Knygotyra
Not a member yet
1356 research outputs found
Sort by
KŪRYBINĖ BIBLIOFILIJOS ERDVĖ LIETUVOS RESPUBLIKOJE (1930–1940)
No full textThe article deals with the bibliophilism in Lithuania in 1930–1940. On the basis of publications, archyve material and oral history sources some aspects of the creative self-expression of bibliophiles are analysed (bibliophiles sensu stricto and book lovers). The analysis of private libraries of the most prominent bibliophiles and book lovers of that period (V. Biržiška’, A. Janulaitis’, K. Jablonskis’, V. Steponaitis’, P. Jakštas’, Vaižgantas’, P. Galaunė’, V. Burkevičius’, V. Daumantas’, A. Mošinskis’, J. Šaulys’ and others) leads to a conlusion that some favourable conditions for the spread of bibliophilism appeared in Lithuania before the II World War. The attention of the cultural politic of Lithuania of that time was focused away from the elite culture and was concentrated to the folk culture, but an elite stile of bibliophilism and the lifestyle of bibliophiles themselves was actualy cultivated too. The members of the Society of 27 Book Lovers, which functioned in Kaunas in 1930–1940, had started bibliophilic activities in line with Western bibliophilic images. The historical distance between actual folk culture and aristocratic culture caused that Lithuanian bibliophilic life of that time and activity of the Society of 27 Book Lovers were very secluded.Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, 01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected], remiantis publikuotais šaltiniais ir literatūra bei kai kuriais naujais autorės turimais sakytinės istorijos liudijimais, nagrinėjami prieškario Lietuvos bibliofilinio gyvenimo vertybiniai aspektai (bibliofilo savivoka ir saviraiška), to meto organizuoto bibliofilijos sąjūdžio narių bibliofilinės nuostatos. Svarstoma, kiek jie laikytini bibliofilais ir kiek – knygų mėgėjais plačiąja prasme. Išanalizavus turimą medžiagą apie vertingiausias to meto bibliofilų asmenines bibliotekas (V. Biržiškos, A. Janulaičio, K. Jablonskio, V. Steponaičio, P. Jakšto, Vaižganto, P. Galaunės, V. Burkevičiaus, V. Daumanto, A. Mošinskio, J. Šaulio ir kt.) bei pačių bibliotekų savininkų bibliofilinio angažavimosi liudijimus, daroma išvada, jog Nepriklausomoje Lietuvoje buvo susiformavusi bibliofilinei veiklai palanki kūrybinė erdvė. Nors tuometėje kultūros politikoje dėmesys aristokratinio kultūros paveldo integravimui į bendrąjį Lietuvos kultūros paveldą buvo per mažas, visuomenėje buvo jaučiama elitinės bibliofilijos stilistikos reikmė. XXVII knygos mėgėjų draugijos narių nuostatos dėl bibliofilijos krypties buvo nevienareikšmės, tokie draugijos nariai kaip P. Galaunė, M. Urbšienė, Biržiškos ir kiti orientavosi į aristokratinį bibliofilijos stilių ir gyvenseną, kiti, pavyzdžiui, Vaižgantas, kaip tipiškas tautinės agrarinės kultūros atstovas, tapatinosi su knygos mėgėjais plačiąja prasme. Istoriškai pagrįsta distancija tarp aktualiosios tautinės ir aristokratinės kultūros prieškario Lietuvos Respublikoje bus lėmusi, jog ir bibliofilinis gyvenimas, visų pirma XXVII knygos mėgėjų draugijos veikla, taip ir liko gana kamerinio pobūdžio
KRISTIJONO DONELAIČIO „METŲ“ VERTIMAI Į LATVIŲ KALBĄ XIX A. ANTROJE PUSĖJE–XX AMŽIUJE
Get PDFIt took quite a long time for the poem `The Seasons” by Kristijonas Donelaitis to have a full translation in Latvian – up to the second half of the 20th century. The first translation – some fragments of the poem – were made by a pastor in Kurzeme, Carl Friedrich Watson, and published in the twenties of the 19th century. The first thorough publication about K. Donelaitis himself was written by Andrejs Dīriķis (in 1874) who regularly covered Lithuanian culture in Latvian press in the seventies and eighties of the 19th century. The translation of “The Seasons” made by the Latvian poet Rainis in the eighties of the 19th century unfortunately has not survived. In the thirties and forties of the 20th century the translation of the poem was initiated by the writer and promoter of Latvian – Lithuanian cultural ties Emīls Skujenieks. In 1963 and 2006 two different versions of translation made by the poet Paulis Kalva were published. The recent publications of comparative literary studines give us evidence, that further research of the translations in Latvian of the Donelaitis poem, especially using new sources, is rather promising.Latvijas Universitate Lomonosova iela 1A, Rīga, LV1019, Latvija El. paštas: [email protected] pateikiama retrospektyvi Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ vertimų publikacijų latvių kalba analizė ir atskleidžiama, kaip latvių skaitytojas palaipsniui susipažino su K. Donelaičio asmenybe, o per „Metų“ fragmentų vertimus – ir su jo poezijos pasauliu. Straipsnio uždavinys – atkreipti dėmesį į K. Donelaičio „Metų“ poemos vertėjus latvių ir lietuvių kultūrinių ryšių kontekste. Ypač išsiskiria Andrejo Dyrikio, Janio Rainio ir Paulo Kalvos atlikti darbai, populiarinę K. Donelaičio kūrybą
