Knygotyra
Not a member yet
1356 research outputs found
Sort by
TĖVIŠKĖS ISTORIJOS MEDŽIAGA KLAIPĖDIŠKIŲ ARCHYVE CLOPPENBURGE IR OLDENBURGE (VOKIETIJA)
Get PDFThe “Archive of the Working Group of the Memelland Districts” is sustained by the umbrella organization of the former (mostly German speaking) Memelland inhabitants and their descendants – the “Working Group of the Memelland Districts e.V.” (“Arbeitsgemeinschaft der Memellandkreise”, AdM). The archive was founded in 1991 in the town of Cloppenburg in Lower Saxony by pooling several older collections and museum inventories. It is looked after exclusively in an honorary capacity, is located in a private house, and for this reason has limited accessibility. Due to a lack of space, a part of its inventory was relocated to Oldenburg in 2005, where it is also temporarily limited in use. In addition to its archival records, in a narrower sense the archive contains an extensive library in both the German and the Lithuanian language including literature from and about Memelland and the rest of East Prussia. All together, the inventory makes up to at least 100 shelf meters. The archive inventory consists of printed and hand-written documents, photographs and postcards, graphic artwork, water-colour paintings, films and video documentations as well as individual artefacts such as models etc.Among the printed objects worth mentioning in particular are older newspaper issues or single volumes of the 19th century from the city of Memel and Memelland. Among the hand-written documents there are extensive written reminders such as reports on events and autobiographies of a number of Memellanders. Not least of all of further historical interest are the complete documentations of the activity of the organization of Memelland expellees and their individual local groups dating back to 1948. It is planned to record a considerable part of the inventory electronically to also make it digitally visible and usable (internet). No decision, however, has yet been made concerning the future of the whole inventory.Prof. em. Fachhochschule Bielefeld, VokietijaPlaschischen 53, A-9074 Keutschach, AustrijaEl. paštas: [email protected] nagrinėjama buvusių Klaipėdos krašto gyventojų archyvo Cloppenburge ir Oldenburge istorija ir funkcijos. Čia kalbama apie kolekcijų apimtį, jų proveniencijas ir paieškos sistemos pagrindu pristatomą archyvo klasifikaciją, remiantis kai kuriais dokumentais bandoma atskleisti fondo sudėtį, informuojama apie ribotą prieigą ir kol kas privačiose rankose esančio archyvo ateities perspektyvas
PIRMIEJI XIX a. EMIGRACINĖS SPAUDOS PAMINKLAI: PARYŽIUJE IŠĖJUSIOS KIPRIJONO JUOZAPO ZABIČIO-NEZABITAUSKIO KNYGELĖS
Get PDFPirmaisiais XIX a. lietuvių emigrantų leidiniais galima vadinti ketvirtajame dešimtmetyje Prancūzijoje išspausdintas dvi lietuviškas brošiūras: prancūzų filosofo Hugues Félicité Robertos de Lamennais knygos Tikinčiojo žodžiai (Paroles d’un croyant, Paris, 1834) ištraukų ir poeto Adomo Mickevičiaus Lenkų tautos ir piligrimystės knygos (Księgi narodu polskiego i pielgrzymstwa polskiego, Paryż, 1832) ištraukų lietuviškus vertimus. Šių unikalių spaudos paveldo paminklų istoriografija apima kelis amžius, tačiau iki šiol nesutariama, kada leidiniai pasirodė, kur jie buvo išspausdinti, kaip paaiškinti jų leidybinio apipavidalinimo savitumus. Straipsnyje atskleidžiama jų tyrimų genezė ir raida, struktūruojant istoriografinius šaltinius, parodant tyrimų sąsajas, tikslinant nuomones ir faktografines detales, formuojant apibendrinimus. Nagrinėjama minėtų lietuviškų emigracinės spaudos paminklų leidybos istorija, į mokslinę apyvartą įtraukiant naujus duomenis, pasiektus kaimyninės šalies – Lenkijos knygotyrininkų, faktus, sukauptus iš to meto korespondencijos ir pačių leidinių nagrinėjimo de visu, įtvirtinant naujas įžvalgas ir formuluojant tolesnes tyrimų kryptis
ESTŲ IŠEIVIJOS SPAUDOS PAVELDAS: TALINO UNIVERSITETO AKADEMINĖS BIBLIOTEKOS ESTŲ IŠEIVIJOS LITERATŪROS CENTRAS
