Knygotyra
Not a member yet
1356 research outputs found
Sort by
ANTANO BARANAUSKO ASMENINĖ BIBLIOTEKA
Get PDFA personal library of a well-known Lithuanian poet, linguist, mathematician, translator and Bishop of Sejny Antanas Baranauskas (1835–1902) has never been an object of any research in either the humanities or social studies before. Therefore, this study had to register all the known items from the Baranauskas personal library scattered around in various memory institutions of Lithuania and, first and foremost, in private collections. It has been found that the majority of items which belonged to Baranauskas were preserved in the Antanas Baranauskas and Antanas Vienuolis-Žukauskas Memorial Museum in Anykščiai (in total 29 items). Six items were found in the Wroblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences Rare Book Department. Last but not least, two volumes were found in Maironis Lithuanian Literature Museum and in the private collection of Stanislovas Abromavičius. Secondly, based on the findings of this research, the relation between the book and Baranauskas from his early years up to his appointment as Bishop of Sejny has been analysed. The study also describes Baranauskas’ methods to collect a personal library, its sources, size of the library, its topics and content. It highlights the peculiarities of the book culture of his personal library and the destiny of this collection. The study is focused on the less known biographic side of Baranauskas. For the famous poet, the book has been more or less the material to be used for self-development and perfection, to fight the often apparent grief and find creative inspiration; the book could be the remedy to serve the God, and finally, to carry out scientific research and educational activity. Most likely, the above mentioned points of view have to a great extent determined the topics for his personal library; a thoroughly collected and purchased library – like a piece of art in itself – during the period of the Russian Empire by using all the possible ways (buying the items, accepting them as a gift, making copies from the originals) and sources (from the new collections or reacquiring the old items) must have been a most handy tool to the poet, linguist, mathematician and lecturer in (at the time) the Kaunas Samogitian Priest Seminary. The collection of Baranauskas’ library was a targeted and conscious endeavour. Its origins can be traced back to the poet’s young days when he was a merely a youngster, embarking on a career of a scribe and stopped when he was an old age priest, titled as the Sejny Bishop. Handwritten dedications to Baranauskas, found inside the books, reveal important facts and dates of his personal life. The priest himself was most abstemious and restrained when it came to writing inscriptions inside the books as a present or marking the ownership inside his own books. The look of a book was not very important for the poet but he respected and appreciated it. Unfortunately, the destiny of Baranauskas’ personal library was unfavourable. After the poet’s death it was scattered around; a significant amount has probably gone to rack and ruin. That said, it should be noted that the storage rooms of Lithuanian major libraries still offer hope. There are hundreds of thousands of 19th c. printouts stacked in them, which have only recently been revised. Doubtless, a further search of items of one of the most famous 19th c. Lithuania’s poet Baranauskas personal library has to continue and that must be done only by collective efforts. Actualization of the poet and other Anykščiai county writers’ personal books and their promotion may help to assure and preserve the status of the literary county of Anykščiai.Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutas, Vilniaus universiteto biblioteka Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, Lietuva El. paštas: [email protected] Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus A. Vienuolio g. 2, LT-29147 Anykščiai, Lietuva El. paštas: [email protected] poeto, kalbininko, matematiko, vertėjo ir Seinų vyskupo Antano Baranausko asmeninė biblioteka ligi šiol nebuvo specialus humanitarinių ir socialinių mokslų atstovų tyrimų objektas. Šiuo tyrimu pirmiausia siekta suregistruoti visas šiandien žinomas išlikusias A. Baranausko bibliotekai priklausiusias knygas, išsklaidytas skirtingose Lietuvos atminties institucijose ir privačiose kolekcijose. Remiantis vyskupui priklausiusiomis ir jo paties kitiems asmenims dedikuotomis knygomis, sutelktų nepublikuotų ir publikuotų šaltinių ir literatūros teikiamomis galimybėmis, straipsnyje atskleidžiamas A. Baranausko santykis su knyga nuo jaunystės dienų iki vyskupavimo metų, apibūdinami jo bibliotekos komplektavimo būdai ir šaltiniai, dydis, pobūdis ir sudėtis, išryškinami bibliotekos ir knygos kultūros ypatumai, aptariamas bibliotekos likimas. Be kitko, dvasininko bibliotekos tyrimo atodangos leido atskleisti ir mažiau žinomą jo biografijos pusę. Tam tikrose gyvenimo stotelėse A. Baranauskui knyga atliko savaip svarbų vaidmenį, nulėmusį ir jo bibliotekos pobūdį. Tai parankinis poeto, kalbininko, matematiko, dėstytojo ir kunigo kūrinys, pradėtas kryptingai formuoti dar raštininko amato siekiančio jaunuolio ir baigtas jau Seinų vyskupu tituluoto brandaus amžiaus dvasininko
ANZELMO MATUČIO ASMENINĖ BIBLIOTEKA ALYTUJE
Get PDF...Anzelmo Matučio memorialinis muziejus A. Matučio g. 8, LT-62142 Alytus, Lietuva El. paštas: [email protected] 1989 metų Alytuje veikia vaikų poeto, pedagogo, kultūros veikėjo Anzelmo Matučio-Matulevičiaus (1923–1985) memorialinis muziejus. Šio muziejaus rinkinį (apie 5200 vienetų) sudaro septynios eksponatų grupės. Gausiausia iš jų (2111 vienetų) – knygos ir kiti leidiniai. Ši eksponatų grupė tebepildoma, bet pagrindinę ir svarbiausią jos dalį sudaro rašytojo memorialinė biblioteka. Ją, kaip ir visą A. Matučio memorialinį palikimą, 1989 m. muziejui perdavė poeto našlė Marija Matulevičienė. A. Matučio bibliotekos turinį formavo jo kaip mokytojo profesinė veikla – daugiausia sukaupta grožinės literatūros, bet yra ir mokomųjų leidinių, žodynų, katalogų, mokslo populiarinimo leidinių bei fotoalbumų. Svarbią vietą bibliotekoje užima literatūra vaikams. Muziejine prasme vertinga kolekcija – paties A. Matučio kūrybos bei vertimų leidiniai. [...