TOMO VENCLOVOS KNYGŲ KOLEKCIJA LIETUVOS NACIONALINĖJE MARTYNO MAŽVYDO BIBLIOTEKOJE
Get PDF...Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka Gedimino pr. 51, LT-01504 Vilnius, Lietuva El. paštas: [email protected] nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (toliau – LNB) šiuo metu saugomos penkių žinomų lietuvių diasporos atstovų knygų kolekcijos: Švedijoje gyvenusio architekto, aktyvaus pasipriešinimo judėjimo dalyvio Jono Pajaujo (1920–2000), Prancūzijoje gyvenančio diplomato, Prancūzijos lietuvių bendruomenės veikėjo Petro Klimo (g. 1930), didžiąją gyvenimo dalį Italijoje praleidusių diplomatų Lozoraičių šeimos, Vokietijoje gyvenusio filosofo, rašytojo Antano Maceinos (1908–1987) ir JAV gyvenančio poeto, publicisto, literatūros kritiko, vertėjo Tomo Venclovos (g. 1937) asmeninės bibliotekos
SKAITYMO KULTŪROS UGDYMO KLAUSIMAI LIETUVOS BIBLIOTEKININKYSTĖJE 1918–1940 METAIS
Get PDFThe article the discusses theoretical and methodical premises of the culture of reading in 1918–1940 in Lithuania. The culture of reading is interpreted as a dual system of practical and intelectual abilities, required in the reading process. The subject is analysed with distinguishing between direct (propaganda of reading, books and library services, also informational, cultural and educational library services that intesify readership) and indirect methods (organisation of the system of libraries, gathering of reading materials, bibliographical work), elaborated in theoretical and methodical library science publications of Lithuanian and translated foreign authors. In Lithuanian publications, access to books and periodicals stand as the priority task of librarianship (V. Biržiška, J. Slapšinskas (Rimantas), V. Ruzgas). Authors described methods of working with readers, unfolding the content of direct and indirect education of readers. Propaganda of library services, books and reading, psychological judgement of the readership in the library, bibliographical work (V. Biržiška, V. Ruzgas, J. Slapšinskas (Rimantas), V. Ruzgas), appliation of sociological statistical research methods (V. Ruzgas, R. Burokas), policy of library collection supplement that matched the needs of the educational process and readers’ interests (V. Biržiška, R. Burokas, J. Slapšinskas (Rimantas) would make the core of Lithuanian culture of reading theory. Lithuanian authors mostly cited Russian pedagogues, psychologists (N. Rubakin, V. Vachterov, V. Vladislavlev (I. Gulbinski), V. Nevski and others). Methods of discretional (conscious, critical) reading were built according to the Western scientists (E. Faguet). There was also a special interest in the theory of self-education by Russian bibliopsychologist N. Rubakin. During the period under analysis, translations of the following authors were published: P. Ladewig’s textbook of librarianship, which included the basic knowledge of the culture of reading formation in libraries, N. Rubakin’s studies of science popularization and self-sustaining reading techniques, and articles by Western pedagogues, literary critics (G. Brandes, E. Dévaud and others) on the topical matters concerning reading. Klaipėdos universiteto Bibliotekininkystės katedraMinijos g. 153, LT-93185 Klaipėda, LietuvaVilniaus universiteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected] analizuojamos teorinės ir metodinės skaitymo kultūros ugdymo prielaidos Lietuvoje 1918–1940 m. Skaitymo kultūra publikacijoje suvokiama kaip dvilypė formaliųjų ir intelektualiųjų gebėjimų, reikalingų skaitymui realizuoti, sistema. Objektas tiriamas nagrinėjant tiesiogines (skaitybą kiekybiškai ir kokybiškai intensyvinančios informacinės, kultūrinės ir švietimo paslaugos, teikiamos bibliotekos skaitytojams, taip pat skaitymo, knygos, bibliotekų ir literatūros propagavimo veikla) ir netiesiogines (bibliotekų sistemos veikimas, lektūros komplektavimas, bibliografinis darbas) skaitymo kultūros ugdymo priemones, aptartas teorinėse, metodinėse ir publicistinėse Lietuvos bei verstinėse užsienio autorių bibliotekininkystės publikacijose