No full textAcademic Library of Tallinn UniversityRävala Ave 10, 15042 Tallinn, EstoniaE-mail: [email protected] almost a half-century creative works by Estonians abroad were unknown and inaccessible in the homeland. Exile literature was stored away in the special collections departments of libraries. In 1972, it was decided to set up a special collections department at the ESSR Academy of Sciences Library of the time, which from 1974 onwards could be accessed by a limited group of readers on the basis of special permits. The situation changed in 1988–1989, when the use of the special collections was freed of restrictions. From that time on, the collections were rapidly increased due to book donations by the Estonians abroad. As a result of the steady effort of Academic Library of Tallinn University, the collection of expatriate Estonian literature has become the most complete one of its kind in Estonia, containing over 5000 book titles and over 600 journal titles. The collection contains over 31 thousand published items.The databases have been instrumental to reference activities, conducted by the Centre of Estonian Exile Literature. They are regularly used in the day-to-day work and provide information on the content of the collections. The referred databases are available on the web site of Academic Library of Tallinn University. Collections of expatriate Estonian literature are available in the archives of expatriate Estonians throughout the world as well as in Estonian libraries. In the interests of better preservation, microfilms and digital copies are now prepared from newspapers, which are available on the web site of National Library of Estonia.Beveik pusę amžiaus dalies estų, gyvenančių užsienyje, kūriniai buvo nežinomi ir neprieinami tėvynėje. Emigrantų literatūra, kuri pasiekdavo Estiją įvairiais kanalais, buvo saugoma specialiuose bibliotekų fonduose. 1972 m. nuspręsta sukurti fondą tuometėje Mokslų akademijos bibliotekoje. Nuo 1974 m. juo galėjo naudotis tik tie skaitytojai, kurie turėjo specialius leidimus. Nors fondas priklausė bibliotekai, jam negaliojo įprastos bibliotekos naudojimo taisyklės.Padėtis pasikeitė 1988–1989 m., kai nustota varžyti naudojimąsi specialiaisiais fondais. Nuo tada šie fondai greitai augo, nes užsienio estai dovanojo daug medžiagos. Talino universiteto akademinės bibliotekos pastangomis estų emigrantų literatūros kolekcija yra pati išsamiausia Estijoje ir apima 5000 knygų bei 600 žurnalų. Kolekcija aprėpia per 31 000 spaudos vienetų, tarp jų labai retų pabėgėlių stovyklų leidinių.Trūkstamos knygos ir žurnalai komplektuojami pasitelkiant desiderata sąrašus. Jie spausdinami Estijos emigrantų laikraščiuose. Entuziastingi estų kultūros rėmėjai yra atsiuntę kolekcijai šimtus vertingų leidinių. Informacinis darbas apie estų literatūrą užsienyje vyksta atliekant paiešką duomenų bazėse, kurios teikia informaciją apie kolekcijų turinį. Užklausas pateikia vietiniai ir užsienio vartotojai. VEPER duomenų bazė teikia informaciją apie estus užsienyje. Joje yra per 10 000 vardų. VEART duomenų bazę sudaro estiškų žurnalų užsienyje straipsnių bibliografija. VEILU duomenų bazė apima estų literatūros kūrinius, parašytus užsienio kalbomis. VETEADUS duomenų bazėje galima rasti užsienio estų mokslinių publikacijų.Bendradarbiavimas su užsienio estų archyvais ir bibliotekomis yra labai svarbus siekiant išsaugoti ir pateikti vartotojams sukauptą kultūrinį palikimą
1918–1944 METŲ LATVIJOS KNYGININKYSTĖS TYRIMAI: AUTORIAI, TEMOS, LEIDINIAI, SPAUDA
No full textThe research of book matter in Latvia started at the end of 18th century with an essay about the printing houses in Riga written by pastor and bibliophile L. Bergmann. Some important publishing houses got coverage in the publications by A. Bucholtz and A. Poelchau at the end of the 19th – beginning of the 20th centuries. Although the founding of Latvian statehood in 1918 made a definetely new situation for book publishing per se, it didn’t bring substantial changes for research of book matter. Unlike several other humanitarian sciences, research of book matter didn’t receive financial support by state and didn’t get some institutional form as well. The research of book matter had stripes of spontaneous and fragmentary activity. The research was done not only by specialists (publishers, specialists in printing and bibliographers), but by scientists of other fields (historians, linguists, specialists in literature) too. Some fresh ideas about the Livonian book culture during the Middle Ages and Reformation were brought in by the workings of the Baltic historian of German origin, L. Arbusow. The publications of bibliophile J. Misiņš and art historian V. Pengerots told about history