BERNARDO BRAZDŽIONIO MEMORIALINĖS BIBLIOTEKOS KNYGŲ PERIPETIJOS
Get PDF...Maironio lietuvių literatūros muziejus Rotušės a. 13, LT-44279 Kaunas, Lietuva E. paštas: [email protected] lietuvių literatūros muziejuje Bernardo Brazdžionio rinkinyje saugomos 5482 jo memorialinės bibliotekos knygos. Didžiąją jų dalį sudaro knygos lietuvių kalba – grožinės literatūros, kalbotyros, literatūros kritikos, religinės, filosofinės, dailės knygos, meno albumai, enciklopedijos, žinynai. Yra bent trys šimtai knygų užsienio kalbomis. Čia bus fragmentiškai apžvelgiama tik labai maža Brazdžionio memorialinės bibliotekos dalis, t. y. pačios seniausios ir vertingiausios knygos, taip pat turinčios įdomias išleidimo ar atsiradimo Brazdžionio bibliotekoje istorijas, viena kita marginalijomis žymėta knyga. [...
NAUJAS BULGARIJOS CARO SIMEONO BAŽNYTINĖS SLAVŲ ANTOLOGIJOS NUORAŠAS, SUKURTAS LIETUVOS DIDŽIOJOJE KUNIGAIKŠTYSTĖJE (rusų kalba)
No full textThe author introduces a previously unknown East Slavic manuscript copy of the Florilegium translated from Greek into Old Church Slavonic upon the initiative of the Bulgarian tsar Simeon (893–927). This newly identified copy is present in a miscellany (Moscow, Russian State Archive of Early Acts, F. Mazurin’s collection (f. 196), inventory 1, Nr. 616)) written in the third quarter of the 16th century in the Ruthenian lands of the Grand Duchy of Lithuania (GDL), but after 1656 removed to be carried abroad (tentatively, in Moscow). The Tsar Simeon’s Florilegium is known solely from its later manuscript copies written by East Slavic and Serbian scribes. The earliest manuscript was carefully written and richly decorated in 1073 for Sviatoslav Yaroslavich, the Grand Prince of Kiev (1073–1076) and is now known as Sviatoslav’s Izbornik or the Izbornik of 1073. Currently, 3 Serbian and 28 East Slavic manuscript copies (full or partial), written prior to the 19th century, are known. At least 10 of the East Slavic copies belong to the Cyrillic manuscript tradition of the GDL. Some of them are not merely valuable but also provide unique textual evidence, as is the copy contained in the manuscript No 5/1082 in the collection of the Kirillo-Belozersk monastery, now kept in the Russian National Library in St Petersburg: the manuscript contains one of the two known copies of the Laudatio to the Tsar Simeon and is the only one which preserves his name (since in the other copy of 1073 his name had been erased and replaced with the name of Sviatoslav, for whom the manuscript was created). The author demonstrates that the above mentioned manuscript, which is now kept at the Russian State Archive of Early Acts in Moscow, should actually be recognized as another one, previously unknown, copy of the Tsar Simeon’s Florilegium. The same manuscript also contains a unique copy of the Cyrillic manual of Hebrew – an interesting written monument of Christian East Orthodox and Jewish cultural collaboration which took place probably in Kiev in the second half of the 15th century. All the texts chosen from a full copy of the Tsar Simeon’s Florilegium to be included in this manuscript are identified by the author and indicated in the article. Their list contains almost 170 entries which form nearly 40% of the total number in the Florilegium. The newly identified manuscript copy additionally highlights the significance of the Cyrillic written tradition of the GDL in preserving the Tsar Simeon’s Florilegium and in disseminating its text in the East Slavic milieu during the Middle Ages.Институт литовского языка P. Vileišio 5, LT-10308 Вильнюс, Литва Эл. почта: sergejus.temcinas@f lf.vu.ltŠiuo straipsniu į mokslinę apyvartą įtraukiamas naujas, anksčiau nežinotas, netirtas ir neįvertintas Bulgarijos caro Simeono (893–927) iniciatyva sudarytos bažnytinės slavų Antologijos (Izborniko) rytų slavų nuorašas, sukurtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikš- tystės (toliau – LDK) rusėniškose (baltarusiškose) žemėse XVI a. trečiajame ketvirtyje. Šis raštijos paminklas – įspūdinga iš graikų kalbos verstų daugelio (beveik 40-ies) krikš- čionių autorių kūrinių enciklopedinė antologija (428 straipsniai), kurioje surinkti teologiniai aiškinimai įvairiais krikščioniškosios dogmatikos, egzegezės ir etikos klausimais, suteikiantys įvairiapusiškų filosofijos, istorijos ir