UNIVERSITETINĖS LEIDYBOS SAMPRATA: TERMINIJOS PROBLEMATIKA
Get PDFBy analyzing scientific literature on the subject of university publishing the following problems were discovered: first, the concept of university publishing is not used in Lithuanian book science in general, on the other hand, this term is not present in the Lithuanian language dictionaries or glossaries; third, a more general concept of academic publishing is often in use. Thus, the concept of university publishing is undefined.One can notice that the term of academic publishing is often used instead of the university publishing. By analyzing specific activity of university publishers it was discovered that essential meaning aspects of the terms are lost when using the generalized term of academic publishing. These aspects are very important for understanding and identification of essential features of the university publishing. The legitimizing of the concept of the university publishing will help to discuss and research the phenomena of the university publishing.The analysis of the definition of the term academic publishing has shown that this concept is wider and includes university publishing as a narrower concept. Therefore, it is possible to identify the types of academic publishing by subordination to a certain educational or research institutions. It would be important to emphasize the broadness and narrowness of the concepts academic and university publishing. The investigation of the usage of both terms in Lithuanian and foreign literature shows that the use of them depends on the traditions of understanding academic and university publishing in a particular country.Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected]ėjant universitetinės leidybos reiškinį, keliamas šios sampratos terminologinės analizės uždavinys, t. y. neišvengiamai būtina apibrėžti pačią sąvoką „universitetinė leidyba“. Formuluojant universitetinės leidybos apibrėžtį, susiduriama su terminijos problema – specialiojoje literatūroje vartojama daug įvairių terminų. Situaciją sunkina ir tai, kad tokia sąvoka kaip „universitetinė leidyba“ apskritai nevartojama, taip pat šio termino nėra mūsų šalies terminų žodynuose. Kita problema – jos apibrėžtis nesuformuluota ir neaprašyta. Taigi į šiuolaikinės knygotyros paradigmą terminas „universitetinė leidyba“ nėra įtrauktas. Pastebima, kad kalbant apie mokslų akademijos, universiteto, instituto ar kitos aukštosios mokyklos mokslinės ir mokomosios literatūros leidybą, dažniausiai vartojamas „akademinės leidybos“ terminas, greta jo – „akademinio leidinio“ sąvoka, neišskiriant universitetinės leidybos reiškinio
KNYGA – ŽAVINGOJI SENA DAMA
Get PDFVilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected]
VILNIAUS AKADEMINĖ BENDRUOMENĖ IR JOS BIBLIOTEKA XIX AMŽIAUS PIRMOJOJE PUSĖJE: IMPERINIO VALDYMO ĮTAKA
Get PDFThe subject of the research depending to the history of the librarianship of Lithuania is directly connected to the political and social situation in the state in the beginning of the 19th century and the dispersion of the ideas of the Enlightenment all over Europe. The article explores various historical sources (library manuscript catalogues, book proveniences, orders of tsar, correspondence of Vilnius University with the imperial administration) to investigate the period from the time Lithuania was annexed by Russia and Vilnius Jesuit Academy was reorganised to the imperial university in 1803 by tsar Alexander I up to the date Vilnius University activity was interrupted by the orders of tsar Nicholas I in 1832, which coincided with the noticeable alteration in the educational system, new subordination and points of the academical community, changed structure, financing, replenishment methods and finally the partition of Vilnius University library.The main notice of the article is to refer to a description of influence of the imperial government to the library and Vilnius University community as the most educated part of Lithuanian society of this epoch for compare appropriate characteristics with and the substantiality at the end of the 18th century when the local community and its library was under leadership of the order of Jesuits (dissolved in Europe in 1773) to examine existing positive estimations of the traditional historiography on the issue. The research covers some directions of Vilnius academical community activity under changing conditions related to the replenishing of the library (using traditional and the