimosi procese yra svarbus įrodymas, leidžiantis pagrįsti etninės knygos tyrimų žiūrą