of printing enterprises in Latvia. The survey concerning the development of book matters in Latvia written by V. Pengerots was published in “Gutenberg-Jahrbuch” (1935). The periodical “Latvju Grāmata” (“Latvian Book”, 1922–1931) provided diverse information about the current topics in Latvian and foreign book matters though few specific research publications. Due to limited readership the world economic crisis at the beginning of 30ies was fatal for periodical “Latvijas Grāmatrūpniecības Apskats” (“The Review of Latvian Book Industry”, 1928–1931). “Bibliotekārs” (“Librarian”, 1937–1940) published by Latvian Society of Librarians was noticeable for article written by its editor, bibliophile G. Šaurums about ancient prints in Latvian found in foreign libraries. More than 30 publications covering different topics on book matter (including about books in Latvian in the 16th–18th centuries, educational literature) one can find in “Izglītības Ministrijas Mēnešraksts” (“The Monthly of Ministry of Education”, 1920–1939). One should note that the factual information gathered during 20ies and 30ies was later used for monographies about Latvian book matters, published in 60ties and 70ies. During the period the first popular – scientific study in Latvian covering the book matter (“The Book, its history…” by K. Dziļleja, 1935) was published as well. Publications featuring the exhibitions of Latvian books in Moscow (1940) and Leipzig (1942) are distinguished by their representation purposes. During the Nazi occupation articles covering book matter topics were published in periodicals “Izglītības Mēnešraksts” (“Educational Monthly”, 1942–1944) and “Latvju Grāmatnieks” (“Latvian bibliophile”, 1943–1944). The disruption of Latvian independence broke down for a long time an adequate development of Latvian research of book matter. Some authors (K. Draviņš) pursued their scientific work in exile. The others (J. Straubergs, K. Egle) had no access to full-bodied scientific work as the Soviets denied their professional activities in universities and libraries.Knygininkystės tyrimai Latvijoje pradėti XVIII amžiuje, kai pasirodė pastoriaus ir bibliofilo L. Bergmanno esė apie Rygos spaustuves. Kai kurias svarbias leidyklas aprašė A. Bucholtzas ir A. Poelchau XIX a. – XX a. pradžioje.Nors Latvijos valstybės įkūrimas 1918 m. savaime sudarė naujas knygų leidybos sąlygas, jis neatnešė esminių knygininkystės tyrimo permainų. Ne taip kaip kitoms humanitarinių tyrimų sritims, knygotyrai valstybė neskyrė finansinės paramos ir nesukūrė institucijų. Tyrimo darbą dirbo ne tik specialistai (leidėjai, spaustuvininkai ir bibliografai), bet ir kitų sričių tyrinėtojai (istorikai, kalbininkai, literatūrologai).Kai kurias naujas mintis apie viduramžių ir reformacijos laikotarpio Livonijos knygos kultūrą paskelbė Baltijos šalių vokiečių kilmės istorikas L. Arbusowas. Bibliofilo J. Misinio ir istoriko V. Pengeroto darbai nagrinėjo spaustuvių istoriją Latvijoje. V. Pengeroto Latvijos knygininkystės apžvalga buvo išspausdinta leidinyje „Gutenberg-Jahrbuch“ (1935).Periodiniame leidinyje „Latvju Grāmata“ (Latvijos knyga, 1922–1931) buvo skelbiama įvairi informacija apie to meto Latvijos ir užsienio knygininkystę, tačiau mokslinių darbų buvo mažai. Dėl negausių skaitytojų ir pasaulinės ekonominės krizės ketvirtajame dešimtmetyje žlugo žurnalas „Latvijas Grāmatrūpniecības Apskats“ (Latvijos knygų gamybos apžvalga, 1928–1931). Žurnale „Bibliotekārs“ (Bibliotekininkas, 1937–1940), kurį leido Latvijos bibliotekininkų draugija, buvo išspausdintas reikšmingas jo redaktoriaus ir bibliofilo G. Šaurumo straipsnis apie senuosius latviškus spaudinius užsienio biblio tekose. Per 30 publikacijų įvairiais knygininkystės klausimais (tarp jų apie Latvijos XVI–XVIII amžiaus knygas ir mokymo literatūrą) pasirodė leidinyje „Izglītības Ministrijas Mēnešraksts“ (Švietimo ministerijos mėnraštis, 1920–1939). Reikia pažymėti, kad tuo laikotarpiu sukaupta faktinė medžiaga vėliau buvo naudojama monografijose apie Latvijos knygininkystę, išleistose septintajame ir aštuntajame XX a. dešimtmetyje. Tuo metu taip pat pasirodė populiari Latvijos knygininkystės studija Knyga, jos istorija (K. Dziļleja, 1935). Išleisti reprezentaciniai leidiniai apie Latvijos knygų parodas Maskvoje (1940) ir Leipcige (1942). Vokiečių okupacijos metais pasirodė knygininkystės problemas nagrinėjančių straipsnių „Izglītības Mēnešraksts“ (Švietimo mėnraštis, 1942–1944) ir „Latvju Grāmatnieks“ (Latvijos bibliofilas, 1943–1944). Latvijos nepriklausomybės praradimas ilgam sustabdė šalies knygotyros raidą. Kai kurie autoriai (K. Draviņš) dirbo tremtyje. Kiti (J. Straubergs, K. Egle) negalėjo atsidėti moksliniam darbui, nes sovietų valdžia draudė jiems dirbti profesinį darbą universitetuose ir bibliotekose