new forms), management, catalogues rewriting, imperial censorship, propaganda and the painful partition of book collection confiscated from the closed Vilnius University and lifted to Kiev and Charkov universities, the gymnasium of Orsha (now – Mogilev district, Belarus) and to other libraries of the empire of Russia.After the detailed analysis of significant historical documents kept in Lithuanian State Historical Archive and Vilnius University Library it is recovered the negative impact of the Russian imperial Government authority both for the local community and its library as well. It is disclosed that next to particular progressive changes in the field of the library financing and replenishing of the book collection by European science papers and popular periodicals, such as “Journal des sçavans” by D. De Sallo (Paris, 1665–1797), “Allgemaine Literatur Zeitung” by F. J. J. Bertuch (Halle, 1804–1849), “Bibliotheca italiana, o sia Giornale di letteratura scienze ed arti compilato da vari letterati” (Milano, 1816–1840), “The Repository of Arts, Literature, Commerce, Manufacturers, Fashions and Politics” by R. Ackermann (London, 1809–1829), “The Repertory of patent inventions, and other discoveries and improvements in arts, manufactures, and agriculture” (London, 1825–1862), “The Annals, Edinbourgh Medical und Surgical Journal” (Edinbourgh, 1805–1855, etc.). The Russian imperial authorities forwarded significant loses of values, changed essential points of members of the local academical community, limitated the access of works of modern European authors (Voltaire, C. F. de Volney, P. H. Holbach, D. Diderot, etc.) and influenced the straitening of dispersion of ideas of the Enlightenment, influenced the obsolescence of Vilnius University library and the noticeable interruption of development of the traditional European librarianship in Vil-nius social environment.Vilniaus universiteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutasUniversiteto g. 3, LT-01511 Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected] analizuojama XIX a. pirmosios pusės Vilniaus akademinės bendruomenės ir jos bibliotekos būklė, nulemta centralizuoto Rusijos imperijos administracijos valdymo, sietino ne tik su pakitusiu statusu, pavaldumu ir finansavimu, bet ir su nauja bendruomenės struktūra, pasikeitusia savimone, universiteto personalo kontrole, griežta leidžiamų ir iš užsienio gaunamų knygų cenzūra, o galiausiai – su universiteto uždarymu ir jo turto (taip pat ir bibliotekos) padalijimu carinės Rusijos mokslo, švietimo ir kitų įstaigų bibliotekoms. Remiantis Lietuvos valstybės istorijos archyve ir Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomais dokumentais nustatyta, kad nuo XIX a. istoriografijoje įsigalėjusi tendencija idealizuoti Vilniaus akademinės bendruomenės ir jos bibliotekos raidą tiriamuoju laikotarpiu yra nepagrįsta, – imperinis valdymas turėjo neigiamą įtaką bibliotekos komplektavimui, nes apribojo Apšvietos epochos idėjas atspindinčių veikalų sklaidą miesto sociokultūrinėje erdvėje, skatino hipertrofuotą fondų didėjimą menkaverčių leidinių pagrindu, aplaidų bibliotekos tvarkymą po 1831 m. ir sunaikino vietos bendruomenės puoselėtas europietiškos bibiotekininkystės tradicijas
LEIDYBINĖ „ŠALTINIO“ DRAUGIJA
Get PDFThe dean of Plungė V. Jarulaitis and his entourage started actively organising Catholic Lithuanian book publishing after the Lithuanian press ban. A project of a Lithuanian Catholic publishing organization establishment was originated with the lower clergy reaches. That project was implemented on July 17, 1905. The publishing association “Šaltinis” was established in Plungė. The structure of the association was created, publishing plans and financial reserve were also anticipated. The association was stock and it was run by a chairman and priest V. Jarulaitis and his assistant J. Bikinas, who was also a priest. The association was specialized in publishing popular religious literature. The association “Šaltinis” functioned surreptitiously. Only its members, associates and the hierarchs of the Samogitian see knew about that association. The publishing centre actively massed the intellectual power. The vast majority of nationally conscious priests from the Samogitain region belonged to the association. In those days the eminent participants of Lithuanian National Revival such as J. Tumas-Vaižgantas, a poet J. Šnapštys, a writer Šatrijos Ragana and others belonged to the association “Šaltinis”. The association showed accomplished