chronologijos, geografijos, gamtos mokslų (astronomijos, mineralogijos ir pan.) ir literatūros teorijos žinių. Simeono Antologijos originalas nėra išlikęs, bet paliudytas Senovės Rusios, Moldavijos ir Serbijos knygių darytais nuorašais. Seniausias iš išlikusiųjų sukurtas 1073 metais Kijevo didžiajam kunigaikščiui Sviatoslavui Jaroslavičiui (1073–1076), todėl ir visas rašto paminklas kartais netiksliai (pagal seniausiąjį nuorašą) vadinamas Sviatoslavo rinkiniu arba 1073 metų rinkiniu (Izborniku). Šiandien žinomi trys serbų ir 28 rytų slavų knygių rašyti Simeono Antologijos nuorašai, daugiau ar mažiau pilni arba daliniai. Mažiausiai 10 rytų slavų nuorašų priklauso LDK bažnytinei slavų tradicijai, tarp kurių yra antras arba trečias pagal senumą nuorašas (tiesa, išlikęs labai fragmentiškai ir nebeįskaitomas) ir vienas iš dviejų žinomų nuorašų, kuriuose išliko Bulgarijos caro Simeono kaip šio antologinio rinkinio sudarytojo pašlovinimas (šis nuorašas unikalus tuo, kad tik jame yra išlikęs caro Simeono vardas, kitame nuoraše pakeistas 1073 metų nuorašo užsakovo kunigaikščio Sviatoslavo vardu). Straipsnyje parodoma, kad tai dar vienas LDK sukurtas Simeono Antologijos nuorašas, išlikęs rytų slavų rankraštyje (Maskva, Rusijos valstybinis senųjų aktų archyvas, F. Mazurino rinkinys (f. 196), aprašas 1, nr. 616), rašytame XVI a. trečiajame ketvirtyje LDK rusėnų žemėse, bet po 1656 metų gyvavęs svetur (tikriausiai Maskvoje). Tame pačiame rankraštyje yra išlikęs unikalaus LDK stačiatikių krikščionių ir judėjų kultūrų sąveikos paminklo – tikriausiai XV a. antroje pusėje Kijeve rašyto kirilinio rankraštinio hebrajų kalbos vadovėlio – vienintelis žinomas nuorašas. Visi šiame rankraštyje surašyti Simeono Antologijos straipsniai identifikuoti ir nurodyti. Suskaičiuota, kad tokių straipsnių yra bemaž 170, tad jie sudaro beveik 40 proc. visų šį raštijos paminklą sudarančių tekstų. Naujas, anksčiau nežinotas nuorašas dar labiau išryškina LDK kirilinės rankraštinės tradicijos svarbą išsaugant ir platinant rytų slavų žemėse Bulgarijos caro Simeono užsakyto bizantiškosios enciklopedinės antologijos vertimo tekstą
MARTYNO JANKAUS LEIDYBINĖ VEIKLA IR VAIDMUO KULTŪRINIAME IR POLITINIAME SĄJŪDYJE
Get PDFMartynas Jankus (1858–1946) is a historical personality. His importance does not diminish with time. The myth of Jankus was created during his life, monuments for him were erected, streets and organisations were named after him. Jankus still makes a significant influence because his interests coincided and coincide with the vital interests of the Lithuanian nation and state. He played an important role in the history of Lithuanian publishing. He established a multifunctional publishing, printing and trading enterprise in Lithuania Minor governed by Prussia. The enterprise was active in 1889−1923. It was mainly oriented towards publishing and production of Lithuanian publications in Latin script prohibited by Tsarist government, and smuggling it to Great Lithuania. It published 400 books and 27 periodicals in the Lithuanian, German, Polish and Byelorussian languages. There were two priorities in Jankus’ activity: commercial and idealist. The first ensured existence of the enterprise and the family; the second allowed him to implement spiritual, educational and political goals. One of the achievements by Jankus’ enterprise was the productivity of his publishing work, a variety of publications as well as their orientation towards secular and polemic issues. This was an important innovation within Lithuanian publishing, formed by Jankus’ orientation towards maturing the national movement, co-operation with the majority of the nation, rapidly evolving social and political powers. Jankus’ historical role is also associated with the innovative experiments in publishing (he tried to produce satirical, daily, and evening periodicals), with expansion of publishing relations between Lithuanian national-revolutionary movement and similar movements in neighbouring countries. A number of Lithuanian young people acquired the qualifications in typography in Jankus’ enterprise. Some of them became initiators and professionals of publishing business in Great Lithuania after the ban on Lithuanian press had been lifted in 1904. At present, the heritage published by Jankus is increasing in value. Almost all books, brochures, periodical and small publications published by him belong to the category of rarities. The search and retrieval of this published heritage is continuing, therefore, we still do not know the precise number of publications produced by Jankus.Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected] Jankus (1858–1946) – istorinė asmenybė. Jo įvaizdis ir aktualumas laiko tėkmėje kinta mažai. Dar M. Jankui esant gyvam buvo sukurtas jo mitas, kurti ir statyti monumentai, jo vardu vadintos gatvės ir organizacijos. M. Jankus daro didelį poveikį nūdienai, nes jo interesai atitiko ir dabar atitinka gyvybiškus lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės interesus. Svarbus jo vaidmuo lietuvių spaudos istorijoje.M. Jankaus daugiafunkcė spaudos leidybos, gamybos ir prekybos įmonė 1889−1923 m. veikė Prūsijos valdomoje Mažojoje Lietuvoje, tačiau daugiausia buvo orientuota į caro valdžios draudžiamos Didžiosios Lietuvos lietuviškos spaudos lotynišku raidynu leidimą, gamybą ir nelegalų gabenimą į Rusijos imperiją. Iš viso joje pasirodė apie 400 knygų ir 27 periodiniai leidiniai lietuvių, vokiečių, lenkų ir baltarusių kalbomis. M. Jankaus veikloje vyravo du prioritetai: komercinis ir idėjinis. Pirmasis užtikrino įmonės ir šeimos egzistavimą, antrasis leido įgyvendinti dvasinius, šviečiamuosius ir politinius siekius. M. Jankaus laimėjimu laikytinas spaudos darbo produktyvumas ir leidinių įvairovė, jų pasaulietiškumas ir polemiškumas. Šią lietuvių spaudos naujovę formavo M. Jankaus orientacija į bręstantį tautinį sąjūdį ir bendradarbiavimą su didžiąja tautos dalimi, į XIX–XX amžiaus sąvartoje veržliai kylančias socialines ir politines jėgas. Lietuvių spaudos istorijon M. Jankus patenka dėl inovacijų (satyrinio, dienraštinio, vakarinio periodinio leidinio bandymų), spaudos ryšių plėtros tarp lietuvių ir kaimyninių šalių tautinių ir revoliucinių sąjūdžių. M. Jankaus įmonėje poligrafininko kvalifikaciją įgijo nemaža lietuvių jaunuolių. Kai kurie jų po 1904 m. panaikinto lietuviškos spaudos draudimo tapo Didžiosios Lietuvos spaudos verslo pradininkais ir profesionalais. Dabarties laikais nuolat didėja M. Jankaus spaudos paveldo vertė. Beveik visos jo spausdintos knygos, brošiūros, periodiniai ir smulkieji leidiniai priskiriami retenybių kategorijai. Šio spaudos paveldo paieška ir atradimai tęsiasi, todėl mes vis dar nežinome tikslaus M. Jankaus leidinių skaičiaus
MARTYNO JANKAUS INDĖLIS Į MAŽOSIOS LIETUVOS MUZIKINĘ KULTŪRĄ
Get PDFMartynas Jankus (1858–1946) was a cultural activist, printer, public speaker, member of the Aušra Society, and fighter for the rights of Lithuanians in Lithuania Minor, who earned the name of the patriarch of Lithuania Minor by his Lithuanian activities and made a great contribution to the musical culture of the region. M. Jankus left a lasting imprint in almost every field of the Lithuanian cultural-musical expression in Lithuania Minor. An advocate of national rebirth, a fighter against Germanization,M. Jankus was active in the establishment of Lithuanian cultural societies (frequently related to musical activity) and in the organization of their work in the late 19th – early 20th century.As soon as he turned 20, M. Jankus started collaborating with the German Society of Lithuanian Literature founded in Tilsit on October 14, 1879, and he worked alongside other cultural activists of Lithuania Great and Lithuania Minor. One can assume that Jankus participated in, or at least supported, most of the works of that society, including the publishing of significant monuments of musical culture of Lithuania Minor: a collection of Lithuanian folk songs with scores Dainų Balsai (‘Voices of Songs’) by Christian Bartsch (Volume 1 in 1887 and Volume 2 in 1889), as well as a collection of Lutheran hymns harmonized for a 4-voice-choir Giesmių balsai (‘Voices of Hymns’) (1894) by Woldemar Karl Theodor Hoffheinz.Even though M. Jankus’ activities in the Lithuanian Literature Society were reflected indirectly, he was one of the most active organizers and ideological leaders in establishing Lithuanian cultural societies in Lithuania Minor. Having failed to establish the intended society of Lithuanian science and education, the progressive Lithuanians of Lithuania Minor took resolute measures, as the time was ripe to have a