KARALIAUČIAUS KNYGOTYROS MOKYKLA (1900–1945)
Get PDFThis survey gives an introduction to the research of the history of old Königsberg libraries and books that had been published from 1900 to 1945. It also discuss topical problems of modern bibliology focussed on the research perspectives of bibliographical reconstruction of the formerly Königsberg collections.Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakultetasH. Manto g. 84, Klaipėda, LietuvaEl. paštas: [email protected] pateikiamos šiuolaikinės knygos ir bibliotekų istorijos įžvalgos ir uždaviniai kultūrinių mokslinių tyrimų kontekste, Karaliaučiaus bibliotekų kraštovaizdis ir jo knygotyriniai tyrimai nuo 1900 iki 1945 m., svarbiausi Karaliaučiaus knygotyrinių tyrimų laimėjimai tarpukariu. Autorius, aptardamas tarpukario laikotarpio knygotyros mokslinius tyrimus, sykiu atkreipia dėmesį į aktualias šiandienos bibliotekininkystės ir knygotyros tyrimų sritis, ateities uždavinius
BIBLIOGRAFIJOS KLASIFIKAVIMO IDĖJOS TARPUKARIO LIETUVOJE (ISTORINIS IR LOGINIS POŽIŪRIS)
Get PDFThe aim of the article has been to analyse the research object (the spread of the ideas of classifying bibliography in Lithuania of that period) on the basis of historical and logical aspects in context of book science and bibliography science, their quality, their scientific and practical value and place in the science of bibliography. The main focus of attention in Lithuania was maintened on bibliographical practice, not theory. That is why ideas of classification of bibliography were scarce, and were mainuly reflected in teaching aids of V. Ruzgas (1937) and V. Biržiška (1940–1941).Multi-aspects classification was popular (widely used) both in Lithuania and abroad. Out of wellknown available variants of socio-cultural classification activity in bibliography scholars used to chotose easten (Russian) direction, as the most interesting and mature approach.The article has explored V. Ruzgas’ multi-aspect classification of bibliography based on M. Schelkunov (1926) and that of V. Biržiška’s based on E. Schamurin (1933).In the Lithuania of that time there was a lack of the analysis and critical approach in the field of world bibliography classification ideas, but there existed a hidden reflection of the classification process, expressed by the original classification behaviours of Lithuanian book scientists and bibliographers. They either ignored some foreign ideas or uncritically reflected them in their works, or applied some of them for their needs with minor changes, mainly in the sphere of terminology.Kinds of bibliography that appeared in classifications, the terms used by Lithuanian authors were beneficial for specialists training, and forming of professional terminology and science of bibliography in Lithuania. Professional erudition of Lithuanian bibliographers enabled them to work on the level of achievements in bibliography science of that time.Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected] tikslas – remiantis istoriniu ir loginiu požiūriu išnagrinėti tiriamą objektą (bibliografijos klasifikavimo idėjų sklaidą tarpukario Lietuvoje) to meto Lietuvos ir užsienio bibliografijos mokslo ir knygotyros kontekste, jų brandą, mokslinę ir praktinę vertę bei vietą bibliografijos moksle. Sunkiomis sąlygomis, nedaugelio specialistų pastangomis plėtojant bibliografiją, pagrindinį dėmesį teko skirti ne jos teorijai, o praktikai. Todėl bibliografijos klasifikavimo idėjos buvo negausios, jos ryškiausiai atsi spindėjo mokymui skirtuose V. Ruzgo (1937 m. vadovėlis) ir V. Biržiškos (1940–1941 m. paskaitų konspektas) darbuose. Užsienyje ir Lietuvoje buvo populiarios ir plačiai vartojamos daugiaaspektės bibliografijos klasifikacijos, atitinkančios kategorinį (mokslinį) klasifikavimo būdą. Iš žinomų ir prieinamų sociokultūrinių klasifikacinės veiklos variantų bibliografijoje savo reikmėms ir platesnei sklaidai Lietuvos knygotyrininkai