work, P. Turauskas’ and Šnapštys’ translations were made ready and they continued the other editions though a Samogitian bishop M. Paliulionis for his personal reasons moved the association “Šaltinis” to Kaunas. On October 12, 1905 the organization was reorganized and initiated Saint Kazimieras association creation. Plungė lost a part of Catholic book publishing centre and the association had problems in Kaunas. The shown example of the association “Šaltinis” inspired the further organizational Catholic publishing tone, which was continued by Saint Kazimieras association.Vilniaus universitetoKnygotyros ir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected]ėje 1905 m. liepos 17 d. buvo įsteigta akcinė leidybinė „Šaltinio“ draugija. Jai vadovavo kun. Vincentas Jarulaitis ir jo padėjėjas kun. Juozas Bikinas. Draugija ketino specializuotis leisti populiariąją religinę literatūrą ir veikė slapta. Jai priklausė didžioji dalis Žemaitijos regiono tautiškai susipratusių kunigų (Juozas Tumas-Vaižgantas), rašytojų (Juozas Šnapštys, Šatrijos Ragana) ir kitų žymių to meto lietuvių tautinio atgimimo veikėjų. Draugija buvo parengusi Prano Turausko ir Juozo Šnapščio vertimus ir toliau rengė kitus leidinius, bet Žemaičių vysk. Mečislovas Paliulionis dėl asmeninių sumetimų „Šaltinio“ draugiją perkėlė į Kauną, 1905 m. spalio 12 d. ją reorganizavo ir inicijavo Šv. Kazimiero draugijos įkūrimą. Plungė prarado katalikiškos knygos leidybos centro vaidmenį, o Kaune pertvarkyta draugija patyrė sunkumų. „Šaltinio“ draugijos pavyzdys turėjo įtakos tolesnei katalikiškos leidybos raidai
BIOGRAFISTIKOS SAMPRATA LIETUVOS IR UŽSIENIO TYRĖJŲ DARBUOSE
Get PDFThe article investigates the conception of biographistics on the basis of works of Eastern and other countries researchers of biographistics. The greatest attention was paid to the explanation of the concept, object and functions of biographistics. Therefore, these conclusions were made by generalizing the considerations provided therein. Biographistics occupies a significant place in the communication and information field in Lithuania. Only after 1990 it was perceived that the place of the science of bibliological biographistics is one of the constituent parts of biographistics with its own object of investigation, range of problems, methods and sources.The development of the bibliological Lithuanian biographistics covers four periods. These are: bibliological biographistics until the 1918 Lithuanian independence period, period of Lithuanian independence in 1918–1940, Soviet period and investigations of contemporary bibliological biographistics after 1990. During the period of independent Lithuania, the preparation of comprehensive basis of the sources of biographistics was commenced, and further scientific investigations were possible due to information that has been publicized or preserved in the manuscripts. During the first years of independence, owing to efforts of prof. V. Biržiška, J. Tumas-Vaižgantas and other researchers, the creation of a methodology for preparing biographic publications was commenced, yet the scientists did not succeed in the accomplishment thereof. During the Soviet times, scientific investigations that had been started during the first Lithuanian independence period were continued in the bibliological biographistics. Discussions were held on issues associated with the theory and methodology of biographistics. The stage of contemporary bibliological deve-lopment of biographistics is associated with the second period of the Lithuanian independence during which the science reached maturity. During this period, theory and methodology of the science was formed, different biographic publications were prepared, as well as long-term projects were implemented.The investigations of bibliological biographistics were carried out by a plentiful number of scientists theoreticians and practicians who worked in the field of bibliography, bibliology, literature studies or history. The most prominent of them are V. Biržiška, J. Tumas-Vaižgantas, A. Bruožis, P. Ruseckas, D. Kaunas, J. Lebedys, V. Merkys, G. Raguotienė, V. Stonienė, V. Žukas, etc.It should be noted that the biography method is a method of both, general scientific and special method of bibliological biographistics. This is an investigation into the world of the book character as a personality, and its activities associated with the world of books, into the composition whereof not only the studies of the manuscript and printed heritage should