Lithuanian society in Lithuania Minor. On February 15, 1885, Martynas Jankus, Jurgis Mikšas, Kristupas Voska and Ernst Weyer declared that they established the Lithuanian Society Birutė in Tilsit. Next to different cultural activities, the Birutė Society paid a great attention to the popularization of art via arrangement of Lithuanian festivals with performances, music, and songs. Chairmen of the Birutė Society changed frequently. In 1889–1892, it was chaired by M. Jankus. During his chairmanship, the 10th anniversary of the Society was approaching. It was also due to his efforts that, during the celebration of the aniversary, the first public concert of Lithuanian songs took place in Lithuania Minor, and it brought to the audience of the Lietuvninkai great surprise and joy. In the autumn of 1895, by the efforts of the leaders of the Society, the Birutė choir started to form. V. Storostas (Vydūnas), who at the time had begun to work with the Lithuanian choir of the Tilsit church, was invited as the leader of the Birutė choir. On February 16, 1896, during the festival of the Society, the choir performed several Lithuanian songs from V. Kudirka’s Kanklės collection at the Tilsit Riflemen’s Home.M. Jankus was deeply interested in the activities of Lithuanian choristers from the Birutė and Tilsit choirs and in their artistic plans, and frequently wrote reviews of different events.Among his manuscripts, a review of the performance of Vydūnas’ play Birutininkai ‘Members of the Birutė Society’ in 1910 was found.Thanks to the Birutininkai, including M. Jankus, starting with 1911, youth societies in different places of Lithuania Minor started forming. Since 1912, having got together into the Santara of Lithuanian societies, they held common and separate festivals with the compulsory presence of choirs.All the chorister societies followed the tradition of the Birutė and Tilsit Chorister Societies and regularly gave concerts in different places of the region. The major and permanent place of annual meetings and festivals of the societies, with M. Jankus as the soul of the events, was Rambynas Hill.M. Jankus supported the idea of the first Song Festival of the Lithuanians of Lithuania Minor in Klaipėda on June 6–7, 1927, and contributed to its preparation. The successful first Song Festival of the Lithuanians of Lithuania Minor, as well as the following ones in 1933 and 1938 in which Lithuanian songs alone were performed, met M. Jankus’ expectations cherished from his early youth. In those festivals, great attention was paid to the repertoire of songs and hymns of Lithuania Minor.For M. Jankus, the Lithuanian folk song was a spiritual treasure, the protector and carrier of Lithuanianness. He made every effort to revive the folk song. In the late 19th century, in his printer’s shop in Tilsit, next to other publications, he published collections of Lithuanian folk songs and of poems of Lithuanian poets performed as songs.The greatest merit of M. Jankus is his achievements in protecting, cherishing, and popularising the folk song and by that, setting his environment a good example. In his home, music and song enjoyed special attention. The song was the identity of M. Jankus, of his family and friends. M. Jankus, the great fosterer of Lithuanianness, advocate of Lithuanian music, was a connoisseur of Lithuanian folk songs; he knew a great number of them, performed them beautifully, and urged other people not to forget the songs of their own nation. All the family of M. Jankus were excellent singers. The surviving songs of M. Jankus, recorded both on paper and in musical records, form an especially valuable part of the musical heritage of the Lithuanians of Lithuania Minor.In the versatile social-cultural activities of M. Jankus, his merits to the musical culture of Lithuania Minor stand out especially distinctly. Klaipėdos universitetasHerkaus Manto g. 846, LT-92294 Klaipėda, LietuvaEl. paštas: [email protected] Jankus (1858–1946), kultūros veikėjas, spaustuvininkas, oratorius, aušrininkas, kovotojas dėl lietuvių teisių Mažojoje Lietuvoje, savo ilgamete veikla lietuvybės labui pelnęs Mažosios Lietuvos patriarcho vardą, įnešė nemažą indėlį ir į krašto muzikinę kultūrą. Beveik kiekvienoje Mažosios Lietuvos lietuviškoje kultūrinės muzikinės raiškos srityje M. Jankus paliko didesnį ar mažesnį pėdsaką. Tautinio atgimimo propaguotojas, kovotojas su germanizacija, M. Jankus aktyviai veikė XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje steigiant Mažosios Lietuvos lietuvių kultūrines, dažnai su muzikine veikla susijusias draugijas ir organizuojant jų darbą. Straipsnio tikslas yra atskleisti M. Jankaus indėlį į Mažosios Lietuvos muzikinę kultūrą, aptarti jo nuopelnus kultūros (muzikos) draugijų veikloje, liaudies dainų puoselėjimo ir propagavimo srityje. Darbų, nagrinėjančių M. Jankaus muzikinę veiklą, nėra. Straipsnyje remiamasi senąja periodika bei archyvine medžiaga