ir bibliografai rinkosi Rytų, konkrečiau – rusų, kaip vienus įdomiausių ar brandžiausių mokslinių sprendimų. Straipsnyje išnagrinėta V. Ruzgo perimta M. Ščelkunovo (1926) bibliologijos klasifikacijos sudėtyje esanti daugiaaspektė bibliografijos klasifikacija ir V. Biržiškos adaptuota E. Šamurino (1933) bibliografijos kaip bibliografijos priemonių klasifikacija. To meto Lietuvoje tikrosios refleksijos, kuri pasireikštų analize, kritika, nebuvo. Tačiau egzistavo paslėpta, nebyli užsienio bibliografijos klasifikacinio proceso (kaip ir viso bibliografijos mokslo) refleksija, pasireiškusi savita klasifikacine knygotyrininkų ir bibliografijos mokslo atstovų elgsena: vienų užsienyje plitusių idėjų visiškas ignoravimas, kitų idėjų tik nekritiškas pristatymas; tam tikrų klasifikavimo idėjų pasirinkimas, panaudojimas ir pritaikymas savo reikmėms su labai menkais pakitimais ar naujais elementais, daugiausia terminijos srityje. Klasifikacijose atskleistos bibliografijos rūšys, jų terminai, vartoti Lietuvos autorių, pagelbėjo profesiniam mokymui, prisidėjo prie bibliografijos lietuviškosios terminijos kūrimo, bibliografijos mokslo plėtros Lietuvoje. Lietuvos bibliografų profesinė erudicija leido jiems dirbti to meto bibliografijos mokslo lygiu
1918–1944 METŲ LIETUVOS KNYGOS VEIKĖJŲ BIOGRAFISTIKOS ŠALTINIAI
Get PDFIn the article there is provided analysis of main and valuable in abundance of information biographic resources of book workers published in period of 1918–1944. On the basis of results of the analysis there are provided reasoned conclusions about the resources and information about Lithuanian book workers. Lithuanian national culture was created by many outstanding personalities during discussed period. Creators of the main biographistic publications that drew frames for further development of the item were prof. Vaclovas Biržiška, Ansas Bruožis, Antanas Milukas, Petras Ruseckas, Juozas Tumas-Vaižgantas. In the article there were analysed main publications that became the significant biographistic resources of book personalities and till now they are valuable. These personalities could be named as representatives of the first Lithuanian book science biographistic school, because they defined trends for researches and methodology for further scientific investigations. During Lithuanian independency (1918–1944) as a significant resource of biographistic informatikon could be named periodicals such as “Bibliografijos žinios”, “Mūsų Senovė”, “XXVII knygos mėgėjų metraštis”, “Kultūra”, “Literatūros naujienos”, etc. On the basis of the analysis of biographistic resources of book workers there were made conclusion that in investigated period (1918–1944) biographistic resources of book personalities are not numerous. Preparation and publication of those resources were important and relevant for culture and art of these days. Certainly J. Tumas-Vaižgantas, P. Ruseckas V. Biržiška and others were among those who made efforts to make these publications. Typical activities for that period were lectures about personalities, later they were changed by publications in periodicals. Afterwards publications were complemented, there were made some corrections and texts were published in particular books or few sheets’ booklets. Because of the shortage of time publications had some mistakes, inaccuracy and some fictitious facts, biographistic data was fragmented; only some episodes or their fragments were provided. (This kind of imprecision was typical for Vaižgantas and he was criticized by others for that). Though publications and articles in periodicals were written not in scientific way, not highly theoretical and circumstantial, without providence and evaluation of publishers, yet they provide valuable data about book workers for investigation.Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, 01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected]Šiame straipsnyje siekiama išanalizuoti pagrindinius ir gausia informacija vertingus publikuotus 1918–1944 metų knygos veikėjų biografistikos šaltinius ir remiantis gautais rezultatais suformuluoti argumentuotas išvadas apie juos ir juose paskelbtą informaciją, susijusią su lietuvių knygos veikėjais. Lietuvių tautinė kultūra aptariamu laikotarpiu buvo kuriama daugelio to meto iškilių asmenybių. Biografinių leidinių pagrindiniai kūrėjai, pagal kurių nužymėtus orientyrus buvo plėtojama ši tema, būtų prof. Vaclovas Biržiška, Ansas Bruožis, Antanas Milukas, Petras Ruseckas, Juozas Tumas-Vaižgantas. Straipsnyje analizuojami šių autorių parengti reikšmingi leidiniai, kurie tapo pagrindiniais knygos veikėjų biografistikos šaltiniais ir neprarado mokslinės vertės iki šiol. Juos galima laikyti pirmosios lietuviškos knygotyrinės biografistikos mokyklos atstovais, nubrėžusiais aiškią tyrimo kryptį ir sukūrusiais tolesnių mokslinių tyrinėjimų metodiką. Svarbiu biografinės informacijos šaltiniu laikytina ir 1918–1944 metais Nepriklausomoje Lietuvoje ėjusi periodinė spauda: „Bibliografijos žinios“, „Mūsų Senovė“, „XXVII knygos mėgėjų metraštis“, „Kultūra“, „Literatūros naujienos“ ir kt. Atlikus analizę prieita prie išvados, kad 1918–1944 metų knygos veikėjų biografistikos šaltiniai nėra gausūs. Jų rengimas ir publikavimas buvo ypač svarbus ir aktualus to meto kultūrai ir švietimui. Neabejotina, kad daug pastangų juos rengiant įdėjo J. Tumas-Vaižgantas, P. Ruseckas V. Biržiška ir kt. Šiam laikotarpiui buvo būdinga skaityti paskaitas apie asmenis, vėliau jas skelbti periodinėje spaudoje, o papildytas ar pakoreguotas išleisti atskiromis knygomis ar keliolikos puslapių knygelėmis. Darant tai skubotai dažnai pasitaikydavo netikslumų ar net išgalvotų faktų, o biografinės žinios būdavo fragmentiškos, pateikiami tik tam tikri epizodai ar jų nuotrupos. Tai ypač būdinga Vaižgantui, dėl to jis dažnai sulaukdavo kritikos. Nors 1918–1944 metų leidiniai ir periodikos straipsniai dažniausiai rašyti ne moksliniais, bet publicistiniais sumetimais, nors jie nebuvo aukšto teorinio lygio ir išsamūs, nors juose trūko įžvalgų ir pačių rengėjų įvertinimo, vis dėlto čia tyrėjai ras ypač vertingų duomenų apie knygos veikėjus
VILIAUS GAIGALAIČIO KNYGOTYRINĖS NUOSTATOS IR VEIKLA
Get PDFstillenhandschrift aus dem Jahre 1573” (A manuscript of Wolfenbütteler Lithuanian Postilla published in 1573) that he defended in 1900, a historiographic essay on Lithuanina book in Lithuania Minor “Lithuanian history and our writings” (1912), some chapters in other books and articles in a journal Pagalba (Help) edited by himself. Gaigalaitis always investigated the printed or manuscript heritage de visu. Old manuscripts, books, periodicals, and calendors were primary sources for his research, data analysis, synthesis, and formulation of conclusions. During his studies he developed bibliographic skills and provided bibliographic data to Silvestras Baltramaitis – the librarian of the Imperial Public Library in St. Petersburg, to a serial published by Lithuanian Literary Society in Tilsit, to the professor Vaclovas Biržiška at Kaunas University. In 1905–1939 he headed a cultural-educational society „Sandora“ and established its library of great scientific and cultural significance as well as increased its publishing activity. Gaigalaitis used press as an important means in realisation of strategic political and spiritual goals. He employed Lithuanian press and publications to unite the national community, to ensure its internal communication and develop NATIONAL identity, to ensure its self-expression and public relations. Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected] Gaigalaitis (1870–1945) – žymus Mažosios Lietuvos lietuvių politikas ir visuomenininkas, knygos kultūros ugdytojas ir tyrėjas. Politinė, visuomeninė ir bažnytinė veikla sudarė prielaidas bendrauti su žymiausiais leidybos, poligrafijos, knygų prekybos darbuotojais, o moksliniai interesai – bendradarbiauti su universitetų mokslininkais ir pačiam rengti mokslo darbus. Svarbiausi iš jų buvo 1900 metais apginta daktaro disertacija ,,Die Wolfenbütteler litauische Postillenhandschrift aus dem Jahre 1573“ (1573 metų lietuviškos Wolfenbüttelio postilės rankraštis), Mažosios Lietuvos lietuviškos knygos istoriografijos apybraiža ,,Lietuvos nusidavimai ir mūsų rašliava“ (1912), kai kurie skyriai kitose jo knygose ir straipsniai jo paties redaguojamame žurnale „Pagalba“. V. Gaigalaitis rankraštinį ir spaudos paveldą visada tyrė de visu. Senieji rankraščiai, knygos, periodiniai leidiniai, kalendoriai jam buvo pirminis tyrimo, duomenų analizės, sintetinimo ir išvadų formulavimo šaltinis. Studijų metais įgijo bibliografo įgūdžių, lietuvių retrospektyviosios bibliografijos duomenis teikė Sankt Peterburgo imperatoriškosios viešosios bibliotekos bibliotekininkui Silvestrui Baltramaičiui, Lietuvių literatūros draugijos tęstiniams mokslo darbams Tilžėje, Kauno universiteto profesoriui Vaclovui Biržiškai. Vadovaudamas kultūros švietimo draugijai „Sandora“ (1905–1939), sukūrė jos didelės mokslinės ir kultūrinės svarbos biblioteką ir išplėtojo leidybinę veiklą. V. Gaigalaitis nuosekliai rėmėsi spauda siekdamas strateginių visuomenės politinio ir dvasinio vadovo tikslų. Jis lietuviškus leidinius tikslingai naudojo tautinės bendruomenės telkimui, vidinei komunikacijai ir tautinio tapatumo ugdymui, jos saviraiškai ir viešiesiems ryšiams