be integrated, but also conversations of both, with the person himself, and with the persons who knew him should be included. Using the biographic method, a life history of the book character is sought to be comprehensively understood and disclosed, as well as the conditions of his formation to be analyzed.The organization of biographistics studies has been formed both, in Lithuania and in other foreign countries. The Institute of Documentation and Book Science of Vilnius University and the Centre of the Bibliography and Book Science of Martynas Mazvydas National Library of Lithuania have become the main research centres of the bibliogy based science of biographistics in the country. A positive impact is made by the international Auto/Biography Association which forms not only the theory and methodology of this field, arranges symposiums, international conferences or seminars by bringing together scientists from all over the world, but also fosters the sharing of experience in the investigations into the field of biographistics.Vilniaus universitetoKnygotyros ir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected] užsienio ir Lietuvos autorių teoriniais ir metodologiniais teiginiais, straipsnyje siekiama pateikti biografistikos sąvokos, objekto ir funkcijų sampratą, vietą ir ryšį su kitais mokslais; apžvelgti lietuviškos knygotyrinės biografistikos istorinę raidą, įvardyti pagrindinius laikotarpius ir esminius jų savitumus; pristatyti biografinį metodą kaip bendramokslinį ir specialų pagrindinį knygotyrinės biografistikos tyrimų metodą ir apžvelgti tiek Lietuvos, tiek užsienio tyrimų organizaciją
LITUANIKOS ŠALTINIAI KAI KURIOSE JAV BIBLIOTEKOSE, MUZIEJUOSE IR ARCHYVUOSE
No full textSudan American Foundation for Education, Inc.414 N. Henderson Road, Suite 1205Arlington VA 22202 USAE-mail: [email protected] paper describes the development of the online Directory of Lithuanian Resources at Selected Libraries, Archives, and Museums in the United States. Eighty-six potential sources of information about scholarly and non-scholarly printed materials as well as archival collections, museum artifacts, and audio-visual materials were identified from references in publications, previous surveys, and information obtained from Web sites of organizations. Based on available information, draft descriptions of the holdings or collections were prepared for 84 organizations and sent to them for verification andcorrection. Revised records for the 82 sources constitute the content of the Directory. The 82 sources contain an extensive and wide variety of materials, including large collections of books, serials, newspapers, and other materials in Lithuanian; substantial university and public library collections of Lithuanian-related materials; hundreds of named archives related to individuals, families, and groups; special collections of Lithuanian coins, military-related items, folk art, and memorabilia; and oral histories and films based on the experiences of Lithuanian émigrés.Sudan American Foundation for Education, Inc.414 N. Henderson Road, Suite 1205Arlington VA 22202 USAE-mail: [email protected] nagrinėjamas internetinio žinyno Directory of Lithuanian Resources at Selected Libraries, Archives, and Museums in the United States (Lituanikos šaltinių kai kuriose bibliotekose, archyvuose ir muziejuose žinynas; prieiga per: www.lithuanian-american.org) kūrimas. Iš įvairių leidinių, apžvalgų ir organizacijų tinklo svetainių buvo surinkta informacija apie 86 potencialius šaltinius – apie mokslinę ir nemokslinę spausdintą medžiagą, archyvų kolekcijas, muziejų eksponatus, vaizdo ir garso dokumentus. Du iš šių šaltinių buvo išbraukti iš sąrašo, nes archyvai buvo perkelti į naujas nežinomas vietas JAV. Likusios 84 organizacijos apibūdintos remiantis turima informacija ir jų kolekcijų aprašais. Apibūdinimai buvo persiųsti patikrinti ir pataisyti. Į šį prašymą atsiliepė 82 organizacijos (arba 98 proc.) ir medžiaga apie jas buvo įtraukta į žinyną. Šios organizacijos saugo daug įvairios medžiagos: didžiules knygų, tęstinių leidinių, laikraščių bei kitos medžiagos kolekcijas lietuvių kalba, reikšmingus universitetinių ir viešųjų bibliotekų fondus, susijusius su Lietuva, šimtus archyvinės medžiagos vienetų apie asmenis, šeimas ar grupes, specialias lietuviškų monetų, kariškų daiktų, liaudies meno kūrinių, suvenyrų kolekcijas, žodinių istorijų įrašus ir filmus apie lietuvių emigrantų likimus. Tarp šių 82 aprašų – dvi JAV bibliotekos, kurios netrukus bus perkeltos į Lietuvą