ESTŲ DIASPOROS KULTŪRINIO PAVELDO TINKLAI: PASTANGOS IR PATIRTIS
No full textEstonian National MuseumVeski 32, 51014 Tartu, EstoniaE-mail: [email protected] leaving the homeland at times of World War II Estonians started collecting their cultural heritage. Special archives and libraries were organized in Australia, Sweden, USA and Canada, some of them, still active. Since the end of 1980s memory institutions in Estonia also have been collecting the cultural heritage of expatriates. Large collections have been formed and a lot of research has been done by them. Numerous contacts and cooperation projects have been developed between the archivists, librarians and museologist in Estonia and world wide Estonian communities. The article gives an account of our experience and discusses the further possibilities for networking the cultural heritage of both the Estonian and the Baltic DiasporasEstonian National MuseumVeski 32, 51014 Tartu, EstoniaE-mail: [email protected] po Antrojo pasaulinio karo palikę tėvynę estai pradėjo rinkti kultūrinį palikimą. Specialūs archyvai ir bibliotekos buvo įkurti Australijoje, Švedijoje, JAV ir Kanadoje. Kai kurie iš jų veikia ir dabar.Nuo devintojo XX a. dešimtmečio Estijos institucijos pradėjo kaupti emigrantų kultūros palikimą. Suformuotos didelės kolekcijos, atliekami jų tyrimai. Estijos archyvarai, bibliotekininkai ir muziejininkai užmezgė daug bendradarbiavimo ryšių su estų bendruomenėmis visame pasaulyje.Nuo 2005 m. kovo pagrindinių Estijos atminties institucijų atstovai susirinko aptarti būsimo bendradarbiavmo. Buvo įkurta Estijos Santraukaarchyvų užsienyje speciali darbo grupė, kuri vykdo kelis reikšmingus projektus. Ji sukūrė interneto svetaines Estijos archyvams užsienyje ir BaltHerNet – daugiakalbį Baltijos šalių (Estijos) archyvų kolekcijų portalą.2008 m. sausį įkurta ne pelno organizacija BaltHerNet. Jos tikslas – plėtoti ir administruoti portalą, puoselėti bendradarbiavimą tarp valstybinių ir privačių archyvų, muziejų, bibliotekų ir kitų institucijų, kaupiančių ir studijuojančių Baltijos valstybių diasporų kultūrinį palikimą. Šią veiklą remia ne tik atminties institucijos, bet ir Estijos švietimo ir mokslo ministerijos Tėvynainių programa
INFORMACIJOS MOKSLO EPISTEMOLOGINIS VAIDMUO IR JO POVEIKIS BIBLIOTEKININKYSTËS IR ARCHYVISTIKOS STUDIJOMS
Get PDFEpistemology is the study of the possibility and nature of human knowledge and, as agencies that are concerned with the records of that knowledge, now in both electronic and paper media it seems reasonable to explore the epistemology of library and information work and education for the informatikon occupations. It is clear that, whatever our understanding of the way in which knowledge is created among humans, the records of that knowledge have some ‘real’ existence – knowledge, that is, what is in the intellectual apparatus of the individual (or ‘between two ears’ as Drucker puts it) may be socially constructed, but what can be recorded of that knowledge, that is, what we otherwise call ‘information’, takes a ‘real’ form. The ‘real’ form may be difficult to see, as in the case of the symbols cut by a laser on a CD-ROM, or the bits recorded on a hard disc, but they are there. This paper will consider the consequences of a realist empistemology for library and archival science and for education in these fields.