KRISTIJONAS DONELAITIS IR JO AMŽININKAI : TOLMINKIEMIO BAŽNYČIOS METRIKŲ KNYGOS KAIP AUTOBIOGRAFINIO PASAKOJIMO ŠALTINIS
No full textThis article focuses on the register of baptisms of the parish of Tollmingkehmen from 1725 to 1754, which has survived on a single microfilm housed at Deutsche Zentralstelle fur Genealogie at the State Archive Leipzig. The analysis of this register revealed that the excerpts made by Franz Tetzner in the end of the 19th century are far from being complete. Since Tetzner excerpted only passages with respect to his own interests, details on Donelaitis’ life and his moral values, whichcan be gained from Tetzner, are quite fragmentary and often ambiguous. In order to interpret the entries and addenda made by Donelaitis correctly they must be viewed in a broader context, i.e. with regard to the common practice of recording baptisms in Prussia and in comparison to those recorded by Donelaitis’ predecessors. The recent, albeit superficial analysis of the register of baptisms of the parish of Tollmingkehmen not only sheds light on the social relations of Donelaitis with his parishioners and colleagues, among them Philipp Ruhig, but also offers valuable information about the colleagues themselves. Therefore, all passages neglected by Tetzner should be subject of further investigation. They may reveal more hitherto unknown facts about Kristijonas Donelaitis’ life and moral values. Humboldt Universitat zu Berlin,Institut fur Deutsche Sprache und LinguistikUnter den Linden 6, D-10099 Berlin, DeutschlandEmail: [email protected]Šiame straipsnyje nagrinėjama Tolminkiemio bažnyčios metrikų knyga, apimanti 1725–1754 metų laikotarpį. Šie įrašai išliko iki mūsų dienų vieninteliame mikrofilme, saugomame Vokietijoje, Leipcige įsikūrusiame Centriniame genealogijos archyve. Atlikus išsamų įrašų tyrimą paaiškėjo, kad XIX a. Franzo Tetznerio užfiksuota informacija toli gražu nėra išsami. Kadangi F. Tetznerį domino su jo asmeniniais interesais susiję įrašai, jo surinkta informacija gali pateikti tik fragmentiškas ir dažnai dviprasmiškas įžvalgas apie K. Donelaičio gyvenimą ir jo moralines vertybes. Siekiant teisingai interpretuoti K. Donelaičio užfiksuotus įrašus ir prieduose pateiktą informaciją, būtina visą šią medžiagą nagrinėti platesniame kontekste, tai yra siejant ją su Prūsijoje nusistovėjusia krikšto metrikų knygų pildymo praktika ir lyginant šiuos įrašus su K. Donelaičio pirmtakų įrašais. Atliktas Tolminkiemio parapijos metrikų knygos tyrimas, nors ir paviršutiniškas, ne tik padėjo geriau suprasti K. Donelaičio socialinius santykius su parapijiečiais ir kolegomis, tarp jų ir su Pilypu Ruigiu, bet ir pateikė vertingos informacijos apie K. Donelaičio amžininkus. Todėl visi F. Tetznerio nepaminėti įrašai turėtų būti toliau tyrinėjami. Šių įrašų nagrinėjimas gali atskleisti iki šiol nežinomus faktus apie K. Donelaičio gyvenimą ir moralines nuostatas
KRISTIJONAS DONELAITIS IR PETTERIS DASSAS – LIETUVIŲ IR NORVEGŲ POEZIJOS PRADININKAI (anglų kalba)
No full textThis paper aims to identify links between “The Seasons” and Scandinavian poetry. Contemporary connections are hardly demonstrable, but a striking older parallel is Petter Dass’ epic poem “Nordlands Trompet” (The Trumpet of Nordland, 1678–1696, published posthumously in 1739), the most important pre-romantic literary work in Norway. In many ways its position is parallel to Donelaitis’ “Seasons”: both poems mark the beginning of modern literature in Norway and Lithuania, respectively – emonstrating the literary potential of the poets’ mother tongues and paving the way for the national literature of future generations.Conspicuous are also “The Trumpet’s” numerous parallels with “The Seasons”in moods and motifs, modelled by common aesthetic taste and literary modes. “The Trumpet” is a versified topographical encomium in anapaestic meters. Just like “The Seasons”, Petter Dass’ poem describes everyday life, natural and commercial conditions. It is a thematic description of the Arctic part of Norway, its location, astronomical and meteorological conditions, birdlife, fish and whales, agriculture, market places, and ethno-cultural peculiarities, i.e. manners and modes of living among the Sami or Lapp people.“The Seasons” and “The Trumpet” are both major contributions to European literature, describing nature, living conditions and culture in relative proximity in ways that show their close affinity in spite of considerable differences of life and conditions in Baltic fields and forests and on Arctic seas and shores. Hedmark University CollegeRinggata 175NO-2318 HamarE-mail: [email protected] Donelaičio Metai Skandinavijoje nėra gerai žinomas literatūros kūrinys. Jis nebuvo išverstas į Skandinavijos kalbas iki 1991 metų, kai pasirodė Lennarto Kjellbergo Metų vertimas į švedų kalbą.Straipsnyje siekiama nustatyti K. Donelaičio Metų ir Skandinavijos poezijos sąsajas. Būtų sunku įrodyti ryšius su lietuvių poeto amžininkais, tačiau galima įžvelgti ryškių netiesioginių analogijų su tam tikrais kūriniais, ypač su XVII a. Norvegijos literatūros pavyzdžiais, tai yra iki K. Donelaičio laikmečio sukurtais kūriniais. Ryškiausias pavyzdys – Petterio Dasso epinė poema Šiaurės trimitas (Nordlands Trompet) (1678–1696, išleistas po autoriaus mirties 1739 m.).Kaip ir K. Donelaitis, P. Dassas (1647–1707) buvo liuteronų pastorius, kūręs ir baroko himnus, ir topografinę poeziją. P. Dasso poetinė duoklė gimtajam Arktandrijos regionui – svarbiausias Norvegijos literatūros kūrinys, sukurtas iki romantizmo laikų. Daugeliu atžvilgiu šį kūrinį galima sulyginti su K. Donelaičio Metais: abi poemos žymi šiuolaikinės literatūros pradžią Norvegijoje ir Lietuvoje. K. Donelaitis kūrė savo gimtąja kalba, P. Dassas – danų kalba.P. Dasso gyvenamuoju laikotarpiu Danija ir Norvegija buvo vieninga valstybė, kurioje danų kalba buvo bendra rašytinė kalba. Vis dėlto nuo XVII a. pabaigos vis daugiau autorių įtraukdavo norvegų kalbos elementus į danų kalbą. Būtent P. Dassas ir laikomas šio proceso pradininku. Sukūręs epinę poemą Šiaurės trimitas, jis įrodė – kaip ir K. Donelaitis – literatūrinį savo gimtosios kalbos potencialą ir nutiesė kelią nacionalinei literatūrai ateities kartoms.Verta atkreipti dėmesį ir į gausias Šiaurės trimito ir Metų paraleles perteikiant kūrinio nuotaiką ir išsakant leitmotyvus, kurie kuriami vadovaujantis bendru estetiniu skoniu ir panašiomis literatūros priemonėmis.Šiaurės trimitas yra rimuota topografinė panegirika, sueiliuota anapesto metru. Poemoje aprašomas kasdienis gyvenimas, gamtinės ir prekybinės Arktikos regionų sąlygos. Joje pateikiamas teminis vietovės, astronominių ir meteorologinių sąlygų aprašymas, fiksuojamos paukščių, žuvų ir banginių gyvenimo akimirkos, aprašomas žemės ūkis, turgavietės ir etniniai-kultūriniai ypatumai, tai yra gyvenimo tarp samių (ar lapių) būdas ir papročiai.Kaip ir K. Donelaitis, P. Dassas aprašo žmones ir vietoves, įvairius kasdienius reikalus ir papročius, derindamas pamaldumą su humoru. Ši pasakojimo ypatybė būdinga abiem aptariamiems poetams. Pagrindinė tema P. Dasso poemoje – sezoninė veikla, ypač susijusi su žvejyba ir prekyba, o K. Donelaitis didžiausią dėmesį skiria žemės ūkio darbams. Kaip ir K. Donelaičio Metuose, P. Dasso Šiaurės trimite vaizduojamos įdomios švenčių ir iškilmių akimirkos – šiuose kūriniuose esama burleskiškų vestuvių ceremonijų aprašymų.Abiejose poemose itin daug dėmesio skiriama paukščiams. Lietuvoje avasario pasiuntiniais laikomi gandrai ir lakštingalos. Šiaurės Norvegijoje šie paukščiai nežinomi, todėl ir neaprašyti P. Dasso poemoje, bet čia randame Arktikos jūrų paukščius pufinus ir gagas. Pabrėžiama šių paukščių mėsos, kiaušinių ir plunksnų svarba kaip ištisus šimtmečius gyvavęs pragyvenimo šaltinis.Ir Metai, ir Šiaurės trimitas laikomi svariu indėliu į Europos literatūrą. Abiejose poemose galima įžvelgti panašumų aprašant gamtą, gyvenimo sąlygas ir kultūrą. Nepaisant reikšmingų gyvenimo būdo ir geografinių sąlygų skirtumų (Baltijos regione vyrauja laukai ir miškai, o Arktikos regiono pakrantes skalauja jūros), šias poemas vienija daug panašumų