Švedijos bibliotekininkystės ir informacijos mokslo mokykla Buroso universitetinis koledžas, SE-50190, Švedija El. paštas: [email protected] – tai žmogaus pažinimo, žinių galimybių ir prigimties tyrimas. Kadangi bibliotekos ir informacijos įstaigos – tai organizacijos, kurios rūpinasi tokių žinių įrašais (šiais laikais ir skaitmeniniais, ir spausdintais), tai verta išnagrinėti bibliotekų ir informacijos darbo epistemologiją, jos įtaką bibliotekininkystės ir informacijos studijoms. Aišku, kad nepriklausomai nuo to, kaip suprantame žmogaus kuriamų žinių procesą, tų žinių įrašai tam tikra prasme egzistuoja „tikrovėje“. Žinios, t. y. individo intelekto mechanizmas (ar, pasak Druckerio, tai, „kas yra tarp dviejų ausų“), gali būti konstruojamos socialiai, tačiau tai, ką iš tų žinių užrašome, o tiksliau, ką vadiname „informacija“, įgyja „realią“ formą. „Reali“ forma gali būti nematoma (pavyzdžiui, lazeriu įrėžti ženklai kompaktinėje plokštelėje ar standžiajame diske įrašyti bitai), tačiau ji yra. Šiame straipsnyje aptariamos realistinės epistemologijos pasekmės bibliotekų ir archyvų veiklai ir mokslui, poveikis šių sričių studijoms
DOKUMENTOTYROS VIETA MOKSLŲ SISTEMOJE
Get PDFThe documents preserve the social experience of the humanity and, thus, provide concentrated knowledge to the society and individuals, help to transfer experience to the future generations. The goal of the article is to analyze the documentation (research) as an interdisciplinary branch of science and study area, its place and role within the system of communication and informatikon sciences. The main attention should be focused on the influence of the archival research and its interaction with other branches. The documentation research is a basic discipline that helps to transfer a complex of general theoretical knowledge in educating the bachelors of information and communication science. Without regard to a chosen direction of studies, each student has to acquire knowledge about a document and documentary communication. They have to be able to understand different concepts of a document that are used abroad and our country. The definition and place of documentation research is an important issue discussed by the scientists. During the last 10–15 years it turned into a general university discipline taught in many departments of humanities and social sciences abroad. The quick spread and development of documentation research has instigated discussions about its place within the system of sciences. As an autonomous branch of science documentation research has a place among other branches within the system of communication and information sciences. It investigates the stucture, atributes, and functions of a document. The document becomes a general concept in communication and informatikon sciences. That allows us to treat documentation research as an interdisciplinary branch of science.Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected] žmonijos socialinę patirtį, dokumentai aprūpina visuomenę ir jos individus koncentruotomis žiniomis, perteikia informaciją ateinančioms kartoms. Straipsnio tikslas – išanalizuoti dokumentotyrą kaip tarpšakinę integralią mokslinę discipliną ir jos vietą mokslų sistemoje, pagrindinį dėmesį kreipiant į archyvistikos mokslo įtaką mokymo procesui, dokumentotyros ir arhyvistikos tarpusavio ryšius. Galima teigti, kad dokumentotyra yra mokslinė disciplina, kuri padeda kompleksiškai perteikti teorines profesines žinias, rengiant informacijos ir komunikacijos krypties specialistus. Studentai sukaupia tam tikrą žinių apie dokumentą ir dokumentinę komunikaciją bagažą, orientuojasi įvairiose dokumento sampratose, taikomose užsienyje ir mūsų šalyje. Dokumentotyros apibūdinimas ir jos vieta mokslų sistemoje yra viena iš aktualiausių šiuolaikinių problemų. Per pastaruosius 10–15 metų dokumentotyra Rytų Europos šalyse tapo bendra universitetine disciplina, kuri yra skaitoma daugelio humanitarinių ir socialinių mokslų specialybių programose. Spartus dokumentotyros paplitimas ir vystymasis iššaukė mokslines diskusijas jos vietos mokslų sistemoje klausimu. Kaip savarankiška mokslo disciplina dokumentotyra sėkmingai gyvuoja šalia kitų mokslų, nagrinėdama dokumento struktūrą, savybes ir funkcijas. Dokumentas tampa lyg ir bendru komunikacijos ir informacijos mokslų vardikliu. Tai leidžia į dokumentotyrą žvelgti kaip į integralią tarpšakinę mokslinę discipliną, su kurios laimėjimais ir perspektyvomis verta susipažindinti
XIX AMŽIAUS LIETUVIŠKŲ KNYGŲ UNIKUMAS: J. G. WEISSO ELEMENTORIAUS NAUJAS PIBELIS EGZEMPLIORIUS BRITŲ BIBLIOTEKOJE LONDONE
No full textLithuanian ABC-books being the most popular Lithuanian printings in the 19th century among other publications of mass demand as calendars, catechisms, prayer-books, books of songs, today became an unique part of Lithuanian printed heritage. That was especially characteristic for the Lithuanian ACBbooks of Lithuania Major and Lithuania Minor3 of the first part of the 19th century. An anonymous ABC-book Moksłas skaytima raszta lietuwiszka (1759–1867) published for Lithuania Major population was reissued 76 times. An ABC-book Naujas pibelis prepared by a priest and superintendent of Karaliaučius Johann Gottlieb Weiss (1762–1819) and addressed to Lithuanians living in Lithuania Minor was published 13 times4. No copy of the most of the editions survived till our days, and the ones that did survive are considered as unique or rare copies in the Lithuanian classification of rarities. A copy of Naujas pibelis (RB. 23. a. 4804) at the British Library in London is a unique example of Johann Gottlieb Weiss ABC-book edition that was not yet recorded in the publications of the Lithuanian national bibliography. The comparative analysis of the British Library copy and other three copies of the ABC-book editions that were issued before 18505 denies speculations that the British Library copy could be printed in 1795. According to the peculiarities of its contents and polygraphic design it resembles most the examples of editions of the third to fifth decades of the 19th century. Analysis of the book de visu also confirms the fact that it is a copy of unknown edition of the ABC-book prepared by Johann Gottlieb Weiss, but not a work of supposedly Johann Friedrich Zöllner as it is recorded in the catalogue of the British Library.Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected] a. lietuviški elementoriai yra retumu pasižyminti spaudos paveldo dalis, nors kaip savarankiška leidinių rūšis skirtini prie populiariausių XIX a. lietuviškų knygų (kaip kalendoriai, katekizmai, maldaknygės, giesmynai ir kiti masinės paklausos leidiniai). Kad ir sulaukę daugybės pakartotinių laidų, tik pavieniai jų egzemplioriai pasiekė mūsų dienas. Tai ypač būdinga tiek Didžiosios, tiek Mažosios Lietuvos XIX a. pirmosios pusės lietuvių kalbos pradžiamoksliams. Didžiosios Lietuvos gyventojams skirtas anoniminis Moksłas skaytima raszta Lietuwiszka 1759–1867 m. buvo išleistas 76 kartus. Mažosios Lietuvos (teritorijos palei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienas kairiajame Nemuno krante Prūsijai priklausiosiose žemėse, nuo XVI a. tapusiose Didžiajai Lietuvai priešpriešinama Lietuvos provincija) lietuviams adresuotas Karaliaučiaus kunigo ir superintendento Johanno Gottliebo Weisso (1762–1819) parengtas elementorius Naujas pibelis buvo išspausdintas 13 kartų. (Galėjo būti ir dar daugiau Naujo pibelio laidų, nes jau XIX a. pirmaisiais dešimtmečiais jis tapo Mažosios Lietuvos mokyklose privalomu leidiniu.) Daugumos jų šiandien nėra išlikusio nė vieno egzemplioriaus, o mūsų dienas pasiekusios knygelės pagal Lietuvoje naudojamą leidinių retumo klasifikaciją vertintinos kaip unikumai arba retenybės. Britų Bibliotekoje Londone saugomas Naujas pibelis (RB. 23. a. 4804) yra unikalus iki šiol lietuvių nacionalinės bibliografijos leidiniuose neregistruotos J. G. Weisso elementoriaus laidos pavyzdys. Tai patvirtina tyrimas, kuriuo Britų bibliotekos egzemplioriaus kopija palyginta su kitais trimis iki 1850 metų pasirodžiusių elementoriaus laidų egzemplioriais: su 1808 metų egzemplioriumi, saugomu Vilniaus universiteto bibliotekoje (VUB – LR835/836), su 1839 metų leidimo egzemplioriumi, kurį turi Latvijos mokslų akademijos biblioteka (Latvijos MAB – D 65522 latv. lit.; mikrofilmas LNB BKC) ir menotyrininkė Ingrida Korsakaitė asmeninėje bibliotekoje ir su prieš 1850 metus išleistu egzemplioriumi iš Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos (MAB – LK-19/174). Minėtų egzempliorių lyginamoji analizė paneigia spėliones, kad elementorius galėjo būti išspausdintas 1795 m. Pagal savo turinio ir poligrafinio apipavidalinimo savitumus jis panašiausias į XIX a. trečiojo–penktojo dešimtmečio laidų pavyzdžius. Pažintis su leidiniu de visu taip pat patvirtina faktą, kad tai yra Johanno Gottliebo Weisso parengto elementoriaus iki šiol nežinomos laidos egzempliorius, o ne spėjamo autoriaus Johanno Friedricho Zöllnerio darbas, kaip rašoma Britų bibliotekos kataloge.